graikija

 Baltieji rūmai pirmadienį sveikino euro zonos ir Graikijos pasiektą susitarimą dėl naujos finansinės pagalbos Atėnams ir sakė, kad tai yra „patikimas žingsnis“ ilgame kelyje į ekonomikos augimą ir skolos tvarumą sunkioje padėtyje atsidūrusioje valstybėje.

Graikijos valstybės tarnautojai raginami dalyvauti 24 val. streike trečiadienį, kai tą dieną šalies parlamentas ketina balsuoti dėl reformų, kurių būtina imtis, norint užsitikrinti lemiamą euro zonos teikiamą gelbėjimą. Šių tarnautojų profesinė sąjunga „Adedy“ streikuoti ragina pirmadienį paskelbtame pranešime, kuriame sakoma, kad būtina parodyti savo nepritarimą siūlomam susitarimui su euro zona.

Graikijos laukia „skausmingas kelias“ įgyvendinant reformas, kurių ji pažadėjo imtis mainais už finansinę euro zonos paramą, pirmadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. D.Grybauskaitės teigimu, krizės sprendimas kainuos brangiai tiek patiems graikams, tiek kitoms Europos šalims, o dėl susidariusios situacijos kaltas „neatsakingas“ Graikijos valdžios elgesys.

Po įtemptų derybų sekmadienį Graikijos vyriausybė ir Europos Sąjungos (ES) institucijos bei kreditoriai pagaliau susitarė, kaip sustabdyti jau per greit besisukančią sirtakio plokštelę. Šalis gauna trečiąjį finansinės pagalbos paketą, tačiau turės sumažinti valstybės išlaidas, sugriežtinti mokesčių politiką, o kairiųjų vyriausybė turės sutikti su dalies valstybinio turto privatizavimu.

Nors Graikija pasiekė su euro zonos lyderiais susitarimą, pagal kurį šalis galės dalyvauti trečioje paramos gavimo programoje, ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad Graikijoje dėl šio susitarimo dar kils ne tik diskusijų, bet ir streikų. „Graikija dar nieko neįsipareigojo. Ji gavo pasiūlymą iš euro zonos ir įsipareigojimai turi būti priimti Parlamente.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad po euro zonos viršūnių susitikimo daugiausia klausimų kelia tai, kaip Graikijai pavyks įgyvendinti pažadėtas reformas mainais už finansinę paramą ir kokį poveikį jos turės šalies ekonomikai.

 Siekiant, kad finansinių sunkumų kamuojama Graikija atsigautų, vien reformų ir Briuselio pagalbos nepakaks, sako SEB banko prezidento patarėjas. Gitano Nausėdos nuomone, Atėnų skolos turės būti restruktūrizuojamos. „Neabejoju, kad bus dar ir skolų restruktūrizavimo klausimas. Jeigu be skolų restruktūrizavimo, tai man sunku būtų patikėti, kaip su arbatos šaukšteliu būtų galima nukasti visą kalną.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį pareiškė, kad euro zonos lyderiai pasiekė vienbalsį susitarimą suteikti Graikijai jau trečią finansinio gelbėjimo paketą ir palikti šalį Europos Sąjungos bendrosios valiutos erdvėje po 17 valandų užsitęsusio derybų maratono. „Euro (zonos) viršūnių susitikimas vienbalsiai pasiekė susitarimą.

 Graikija gėdingai laukia „eurozonos“ kompromiso. Tarptautinis pasitikėjimas šios šalies politikais yra pasiekęs žemiausią įmanomą lygį. Tokį, kuris priverčia reikalauti užstatyti šalies salas ar uostus iš Eurozonos valdomam, galima sakyti, garantiniam fondui. Debatus dėl sprendimų Graikijai galiu drąsiai pavadinti aukščiausio lygio politiniu karu tarp liberalų – konservatorių ir socialistų – populistų stovyklų. Tarp tų, kurie nori išleisti daugiau nei uždirba ir gyventi iš skolų.

 Euro zonos finansų ministrai kaip vieną galimybių numatė laikiną Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, jeigu Atėnams nepavyktų pasiekti susitarimo dėl finansinio gelbėjimo sutarties, nurodoma AFP gautame dokumente, kuris yra pateiktas svarstyti Briuselyje sekmadienį susirinkusiems lyderiams. „Tuo atveju, jeigu nebūtų pasiektas susitarimas, Graikijai turėtų būti pasiūlytos greitos derybos dėl laikino pasitraukimo iš euro zonos su galima skolų restruktūrizacija“, - sakoma jame.

Ateitis parodys, ar Graikija liks euro zonoje, tačiau bet kuriuo atveju Europos Sąjunga jai padės, teigia Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, finansų ministrai taip ir nesugebėjo susitarti dėl Atėnų reformų bei gelbėjimo plano. „Turime priimti sprendimą, ar Graikijos pasiūlymas ir atitinkami finansų ministrų pasitarimai veda prie galimybės pradėti diskusijas ir pasitarimą, ar iš viso galima trečia pagalbos programa Graikijai.

 Kipro, tradicinio Graikijos sąjungininko, finansų ministras Haris Georgiadis sakė, jog galima rasti būdą Graikijos vietai euro zonoje užtikrinti. Tačiau ministras perspėjo, kad sprendimai, pagrįsti „populizmu, šūkiais ir kraštutinybėmis“, prie susitarimo nenuves. H.Georgiadis taip kalbėjo eidamas į 19 euro zonos finansų ministrų susitikimą. Šeštadienį vadinamoji Eurogrupė išsiskirstė per daugiau kaip aštuonias diskusijų valandas nepasiekusi persilaužimo dėl Graikijos krizės.

Euro zonos finansų ministrams šeštadienį įtemptose derybose su Graikija nepasisekė pasiekti susitarimo, todėl pokalbiai atidėti iki sekmadienio 11 valandos, BNS patvirtino Lietuvos finansų ministras. Rimantas Šadžius griežtai neigia, kad Lietuva pritaria laikinam Graikijos pasitraukimui iš euro zonos. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

 Finansinių skolų kamuojamai Graikijai negalima aklai skolinti pinigų ir reikia įsitikinti, kad jie bus grąžinti, teigia Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis šeštadienį kartu su kitais euro zonos finansų ministrais sprendžia dėl paramos Atėnams. „Turime priimti euro zonai geriausią sprendimą. Graikija pateikė pasiūlymus, mes turime įvertinti, kiek jie konstruktyvūs ir realistiški, o, svarbiausia - kad būtų įgyvendinami.

Jeigu Graikija su savo partnerėmis Europoje sutars dėl trečiosios pagalbos programos, šiam susitarimui dar turės pritarti mažiausi aštuonių šalių parlamentai. Vokietijos Bundestagas tai darys net du kartus. Daugumoje šalių neabejotinai toks susitarimas būtų patvirtintas, tačiau problemų kyla kai kuriose – pavyzdžiui, Slovakijoje ir Latvijoje. Be to priešiškumas tam susitarimui dar stiprės, jeigu jame bus numatytas dalies skolos nurašymas.

  Šios savaitės Europos Parlamento plenarinė sesija Strasbūre socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje įsiminė dėl itin karštų debatų Graikijos skolų krizės tema, į kuriuos Europos Parlamento prezidento Martino Schulzo pakvietimu atvyko ir pats Graikijos premjeras Alexis Tsipras. Kraštutinių partijų atstovai A. Tsiprą pasitiko su aplodismentais, tačiau kiti europarlamentarai laikėsi žymiai santūriau. Noriu papasakoti, kaip vyko diskusija su A. Tsipru.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia matanti 50 proc. tikimybę, kad euro zonos šalys susitars dėl reformų Graikijoje mainais už finansinę paramą.   „Kuo baigsis derybos, turbūt spėlioti dar anksti, ir iš tiesų kol kas tikimybė vieno ar kito varianto išlieka 50 ant 50“, - žurnalistams penktadienį sakė prezidentė.

Graikija anksti penktadienį išdėstė naujo pageidaujamo pagalbos plano detales, kad išvengtų savo finansų griūties, siūlydamasi pertvarkyti finansų sistemą ir padidinti mokesčius mainais į skolų naštos sumažinimą ir naują paskolą iš euro zonos. Naujausias paketas, pateiktas likus vos dviem valandoms iki lemiamo galutinio termino vidurnaktį Briuselio (penktadienį 1 val.

Iš krizės neišbrendančius graikus kausto nerimas. Kadangi bankai šalyje bus uždaryti mažiausiai iki pirmadienio, spėjama, kad šalyje gali pradėti trūkti būtiniausių produktų. Nuostolius skaičiuoja ir kurortuose gyvenantys graikai, mat gerokai sumažėjo turistų srautai. Tuo metu Europa nekantriai laukia, ar Graikijos vyriausybė iki vidurnakčio pateiks rimtus reformų pasiūlymus paskolai gelbėjimo paketui gauti.

Graikijos bankai liks uždaryti iki pirmadienio, pranešė Finansų ministerija, vyriausybei skubiai rengiant naujus pasiūlymus kreditoriams, kurie turėtų leisti paskutinę minutę išvengti šalies pasitraukimo iš euro zonos. „Bankų atostogos pratęsiamos iki liepos 13 dienos“, – sakoma trečiadienį paskelbtame Finansų ministerijos pranešime. Vienas ministerijos šaltinis patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad per dieną leidžiama išsigryninti pinigų suma nebus keičiama.

Graikijoje sekmadienį išseks grynieji, o Tsipras vis dar žada ir žada reformų pasiūlymą ant stalo padėti po 2-3 dienų... Šiandien Graikijos premjeras nedaug skyrėsi nuo savo naujai paskirto finansų ministro, kuris vakar į Eurogrupę atvyko su tuščiu, iš viešbučio pasiimtu bloknotu (is that a joke?!). Tsipras tikrai norėtų, kad besivelkanti didelė skola imtų ir ištirptų, nes tai kaip grandinė po kaklu. Priemonės, kurių graikai imasi, neveikia jau penkis metus, nes jos neadekvačios situacijai.

Graikijos premjero Alexio Tsipro kalbą Strasbūre trečiadienį išklausę Lietuvos europarlamentarai sako išgirdę tik pasiteisinimus, bet ne realius pasiūlymus, kaip išspręsti krizę, graikams referendume atmetus skolintojų reikalavimus.

 Europos lyderių derybose Graikija negaus didelių nuolaidų, tačiau bus stengiamasi ją išlaikyti euro zonoje, nes nuo to priklauso Europos Sąjungos (ES) reputacija, sako ISM vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius Vincentas Vobolevičius.

Europos spauda ir piliečiai netyla apie skolų prislėgtis Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, kuris jau turi savo kodinį pavadinimą „Grexit“. Vis dažniau pasigirsta ir „Greekout“ scenarijus, pagal kurį šalis turėtų būti išprašyta iš Europos Sąjungos ir euro zonos. Vis dėlto pasaulyje ryškėja dar didesnė krizė, kuri gali turėti milžinišką poveikį lyginant su Graikijos netektimi, mat pastaroji sudaro tik 2 proc. viso euro zonos BVP.

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos būtų juodas scenarijus, mano Lietuvos finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, Atėnai iki ketvirtadienio turi pateikti reformų sąrašą, dėl kurio euro zonos finansų ministrai tarsis šeštadienį, o deryboms nepavykus, šias pratęs Europos Sąjungos vadovai sekmadienį. „Europos Komisijos pirmininkas šiąnakt jau yra pasakęs, kad Europos Komisija turi konkretų priemonių planą, kaip įgyvendinti tą vadinamąjį „Grexit“, kuris, manau, būtų tikrai juodas scenarijus.

Graikai referendume pasakė „ne“ kreditorių mainais į pagalbą pasiūlytoms taupymo priemonėms -nepaisydami nei nedirbančių bankų, nei 60 eurų „davinio“ per dieną. Už ką galima gerbti graikus, tai už jų nuoširdumą – jie niekada nemėgo taupyti, o dabar tai pripažino garsiai ir itin įtemptu metu. Drąsi tauta, ką čia bepasakysi, dar sugeba švęsti, tik visai neaišku ką. Kaip sako Graikijos vadai – bet jau kol kas švenčia demokratiją ir pergalę prieš kreditorių šantažą.

 Europos lyderiai suteikė skolų prislėgtiems Atėnams laiko iki sekmadienio sudaryti naują susitarimą dėl finansinės pagalbos programos ir išvengti pasitraukimo iš euro zonos, kai graikų rinkėjai atmetė tarptautinių skolintojų iškeltas sąlygas per praeitą savaitgalį įvykusį referendumą.

Graikams savaitgalį vykusiame referendume atmetus naujas griežtas taupymo priemones, kurių iš šalies reikalauja Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas, Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad kalbėjimas apie Graikijos ir Rusijos sąjungą būtų per ankstyvas ir perdėtas.

 Graikijos finansinio sirtakio plokštelė užstrigo ir net žadant juodžiausius scenarijus šaliai, vis dar vyksta derybos su tarptautiniais skolintojais ir Europos Sąjungos (ES) institucijomis. Kai atrodė, kad ministras pirmininkas Alexis Tsipras derybose išnaudojo visas žaidimų teorijos knygose aprašytas situacijas, jis pareiškė, jog šalis referendumu spręs, ar pritarti kreditorių sąlygoms.

(papildyta 17.39) Naujasis Graikijos finansų ministras Euclidas Tsakalotos diskusijoms tarp Graikijos ir jos kreditorių iš 19 šalių euro zonos nepateikė raštiškų pasiūlymų kaip pelnyti finansinę paramą, sakė trys apie šias diskusijas gerai informuoti asmenys. Kalbėję su sąlyga, kad jų pavardės nebus minimus dėl šių derybų delikatumo, jie nurodė, kad E. Tsakalotas padarė pranešimą apie finansų padėtį Graikijoje žodžiu. Daugelis ragino jį pateikti reformų pasiūlymus raštu.

 Graikijai gali tekti atsisakyti euro, jei šalies vyriausybė neprisiims įsipareigojimų ir vykdys „neatsakingą“ politiką, antradienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Be rimtų įsipareigojimų tikrai pagalba nebus teikiama. Graikijai reikės daryti sprendimą, ar trumpalaikiu ir vidutiniu laikotarpiu nepasirinkti kitos valiutos“, - radijo interviu sakė prezidentė.

 Sekmadienį Graikijos žmonės surengtame referendume pasakė tvirtą „ne“ didesnio lygio taupymui ir jų pačių finansų krizės sureguliavimui. Tai nepagerino padėties šalyje, nes skolos niekur neišnyko ir neišnyks. Europos sąjungos lyderiai paragino Graikiją pateikti, ko gero, paskutinį pasiūlymą, kuris galėtų leisti susitarti su kreditoriais. Jei tai neįvyks artimiausiomis dienomis, Graikijai gresia patirti dar didesnius iššūkius.

 Europos vadovai neturėtų pasiduoti „populistiniam šantažui“, Graikijai referendume pasisakius prieš taupymo priemones, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Rasa Svetikaitė. D.Grybauskaitė kartu su finansų ministru Rimantu Šadžiumi antradienį su kolegomis Briuselyje tarsis dėl Graikijos skolų po referendumo, kuriame šalis nubalsavo prieš taupymo reformų tęsimą. „Prezidentė išvyksta į neeilinį Europos vadovų susitikimą, kur bus svarstomos galimybės padėti Graikijos žmonėms.

 Graikija pirmadienį paskyrė savo naujuoju finansų ministru Euclidą Tsakalotosą – vyriausiąjį derybininką įstrigusiose derybose su Europos Sąjunga ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), pranešė prezidentūra. Roterdame gimęs ir Oksforde išsilavinimą įgijęs 55 metų E. Tsakalotos, 1990–1993 metais dėstė ekonomiką Kento universitete Didžiojoje Britanijoje, o vėliau persikėlė į Atėnus.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius sako manantis, kad Graikija išliks euro zonoje, nepaisant to, kad šalies gyventojai referendume atmetė kreditorių siūlomas reformas ir taupymo priemones. „Aš vis dėlto esu optimistas ir manau, kad Graikija nepasitrauks iš euro zonos“, - interviu BNS pirmadienį sakė A.Butkevičius. Lietuvos vyriausybės vadovo nuomone, mainais už reformas Graikijoje kreditoriai galėtų įšaldyti dalį skolos.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras sekmadienį sulaukė tvirto visuomenės palaikymo savo pastangose tęsti įtemptas derybas su šalies skolintojais – Europos Sąjunga ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), bet jo lošimo pasekmės dar neaiškios. Penkis mėnesius nuo to laiko, kai žadėdamas apsaugoti šalį nuo ne vienus metus trunkančio griežto taupymo atėjo į valdžią, A. Tsipras tebėra mįslė Graikijai ir Europai.

Graikijos žmonės įtikinama 61,31 proc. persvara per sekmadienį vykusį istorinį referendumą tvirtai atmetė naujas griežto taupymo priemones, kurių iš šalies reikalauja ES ir TVF kreditoriai, rodo anksti pirmadienį ryte Vidaus reikalų ministerijos paskelbti oficialūs galutiniai duomenys. „Taip“ reformoms, kurių mainais į finansinę pagalbą nori šalies kreditoriai, tarė 38,69 Graikijos piliečiai. Aktyvumas plebiscite buvo 62,5 procento.

 Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pirmadienį Paryžiuje susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel aptarti Graikijos referendumo dėl finansinio gelbėjimo sąlygų rezultatų, pranešė Eliziejaus rūmai. Abu lyderiai susitiks per darbo pietus, kad „įvertintų referendumo Graikijoje pasekmes“, sakoma Paryžiaus išplatintame pranešime.

  Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sako, kad situacija Graikijoje neigiamai atsilieps visai Europai ir sumažins pasitikėjimą eurozona. „Pasaulinės finansų rinkos labai jautriai reaguoja, kada kurioje nors vienoje šalyje, ir net jeigu ta šalis yra Eurozonos narė, įvyksta kažkokie finansiniai sunkumai. Tai neigiamai atsiliepia visai Europai.

Daugiau kaip 61 proc. Graikijos balsuotojų sekmadienį per istorinį referendumą atmetė griežto taupymo priemones, kurių iš šalies reikalauja ES ir TVF kreditoriai, rodo oficialūs duomenys, gauti apdorojus 50 proc. rinkimų apylinkių balsalapių. Šimtai „Ne“ stovyklos šalininkų sekmadienį pradėjo švęsti Atėnuose, kai pirmieji referendumo rezultatai parodė, jog laimėti turėtų tie, kas atmetė tolesnes griežto taupymo sąlygas, susietas su finansinio gelbėjimo paketu.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir kiti Europos Sąjungos (ES) lyderiai nerimaudami laukia, kaip baigsis sekmadienio referendumas Graikijoje, kuris jau kelia nuomonių skirtumus Europoje ir net galėtų nulemti jos likimą. Po mėnesius trukusių bevaisių derybų su kreditoriais dramatiškas Graikijos bandymas leisti dėl finansinės pagalbos nuspręsti žmonėms, turės poveikį ir toli už šios smarkiai prasiskolinusios šalies sienų, perspėja analitikai.

 Penkis mėnesius nuo to laiko, kai žadėdamas apsaugoti šalį nuo ne vienus metus trunkančio griežto taupymo atėjo į valdžią, graikų premjeras Alexis Tsipras vis dar yra mįslė Graikijai ir Europai. Kai kam jis yra meistriškas strategas, kuris nepasidavė Graikijos kreditoriams ir suteikė žmonėms teisę tarti paskutinį žodį dėl skausmingo skolų susitarimo.

  Graikijoje sekmadienį vyksta lemtingas referendumas dėl to, ar šalies žmonės turėtų sutikti su griežtomis tarptautinių kreditorių finansinio gelbėjimo sąlygomis, Europos Sąjungai (ES) nerimaujant dėl šio plebiscito padarinių bloko ateičiai.   Balsavimo apylinkės nuo atokių Egėjo jūros salų iki šiaurinės sienos su ES nare Bulgarija atsidarė 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir veiks 12 valandų - iki 19 val. vietos laiku. Savo balsą referendume gali atiduoti beveik 10 mln. graikų.

 Graikijos visuomenė, kaip rodo apklausos, yra pasidalijusi į dvi apylyges stovyklas prieš itin svarbų referendumą, kuriame bus prašoma atsakyti, ar reikėtų priimti tarptautinių skolintojų keliamas griežtas sąlygas, bet kai kurie iškilūs pasaulio ekonomistai vieningai sako, kad plebiscite ištartas „Ne“ būtų geriausias – arba bent jau mažiausiai blogas – pasirinkimas šaliai.

  Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis šeštadienį paskelbtame interviu apkaltino Atėnams skolas teikusias organizacijas terorizmu, graikų balsavimo referendume dėl paramos teikimo sąlygų išvakarėse.

Ore tvyro tos pačios nuotaikos, kaip ir „Lehman“ bankroto išvakarėse. Pamenu, išskyrus mane niekas netikėjo, kad „Lehman“ „nuskęs“: ir Federalinė rezervų sistema, ir rinkos buvo įsitikinusios, kad paskutinę akimirką šalys sugebės susitarti. Dabar situacija yra tokia pati.

Graikų, planuojančių balsuoti „Taip“ per sekmadienį vyksiantį referendumą ir pritarti naujausioms šalies finansinio gelbėjimo programos sąlygoms, dabar yra šiek tiek daugiau negu tų, kurie atsakys „Ne“, rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai. Birželio 30 ir liepos 1 dienomis instituto „Alco“ atliktas tyrimas rodo, kad po to, kai Graikijoje buvo įvestos kapitalo kontrolės priemonės, ketinančių balsuoti „Taip“ buvo 44,8 proc., o „Ne“ stovyklą palaiko 43,4 proc. apklausos dalyvių.

 Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas, nusivylęs Graikijos vyriausybe, pasitikėjimas kuria smukęs iki „apatinės ribos“, sako turįs vilties, kad ji atsistatydins po sekmadienio referendumo. Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras paragino savo tautiečius sekmadienį plebiscite balsuoti prieš Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos teikimo sąlygas.

 Graikijai ateinantiems trejiems metams reikia papildomai mažiausiai 50 mlrd. eurų, iš kurių vien Europos Sąjunga turėtų skirti 36 mlrd. eurų, šalies ekonomikai stabilizuoti pagal dabartinius skolintojų planus, pranešė ketvirtadienį Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Naujausiame pranešime apie finansinius Graikijos poreikius TVF dar pablogino šalies augimo perspektyvą šiais metais iki nulio procentų – nuo balandį prognozuoto 2,5 proc. augimo.