grybai

Atšilus orams lietuviai ėmė plūsti į miškus, o iš jų grįžta jau su pirmaisiais laimikiais – grybais ir skuba jais pasimėgauti. Tačiau specialistai kasmet, vos pasirodžius pirmiesiems pavasariniams grybams, įspėja – kai kurie jų yra nuodingi ir juos vartoti galima tik tinkamai paruošus, kitaip gali grėsti apsinuodijimas. Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas, mikologas dr. Jonas Kasparavičius naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad pavasarinių grybų yra daugybė, tik dar mažai juos pažįstame.

Juodasis beržo grybas, dar vadinamas beržo juodgrybiu ar čaga, daugelio laikomas aukso gysla organizmui – jis pasižymi daugybe naudingų savybių. Žolininko Ramūno Vaičiūno teigimu, šiuose grybuose gausu unikalių veikliųjų medžiagų: chromogenų; ląstelienos; steroidinių junginių; lignino; organinių rūgščių; laisvųjų fenolių; flavonoidų; silicio oksido; geležies; aliuminio; kalcio; magnio; natrio; kalio; cinko; vario.

Jeigu grybavimo krepšeliai jau nuo rudens pabaigos pakabinti ir laukia kito rudeninio sezoną, tai leiskite jiems „ilsėtis” nebent tik iki pavasario. Nuo balandžio mėnesio prasideda briedžiukų augimas, tad grybavimo sezoną galite atidaryti žymiai anksčiau. Pirmiausiai išmokite juos atskirti nuo bobausių ir kitų panašių grybų, o vėliau prisirinkite šių ypatingai naudingų briedžiukų. Mes tik pasiūlysime receptą, kaip juos skaniai suvalgyti.

Azijos skoniai ir ingredientai – viena karščiausių 2024 metų kulinarinių tendencijų, skelbia visame pasaulyje žinomas žurnalas „Time“. Viena šio regiono virtuvės pažibų – šitakiai, enoki ir kiti grybai, kuriuos jau spėjo pamilti bei įtraukti į savo kasdienius valgius ir dalis šalies gyventojų.

Dzūkijos miškuose pasirodė šiemet rekordiškai anksti pradėję dygti bobausiai – dzūkiškai „šmarškos“. Grybautojai pasakoja kol kas randantys dar tik pavienius ir mažyčius bobausius, bet jau po savaitės kitos jie bus tinkami dėti į pintinę. Stebisi ir grybų žinovai, mat bobausiai pasirodė mažiausiai mėnesiu anksčiau nei jiems įprasta dygti. Kodėl taip yra, nesiima spėlioti net ir mikologai. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Kovo 2 dieną Alytaus rajone, Makniūnuose, gyvenanti Dalė Baranauskienė rado pirmųjų šiais metais grybų – bobausių. Moteris sako, kad tiesiog širdis jautė, jog jau gali jų miške būti, tad ir patraukė pavasario prabudimo pranašų ieškoti. Tiesa, giminaičiai, kuriems Dalė nusiuntė bobausių nuotraukas, netikėjo, tad teko įrodyti skambinant tiesiai su įjungta telefono kamera iš miško, kad ir kiti vaizdą pamatytų.

Sartų regioniniame parke jau pasirodė pirmieji ypač reti grybai – paprastieji taukiai. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistė, ekologė Daiva Norkūnienė praneša, kad Sartų regioniniame parke jau pasirodė pirmieji ypatingi grybai – šio parko pasididžiavimas.  „Ne, ne bobausiai ir net nevalgomi, bet juos surasti ir pamatyti norėtų daugelis besidominčiųjų saugomomis rūšimis.

Visi jau esame įpratę, kad grybavimo sezonas baigiasi vėlyvą rudenį ir tenka laukti kitų metų, kad galėtume prisirinkti pilnus krepšius grybų. Tačiau vilnietė Vaiva Grublienė grybauti nesustoja net ir žiemą. Moteris miške net ir dabar randa skanių ir valgomų grybų. Toli grybų vilnietė neieško – jų randa prie Vilniaus, netoli Grigiškių. Vaiva juokauja, kad kai miške eidama su pintine grybų sutinka slidininkus, jie vos neišvirsta iš slidžių, pamatę tokį vaizdą.

Kasa – nedidelis organas, esantis pilvo ertmėje ir atliekantis pagrindinį vaidmenį paverčiant suvalgytą maistą energija ląstelėms. Sutrikus kasos funkcijai, sutrinka daugybė svarbių procesų organizme, tačiau vos keli produktai gali padėti pagerinti jos veiklą. Šio organo svarba tampa dar akivaizdesnė, kai žmogus susiduria su kasos veiklos problemomis, pavyzdžiui, diabetu ar pankreatitu, kurie negydomi gali pažeisti įvairius gyvybiškai svarbius organus.

Grybų pyragėliai su filo tešla, kiek neįprastas, tačiau tikrai labai gardus pasirinkimas tiek karštam patiekalui, tiek šaltam užkandžiui. Kaip parodė TV3 laidos „Gardu Gardu“ vedėjai, rudieji pievagrybiai ir šitake grybai praturtina pyragėlius nuostabiu aromatu, filo tešla suteikia traškumo, o viską apjungia vos porą šaukštų kreminio sūrio. Tai sotus patiekalas, kuris labai patiks visiems grybų mylėtojams ir puikiai tiks ant kiekvieno šventinio stalo. Įdarui reikės: 1 valg.

DzūkIjos miškuose prieš Kalėdas kaip iš gausybės rago pasipylė grybai. Nors pasirinkimas jų menkesnis nei rudenį, bet varėniškis grybautojas juokauja, kad Kūčių stalui tikrai užteks. Ir nesvarbu, kad iš samanų galvas kelia tik voveraitės, dzūkų dar vadinamos lepeškomis. Grybų žinovai išsiruošusius grybauti įspėja – iš samanų galima traukti tik tuos grybus, kurie yra sveiki ir nepakeitę spalvos. O štai minkštos ir slidžios voveraitės jau gali būti nuodingos.

Šventėms nepaliaujamai artėjant kiekvienų namų virtuvės šefas siekia savo svečius sužavėti gardžiausiais patiekalais. „Gardu gardu“ laidoje siūlomi du receptai – grybų štrudelis ir aguoninis pyragas. Patiekalai padės jums palikti įspūdį net labiausiai išlavinto skonio svečiams. Grybų štrudelis Įdarui reikės: 1 valg. š. sviesto 1 vnt. didelio šalotinio svogūno 3-4 vnt.

Šaltuoju metų laiku tam tikrų vaisių ir daržovių vartojimas gali padėti išvengti nepageidaujamų ligų. Žiemą atrodo beveik neįmanoma išvengti kokios nors ligos. Nesvarbu, ar tai būtų peršalimas, gripas, ar net Covid-19 – tiesiog šiuo metų laiku mes daug dažniau sergame. Nors vaistai padeda palengvinti ligos simptomus, tačiau kur kas geriau yra užkirsti kelią susirgimui. Peršalimo ligų ne visada pavyksta išvengti, tačiau galime imtis tam tikrų veiksmų, kad sumažintume susirgimo riziką.

„Skanu, tikrai skanu. Jokių ilgų marinavimų, viską paruošite viename inde – kas gali būti geriau“, – rašo tinklaraščio „Oditėlės blogas“ autorė Edita. Ingredientai: 2 vištienos ketvirčių; druskos, juodųjų pipirų; miltų (vištienos apvoliojimui); 3 skiltelių česnakų; 250g rudųjų pievagrybių; 250ml vištienos sultinio; 0,5 a.š. dž.čiobrelio; 0,5 a.š. dž.raudonėlio; 0,5 a.š. dž.baziliko; 60ml grietinėlės; 1 v.š. grūdėtųjų garstyčių. Vištienos ketvirčius perpjaukite per pusę.

Tokiu metu grybauti į mišką turbūt niekas nebeina, nes grybų tiesiog nėra – iki žiemos liko vos kelios dienos, jau iškrito ir pirmasis sniegas. Tačiau Kėdainių rajono gyventojai net ir tokiu metu miške pavyko rasti tikrą grybų karalių – sveikutėlį baravyką. Moteris teigia, kad nėra anksčiau girdėjusi, kad tokiu metu kas grybų rastų. Pelėdnagių seniūnijos Beinačių kaimo gyventoja Rita Lankelienė dirba su neįgaliaisiais bei socialinę atskirtį patyrusiais žmonėmis.

Tokiu metu grybauti į mišką turbūt niekas nebeina, nes grybų tiesiog nėra – iki žiemos liko vos kelios dienos, jau iškrito ir pirmasis sniegas. Tačiau Kėdainių rajono gyventojai net ir tokiu metu miške pavyko rasti tikrą grybų karalių – sveikutėlį baravyką. Moteris teigia, kad nėra anksčiau girdėjusi, kad tokiu metu kas grybų rastų. Ėjo rinkti šakų Pelėdnagių seniūnijos Beinačių kaimo gyventoja Rita Lankelienė dirba su neįgaliaisiais bei socialinę atskirtį patyrusiais žmonėmis.

Kotryna Starkienė kviečia pasigaminti vištienos ir grybų pyragą. Jis puikiai tinka, kai turite vištienos likučių, nes įdarui ji naudojama kepta. Receptu moteris pasidalijo TV3 laidoje „Kotrynos burtai“.  Vištienos ir grybų pyragui reikės: Tešlai: 170 gr. miltų 160 gr. šalto sviesto 80 gr. šaltos grietinės Pusės šaukštelio kepimo miltelių Žiupsnio druskos Įdarui: 500 gr. vištienos blauzdelių mėsos be odos 450 ml. riebios grietinėlės 250 gr. pievagrybių 50 gr.

Tokio grybų sezono Dzūkija jau seniai neregėjo. Nors jau beveik prasidėjo žiema, miškuose vis dar gausiai dygsta žaliuokės, taip pat baravykai, makavykai ir šilbaravykiai. Šiuo metu gausiausiai dygsta sezoniniai grybai – žaliuokės, tačiau taip pat yra ir kitų. „Galime rasti įvairiausių grybų, kuriems įprastai šis metų laikas jau mažiau tinkamas, nes kritusi temperatūra. Mums pavyko rasti netgi voveraičių visai neseniai.

Šiuo metu grybautojai dalijasi savo laimikių nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Nors krepšiai nebėra tokie pilni kaip prieš mėnesį, tačiau grybų randama. Tuomet kyla įvairių diskusijų apie grybavimą po šalnų. Gamtininkas Almantas Kulbis tv3.lt portalo skaitytojams atskleidė, ar galima rinktis grybus po šalnų. Pokalbio metu, gamtininkas A. Kulbis pasiūlė pasigilinti į grybų sezoniškumą. Jis akcentavo, kad grybų augimo laikas priklauso nuo rūšies.

Atšalus orams ir padidėjus peršalimo ligų rizikai, svarbu atidžiau pasirūpinti savo sveikata. Negavus pakankamai saulės, vitamino D3 trūkumas gali sukelti tam tikrų sveikatos problemų.  „Turbūt daugelis girdėję apie saulės vitaminą, dažnai prilyginamą hormonui (pagal savo biologines funkcijas) –vitaminą D3.  Taigi, kuo ši medžiaga išsiskiria ir kokia jos nauda sveikatai? Vitaminas D gali būti kelių formų D2, D3, kalcitriolis ir kalcidiolis.

Grybautojų džiaugsmui – grybavimo sezoną miškuose ilgina po šalnų pradėjusios dygti tikrosios ir pilkosios žaliuokės, Panevėžio krašte vadinamos pilkutėmis. Ir nors grybautojai giria šių grybų skonį, kai kurie žmonės jų nė nepažįsta. Šviežių grybų kvapas – štai kas gerai žinomą grybautoją vidury rudens vis dar vilioja į mišką. O radybomis mielai pasidžiaugia ant prekystalio Panevėžio turguje.

Grybais kvepiantis, vaikystę primenantis, labai aromatingas vištienos troškinys tikrai tiks ir patiks visai šeimai. O kad būtų dar skaniau TV3 laidos „Gardu Gardu“ vedėjas parodys, kaip kartu su troškiniu pasigaminti ir sviestinius pyragėlius, kurie iškepę troškinyje suteiks papildomo skonio bei tekstūros. Sviestiniams pyragėliams reikės: 320 g kvietinių miltų 20 g kepimo miltelių 2 arb.

Australijoje moteris suruošė pietus buvusiems uošviams ir jų giminaičiams, kuriuos pagardino žaliosiomis musmirėmis. Aiškėja, kas nutiko pyrago su nuodingais grybais užvalgiusiems svečiams ir pietų organizatorei. 49-erių australė Erin Patterson liepos pabaigoje liejo graudžias ašaras dėl uošvio, uošvienės ir uošvienės sesers mirties. „Geilė buvo lyg mama, kurios neturėjau, nes mano mama mirė prieš ketverius metus... Geilė man visada buvo gera ir maloni.

62 metų kaišiadorietei Česlovai Česnienei atšalus orams dar pavyko surasti įvairių grybų. Moteris pasakoja, kad jos mylimasis jai parodė slaptą miško lopinėlį, kuriame beveik visada pavyksta surinkti gausybę gėrybių.  Nors moteris sako, kad grybavimo gudrybių neturi, tačiau kol su vyru neprirenka norimo kiekio grybų, tol apie grįžimą namo net nekalba. Kol pora surinko šią gausybę grybų, užtruko keturias valandas.   „Galiu ir dar tiek pat pririnkti.

Tikriausiai retai susimąstote apie savo kasą, kol nepablogėjo jos veikla. Pilve esanti kasa atlieka svarbų vaidmenį, paverčiant suvalgytą maistą degalais, kurie maitina organizmo ląsteles. Kasa išskiria fermentus į plonąją žarną, kurie padeda virškinti baltymus, riebalus ir angliavandenius. Be to, kasa į kraują išskiria hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Visada svarbu maitintis sveikai, tačiau tai ypač aktualu sergantiesiems kasos ligomis.

Grybautojai iš Aukštaitijos sezoną baigia ne tuščiomis – pintinėse lepšės, žaliuokės, kazlėkai. Kam pasiseka – vieną kitą baravyką dar randa. Aukštaičiai džiūgauja, sezonas buvo puikus, tad ir prie pensijų žiemą bus iš ko prisidurti. Gera žinia ir pirkėjams – grybų kainos sumenko. Ant prekystalio Panevėžio turguje grybautojas Vytautas išrikiavo bene paskutinio šį rudenį pasivaikščiojimo miške radybas. Sako – pranašauja šalčius ir sniegą, tad grybų sezoną teks baigti.

Šį sezoną grybai mus vis dar džiugina savo gausa miškuose. Gyvename laiku, kai natūralūs produktai tampa vis populiaresni, o grybai yra vienas iš populiariausių augalų, kurių miškuose ieško žmonės. Grybautoja Inga Lukaitė teigia, kad grybauti eina kai tik gauna tam galimybę – turi laisvo laiko bei lauke yra tinkamas oras pasivaikščioti po mišką bei susirinkti grybų. „Šis savaitgalis buvo tobulas.

Nors jau artėja žiema – pasirodė pirmosios šalnos ir net gi pirmasis sniegas, tačiau užkietėję grybautojai vis dar keliauja į miškus, o iš ten tuščiomis negrįžta.  Grybautojas Vladas Geryba Plungės rajone išėjęs pasivaikščioti po mišką, namo grįžo su pilnu kibiru grybų. „Bagažinių gal jau ir nepririnksi, bet tokią dieną malonu aplankyti mišką“, – šypsosi vyras. Randa įvairiausių grybų Vladas grybavo miškuose, važiuojant nuo Plungės link Medingėnų.

Panašu, kad grybų sezonas dar nežada trauktis. Miškai ir toliau džiugina grybautojus savo gėrybėmis. Anykščių rajone grybavęs Tomas Šniukšta kartu su žmona per maždaug tris valandas rado 185 baravykus. „Kitą dieną grybų jau radome truputį mažiau. 120 vienetų baravykų, tačiau  pririnkome 13 kilogramų voveraičių per dvi su puse valandos“, – įspūdingais skaičiais dalinasi grybautojas. Vyras pasakoja, kad kartu su žmona grybauja kiekvienais metais jau septynis metus iš eilės.

Aukštaitijos grybautojai džiūgauja – nors sezonas kiek ir vėlavo, tačiau dosniai už tai atsilygino. Įpusėjus rudeniui ant prekystalių puikuojasi gražuoliai raudonikiai, geltonuoja voveraitės. Šios, anot grybautojų, vėl atsigavo lyg po gero lietaus. O baravykų jau tenka lyg su žiburiu miškuose ieškoti. Kaip juokauja grybautojai, karaliavę kelias savaites jie vietą dabar užleidžia rudeniniams grybams. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Grybavimas miške yra ne tik malonus laisvalaikio užsiėmimas, bet ir puikus būdas surinkti šviežių grybų savo virtuvei. Grįžę iš miško mes grybus perrenkame, nuvalome, o grybų nuovalas dažniausiai tiesiog išmetame. Tačiau jų išmesti nereikėtų, grybų nuovalas galima išbarstyti sode ir tikėtina, kad po kurio laiko tose vietose išaugs nauji grybai. „Grybautojams dažniausiai iš kelionių į mišką lieka didesnis ar mažesnis grybų nuovalų kiekis.

Užupės kaimo miške Kėdainių rajone grybautoja Raminta Dambrauskienė atrado tikrą svajonių radinį – raudonviršių rojų. Per dvi valandas Raminta su draugu prisirinko tiek raudonviršių, kad vos tilpo į mašinos bagažinę. Taip pat moteris pastebėjo, kad miške dar daug mažų grybų, kurie dar tik auga. Jie rodo, kad miškas rūpinasi ir ateities grybų rinkimu, ir ši vieta tampa ne tik šiandienos, bet ir ateities grybautojų stovykla.

Dzūkijoje grybų supirkimo punktų – vienas kitas, nes dėl sausros miškai tušti, tuo metu rytų Lietuvoje punktų galėtų būti ir daugiau – miškai pilni voveraičių, baravykų, raudonikių ir kitų grybų, tačiau nėra surinkėjų.  Didieji supirkėjai sako, kad lietuviškų grybų kasmet prirenkama vis mažiau, todėl didžiąją dalį jie atsiveža iš Rytų.

Panašu, kad grybų sezonas dar nežada trauktis. Lina Staduliavičiūtė Jurkšienė teigia visada grybaujanti Anykščių rajone. Moteris turi savo slaptą vietą, kurios grybus ir apylinkes pažįsta kaip savo pačios kišenes. Nuvažiavusi į šį mišką, ji grįžo su 3 krepšiais grybų. Moteris išduoti savo slaptos vietos nenori, nes tai labai maža teritorija, Anykščių rajono vietiniame miške, kur jei vienas grybauja, kitas jau tikrai nieko neras.

Vakar grybauti išsiruošęs Vitalijus Anužis namo grįžo ne tuščiomis. Žemaitijoje, Kretingos rajono miškuose vyras rado net 118 grybų. Grybautojas labai džiaugiasi savo laimikiu ir skatina kitus žmones eiti į miškus, pasidžiaugti gamta bei smagiai praleisti laiką grybaujant, kol dar nesibaigė grybų rinkimo sezonas. Tai jau ne pirmas grybautojas, su tv3.lt skaitytojais pasidalinęs savo laimikiu.

Rudens rytas vienai moteriai prasidėjo kitaip nei įprastai. Joniškio rajone gyvenanti Ieva Gecevičiūtė išėjo į mišką nieko nesitikėdama, tačiau namo grįžo su pintine pilna raudonviršių grybų bei baravykų. Moteris visada galvodavo, kaip žmonės miškuose randa tiek grybų, su karučiais veža, tačiau šį kartą pasisekė ir jai – Ieva iš miško grįžo su 105 raudonviršiais. Miške ieškodama grybų į paprastus net nebežiūrėjo, ieškojo tik raudonviršių ir baravykų.

Tauragiškės Sandros Krasauskaitės-Dabulskienės pirmadienis buvo itin darbingas. Iš miško Šilalės rajone moteris į namus sugrįžo pilna pintine grybų, kurioje kone didžiąją dalį sudarė ne kas kitas, o visai neseniai pasirodę raudonikiai.  „Va toks pirmadienis“, – rašo grybautoja Sandra, pasidalinusi savo vakarykšiais grybų laimikiais grupėje „Grybautojai…“. Be nuotraukų, tauragiškė pasidalijo ir keliais pastebėjimais. Pasak Sandros, miškuose ima mažėti augančių baravykų.

Į Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės (RVUL) reanimaciją pateko džiovintų musmirių užvalgęs šešiasdešimtmetis vilnietis. Gydytojai įspėja, kad toks apsinuodijimas grybais yra itin pavojingas.  Apie tai pranešęs portalas lrt.lt rašė, kad vyras tris džiovintas raudonųjų musmirių kepuraites suvalgė tam, „kad geriau miegotų ir būtų sveikesnis“. „Vyras buvo itin haliucinuojantis, psichomotoriškai susijaudinęs, agresyvus ir neadekvatus, drebantis.

Lietuvos miškai rudenį apdovanoja gausiais grybų laimikiais. Tačiau šiemet Žemaitijos miškai nustebino – aptikta čia dar nematyta grybų rūšis. Tad grybautojai raginami nepraeiti pro šalį, o radę šį grybą ne tik pasidžiaugti, bet ir pranešti apie augimo vietą. Kaip praneša Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Žemaitijos nacionaliniame parke esančiame Babrungėnų miške rasta daug raudonojo auksabaravykio įvairaus augumo vaisiakūnių.

Grybavimas yra kaip medžioklė, kuriam reikia pasiruošti ir apsišarvuoti žiniomis apie tai, kokių grybų ir kur jokiu būdu negalima rinkti, nes kitu atveju ši medžioklė gali baigtis apsinuodijimu. Apie tai, kokių grybų ir kur negalima rinkti bei ko trūksta Lietuvoje, kad grybavimas būtų sėkmingas papasakojo gamtininkas Almantas Kulbis. Šių grybų jokiais būdais nerinkite Pasak gamtininko, nuodingų grybų Lietuvoje nėra labai daug, yra nevalgomų grybų kategorija.

Prasidėjus rudeniui, miško gėrybės džiugina grybautojus: socialinių tinklų paskyrose žmonės didžiuojasi įspūdingais laimikiais. Miškuose, laukuose galima aptikti ne tik visiems puikiai žinomus grybus: baravykus, voveraites, raudonikius, bet ir ganėtinai retas grybų rūšis, kurios dar visai neseniai buvo įtrauktos į saugomų sąrašą. Štai tokius pastaruosius grybus pavyko aptikti Vilniuje grybautojai Karolinai Charlanovai bei Telšių rajone sodybą turinčiam Gintautui Kavalenkai.

Nuėjusi grybauti Tauragės apskrityje esančiame miške tv3.lt skaitytoja Agnė išvydo šokiruojantį vaizdą. Kaip naujienų portalui šeštadienį pasakojo moteris, į mišką, esantį Tauragės apskrityje, Pagėgių savivaldybėje, Rukų kaime, ji užsuka ne pirmą kartą. Įžengusi į mišką šįkart Agnė aptiko gaišenų krūvą. „Kartais ir vaikus vežuosi į šią vietą, tai laimei, kad jų nebuvo. Vaizdas ir tas dvokas...“ – pasakoja moteris. Anot jos, miškas yra nedidelis, o jame rastos tokios „gėrybės“ šokiravo.

Varėnos rajone, Marcinkonyse, šeštadienį vyks 20-asis Lietuvos grybavimo čempionatas. Organizatoriai kviečia čempionate dalyvauti grybautojus iš visos Lietuvos. Kaip pranešė organizatoriai, nugalėtojui bus įteiktas Varėnos rajono savivaldybės mero Algio Kašėtos taurė. Specialiaisiais prizais bus apdovanoti jauniausias ir vyriausias dalyvis, didžiausią baravyką radęs grybautojas ir kitų nominacijų laimėtojai.

Grybai „išprotėjo“ – taip juokauja grybautojai iš miškų grįžtantys pilnomis pintinėmis, kuprinėmis ar dėžėmis. O labiausiai grybautojus džiugina sveikutėliai baravykai. Jų taip pat tarsi prilijo miškuose. Tačiau kainą baravykai vis tik turi – kilogramas siekia 15 eurų. Tiesa, kai kurie už gražuolius baravykus negaili ir ne vieno šimto eurų. Užkietėjęs grybautojas Vytautas juokauja, kad radybomis miške netoli Panevėžio šįkart teko dalintis su šernais – tačiau jis grįžo ne tuščiomis.

Nors prasidėjus rudens sezonui žmonės grįžtą į savo kasdieninę rutiną, tai jiems netrukdo įvairiuose Lietuvos miškuose ieškoti kuo gausesnio grybų derliaus. Lietuviai dalinasi savo rastais grybais ir pasakoja, kodėl gyvenimo be šios veiklos neįsivaizduoja. Mažeikių rajone gyvenanti Gitana Perminienė grybus randa netoli savo namų. Moteris mėgaujasi pasivaikščiojimu gamtoje, stebi kokie gyvūnai lankosi miške, bet neretai pavyksta rasti ir įvairių gėrybių.

Lietuvos gamta grybautojus apdovanoja ne tik gardžiais valgomais grybais, bet ir įdomiai atrodančiais radiniais. Išėjusi į mišką Natalija aptiko įspūdingą, baltos spalvos ir tarsi krauju besisunkiantį grybą. Grybautojų grupėje nuotrauka pasidalinusi moteris pasidžiaugė, kad pavyko aptikti šį neįprastai atrodantį grybą.

Prasidėjęs ruduo – tikras rojus grybų mėgėjams. Grybautojai sako, kad jau prasideda didysis grybų dygimas. O grybautojų pintinėse – gražuoliai baravykai, raudonikiai. Panevėžietis Vytautas sako, kad įspūdingą laimikį pririnko per porą valandų, pasivaikščiojęs po Žaliąją girią Panevėžio rajone. „Vaizdelis jau geresnis, žymiai geresnis vaizdelis, kaip sakant, širdis džiaugiasi. Drėgmės yra, šilumos yra, grybas susiformuoja ir lenda“, – sako grybautojas. Už dėžutę ūmėdžių Vytautas prašo 3 eurų.

Pajūryje gyvenčiam Edmundui Tilvikui kiti grybautojai pavydi sėkmės. Užėjęs į mišką tik apsižvalgyti Eduardas į namus sugrįžo su daugiau nei 200 grybų.  „Išėjau pasižvalgyti, gal grybai dygsta? Gi dygimas praėjo... Laukiam rudeninių dygimo.  Ir pasitaikyk gi taip: grybautojų nėr, o grybų – nors tvenkinius tvenk!“ – rašo Edmundas, pasidalinęs savo laimikio nuotraukomis „Grybautojų...“ grupėje.

Prasidėjus grybų sezonui labai svarbu ne tik žinoti, kaip atpažinti valgomuosius grybus nuo nuodingųjų, tačiau ir kaip grybauti. Tad specialistas atsakė į amžiną klausimą: grybus pjauti ar rauti? Grybą galima nupjauti, išrauti arba išrauti pasukant, tačiau vienos taisyklės nėra. „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ Gamtos tyrimų centro darbuotojas, mikologas dr. Jonas Kasparavičius pasakojo, kurį grybų rinkimo būdą geriausia naudoti.