graikija

 Savaitgalį Graikijos premjeras, supratęs, kad kelis mėnesius trukęs jo politinis šantažas ir blefas nepasiteisino, metė paskutinę savo kortą – paskelbė referendumą. Tauta turės nuspręsti, ar sutikti su tarptautinių kreditorių reikalavimais, įgyvendinti struktūrines reformas, sumažinti neadekvačiai išpūstas socialines išmokas bei padidinti mokesčius, ar pasirinkti alternatyvų kelią – bankrotą ir tikėtiną pasitraukimą ne tik iš euro zonos, bet ir iš Europos Sąjungos.

 Europos centriniam bankui nurodžius, kad jis nepadidins savo paramos Graikijos skolintojams, Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad tai nereiškia Graikijos bankroto ir jos skolų nurašymo. Visgi jis pabrėžė, kad Graikija iš tikrųjų susiduria su labai dideliais sunkumais. „Bankrotas reiškia, kad skolos nurašomos, ir viskas prasideda iš naujo.

Graikijos parlamentas sekmadienį paryčiais didele balsų dauguma patvirtino referendumo surengimą dėl paskutinio pasiūlymo išspręsti skolų krizę, kurį Atėnams pateikė Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kreditoriai. Referendumui, kuris dėl pasiūlytų finansinės pagalbos sąlygų bus surengtas sekmadienį, liepos 5-ąją, pritarė bent 179 deputatai iš visų 300 įstatymų leidėjų.

Euro zonos finansų ministrai šeštadienį atsisakė pratęsti finansinės pagalbos Graikijai programą po birželio 30 dienos, kai Atėnai paskelbė surengsiantys referendumą dėl tarptautinių kreditorių siūlomų reformų, pranešė naujienų agentūra AFP, cituodama neįvardytus šaltinius.

 Graikija penktadienį atmetė savo skolintojų pasiūlymą pratęsti penkiems mėnesiams dabartinę finansinės pagalbos programą ir skirti 12 mlrd. eurų, jeigu šalis sutiktų įvykdyti virtinę reformų. Anot Atėnų, „tai nepriimtina“, nes reikalaujamos reformos stiprins recesiją, o pinigų nepakaks.

  Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) ketvirtadienį pareiškė esąs tikras, kad bus pasiektas kompromisas su jo šalies kreditoriais, ES ir TVF, nors derybos dėl skolų susitarimo yra atsidūrusios aklavietėje. „Po visapusiškų Graikijos pasiūlymų aš esu įsitikinęs, kad mes pasieksime tokį kompromisą, kuris padės euro zonai ir Graikijai įveikti krizę“, – pasakė A.Cipras žurnalistams, atvykęs į Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimą Briuselyje.

 Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ketvirtadienį pareiškė laukiąs, kad Graikija 1,5 mlrd. eurų skolos įmoką padarys kaip numatyta birželio 30 dieną, o kol kas Atėnai tebesidera su savo kreditoriais.

  Euro zonos finansų ministrų posėdis ketvirtadienį baigėsi be kokio nors susitarimo Graikijos skolų klausimu pranešė Suomijos finansų ministras Alexander'as Stubbas (Aleksandras Stubas), o informuoti šaltiniai minėjo, kad eurogrupė vėl rinksis šeštadienį. „Taip yra šiandien. Institucijos ir Graikija tęsia darbą.

Europai nesutariant, ar reikia gelbėti Graikiją, ar ne, opozicijos lyderis Andrius Kubilius „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad bankrutavus Graikijai, nukentėti gali ir lietuvaičiai. „Graikija vis dar yra dosnesnė ir savo pensijomis, ir atlyginimais viešajame sektoriuje negu mes. Jeigu mums reikėtų ieškoti būdų, kaip padėti Graikijai, be abejo, kiltų natūralių, labai rimtų klausimų. Iš kitos pusės, turime skaičiuoti ir tai, kokios pasekmės būtų, jeigu realiai Graikija bankrutuotų ir žlugtų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Graikija pati turi prisiimti atsakomybę už kelis dešimtmečius vykdytą neatsakingą finansų politiką ir paaiškinti tai savo žmonėms. Pasak Lietuvos vadovės, kuri ketvirtadienį Briuselyje dalyvaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Briuselyje, norėdama susitarti, Graikija turi tartis. „Europos Vadovų Taryba tik išklausys situaciją.

Vokietija trečiadienį pareiškė, kad derybos dėl galutinio susitarimo, kuris leistų skolų prislėgtai Graikijai likti euro zonoje, toli gražu dar nebaigtos, pabrėždama, kad tai sutarčiai turi pritarti visi trys Atėnų tarptautiniai skolintojai. „Mums susidaro įspūdis, kad dar turime nueiti ilgą kelią“, – sakė finansų ministerijos atstovas Martinas Jaegeris.

 Graikijos vyriausybė ėmė keisti savo poziciją ta prasme, kad pradėjo teikti kiek konkretesnius ir realistiškesnius pasiūlymus dėl to, kaip galėtų vykdyti savo įsipareigojimus, „Žinių radijui“ antradienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų vadovas Ramūnas Vilpišauskas. „Pagrindinis trumpalaikis tikslas yra, kad biudžetas turėtų perteklių ir kad po truputį Graikija galėtų mažinti savo įsiskolinimus.

 Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) pirmadienį pareiškė, kad dabar tik nuo Europos vadovybės priklauso, ar bus pasiektas susitarimas dėl pagalbos skolų slegiamiems Atėnams, kuri išgelbėtų šalį nuo nemokumo. Tai A.Cipras pareiškė po to, kai jo vadovaujama vyriausybė pateikė Briuseliui naują reformų planą. „Kamuolys yra Europos vadovybės pusėje“, - sakė ultrakairiųjų premjeras žurnalistams po pirmadienį skubiai sušaukto euro zonos valstybių viršūnių susitikimo.

Praėjusią savaitę portalas tv3.lt rašė apie tai, kad Graikija lietuvių atostogų pasirinkimuose nusileidžia tik Turkijai. Vis dėlto liko iki birželio pabaigos liko mažiau nei savaitė, o tada šalis spręs, ar pasilikti euro zonoje ar susiveržti diržus ir vykdyti finansinius įsipareigojimus Tarptautiniam valiutos fondui ir Europos sąjungai.

 Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad naujieji reformų pasiūlymai, kuriuos kairioji Graikijos vyriausybė pateikė prieš prasidedant viršūnių susitikimui ir kurie gali būti naudingi susitarimui pasiekti, yra pirmieji per kelias savaites realūs Atėnų žingsniai į priekį.

 Lietuvos prezidentė pareiškė, kad Graikija nepaliks euro zonos, o jei taip nutiktų, Lietuvos ekonomikai tai neturėtų neigiamos įtakos. „Iš euro zonos, manau, Graikija nepasitrauks todėl, kad tai būtų didžiulė ekonominė ir finansinė griūtis pačiai valstybei.

 Briuselyje Viršūnių susitikime dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad Graikija iš euro zonos nesitrauks, tačiau net ir nusprendus kitaip, Lietuva didesnės finansinės įtakos nepajus:  „Mes su Graikija praktiškai neturime didelių ir gilesnių ekonominių santykių. Mes ten praktiškai nesame investavę, nei pirkę Graikijos vyriausybės vertybinių popierių, taigi tiesioginės įtakos tikrai praktiškai nepajustume.

 Pirmadienį vakare Briuselyje prasideda svarbiausias šios savaitės euro zonos įvykis – neeiliniame Europos Sąjungos lyderių susirinkime bus sprendžiama Graikijos situacija. Laiko susitarti lieka vis mažiau – dabartinė, antroji, Graikijos gelbėjimo programa baigiasi birželio pabaigoje. Susitars paskutinę minutę „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad susitarimas tarp Graikijos ir tarptautinių kreditorių bus pasiektas.

Graikija nori puotauti, o už tai turi sumokėti kitos valstybės, teigia Lietuvos prezidentė. Pasak Dalios Grybauskaitės, Lietuvos pozicija dėl Graikijos skolų krizės yra griežta - valstybė keletą dešimtmečių gyveno ne pagal išgalias, o dabar nenori už tai prisiimti atsakomybės.

 Graikijai ir Europos Sąjungos (ES) lyderiams nepavykstant susitarti dėl finansinius sunkumus išgyvenančios Graikijos skolų mokėjimo, Lietuvos finansų ministras sako nėra tikras, ar šalies bankai pirmadienį atsidarys, nes ES finansų ministrams nepateikta reali šalies finansinė situacija.

Nepavykus Graikijos deryboms su tarptautiniais skolintojais, situacija dėl šios šalies likimo eurozonoje gali neišsispręsti ir iki rudens, sako Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius. Eurozonos finansų ministrus vienijančios Eurogrupės susitikime Liuksemburge ketvirtadienį dalyvavęs finansų ministras Rimantas Šadžius sakė, kad Tarptautinės valiutos fondo, Europos Komisijos, Europos centrinio banko atstovai informavo, jog derybos su Graikija dėl skolos grąžinimo yra sustojusios.

Į gatves Graikijoje išėjo kone 3000 žmonių, palaikančių naujosios šalies vyriausybės užsispyrimą derantis su Europa. Iki šio mėnesio pabaigos Graikija turi grąžinti TVF didesnę nei 1,5 mlrd. eurų paskolą, tačiau skelbia neturinti tam pinigų. O naujų paskolų neišsidera, nes nesutinka imtis taupymo programų, bijo skriausti nepagrįstai gerai finansuojamus šalies pensininkus. Graikija kalba viena, o TVF skaičiuoja kitaip: pensininkams jokia net ir turtingiausia šalis neskiria tiek, kiek graikai.

Skolų kamuojama Graikija be pašalinės finansinės pagalbos vargiai ar sugebės iki birželio 30 dienos sumokėti 1,6 mlrd. eurų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), mano Lietuvos finansų ministras. Rimantas Šadžius ketvirtadienį dalyvauja euro grupės posėdyje Liuksemburge, kur šalys tarsis dėl Graikijos likimo. „Kuo toliau, tuo labiau susidaro įspūdis, kad be pašalinės finansinės paramos, kurios dabar graikai būtent ir negauna, kol tęsiasi derybos, jiems būtų sudėtinga šitokią sumą sumokėti.

Graikijoje žmonės nenori priimti jokių atsiskaitymų banko kortele, suprasdami, kad jų sąskaitos bankuose bet kada gali būti įšaldytos, „Žinių radijui“ trečiadienį iš Graikijos sakė „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Labai pasijaučia gyventojų, ypač pardavėjų, nuotaikos, kuomet visiškai nenorima matyti banko kortelių, ir visų atsiskaitymų nori tik grynaisiais pinigais.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) trečiadienį perspėjo šalies skolintojus europiečius, kad jų primygtini reikalavimai apkarpyti graikų pensijas sužlugdys visas viltis pasiekti susitarimą, kuris galėtų apsaugoti Atėnus nuo bankroto, ir kad jiems teks susitaikyti su galimais padariniais.

 Paskutinio šanso derybos tarp Graikijos ir jos tarptautinių skolintojų - Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) - sekmadienį baigėsi nepasiekus susitarimo, o tai reiškia, jog tikimybė, kad šalis taps nemoki ir pasitrauks iš euro zonos, yra kaip niekada reali, praneša naujienų agentūra BNS. Naujai išrinkta Graikijos kairiųjų vyriausybė bando išvengti drastiškos taupymo politikos, kurios reikalauja kreditoriai, ir taip įgyvendinti savo rinkiminius pažadus.

Paskutinio šanso derybos tarp Graikijos ir jos tarptautinių skolintojų - Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) - sekmadienį baigėsi nepasiekus susitarimo, o tai reiškia, jog tikimybė, kad šalis taps nemoki ir pasitrauks iš euro zonos, yra kaip niekada reali. Krizinės derybos žlugo antrąją jų dieną, dar sustiprindamos nerimą, kad lėšų stinganti Graikijos vyriausybė neišvengiamai artėja prie finansinės bedugnės.

Graikija šeštadienį ruošiasi pateikti „kontrpasiūlymus“, kurie galėtų atverti gyvybiškai svarbias išmokas pagal finansinės pagalbos programą, kai euro zonos pareigūnai pareiškė aptarę Atėnų bankroto galimybę, jeigu šios derybos žlugtų. Graikų pareigūnai iki šiol vis atmesdavo šalies skolintojų „spaudimą“, o šeštadienį pasiųs į Briuselį aukšto lygio delegaciją, kuri pateiks savo planus, kaip būtų galima užbaigti jau penkių mėnesių trukmės priešpriešą.

 Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras ketvirtadienį po antrojo derybų dėl finansinės pagalbos rato pareiškė, kad nesutarimai su Europos Komisijos vadovu Jeanu Claude'u Junckeriu liko neišspręsti.

 Graikija ir jos skolintojai – Europos Sąjungai ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – artimiausiomis dienomis gali pasiekti susitarimą dėl finansinės pagalbos, antradienį pareiškė Valdis Dombrovskis, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, Atėnams pateikus naują reformų planą.

Nesugebėjimas rasti susitarimo, kuris išgelbėtų Graikiją nuo gresiančio bankroto, būtų euro zonos pabaigos pradžia, šalies premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) sakė Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“. Paklaustas laikraščio, ar nesugebėjimas rasti sprendinio ir dėl to gresiantis Graikijos nemokumas taip pat būtų Europos nesėkmė, A.Cipras pareiškė: „Manau, tai akivaizdu. Tai būtų euro zonos pabaigos pradžia.

 Graikijos premjeras Aleksis Cipras penktadienį pareiškė, kad jo šalis yra priartėjusi prie susitarimo, turinčio apsaugoti ją nuo bankroto, bet ragino Atėnų skolintojus – Europos Sąjungą (ES) ir Tarptautinį valiutos fondą (TVF) – atsisakyti „absurdiškų“ reikalavimų dar labiau apkarpyti biudžeto išlaidas.

Graikija laimėjo šiek tiek laiko deryboms su tarptautiniais kreditoriais dėl savo skolų krizės, nusprendusi apjungti keturis mokėjimus Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) į vieną, kurį turės pervesti iki birželio pabaigos. Šis retas žingsnis, kurį TVF anksčiau yra leidęs atlikti tik vieną kartą, suteikė Atėnams galimybę išvengti penktadienį sukankančio galutinio termino grąžinti apie 300 mln. eurų per krizes skolinančiai institucijai.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) pirmadienį užsipuolė šalies skolintojus, esą reikalaujančius vykdyti „absurdiškas“ reformas, kurios tik stabdo pažangą derybose dėl sutarties, turinčios apsaugoti šalį nuo nemokumo.

2015 m. spalio 19–24 d. Atėnuose (Graikijoje) vyksiantys mokymo kursai suburs 25 žmones iš formaliojo ir neformaliojo švietimo sektoriaus, socialinės srities ir verslo atstovus, kurie galėtų kurti ilgalaikę partnerystę ir rengti projektus, skirtus NEET (niekur nedirbantis, nesimokantis ir mokymų veikloje nedalyvaujantis) jaunimui. Į mokymo kursus kviečiami žmonės, turintys patirties dirbant su NEET jaunuolių situacijomis.

Pirmuoju Ispanijos sostinėje prasidėjusio 2014-2015 metų sezono ULEB Eurolygos vyrų krepšinio finalo ketvirto turnyro finalo dalyviu tapo 1997, 2012 ir 2013 metais šį turnyrą laimėjęs Pirėjo „Olympiacos“ (Graikija) klubas.

Itin griežtą taupymą po 2008 metų finansų krizės stoiškai atlaikiusios Baltijos šalys neprijaučia Graikijai ir jos vadovams. Pasak Lietuvos finansų ministro Rimanto Šadžiaus, Graikijos grasinimus dėl įsipareigojimų neįvykdymo ar skolų euro zonai restruktūrizavimo Lietuva, kurioje minimalus darbo užmokestis yra dukart mažesnis nei Graikijoje, o vidutinė pensija tesudaro ketvirtadalį Graikijos pensijų vidurkio, vertina kaip politinę problemą.

Graikija pirmadienį užsitikrino ribotą euro zonos palaikymą dėl pažangos, padarytos sudėtingose derybose dėl finansinio gelbėjimo programos, bet perspėjo, kad Atėnams po dviejų savaičių gresia pristigti lėšų, jeigu nebus pasiektas susitarimas. Atėnų radikali naujoji vyriausybė surado pakankamai lėšų, kad grąžintų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 750 mln. eurų ir išvengtų nemokumo, kuris gali priversti Graikiją pasitraukti iš euro zonos.

Sekmadienio vakarą kviečiame įvertinti Graikijos ir Vengrijos atstovių kūrinius, gegužės pabaigoje skambėsiančius didžiojoje „Eurovizijos“ scenoje, Vienoje. Graikija Šaliai konkurse atstovais graikiškojo realybės projekto „The Voice“ laimėtoja Maria Elena Kyriakou. Muzikos žvaigždė karjerą, kurią pradėjo būdama dvylikos, sėkmingai derina ir su motinyste.    Vengrija Kūrinys „Wars for Nothing“ skambės iš atlikėjos Boogie lūpų.

Graikijos finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) šeštadienį pareiškė, kad jo šalis galėtų apseiti be naujos „paskolos“, jeigu jos skolos būtų restruktūrizuotos, Atėnams laukiant žinių, ar pavyko užsitikrinti kritiškai reikalingą išmoką pagal finansinio gelbėjimo programą. Paklaustas, ar šalis galėtų apseiti be tų lėšų, J.Varufakis sakė dienraščiui „Efimerida ton Sindakton“: „Aišku, kad gali. Tačiau viena sąlygų, kad tai įvyktų – svarbus skolų restruktūrizavimas.

 Pilijo vakaruose esančios įlankos paplūdimiai išskirtiniai – lygūs ir apsupti gražių kalvų, kitoje pusiasalio pusėje, prie Egėjo jūros, krantai statesni, bangavimas dažnai stipresnis. Ilgi smėlio paplūdimiai driekiasi į šiaurę. Sodri žaluma ir uolos nuo likusio pasaulio atskiria 150 metrų ilgio Milopotamo juostą, o prie Cagarados plyti tik pėsčiomis pasiekiamas auksiniu smėliu garsėjantis Fakistros paplūdimys.

 Graikijos finansuotojai Europoje mėgina tildyti kalbas, kad jie kuria planus potencialiam Graikijos pasitraukimui iš euro zonos, ir reiškia viltį, kad neseniai Atėnams reikšta kritika paskatins šalį pasistūmėti planuojant ekonomikos reformas, kurių reikia norint atrakinti pagalbos paskolų fondus.

Graikija galėtų pasimokyti iš Lietuvos, kaip vykdyti reformas per krizę, užuot tik siekusi paramos iš išorės, penktadienį pareiškė finansų ministras Rimantas Šadžius, atvykęs į euro grupės susitikimą Rygoje. „Žinoma, kad galime matyti (Lietuvos) analogijų su Graikija.

Euro zonos vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas) penktadienį pareiškė, kad Graikijai „baigiasi laikas“ sudaryti susitarimą su savo skolintojomis. Vykdamas į pasitarimą su 19 narių turinčios euro zonos kolegomis, J.Dijsselbloemas sakė, kad visos šalys suvokia „didelį skubos jausmą“ siekiant susitarimo. Tačiau jis teigė nesitikintis, kad toks susitarimas bus pasiektas per euro zonos finansų ministrų susitikimą Latvijos sostinėje Rygoje.

 Šių metų vasario 20 d., susitarus paskutinę minutę, Graikijos vyriausybei buvo suteiktas 4 mėnesių atokvėpis. Tačiau abi barikadų pusės nesugebėjo surasti bendro sprendimo dėl tam tikrų reformų, kurių šalis privalo imtis, kad jai būtų išmokėta sutarta finansinė parama. Ši parama yra būtina, siekiant išvengti galimo bankroto. Nesusitarus artimiausiu metu, Graikijos vyriausybei tektų rinktis tarp dviejų alternatyvų: ar mokėti atlyginimus valstybės tarnautojams, ar grąžinti savo skolas.

 Saulės nubučiuotos pakrantės, vaizdingi kaimai, kartais atšiaurūs, kartais mieli kalnai – didžiausias turtas čia yra įvairovė. Kai kurias vietas žino pusė pasaulio, apie kitas beveik niekas net nenutuokia. Graikija nepakartojama buvo tiek prieš tūkstančius metų, tiek ir dabar. Skaidrus turkio spalvos vanduo skalauja toli Graikijos pietuose esančios Karpato salos Apelos paplūdimį. Nedaug žmonių yra pavykę pamatyti šią nuošalią įlanką, kurią dar visai neseniaibuvo galima pasiekti tik laivu.

 Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius nemato pagrindo tikėtis greitų sprendimų derybose tarp Europos Sąjungos (ES) ir Atėnų dėl Graikijos finansavimo, kuris padėtų užkirsti kelią šalies nemokumui. „Aš manau, kad tie, kurie galbūt norėtų, kurie galbūt tikisi greitų problemos sprendimų, yra neteisūs. Problema yra labai sudėtinga ir kol kas mes nematėme greito progreso derybose ir analizuojant tai, kas iš tiesų vyksta Graikijoje“, - interviu „Bloomberg“ televizijai sakė R.Šadžius.

Graikijai bus nelengva surasti kreditorių už Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ribų, pareiškė Vokietijos finansų ministras Wolfgang Schaeuble. Apie tai informuoja BBC. Pasak W. Schaeuble, pastangos surasti investicijų iš Pekino ar Maskvos būtų sveikintinos, tačiau tam gali kilti sunkumų. Toks W. Schaeuble perspėjimas nuskambėjo po to, kai, išaugus susirūpinimui dėl Graikijos nemokumo, šalies vyriausybės skolinimosi kaina šoktelėjo 3,5 proc., iki 27 proc.

 Europos Sąjunga nekloja pamatų Graikijos pasitraukimui iš euro zonos, ketvirtadienį pareiškė ekonomikos reikalų eurokomisaras Pierre'as Moscovici. „Nevyksta pasirengimas „Grexit“ (Graikijos pasitraukimui iš euro zonos)“, - pabrėžė komisaras naujienų agentūrai AFP. „Plano B nėra... Europos Komisijos toliau laikosi pozicijos, kad Graikijos vieta - euro zonoje. Dirbame remdamiesi šiuo pagrindu“, - sakė jis.