gydytojai

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kviečia visus Lietuvos gyventojus nesitaikstyti su korupcija ir prisidėti prie jos šalinimo. Viena iš dažniausių korupcijos apraiškų – kyšio davimas ir ėmimas. Tai – neteisėta ir pacientą bei gydytoją žeminanti „padėka“. Kur kas geresnė ir prasmingesnė padėka – viešas atsiliepimas.

Maltoje daugiau kaip 100 gydytojų pirmadienį pareiškė teisinį protestą dėl šalyje galiojančio abortų draudimo, vienai ligoninei atsisakius nutraukti nėštumą amerikietei, nors moteriai išsivystė pavojų gyvybei keliančių komplikacijų. Vadinamasis teisinis protestas, dažnai vedantis prie bylų teismuose, buvo pareikštas, kai turistė Andrea Prudente turėjo būti išskraidinta iš salos, kad jai galėtų būti suteikta skubi medicinos pagalba.

Vyriausybė siūlo didinti gydytojų rezidentų atlyginimus ir priedus, skatinti regioninių gydymo įstaigų konkurenciją pritraukiant jaunus specialistus. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoms pataisoms, kurios, kaip teigiama, turėtų užtikrinti nuoseklų jaunų specialistų atlyginimų didėjimą ir plėsti rezidentų įsidarbinimo pasirinkimus.

Ketvirtadienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, šeimos gydytojai organizuoja akciją „Balti herojai surištomis rankomis“. Šeimos gydytojai piktinasi vykdoma sveikatos sistemos reforma ir baiminasi, kad jų darbas iš esmės taps administracinis.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketvirtadienį pranešė rengianti pakeitimus, susijusius su šeimos gydytojo komandos darbo modelio apmokėjimu. Kaip pranešama, išsprendus galimus ikišiolinio finansavimo trūkumus, šeimos gydytojo komandos darbo modelis remtųsi principu – kuo didesnė ir labiau pacientų interesus atitinkanti šeimos gydytojo komanda, tuo didesnį finansavimą ji gauna.

Kiekvienais metais NHS gydytojai vien iš tiesiosios žarnos pašalina 300 objektų. Čia pažvelgsime į kai kuriuos daiktus įstrigusius kūno dalyse. Žinią apie tai, kad vyras „elektriniu grąžtu“ pašalino plastikinį rutulį, įstrigusį jo išangėje, buvo nepatogu skaityti. Nelaimingam vaikinui buvo atlikta operacija, kurios metu iš išangės buvo pašalintas kilimams valyti skirtas kamuolys.

Gyventojai neretu atveju priversti laukti net mėnesiais, kol galės patekti pas gydytoją specialistą. Tačiau jei atvertų piniginę, pas tą patį gydytoją galėtų patekti kad ir kitą dieną. Tokia tvarka – jokia naujiena, visgi poliklinikų vadovai primena, kad gauti konsultaciją daug greičiau būtų galima ir kitu būdu papildomai netuštinant kišenės. Jau seniai ką benustebina tokia realybė, kad norint patekti pas konkretų specialistą pasiruošti laukti gali tekti net kelis mėnesius.

Pasibaigus ekstremaliai situacijai vėl pasikeitusi patekimo pas gydytojus tvarka piktina gyventojus. Jie skundžiasi, kad dėl eilinio siuntimo pas specialistą priversti kaip ikipandeminiais laikais stumdytis eilėse prie gydytojo kabineto. Medikai sutinka, kad pacientams jau laikas grįžti gyvoms konsultacijoms, tačiau pažymi, kad ministerija išties nepagrįstai apribojo dalį funkcijų.

Įkalintam buvusiam Sakartvelo prezidentui Michailui Saakašviliui, kurio sveikata nusilpo dėl ilgo bado streiko, gresia mirtis, nes jam nesuteikiama tinkama priežiūra, penktadienį pareiškė gydytojai. Pernai 54 metų M. Saakašvilis 50 dienų atsisakydavo maisto, protestuodamas prieš įkalinimą už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Šią bylą eksprezidentas pasmerkė kaip paskatintą politinių motyvų. M. Saakašvilio gydytojų ir advokatų teigimu, jis kalėjime patyrė fizinį ir psichologinį smurtą.

Šiais metais kauniečių nuoširdžiausia miesto gydytoja išrinkta LSMU Kauno ligoninės otolaringologė Inga Eidietienė mano, kad žmonės greitai pajaučia, kuris žmogus linkęs į nuoširdų bendravimą. „Gal dėl to parduotuvėje dažnai esu užkalbinama močiučių, kurioms reikia patarimo renkantis, pavyzdžiui, pyragą, – šypsosi medikė. – Matyt, žmonės jaučia, kad man patinka bendravimas.

Sekmadienio vakarą į Lietuvą iš misijos Ukrainoje grįžo medikų komanda – 12 gydytojų ir slaugytojų. Po 20-ties valandų kelionės autobusu Kaune sutikti medikai sakė, kad prie karo vaizdo ir garso priprasti sunku, taip pat džiaugėsi, kad karo niokojama šalis jau ir atsistato – grįždami pro Kijevą matė taisomas gatves, tiltus. „Mūsų pagalba tikrai buvo reikalinga, ir ne tik karo sužeistiems kareiviams, bet nukentėjo ir daugybė civilių.

Sekmadienį į Lietuvą grįžta dalis medikų misijos Ukrainoje – 12 gydytojų ir slaugytojų – dalyvių. Medikų komandos pasitikimas planuojamas ketvirtadienio popietę Kaune, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). SAM patarėjas Marius Čiurlionis anksčiau BNS sakė, kad pusė Lietuvos medikų misijos dar savaitei lieka Ukrainoje. Į Ukraina 24 medikų misija išvyko prieš dvi savaites.

Būsimieji gydytojai – apimti nerimo. Seimo darbotvarkėje išvydę siūlomas įstatymo pataisas dėl privalomo atidirbimo baigus valstybės finansuojamas rezidentūros studijas jie kraupsta nuo sovietmetį menančių metodų. Politikai gi ragina žiūrėti tiesai į akis – situacija dėl medikų stygiaus regionuose katastrofiška, todėl ir sprendimai drastiški.

Kiekvienas kyšį iš paciento paėmęs medikas turi žinoti, kad rizikuoja ir baudžiamąja atsakomybe, ir licencijos praradimu, sako sveikatos apsaugos ministras. „(...) kiekvienas gydytojas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas, priėmęs ar reikalavęs kyšio iš paciento, turi žinoti, kad rizikuoja ne tik užsitraukti baudžiamąją atsakomybę, tačiau rizikuoja ir netekti savo veiklos licencijos“, – antradienį Seime sakė Arūnas Dulkys.

Šiuo metu suskaičiuoja daugiau nei 40 įvairiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, iš kurių ypač akcentuojamas dabar patiriamas stresas. TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ kalbėję gydytojai teigė, kad būtent stresas gali išprovokuoti insultą. Neurologas, mokslų daktaras Aleksandras Vilionskis aiškino, kad jį sukelia nutrūkusi tam tikros smegenų dalies kraujotaka arba kraujo išsiliejimas į smegenis plyšus kraujagyslei.

Tik kas antras (50 proc.) vaistus vartojantis Lietuvos gyventojas visada laikosi gydytojo paskirto gydymo režimo, atskleidė tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Beveik pusė (47 proc.) gyventojų nederina vartojamų vaistų tarpusavyje, o trečdalis (33 proc.) vaistų vartojimą nutraukia vos pasijutę geriau, nors medikai rekomenduoja gydymą tęsti.

Vis daugiau įstaigų Lietuvoje kviečia į darbus ukrainiečius. Respublikinė Panevėžio ligoninė taip pat paskelbė pasirengusi padėti nuo karo bėgantiems Ukrainos medikams. „Mes mielai kviečiame jungtis prie mūsų ligoninės kolektyvo. Norinčius įsidarbinti Respublikinėje Panevėžio ligoninėje arba žinančius, kam ši informacija gali būti aktuali, kviečiame kreiptis į Respublikinės Panevėžio ligoninės personalo skyrių, el. paštu: rimantas.trota@panevezioligonine.

Ministerijai dar tik ruošiantis pertvarkyti sveikatos įstaigų tinklą, Joniškio ligoninė pati inicijavo pokyčius ir ėmė koncentruotis į ambulatorines paslaugas. Įstaigos vadovas Martynas Gedminas sako, kad tai leidžia tik išlošti ir suteikia perspektyvą prikviesti jaunus specialistus. Kartu jis neslepia nesuprantantis tų vadovų, kurie būgštauja dėl uždaromų leisgyvių skyrių.

Galvojate pradėti arbatos detoksą? Arba meistrišką apsivalymą, kuris išplautų visus per šventinį laikotarpį sukauptus toksinus? Na, galbūt norėsite dar kartą gerai apie tai pagalvoti. Gydytojai perspėjo, kad Naujųjų metų „detoksikacijos“ gali turėti labai rimtų ir potencialiai mirtinų pasekmių.

Lietuvos medicinos sistema – ne tokia jau skaidri, rodo korupcijos žemėlapis. Gyventojai vis dar linkę gydytojui tiesti vokelį su pinigais arba siūlyti dovanas. Portalo tv3.lt kalbinti medikai atskleidė, kokios sumos cirkuliuoja už uždarų durų ir kaip dažnai gydytojai pacientams kartoja, kad „atsidėkojimo“ nereikia. Tačiau šioje medaus statinėje yra ir šaukštas deguto – kai kurie medicinos darbuotojai kyšius ne tik ima, bet ir aptarnaudami pacientą, akivaizdžiai tikisi atpildo.

Grėsminga prognozė dėl gydytojų: regionų ligoninės jau dabar susiduria su didžiuliu trūkumu – gydyti žmonių nebėra kam. O kai kurios savivaldybės neriasi iš kailio – šeimos gydytojus, terapeutus, chirurgus vilioja solidžiomis sumomis – 25 tūkstančiais eurų per trejus metus siekiančiomis išmokomis, piniginėmis paramomis būstui ar didesnėmis algomis.

Ruošiami keisti teisės aktai rajoninių ligoninių vadovus verčia griebtis už galvų. Jie nuogąstauja, kad jau po kelių metų įstaigose ne tik neliks dalies paslaugų, bet ir dar nesulaukus reformos iš rajonų pabėgs gydytojai. Ministerija teigia, kad pastabas išgirdo, tačiau nepaliauja kartoti, kad Lietuvos tikslas – pasiekti europinio lygio paslaugų kokybės kartelę.

Internautai nesiliauja dalintis tuščių koridorių nuotraukomis iš gydymo įstaigų baksnodami pirštais, neva gydytojai dirba tik nuotoliu ar apskritai tegeria kavą. Poliklinikų vadovai gi siūlo nekalbėti niekų, mat dabar kaip tik nebeliko tų, kurie ateina „tik paklausti“, tad pacientai eilę prieina laiku. Be kita ko, paslaugų apimtys grįžta į priešpandeminį lygį.

Lėti vakcinacijos tempai šalyje – itin didelė problema, kurią gilina nemenkas sąrašas veiksnių. Pacientų nuogąstavimus ir skeptišką nusiteikimą vakcinoms kelia ne tik socialiniuose tinkluose skelbiamos mokslu nepagrįstos teorijos, bet ir artimųjų ar gydytojų atkalbinėjimai. Apie šias priežastis nutarę prabilti Seimo nariai ir medicinos įstaigų atstovai neslepia apmaudo – teisinio pagrindo, sprendžiančio šią problemą nėra.

COVID-19 pandemijai apribojus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojai įsiutę – užsiregistruoti pas gydytojus beveik neįmanoma. Talonų tenka laukti mėnesių mėnesius arba siūloma palaukti kitų metų.

Studentai piktinasi kai kurių Seimo narių siūlymu priversti už valstybės pinigus rezidentūrą atlikusius medikus kelerius metus privalomai atidirbti Lietuvoje. Parlamentarai sako, kad dabar šalyje ima katastrofiškai trūkti medikų, žmonės nesulaukia gydymo, o mediciną baigę jauni gydytojai važiuoja dirbti į užsienį. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas ir keli kiti nariai siūlo, kad už valstybės pinigus rezidentūrą baigę medikai privaloma tvarka Lietuvoje dirbtų dar kelerius metus.

LSMU Kauno ligoninės Vaikų konsultacinėje poliklinikoje šį rudenį jaučiamas pacientų pagausėjimas. Gydytoja vaikų pulmonologė Vaida Kudirkienė pastebi, kad daugėja mažųjų pacientų, sergančių įvairiomis infekcinėmis ligomis, o didžiausią jų dalį sudaro kvėpavimo organų ligos. Pasak Vaidos Kudirkienės, nors poliklinikoje konsultuojami vaikai iki 18 metų, šiuo metu didesnę pas vaikų pulmonologus besilankančių pacientų dalį sudaro darželinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikai.

Pasklidus žiniai, kad sostinės poliklinikoje galimai klastoti įrašai apie vakcinaciją, manoma, kad panašių sukčiavimo atvejų gali būti ir daugiau. Žmonės žino kelių, kaip apeiti sistemą ir gauti galimybių pasą (GP), tvirtino Santaros klinikų gydytojas Darius Rauba. O štai profesorius Vytautas Usonis griežtai pasmerkė nesąžiningai besielgiančius tiek medikus, tiek gyventojus. Jo teigimu, geriau jau likti nepasiskiepijus nei apgaulės būdu kelti riziką aplinkiniams.

Šiaulių darbo ginčų komisija pripažino, kad anesteziologė-reanimatologė Laura Šilinskytė iš darbo Šiaulių ligoninėje buvo atleista neteisėtai ir nepagrįstai. Tyrimą komisija pradėjo po šeimos kreipimosi. Tai pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kai sprendimas dėl atleidimo iš darbo priimtas po žmogaus mirties. Netrukus po atleidimo iš darbo, medikė buvo rasta namuose įvykdžiusi savižudybę. Pasak medikės brolio Artūro Šilinsko, šeima siekia bent po mirties atskleisti tiesą.

Gydytojai buvo šokiruoti sužinoję, kai po rentgeno tyrimo išsiaiškino, kad vyras prarijo visą mobilųjį telefoną. Pacientas prisipažino prarijęs mobilųjį telefoną prieš šešis mėnesius, tačiau tuo metu buvo per daug susigėdęs ieškoti pagalbos. Jis tikėjosi, kad prietaisas natūraliai paliks jo kūną, tačiau, deja, jis liko įstrigęs skrandyje. Pusmetį telefonas neleido maistui iš vyro skrandžio pasiekti žarnų, o tai sukėlė gyvybei pavojingus sužalojimus, kuriuos reikėjo nedelsiant operuoti.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2022 metais, kaip ir anksčiau, planuojamas subalansuotas – jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 2,79 mlrd. eurų. „Šiame biudžete, ko anksčiau nebūdavo padaroma, numatytos visiems medikams lėšos atlyginimų kėlimui, vidutiniškai kiekvienam medikui nuo sausio atlyginimas didės apie 6 proc.“, – sakė sveikatos ministras Arūnas Dulkys, parlamentarams pristatydamas kitų metų PSDF rodiklius.

Dėl priedų už darbą su įtariamais COVID-19 pacientais teisme kovoję Panevėžio medikai liko nusivylę. Teismas nusprendė, kad iš 400 tūkstančių eurų, kurių reikalavo medikai, jiems turi būti išmokėta vos devyni tūkstančiai eurų. Teismo priteistos sumos nuo keliolikos eurų iki kiek daugiau nei tūkstančio skaičiuojant su delspinigiais. Teismas aiškina, kad pagal  įstatymą priedai priklauso tik dirbusiems su pacientais, kuriems patvirtintas koronavirusas, o ne su visais.

Įsivyraujant šaltam ir lietingam metų sezonui bet kokia dvirate transporto priemone važinėti tampa vis pavojingiau. Vis dėlto kai kurių priemonių pasirinkimas neramina ir gydytojus, mat vis daugiau jomis besinaudojusių gyventojų patiria vienokių ar kitokių traumų. O dažnai lieka ir tiesiog be dantų.

Siekiant didinti pacientų saugą ir išvengti klaidų medikų darbe reikia palankesnio teisinio reguliavimo, sako Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius. „Svarbu ne smerkti, ne bausti tuos medikus – kas, beje, mums labai skaudu, bet pasitaiko, net ir baudžiamųjų bylų turime“, – penktadienį vykstančioje spaudos konferencijoje kalbėjo ligoninės generalinis direktorius.

Gydytojai, slaugytojai ir kiti sveikatos sistemos darbuotojai šeštadienį žygiavo Varšuvos centre, reikalaudami didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų, kurias dar labiau apsunkino koronaviruso pandemija. Dar prieš pandemiją Lenkijos sveikatos sistemai stigo lėšų, o maži atlyginimai paskatino daugelį medikų ieškoti darbo kitose Europos Sąjungos šalyse. Protestuotojai, tarp kurių buvo ir akušeriai, terapeutai, laboratorijų darbuotojai, eidami mušė būgnus ir pūtė dūdas.

Krauju apsipylusi pacientė Biržų ligoninės priimamajame iš aptarnaujančio personalo sulaukė ne pagalbos ir supratimo, bet įžeidinėjimų. Kraujas lašėjo pro pirštus Biržų ligoninėje reikalų turėjusi Širvėnos seniūnijos Kratiškių kaimo gyventoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut. past.) sakė pasistengsianti, kad su šia įstaiga daugiau neturėtų nieko bendra.

Varpos lūžiai, laimei, nėra labai dažnas dalykas, bet vienas gydytojas papasakojo, kad paciento organas po „energingo“ sekso sąlygotos traumos priminė vieną daržovę. Vienas gydytojas iš Didžiosios Britanijos atvirai papasakojo apie „baisiausią traumą“, kokią jam yra tekę matyti – į jį kreipėsi siaubingo skausmo apimtas vyras su lūžusia varpa, rašoma dailystar.co.uk. Dr.

Ar pasitikite savo chiropraktiku? Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad vienas per stiprus kaklo suspaudimas gali sukelti regėjimo problemų ar net kraujavimą akyje. Būtent toks atvejis buvo aprašytas moksliniame žurnale „American Journal of Ophthalmology Case Reports“. Keliaudama namo po vizito pas chiropraktiką, 59-erių moteris pastebėjo, kad jos akyje atsirado judanti „buožgalvio“ formos dėmė. Kitą dieną jos regėjimas suprastėjo, atsirado dar dvi tokios dėmės.

Pirmą kartą istorijoje aptikta pagrindinėms priešgrybelinių vaistų grupėms visiškai atspari grybelinė infekcija, plintanti JAV tarp Teksaso ir Vašingtono ligoninių pacientų. Naujoje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) ataskaitoje yra aprašomas 101 užsikrėtimas Candida auris grybeliu Vašingtono ligoninėse ir slaugos namuose nuo 2021 m. sausio iki balandžio mėnesio. Per tą patį laikotarpį 22 šios infekcijos atvejai buvo nustatyti ir Teksase.

Sunegalavus ar sveikatinimosi tikslais dažnas ateina į vaistinę ir tikisi gauti patarimų bei vaistų. Kiti jau turi gydytojo išrašytą receptą ir konkrečiai žino, kokio vaisto jiems reikia. Tačiau ne visi žino, kad vaistinėse galima įsigyti ne tik pramoniniu būdu pagamintų vaistų – čia gaminami ir individualūs vaistai pagal gydytojo pateiktą receptą.

Seimo sveikatos reikalų komitete šią savaitę pirmą kartą pristatytas ruošiamos sveikatos priežiūros paslaugų tinklo pertvarkos planas. Jam virsti realybe planuojama skirti net 800 mln. eurų. Nepaisant gerų norų Seimo nariams kilo daug klausimų dėl reformos įgyvendinimo.

Sveikatos priežiūros įstaigos kasmet sudaro sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kuriose įvardijama, kiek ir kokių paslaugų pacientams bus galima teikti per ateinančius metus. Atsižvelgiant į tų paslaugų įkainius. Vienos didžiausių sostinės gydymo įstaigų Antakalnio poliklinikos direktorius tikina, jog augantis pacientų skaičius lėmė, kad poliklinika kiekvieną mėnesį viršija sutartą sumą.

Nuo skundų dėl sunkumų prisibeldžiant pas gydytojus ar baimės į juos kreiptis plintant virusui iki pasipiktinimą keliančių gandų, neva ligoninės šiuo metu tuščios ir medikai nieko neveikia. Tokiomis nuotaikomis jau kurį laiką gyvenančius pacientus gydytojai ragina atsimerkti ir paskubėti išnaudoti vasarą sveikatai pasitikrinti.  Medikai teigia esantys ne juokais sunerimę dėl pacientų nenoro „grįžti“ pas juos gyvoms konsultacijoms ir profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.

Nepaisant to, kad rezidentūrą valstybės finansuojamose vietose šiemet baigė daugiau nei 300 rezidentų, medicinos darbuotojų trūkumas – viena opiausių šiandieninės Lietuvos problemų. Problemą gilina faktas, kad kitose Europos šalyse taip pat trūksta gydytojų. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Suviliojo sąlygos ir požiūris į medikus Kitos Europos šalys medikų iš Lietuvos laukia išskėstomis rankomis.

Jau beveik metus Šiaulių rajone, Gruzdžiuose, gyvenantys Deimantas ir Inga gedi savo tėvelio. Iki šiol ašaras braukiantys vaikai įsitikinę – jei ne aplaidus medikų darbas, tėvas iki šiol būtų su jais. „Tragedija visam gyvenimui. Išgyvenam skaudžiai, nėra dienos, kad neprisimintum žmogaus“, – tikino Deimantas Jonaitis ir pridūrė, kad medikai nepadarė visko, kad būtų išgelbėta jo tėvo gyvybė. Apie šią situaciją plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Registruodami širdies ir kraujagyslių ligų aukščiausius mirtingumo rodiklius, kurie itin susiję su nekontroliuojamu aukštu kraujospūdžiu, pacientai kviečiami rūpintis savo sveikata – žinoti savo kraujospūdį ir jį tinkamai kontroliuoti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad šią ligą turinčių sergančiųjų skaičiai smarkiai išaugs: nuo 972 milijonų 2000 metais iki 1,56 mlrd. 2025 metais.

Jaunos Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos savižudybė ir jau antrus metus trunkančios pandemijos grimasos vėl kelia jau dešimtmečiais vešančių sveikatos sistemos problemų pūlinį. Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė neslepia, kad vilkinami sprendimai medikų bendruomenę privedė prie pasyvumo, nusivylimo ir net netikėjimo, kad pokyčiai apskritai įmanomi.

Lietuvą praėjusią savaitę sukrėtus žiniai apie jaunos gydytojos savižudybę į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) skrieja kritikos strėlės, kad į situaciją visgi reaguota vangokai. Arūnas Dulkys aiškino, kad su nelaimės ištiktais artimaisiais ir pačiais medikais bendrauja ir be medijos įsikišimo. Be kita ko, kvietė visų gydymo įstaigų medikus netylėti ir burtis į sąjūdį siekiant spręsti mobingo problemas.

Po tragedijos iš gyvenimo pasitraukus Respublikinės Šiaulių ligoninėje dirbusiai jaunai gydytojai Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) išplatino kreipimąsi dėl įstaigoje vykdomo psichologinio smurto prieš įstaigos darbuotojus. Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei darbo inspekcijai ir Respublikinei Šiaulių ligoninei keipimąsi adresavusi medikų organizacija ragina imtis konkrečių veiksmų tokiems skaudiems atvejams ateityje išvengti. Dalinamės medikų išplatintu raštu.