gydytojai

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pradėjo svarstyti pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę medikams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų. Pasak projektą pristačiusios paskirtosios sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, įstatymo pakeitimais siekiama pagerinti paslaugų prieinamumą, ypač regionų gyventojams. Politikė atkreipė dėmesį, kad nuotolinė konsultacija būtų teikiama tuomet, kai nėra reikalinga paciento apžiūra ar fizinis kontaktas.

Profesionalūs gydytojai klounai RAUDONOS NOSYS šiemet šventė 15 metų veiklos Lietuvoje. Per šį laiką jie sukūrė daugiau nei 250 000 gyvų, jautrių ir kartais net stebuklingų istorijų – kiekviena jų padėjo bent trumpam išsklaidyti baimę, įtampą ar vienatvę. Kai 2010-aisiais pirmieji „Raudonųjų nosių“ klounai įžengė į Lietuvos ligonines, daugelis nežinojo, ko tikėtis: ar tai bus juokinga, ar gal net nejauku? Tačiau jau netrukus tapo aišku – tai buvo daugiau nei humoras.

Radviliškio rajono taryba rugpjūčio pabaigoje nusprendė padidinti vienkartinę išmoką į rajoną atvykstantiems trūkstamų specializacijų gydytojams iki 25 tūkst. eurų. Ji bus mokama pasirašius įsipareigojimą dirbti rajono gydymo įstaigoje pilnu etatu ne mažiau kaip trejus metus. Taip pat nutarta mokėti mėnesines 250 eurų stipendijas slaugos studijas pasirinkusiems studentams, kurie įsipareigotų po mokslų dirbti Radviliškyje.

Naujo sujudimo tarp pacientų įnešė siūlymas įteisinti galimybę medikams dirbti nuotoliu, tai yra tuo metu nebūnant pačioje gydymo įstaigoje. Nors viešojoje erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, esą medikai dabar konsultuos iš paplūdimio, jie patys pasiūlė „nusileisti ant žemės“ ir labiau įsigilinti, kam reikia tokių pakeitimų.

Rudenį mažės kliūčių perkant receptinius vaistus. Gydytojas galės išrašyti pusmetį galiojantį receptą su žyma „esant poreikiui“. Pagal jį žmogus galės nusipirkti vaistų, kai pajaus jau kažkada sirgtos ligos simptomus, pavyzdžiui, migrenos ar pūslelinės ar kitų ligų. Taip pacientas išvengs eilių pas gydytoją ir vaistą gaus nedelsdamas. Tam tikrais atvejais vaistininkai medikamentus galės parduoti be recepto, o jei vaistų trūksta – dalimis arba atskiromis veikliosiomis medžiagomis.

Ilgos laukimo eilės pas gydytojus – vis opesnė Lietuvos sveikatos sistemos problema. Valstybės kontrolės atliktas vertinimas rodo, kad nuo 2018 m. gyventojų, kurie ilgas eiles laiko viena svarbiausių sistemos bėdų, padaugėjo nuo 55 iki 73 proc. Taip pat daugėja gyventojų, ligos atveju nesikreipiančių į gydymo įstaigas (nuo 37 iki 45 proc.). Dar labiau nerimą kelia faktas, kad kas trečias susirgęs žmogus nesikreipia į medikus vien dėl eilių, o 13 proc. nepavyksta net užsiregistruoti.

Lietuviams neretai vizito pas gydytojus reikia laukti po kelis mėnesius ar net pusę metų, tad net ir paprasta konsultacija tampa kantrybės išbandymu. Ligoninių vadovai neriasi iš kailio viliodami speciaistus vieni nuo kitų, siūlo tūkstantines išmokas, kad tik jaunas gydytojas pasirinktų jų įstaigą. O prognozės neguodžia, ligoninėse dirba nemažai pensinio amžiaus arba netoli jo esančių gydytojų ir slaugytojų, tad po kelių metų situacija taps dar prastesnė.

Paskutinės vasaros savaitės – toli gražu ne atokvėpis medikams. Būtent prieš rugsėjį padaugėja besiregistruojančių patikrai mokinio sveikatos pažymėjimui gauti. Lietuvoje visi vaikai turi bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. O dalis tėvų apie tai prisimena būtent artėjant naujiems mokslo metams. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Skaičiuoti besimokančiam penkiamečiui Dominykui šis rugsėjis bus pirmasis lietuviškame darželyje.

Skandalas Alytuje – iš darbo išeina visi Pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojai. Tokį sprendimą medikai sako priėmė po to, kai savivaldybė Pirminės sveikatos priežiūros centrą, kuriame jie dirbo, prijungė prie didžiulės centrinės Alytaus poliklinikos. Drastiško žingsnio medikai ėmėsi ir dėl to, kad esą miesto valdžia jų neįspėjo apie įstaigos reorganizaciją, ir net neprašė apie tai paskelbus likti. Pacientai ir verkia, ir žada keliauti paskui medikus į Alytaus rajoną.

Valstybės kontrolės duomenys atskleidžia – net trys iš keturių Lietuvos gyventojų skundžiasi, kad yra priversti laukti pas medikus eilėse. Gyventojai atviri – tenka laukti ir kelis mėnesius, ir pusę metų. Nepaisant to, vos 7–8 procentai pacientų naudojasi išankstinės registracijos sistema. O ir medikų krūviai viršija normas – Valstybės kontrolė užfiksavo ir atvejų, kai gydytojai dirba po beveik tris etatus ar net keliose įstaigose vienu metu.

Daugiau nei 7 iš 10 Lietuvos gyventojų nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planams panaikinti galimybę pacientams registruotis pas konkretų gydytoją ir savo iniciatyva pasirinkti papildomas paslaugas bei geresnes sąlygas gydymo įstaigose už jas susimokant. Šiuos duomenis atskleidė naujausias rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter research“ tyrimas. 79 proc.

Siekiant didinti gydymo paslaugų prieinamumą, siūlo leisti medikams konsultuoti pacientus telefonu ar kitomis ryšių priemonėmis dirbant nuotoliu – t. y., esant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų. Vyriausybė trečiadienį patvirtino ir teikia Seimui pastaruosius pokyčius numatančias, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotas įstatymo pataisas.

Naujas Meino universiteto (JAV) tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas (DI) gali pateikti tikslesnius atsakymus nei gydytojai žmonės, tačiau vis dar stokoja gebėjimų toje srityje, kuri pacientams itin svarbi – emociniame ryšyje, rašoma „Study Finds“. Tyrėjai palygino DI atsakymus į sudėtingus medicininius klausimus su žmonių gydytojų atsakymais iš įvairių sveikatos priežiūros sistemų Jungtinėse Valstijose ir Australijoje.

„Senatvė prasideda nuo tingėjimo“, – įsitikinusi 75 metų trenerė ir lektorė Joana Bartaškienė, savo aktyvumu tapusi pavyzdžiu daugeliui. Vesdama sveikatingumo mankštas, sporto treniruotes senjorams, ji teigia pastebinti, jog jų karta išties keičiasi. Vyresni žmonės savo gyvenimo kokybei skiria gerokai daugiau dėmesio nei anksčiau: sulaukę pensijos dirba, studijuoja, keliauja, sportuoja ar dalyvauja įvairiuose projektuose.

Lietuvos apeliacinis teismas kyšininkavimo byloje nuteisė buvusį Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovą Narimantą Markevičių ir medicinine įranga prekiaujančios įmonės vadybininką Rolandą Žilinską. Kaip ketvirtadienį pranešė teisėsauga, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad medicinine įranga prekiaujančios įmonės vadybininkas R. Žilinskas tuomečiam Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovui N. Markevičiui davė 138 eurų vertės kyšį, o šis jį priėmė.

Naujas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užmojis gerinant prieinamumą pas gydytojus – pacientų rūšiavimas šeimos gydytojo kabinete. Tai reiškia, kad jei vieni, vertinami kaip skubūs, pacientai pas specialistą turės patekti per 7 dienas, kiti galės laukti mėnesiais. Pacientai ir gydytojai gi nuogąstauja, kad dėl to tik nekiltų daugiau pykčių.

Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius sako, kad šalies vadovas rems iniciatyvas, kurios mažintų eiles pas gydytojus. Anot jo, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymas naikinti priemokas už gydymo paslaugas yra vienas iš būdų, kaip tą būtų galima padaryti, tačiau kartu ragina numatyti ir tam tikras išimtis.

Valstybinės sveikatos sistemai planuojama reforma: kaip pasikeis mokamos paslaugos, priemokos ir galimybė pasirinkti papildomas paslaugas? Apie valstybinės medicinos krizę naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Žmonės piktinasi, kad artimiausiu metu jie negalės prisimokėti už gydymo paslaugas. Kodėl nuspręsta atšaukti, žmonėms nereikėdavo mokėti visos kainos, tik dalį.

Šimtai ukrainiečių gydytojų buvo priversti bėgti iš Rusijos okupuotų Ukrainos miestų. Daugelis jų dirbo Mariupolyje, o dabar rado namus ir pacientus Latvijoje. Keli iš jų pasidalino savo patirtimis, rašoma „Zerkalo“, kuris cituoja „Novaja gazeta Europa“. Nuo 2022 m. Latvijoje dirba daug ukrainiečių medikų: 107 gydytojai specialistai, 52 stomatologai, 61 slaugytoja. Ukrainos medicinos diaspora gavo teisę dirbti vietos ligoninėse iš karto po atvykimo, be nereikalingų klausimų ar patikrinimų.

Gerai dirbantys sveikatos priežiūros įstaigų vadovai antrai kadencijai galės būti paskirti be konkurso. Tai numato šią savaitę Seimo priimtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimas. Už jį balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 19 parlamentarų, susilaikė 13. Pakeitimo iniciatorė socialdemokratė Jurgita Šukevičienė tvirtino, kad sveikatos priežiūros įstaigų vadovams reikia įdirbio, norint parengti ir įgyvendinti didesnius pokyčius.

Seimas ketvirtadienį ketina apsispręsti, ar leisti gerus rezultatus pasiekusius gydymo įstaigų vadovus skirti antrai kadencijai be konkurso. Parlamentarai ketina priimti tai numatančias Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojos Jurgitos Šukevičienės inicijuotas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas.

Ketvirtadienį Nacionaliniame Kauno dramos teatre surengti 21-ieji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuojami Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai. Šiemet už nuopelnus sveikatos sistemai ministrė Marija Jakubauskienė apdovanojo 56 šios profesijos specialistus. Garbės ženklai įteikti 23 šalies gydytojams, 22 slaugytoms ir 11 sveikatos apsaugos darbuotojų. Dar 23 medikams skirtos premjero Gintauto Palucko padėkos.

Ilgiau nei trejus metus vykstant karui Ukrainoje, dar neužsimiršus koronaviruso pandemijai, verda diskusijos apie Lietuvos sveikatos sistemos pasirengimą tinkamai valdyti krizes.

Norėdami apsilankyti pas gydytojus specialistus, eilėje šalies gyventojai dažniausiai laukia nuo dviejų iki keturių savaičių, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Tyrimo duomenimis, tokį laukimo eilėje laikotarpį nurodė 32 proc. respondentų. 20 proc. apklaustųjų sako, kad konsultacijos pas gydytoją yra laukę nuo dviejų iki trijų mėnesių, o 12 proc. nurodo pas gydytoją per pastaruosius dvejus mėnesius patekę per savaitę. Anot apklausos, iki mėnesio eilėje laukė 36 proc.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo suteikti daugiau galimybių medikams teikti nuotolines paslaugas. Kaip trečiadienį pranešė SAM, teikiamuose įstatymų pakeitimuose numatyta tvarka teikti paslaugas iš nutolusių darbo vietų galiotų gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams. „Dabartinė tvarka numato, kad gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai paslaugas gali teikti tik konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje.

Valdžia brandina nauja planą – siekiant valdyti eiles pacientams gali būti nebeleidžiama rinktis konkretaus gydytojo, bet jis būtų užregistruotas pas bet kurį jam reikiamos srities specialistą.

Šią savaitę įstaigos įpareigotos pasiūlyti pacientams daugiau matomų vizitų laikų. Jau įsigaliojo reikalavimas gydymo įstaigoms E. sveikatos registracijos sistemoje skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių gydytojų darbo grafikus. Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Jelenos Čelutkienės, toks sprendimas ne tik suteikia pacientams daugiau pasirinkimo ir galimybių užsiregistruoti pas gydytoją, bet ir prisideda prie eilių skaidrumo ir trumpėjimo.

Viešojoje erdvėje padaugėjo drastiškų pareiškimų apie byrančią lietuviškąją sveikatos sistemą. Viena didžiausių ir pagrindinių problemų – nepakankamas sistemos finansavimas, o ekspertai pabrėžia, kad kiek pinigų į sistemą įdėsi, tiek ji ir suvartos, todėl reikia kalbėti apie efektyvų turimų pinigų panaudojimą. Be to, ragina pamiršti svajonę, kad medicina gali būti nemokama.

Pacientai gali prarasti teisę rinktis, pas kurį gydytoją specialistą gydytis. Jau kitą savaitę kelios šalies gydymo įstaigos registruos ligonius ne pas konkrečius gydytojus, o į kabinetą, pavyzdžiui, endokrinologo ar kardiologo konsultacijai. Koks tai gydytojas, žmogus sužinos prieš parą iki vizito. Tokiu būdu sveikatos apsaugos ministrė sako bandanti kovoti su eilėmis, tačiau yra besipiktinančių, jog tokiu ribojimu bus pažeista teisė rinktis gydytoją.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje skamba drąstiški pareiškimai: sveikatos sistema tiesiog „byra“. Nors nuolat pabrėžiama, kad viena pagrindinių problemų – nepakankamas sistemos finansavimas, ekspertai pabrėžia, kad kiek pinigų į sistemą beįdėtum, tiek ji ir suvartos, todėl reikia kalbėti apie efektyvų turimų pinigų panaudojimą. Be to, ragina pamiršti svajonę, kad medicina gali būti nemokama.

Nors jauna medicinos gydytoja Shadi Fallahradeh Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje dirba tik nuo parėjusių metų gegužės mėnesio, jau teko išgelbėti ne vieno paciento gyvybę. Kaip ir visiems šio skyriaus medikams, taip ir jai, kasdien tenka girdėti pacientų padėkos žodžių, klausytis priekaištų.

Valstybinė ligonių kasa prie SAM primena, kada siuntimo pas gydytoją pacientui nereikia. Tai ypač aktualu tiems, kurie nori greičiau gauti reikalingą medicininę pagalbą ir sužinoti, kada jie gali tiesiogiai kreiptis į specialistus, be papildomų formalumų. Ši informacija padės pacientams taupyti laiką ir išvengti nereikalingų kliūčių, užtikrinant greitesnę prieigą prie reikiamos sveikatos priežiūros.

Atsižvelgiant į regionų poreikį, į juos ketinama pritraukti ir išlaikyti ne mažiau kaip 100 gydytojų bei 500 slaugytojų. Tai numatyta trečiadienį registruotame Gintauto Palucko vadovaujamos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projekte. Jį dar turės patvirtinti Ministrų kabinetas. Projekte numatoma šiuos įgyvendinti iki 2027 metų ketvirto ketvirčio.

Prieš kurį laiką socialiniame tinkle „Tik tok“ pasirodė vaizdo įrašas, kuriame LSMU Kauno ligoninėje pacientas apšlapina kitą fizinio suvaržymo priemonėmis prie lovos fiksuotą pacientą. Ekspertai aiškinasi, ar tai sistemos skylės neleido užkirsti kelio šiam incidentui, ar gydymo įstaigos darbuotojų aplaidumas.

Tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos medikų mano esantys nepasiruošę teikti medicininę pagalbą karo metu skelbia Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA). Asociacijos prezidentės Agnės Panavienės teigimu, medikams nėra sudaromos galimybės išmokti reikalingų medicinos įgūdžių, kilus ekstremaliai situacijai ar karui. Be to, pabrėžiama, kad nors iki 2026 m. pabaigos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra numačiusi apmokyti 6 tūkst.

Po Naujųjų metų daugelis užsibrėžia tikslus atsikratyti svorio ar pasidailinti figūrą. Tačiau, siekdami greitų rezultatų, žmonės neretai renkasi kraštutinius, sveikatai pavojingus metodus. Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva įspėja, kokios dažniausios klaidos gali kainuoti rimtų sveikatos problemų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gydymo įstaigas nori įpareigoti Išankstinėje pacientų registracijos informacinėje sistemoje (IPR IS) skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių visų medikų darbo grafikus.   Ministerija sako, kad tvarka galiotų visoms sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios teiks Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas paslaugas.

2025-aisiais gimę vaikai priklausys naujajai „Beta“ kartai. Sociologai tvirtina, kad tai karta, gimusi technologijų ir dirbtinio intelekto apsuptyje. Tad naujosios kartos atstovai daugiau bendraus, mokysis nuotoliniu būdu. Tačiau, pasak gydytojų ir psichologų, šiuolaikiniai vaikai vis dažniau susiduria su įvairiais sutrikimais, kuriuos nulemia ekranai ir kitos technologijos.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 39-erių Karolis ir 35-erių Adelė rūpestingai rankose laiko savo pirmagimę dukrytę.

Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje kone visi turi prieigą prie gausių duomenų šaltinių, tad itin svarbu gebėti kritiškai juos vertinti, ypač ieškant būdų sveikatos problemoms spręsti. Minint tarptautinę edukacijos dieną, sausio 24-ąją, ekspertai pastebi nerimą keliančią tendenciją − pacientai neretai vis dar renkasi savigydą, pasikliaudami dirbtinio intelekto patarimais, liaudies medicina ar nepagrįstais mitais, o tai gali lemti rimtas pasekmes sveikatai.

Pačiame Kauno centre, Žaliakalnyje, sausio 10-ąją įvyko privačios Radvilų klinikos antrojo gimtadienio šventė. Ta proga gimtadienis paminėtas su svečiais ir gausia medikų bendruomene. Vakaro svečiams pasirodymą atliko dainininkė Gabija Veronika.   Pasidžiaugė pasiekimais „Malonu, kad mūsų kolektyvas sparčiai plečiasi. Visi kartu džiaugiamės klinikos ir kiekvieno iš mūsų individualiais pasiekimais.

Po vaikų gydytojos Indrės Plėštytės–Alminės viešo išstojimo ir pareiškimo, kad nebeteiks konsultacijų pacientams rusų kalba, sureagavo ir analitikas Marius Laurinavičius. Jis tvirtina, kad ši problema reali, ypač šioje geopolitinėje situacijoje. „Nors gydytoja ir jos sprendimas tikrai verti pagarbos, vakar nekomentavau ir dabar nekomentuočiau, jei manyčiau, kad čia tik asmeninio sprendimo reikalas. Tačiau ši situacija, mano vertinimu, yra daug didesnė problema.

Po kraupios nelaimės Klaipėdos poliklinikoje, kai vos slenkstį peržengęs 45-erių vyras sukniubo ir mirė, medikai svarsto, kodėl taip galėjo nutikti? Mat patekti pas gydytojus sunku ir ligoniai laiku negauna pagalbos. Kitą dieną iš tos pačios poliklinikos greitoji išvežė pacientę į ligoninę, nes, nesulaukusi nemokamo vizito, atėjo mokamai konsultacijai, bet jau su abipusiu plaučių uždegimu.

Panašu, kad ir XXI amžiuje Vilniaus psichikos sveikatos centre žmonės susiduria su prastomis apgyvendinimo ir gydymo sąlygomis nuo tualetinio popieriaus trūkumo iki 100 metų senumo įrangos. Situaciją pakomentavo jo direktorius Martynas Marcinkevičius.  Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi anoniminis skaitytojas su skundu dėl Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, esančio Vasaros gatvėje, sąlygų ir personalo elgesio.

Paskutinę praėjusių metų dieną Sveikatos apsaugos ministerija registravo įsakymo projektą dėl vaizdo ar garso stebėjimo ir įrašymo tvarkos, teikiant gydymo paslaugas ne gydymo įstaigose. Patvirtinus naują tvarką, prie drabužių pritvirtintomis kameromis ar kitomis priemonėmis gydytojai jus galės įrašinėti bet kur – taip pat ir namuose. Esą tokie vaizdo ar garso duomenys bus tvarkomi siekiant užtikrinti pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų saugumą.

Nauji metai kaip visada atneša ir pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje. Pacientams žadamas geresnis patekimas pas gydytojus, nauji kompensuojami tyrimai. Naujovės taip pat laukia ir medikų bendruomenės. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokie svarbiausi pokyčiai laukia 2025 m.  Dėl krūties vėžio galės pasitikrinti daugiau moterų Nuo 2025 metų profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio galės moterys nuo 45 iki 75 metų. Šis pokytis papildomai pareikalaus apie 3,5 mln.

Antibiotikai yra laikomi vienu svarbiausių XX a. atradimų medicinoje, padedančių kovoti su bakterinėmis infekcijomis ir išsaugoti gyvybes nuo sunkių ligų. Raseinių „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Sandra Liubinskienė sako, kad labiausiai atsparumą antimikrobiniams vaistams skatina neracionalus jų vartojimas, ypač jeigu šių vaistų griebiamasi kiekvieną kartą pakilus temperatūrai ar sergant virusų sukeltoms peršalimo ligoms gydyti.

Medikai šiandien emociškai išsekę ir nusivylę sistema, tačiau joks darbas nėra vertas gyvybės. Tuo įsitikinusi Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Gabija Tomkutė. Gydytoja neslepia, kad jei situacija nesikeis, paprasčiausiai tuoj gali nebelikti žmonių, kurie turėtų ir kvalifikacijos, ir noro dirbti išskirtinai sunkų darbą šioje sistemoje. „Krūviai šiandien yra didžiuliai, pacientai sensta, sunkėja, visi sunkiausi pacientai atsiduria valstybinėse įstaigose.

Gavęs siuntimą specialisto konsultacijai pacientas gali pats pasirinkti, pas kokį konkretų gydytoją ir kurioje įstaigoje registruotis. Tačiau poliklinikos neslepia, kad jei pas vienus gydytojus pacientų eilės nutįsta mėnesiams, pas kitus būtų galima patekti daug greičiau.

Nors laikytis sveikos gyvensenos vis labiau tampa madinga, dalis tautiečių to nesureikšmina ar paprasčiausiai neranda tam laiko. Gydytojai gi įspėja, kad nemažai žmonių nė neįtaria, jog jau turi užgyvenę ne vieną rizikos veiksnį, kas didina riziką ne tik susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL), bet ir nuo jų numirti.   Lietuva išlieka labai didelės rizikos šalimi – mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalyje yra vienas didžiausių Europoje.