gripas

11 metų mergaitė mirė nuo paukščių gripo, tai pirmasis viruso atvejis Kambodžoje nuo 2014 metų epidemijos. Dabar įspėja visus keliautojus saugotis. Kambodžoje nuo paukščių gripo mirė 11 metų mergaitė – tai pirmoji infekcija šalyje nuo 2014 metų. Paukščių gripas paprastai plinta tarp naminių paukščių ir nebuvo laikomas grėsme žmonėms iki pat 1997 m. protrūkio gyvų paukščių turguje Honkonge.

Pablogėjus epidemiologinei situacijai gydymo įstaigos vėl imasi per pandemiją įprastų atsargumo priemonių. Štai VUL Santaros klinikos pranešė stabdančios pacientų lankymą keliuose ligoninės skyriuose.

Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo ir siekė 700,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 871,2 atvejo 100 tūkst.

Kartais termometras ilgą laiką, kelias dienas, savaites ar net mėnesius, rodo ne daug pakilusią temperatūrą – 37–37,5 °C . Vaistininkės teigimu, tai gali būti tiek įvairiausių ligų simptomas, tiek ir ženklas, kad reikėtų pakeisti namie naudojamą termometrą.

Praėjusią savaitę (6-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 871,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Sausio 30 d.–vasario 5 d. šis rodiklis siekė 752,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praūžus sergamumo gripu pikui, nemažai žmonių susiduria su jo pasekmėmis – liekamaisiais reiškiniais. Vaistininkė Viktorija Rimkuvienė pasakoja, dėl kokių nusiskundimų dažniausiai pagalbos ieško pacientai, įvardija pagrindinę jų klaidą ir įspėja apie pasekmes.  „Dažniausiai į vaistinę atskubėję pacientai, persirgę gripu, skundžiasi jėgų stoka, apatija, mieguistumu, užsitęsusiu kosuliu, galvos svaigimu ir gerklės skausmu ar perštėjimu“, – sako „Camelia“ vaistininkė V. Rimkuvienė.

COVID-19, gripas ir peršalimas – dažniausios virusinės ligos, kuriomis žiemą serga žmonės. Ir nors, atrodytų, visi jau turėtų būti išmokę jas gydyti tinkamai, daugelis vis dar daro klaidų, kurios sveikatai atsiliepia neigiamai. „Camelia“ vaistininkė Evelina Zykienė sako, kad jų sukeltų pasekmių spektras itin platus ir pataria, kaip namų sąlygomis gydytis tinkamai.

Bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę nežymiai padidėjo, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad . Praėjusią savaitę jis siekė 752,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o sausio 23–29 d. – 749,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę išliko panašus. Sausio 23–29 d. jis siekė 749,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o sausio 16–22 d. – 762,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Vilniečiui Rimvydui Vekerotui gyvenimas suteikė neeilinę dovaną. Vyras, persirgęs gripu, patyrė širdies miokarditą, o jau po devynių mėnesių jam persodinta donoro širdis. „Vietoje mano širdies plaka kito žmogaus širdis. Ji dešimt metų už mane jaunesnė. Niekada nesugebėsiu padėkoti to mirusio žmogaus mamai, kuri priėmė sprendimą ir sutiko padovanoti savo sūnaus širdį man“, – tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo viešėjęs Rimvydas.

Vilniečiui Rimvydui Vekerotui gyvenimas suteikė neeilinę dovaną. Vyras, persirgęs gripu, patyrė širdies miokarditą, o jau po devynių mėnesių jam persodinta donoro širdis. „Vietoje mano širdies plaka kito žmogaus širdis. Ji dešimt metų už mane jaunesnė. Niekada nesugebėsiu padėkoti to mirusio žmogaus mamai, kuri priėmė sprendimą ir sutiko padovanoti savo sūnaus širdį man“, – tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo viešėjęs Rimvydas.

Kokia kūno temperatūra mums pavojinga ir kada jau reikia kreiptis pagalbos? Kaip atskirti karščiavimo sukeltą šaltkrėtį nuo traukulių? Tokių klausimų respiracinių ligų įkarštyje, ko gero, kyla dažnam.  Į šiuos klausimus atsako ir patarimais pasidalino Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus gydytoja rezidentė Gabrielė Mickutė.

Peršalimo ligos šaltuoju metų laiku kamuoja dažną lietuvį. Daugelis ieško būdų palengvinti varginančius simptomus, o tam pastaruoju metu vėl vis dažniau pasitelkiamos inhaliacijos. Šeimos gydytojai ir vaistininkai šį metodą vertina pakankamai palankiai, tačiau perspėja vengti kritinių klaidų, kurios gali nulemti net kraujotakos sutrikimus.

Vilniečiui Rimvydui Vekerotui gyvenimas suteikė neeilinę dovaną. Vyras, persirgęs gripu, patyrė širdies miokarditą, o jau po devynių mėnesių jam persodinta donoro širdis. „Vietoje mano širdies plaka kito žmogaus širdis. Ji dešimt metų už mane jaunesnė. Niekada nesugebėsiu padėkoti to mirusio žmogaus mamai, kuri priėmė sprendimą ir sutiko padovanoti savo sūnaus širdį man“, – tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo viešėjęs Rimvydas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę dar sumažėjo. Sausio 16–22 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 762,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o sausio 9–15 d. – 882,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, praneša NVSC.

Dažnai tokius viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomus, kaip sloga, gerklės skausmas ar kosulys, esame įpratę įvardyti vienu žodžiu „peršalimas“. Specialistų teigimu, visus šiuos negalavimus dažniausiai sukelia virusai, o ne šaltas oras. Tad kiek iš tikrųjų susirgę peršalimu galime sakyti, kad persišaldėme? Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, nors visus šiuos susirgimus iš tiesų dažniausiai sukelia virusai, teiginyje „susirgau, nes peršalau“ irgi yra tiesos.

Už lango pliusinei temperatūrai kaitaliojantis su šalčiu, šeimos gydytojus užplūdo sergantieji. Tačiau ne gripu ar koronavirusu, o kankinami neaiškios kilmės virusų. Tiesa, į gripą sveikatos specialistai taip pat ragina nemoti ranka – šį sezoną jis nusinešė vienuolikos žmonių gyvybes. Jauniausiai aukai – vos per keturiasdešimt. Prognozuojama, kad gripas vėl gali smogti po mėnesio. Vilnietis Rytis rankas dezinfekuoja prieš įžengdamas į Šeškinės poliklinikos karščiavimo kabinetą.

Kai praėjusį kartą peršalote ir sunkiai sirgote, šeimos gydytojas paskyrė antibiotikų ir vaistai kaipmat padėjo – jau per kelias dienas savijauta ėmė pastebimai gerėti. Tačiau ir vėl užklupus peršalimui, gydytojas atsisakė skirti antibiotikų ir patarė gydytis šilta arbata, o prireikus – tiesiog vaistais simptomams malšinti.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje nuo praėjusių metų pabaigos bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis kas savaitę mažėjo. Praėjusią savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 882,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o pirmąją šių metų savaitę – 1330 atvejų 100 tūkst. gyventojų, praneša NVSC.

Įsibėgėjus gripo sezonui, gyventojams dažnai nebeaišku, ko labiau bijoti – koronaviruso ar gripo, kuriuo šiuo metu serga beveik keturis kartus daugiau žmonių. Nors jau trečią žiemą gyvename su COVID-19, vis dar keblu atskirti, kuo susirgome – gerklės skausmas, sloga, kosulys, karščiavimas, raumenų ir galvos skausmai būdingi abiem infekcijoms. Panašiai pasireiškia ir paprastas peršalimas.

Dalis gyventojų įsivaizduoja, kad užklupus įvairaus plauko negalavimams pastatyta lašelinė dažnu atveju suveiks „stebuklingai“ ir gali padėti atsistoti ant kojų didžiausiam ligoniui. Gydytojai vis tik įspėja neapsigauti – nors yra atvejų, kai lašelinė būtina, taikoma sveikatingumo tikslais ji ne tik gali veikti kaip placebas, bet ir kitą kartą pridaryti žalos.

Vis dažniau užfiksuojami vadinamosios „fluronos“, tai yra susirgimo gripu ir COVID-19 infekcija vienu metu, atvejai. Štai Rumunija ką tik paskelbė ir apie pirmąsias mirtis susirgus tokiu infekcijų deriniu. Medikai įspėja, kad nors tokie „fluronos“ atvejai nedažni, kai kam tai gali būti itin pavojinga.

Šaltuoju metų laiku sergamumas peršalimu ženkliai išauga, o užduotis, padėti sergantiems vaikams jaustis geriau, užgula tėvų pečius. Tačiau net ir turint gerus ketinimus, tėvams nepavyksta išvengti klaidų. Šeimos gydytoja Marina Mickevičienė pastebi, kad dažniausiai tėvai patys nežino, kaip reikia kovoti su vaiką užklupusiomis sveikatos problemomis, ir vadovaujasi klaidingais patarimais.

Nors prieš kelias savaites kaip reikiant per pandemijos metus užkilęs sergamumas gripu ir kitomis respiracinėmis infekcijos kiek nuslopo, ekspertai ragina neatsipalaiduoti. Jau dabar įspėjama, kad nauja susirgimų banga gali laukti sausio–vasario mėnesiais. Svarstoma, kad savo vaidmenį čia gali suvaidinti ir COVID-19 infekcija.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje kelias savaites iš eilės bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis mažėjo. Pirmąją šių metų savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1330 atvejų 100 tūkst. gyv., paskutiniąją 2022 m. savaitę – daugiau –1357,8 atvejo 100 tūkst. gyv., praneša NVSC.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje paskutinę 2022 m. savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar sumažėjo. Gruodžio 26 d. – sausio 1 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1357,8 atvejo 100 tūkst. gyv., o gruodžio 19–25 d. – daugiau –1787,6 atvejo 100 tūkst. gyv.

Į šalies poliklinikas toliau gausiai plūstant sukarščiavusiems ir susirgusiems gyventojams tiek pacientai, tiek patys gydytojai piktinasi nedarbingumų išdavimo tvarka. Nors dažnam ligoniui tereikia pailsėti kelias dienas išsisergant namuose, norint gauti nedarbingumą paprastai reikalaujama gyvai atvykti į gydymo įstaigą. Portalui tv3.lt vilnietė Milda (tikrasis vardas redakcijai žinomas) skundėsi, kad nedarbingumų išdavimo tvarka šiuo metu atrodo nelogiška.

Pakilus temperatūrai ir atgulus į ligos patalą kyla klausimas, kaip būtų efektyviausia gydytis, kada jau reikia gerti vaistus nuo karščiavimo, o kada – kuo greičiau skubėti pas medikus. Apie visa tai pasakoja šeimos gydytoja Toma Kundrotė. Gydytoja visų pirma pabrėžė, kad vos sunegalavus ar juo labiau jau stipriai užkilus temperatūrai reikia gultis į lovą, ilsėtis ir vartoti daug skysčių. „Jei tik yra galimybė, reikia bandyti išsveikti pačiam.

Šaltasis virusinių ligų sezonas rodo savo nagus – tautiečius į patalą guldo tiek „pamirštas“ gripas, tiek kovidas, tiek kitos peršalimo ligos. Kai kuriems net ėmė rodytis, kad jomis dabar sergama daug intensyviau, nei pandemijos metu ar dar prieš ją. Vis tik medikai siūlo tuo nesistebėti – kelis metus mūsų imunitetas susidūrė su daug mažiau išorės dirgiklių.

Nesiliaujant gripo ir kitų peršalimo ligų bangai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninė skubiai perspėja tėvus – pacientų labai daug, tad ir palaukti gali tekti ilgiau. Žinute apie tai gydymo įstaiga pasidalino socialiniame tinkle. „Esant didžiuliams pacientų srautams Vaikų priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose, gydytojų konsultacijų gali tekti palaukti iki 6 valandų.

Žiema – laikotarpis, kai įprastai padaugėja susirgimų virusinėmis ligomis – COVID-19, peršalimu ir gripu. Vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad jų simptomai – panašūs, o dalis ir persidengia, tačiau šias ligas galima atpažinti, jeigu žinote, į ką atkreipti dėmesį.  „Peršalimą nuo gripo atskirti padės ne tik kai kurių simptomų sunkumas, bet ir jų atsiradimo greitis.

Nors pastaruoju metu COVID-19 pandemija jau atrodo pamirštas reikalas, infekcija rodo savo nagus. Vakar fiksuota dar vieno jauno vyro mirtis nuo šios klastingos ligos. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, vakar Kauno mieste fiksuota 20–29 m. amžiaus vyro mirtis. Nuo ligos jis pasiskiepijęs nebuvo. Iš viso nuo pandemijos pradžios šioje amžiaus grupėje yra mirę 22 asmenys, tik vienas jų buvo pilnai pasiskiepijęs.  Per vakar taip pat fiksuotos dar dvi mirtys 80–89 m. amžiaus grupėje.

Siekdama išsaugoti galimybę laiku suteikti skubiąją medicinos pagalbą pacientams, patekusiems į kritinę situaciją, Latvijos greitosios medicinos pagalbos tarnyba (NMPD) nuo trečiadienio pradeda dirbti nepaprastosios padėties režimu, naujienų agentūrai LETA pranešė NMPD komunikacijos skyrius.

Kelis metus turėjus lengvą gripo sezoną šiemet jau fiksuotos 4 mirtys. Dar per 200 lietuvių pastarąją savaitę atgulė į ligonines. Specialistai nepaliauja kartoti, kad pasiskiepyti nevėlu, kol dar žmogus nesusirgo.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per praėjusią savaitę užfiksuotos dar dvi mirtys nuo gripo. Iš viso per šį sezoną – jau keturios. Visos jos fiksuotos Vilniaus apskrityje.

Praėjusią, prieššventinę, savaitę (51 metų savaitę) sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) Lietuvoje nežymiai sumažėjo, skelbia Nacionalinio visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Bendras sergamumo rodiklis buvo 1787,6 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo pasiekęs 1843,5 atv. 100 tūkst. gyventojų.

Šiuo metu beveik visame pasaulyje aktyviai siaučia gripo virusas. Nors užklupęs gripas pasižymi nemaloniais simptomais, tačiau pasirodo yra tam tikrų būdų, kaip galima sau padėti ir juos palengvinti. Vienu keistu metodu pasidalino miego ekspertė, gydytoja Katherine Hall. Miego ekspertė teigia, kad sergant gripu, sureguliuoti kūno temperatūrą padeda miegojimas nuogam. Toks įprotis, gali ne tik padėti kūno temperatūrai, tačiau, anot jos, ir pagerinti kraujotaką.

Ligos nesirenka, kada ir ką užklupti. Jos į jūsų namų duris gali pasibelsti ir pačiu netinkamiausiu metu, pavyzdžiui, per Kūčias, Kalėdas ar Naujuosius metus. Todėl, kad šventės neapkartintų laiko kartu su artimaisiais, užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas primena, kaip kiekvienas galime užkirsti kelią infekcijų plitimui.

Šiemet anksčiau startavęs virusinių infekcinių ligų sezonas sparčiai guldo gyventojus. Didžiausias to kaltininkas yra gripas, Lietuvoje nusinešęs jau dvi gyvybes. Ši pavojinga infekcija sparčiai plinta šalyje ir blogiausiai atsiliepia „pandeminei“ kartai – vaikams iki 2 metų. Nepaisant to, ekspertai įspėja visus, turinčius gretutinių ligų ir primena gyventojams, kokių priemonių reikėtų imtis, jei norime, kad liga neplistų. Kylanti gripo banga lydima ir kitų virusinių susirgimų.

Lietuvoje jau trečią savaitę iš eilės auga sergamumas gripu. Epideminis sergamumo lygis jau pasiektas 32 Lietuvos savivaldybėse – praėjusią savaitę jų buvo dešimčia mažiau. Medikai pasakoja, kad žmonės plūste plūsta į poliklinikas – kai kuriose jų pas gydytojus registruojasi kas 5 minutes. O per dieną medikams tenka apžiūrėti po pusę šimto gripu ir kitomis peršalimo ligomis sergančių gyventojų.

Lietuvoje ir toliau didėja sergamumo gripu skaičiai. Ši oro-lašeliniu būdu plintanti virusinė infekcija šiemet jau pasiglemžė dviejų žmonių gyvybes. Kokių tendencijų galima tikėtis ateinančiomis savaitėmis ir kada sergamumo atvejai ims mažėti, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė. Antradienio rytą Nacionalinis visuomenės sveikatos centras žiniasklaidos atstovams teikė komentarą apie sergamumą gripu.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo. Gruodžio 12–18 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1843,5 atvejo 100 tūkst. gyv., kai gruodžio 5–11 d. – mažiau –1577,4 atvejo 100 tūkst. gyv.

Sergamumui gripu ir kitomis peršalimo ligomis augant kaip ant mielių, gydytojai priversti suktis kaip voverės rate. Kone pusę priimamų pacientų per dieną sudaro ekstriniai ligoniai, kuriems dažnu atveju reikia ir nedarbingumo. Pasak medikų, tai neretai tėra vienas formalumas, tačiau reikalauja papildomo biurokratizmo.

Lietuvoje vis labiau augant ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, gripo ir COVID-19 ligos susirgimams tiesiasi eilės pas medikus. Ne išimtis ir Panevėžio miesto poliklinika. Į įstaigą plūsta kosulį, karščiavimą, gerklės skausmą ar slogą pajutę ligoniai. Situacija kontroliuojama Panevėžio miesto poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė Aurelija Petronienė sako, kad poliklinikose – pacientų daugiau, nei įprasta.

Šiemet itin anksti įsisiautęs gripas jau nusinešė pirmąją auką. Vakar vienoje sostinės ligoninių užgeso 94-erių vilniečio gyvybė. Specialistai sako, kad gripo piko galima tikėtis po 2–3 savaičių. Tačiau jau dabar daugiau kaip dvidešimtyje šalies savivaldybių gerokai ūgtelėjo sergamumas pavojinga infekcija. Prieš parą Santaros klinikose užgeso 94-erių senjoro gyvybė. Kaip sako nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė, vilniečiui smogė šiemet itin anksti įsismarkavęs gripas.

Gripas ir kiti virusiniai susirgimai, atrodo, grįžo su trenksmu. Sergamumas jais stipriai pakilo kaip niekada anksti, daugiau nei pusę sergančiųjų sudaro vaikai. Vis tik stebėdami didėjančius karščiuojančių vaikų srautus į ligoninių priėmimo skyrius gydytojai siunčia svarbią žinutę – ragina ramiai įvertinti situaciją ir pirmiausia nepamiršti pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.  Kaunietė Milda (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut past.

Rusijoje pastaruoju metu siaučia gripas – šalies prezidento teigimu, sergamumas kiekvieną savaitę auga po 35 proc. Nuotolinės diskusijos su valdininkais metu V. Putinas akcentavo, kad pats yra pasiskiepijęs ir nuo gripo. Gruodžio 13-ąją Rusijos valdžios atstovai pareiškė, kad sergamumas, lyginant su praėjusia savaite, išaugo 35 proc., o gripo padermė H1N1 (taip vadinamas kiaulių gripas) aptikta jau 82 Rusijos regionuose.

Per šį sezoną – rugsėjo-lapkričio mėnesiais – jau sunaudota 83 proc. valstybės įsigytos vakcinos nuo gripo, kuriomis nemokamai skiepijami 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, nėščiosios, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, sergantieji lėtinėmis ligomis ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Lietuvoje jau kelinta savaitė auga sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija). Jau fiksuota ir pirmoji mirtis nuo gripo Lietuvoje. Nors sergamumas gripu ir kitomis peršalimo ligomis prasidėjo kaip niekada anksti, Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė teigė, kad nerimauti kol kas nėra dėl ko.

Žiemą įprastai daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, mažiau jo skiriame fiziniam aktyvumui, darbo-poilsio režimui ir sveikai mitybai – visa tai mažina organizmo gebėjimą apsiginti nuo įvairių aplinkoje cirkuliuojančių virusų. Dėl šių priežasčių šaltuoju metų laiku daugėja susirgusių peršalimu, gripu ar COVID-19. Vaistininkė Laima Liaugotienė pasakoja, kokiais negalavimais skundžiasi persirgę ir ką jiems pataria, kad pavyktų greičiau atsistatyti.