gintarė skaistė

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, sostinės tarybos narys ir finansų ministrės Gintarės Skaistės vyras Audrius Skaistys internete pasidalino nuomone apie streikuoti planuojančius mokytojus. Politikas juos išvadino broileriais ir komuniagomis. Tai ne juokais supykdė A. Skaisčio bendrapartietę mokytoją, kuri tokius politiko pasisakymus pavadino apgailėtinais.

Penktadienį ir šeštadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Ispanijoje dalyvaus neformaliuose Eurogrupės (EG) ir Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) susitikimuose, kuriuose didžiausias dėmesys bus skiriamas euro zonos ekonominėms perspektyvoms, fiskalinės ir pinigų politikos sąveikai bei siekiui stiprinti ES strateginę autonomiją, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Žūtbūtinis mūšis dėl mokesčių reformos: dėl naujovių nesutariantys koalicijos partneriai – konservatoriai, liberalai ir laisviečiai – bando užkasti karo kirvius ir galų gale susitarti, kokia mokesčių reforma bus ir ar iš viso ją reikia svarstyti Seime. Opozicija situaciją vadina jovalu ir tvirtina, kad reforma likus metams iki rinkimų yra praktiškai neįgyvendinama. Konservatorių, liberalų sąjūdžio ir laisvės partijos atstovai renkasi Seimo pirmininkės kabinete.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Biudžeto sandaros ir susijusių įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma įtvirtinti išsamesnius trejų metų biudžeto rodiklius.  Finansų ministerijos teigimu, trejų metų biudžetas leistų efektyviau planuoti išlaidas, užtikrintų finansavimo tęstinumą bei formuotų tvaresnę šalies fiskalinę politiką.

Valdantiesiems konservatoriams, liberalams ir „laisviečiams“ koalicinėje taryboje sutarus neskubėti mokesčių reformą Seime tvirtinti šiemet, opozicinių „darbiečių“ lyderis Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis sako, kad toks sprendimas signalizuoja apie nepasitikėjimą finansų ministre Gintare Skaiste.  „Tas rezultatas, kurį dabar turime, yra jau akivaizdus, kad nebus nieko iš tos mokesčių reformos.

Finansų ministrė teigia nesutinkanti su Lietuvos banko (LB) išvada dėl Vyriausybės siūlymo didinti apyvartos ribą, kurią viršijus būtina registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais. Gintarė Skaistė mano, kad kartelės kėlimas į biudžetą iš PVM leis surinkti daugiau pajamų.  LB atstovas sako, kad Lietuvoje jau dabar taikoma riba yra aukšta, ir tai, kaip rodo kitų šalių patirtis, negarantuoja, kad bus surenkama daugiau PVM pajamų.

Valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės partijos atstovui pareiškus, kad svarstant mokesčių reformą reikėtų koncentruotis tik į pelno mokestį, o gyventojų pajamų (GPM) bei nekilnojamo turto (NT) mokesčių pakeitimus „padėti į šalį“, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog tokiu atveju valstybės biudžeto pajamos nebūtų subalansuotos.   „Pelno mokesčio pakeitimuose yra daugybė lengvatų, kurios mažina valstybės biudžeto pajamas.

Opozicinės Seimo Darbo partijos nariai siūlo nepritarti kai kurioms Vyriausybės parengtos mokesčių reformos dalims, tarp jų – nemažinti prezumpcinių išlaidų savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių pajamos per metus nesiekia 65 tūkst. eurų ir nepritarti šios ribos sumažinimui iki 55 tūkst. eurų. Tai nurodoma antradienį Seime įregistruotame Gyventojų pajamų mokesčių pakeitimo ir papildymo pasiūlyme.

Pernai daugiausiai uždirbęs Lietuvos advokatas gavo 5 mln. eurų pajamų, o notaras – beveik pusantro milijono. Tačiau mokesčių jie sumokėjo 3-5 kartus mažiau nei turėtų pagal darbo sutartį, mat dirba pagal individualią veiklą. Seime kaista aistros dėl Vyriausybės siūlymo padidinti mokesčius teisininkams ir kitiems dirbantiems individualiai. Konservatoriai stumia šį projektą, žadėdami sumažinti pajamų nelygybę. Tačiau net jų koalicijos partneriai tokiam planui priešinasi.

Mokesčių reformoje numatyti dideles pajamas gaunančių gyventojų bei individualios veiklos apmokestinimo pokyčiai leis kasmet į biudžetą papildomai surinkti beveik 200 mln. eurų, maždaug tiek, kiek negaunama pajamų dėl neapmokestinamų pajamų kartelės kėlimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.   „Pokytis aukštų pajamų apmokestinime tiek nuimant progresinius tarifus, kurie yra dabar, tiek įvedant vieningą aukštų pajamų apmokestinimą duos plius 64 mln. eurų.

Sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ darbuotojams reikalaujant Vyriausybės apsaugoti įmonę nuo planuojamo uždarymo, premjerę pavaduojanti finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad bendrovė gali veikti ir dabartinėmis sąlygomis, o jos ateitis yra vadovybės atsakomybė.

Premjerė Ingrida Šimonytė liepos pabaigoje išeis pusantros savaitės atostogų, taip pat turėjo laisvą dieną pasibaigus NATO viršūnių susitikimui ketvirtadienį. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl ministrės pirmininkės atostogų liepos 13 dieną bei liepos 25–rugpjūčio 3 dienomis. Kaip BNS informavo premjerės biuro vadovė Ieva Skarelytė, didžiąją dalį savo atostogų premjerė praleis Lietuvoje. Vyriausybės vadovę atostogų metu pavaduos finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų susitikimuose, kur bus aptariama nauja Bendrijos finansinė pagalba Ukrainai bei fiskalinė politika, pranešė Finansų ministerija.  „Ecofin“ posėdyje ministrai tarsis dėl 50 mlrd. eurų vertės paramos Ukrainai 2024–2027 metais – ji būtų teikiama lengvatinėmis paskolomis ir dotacijomis.

Lietuvai siekiant didinti konkurenciją bankų sektoriuje Vyriausybė kviečia Lenkijos bankus ir kitas finansų institucijas investuoti bei plėsti veiklą Lietuvoje, pranešė Finansų ministerija. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad didesnė konkurencija mažintų paslaugų kainą ir gerintų jų kokybę.

Šimonytės Vyriausybei dirbti likus kiek daugiau nei metus, Seime konservatoriai pristatė žadėtą mokesčių reformą. Dėl jos finansų ministrę prie sienos rėmė opozicija, vėliau savo kritikos salves pažėrė ir koalicijos partneriai. Vis tik Seimas reformai pritarė, už balsavo tiek ir liberalai su laisviečiais, tiek ir dalis socdemų.

Seimui antradienį po pateikimo priėmus svarstyti Vyriausybės pasiūlytą mokesčių pertvarką, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako esanti atvira jo tobulinimui, jeigu pasiūlymai neiškraipys dabartinio varianto. „Man atrodo, labai svarbu, kad pirmas etapas yra baigtas. Tai reiškia, kad suformuotas toks (mokesčių – BNS) paketas, kuris sulaukė Seime gana plataus palaikymo pateikimo stadijoje.

Metinei infliacijai Lietuvoje birželį, išankstiniais vertinimais, nukritus iki vienaženklio skaičiaus, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tokių tendencijų ir tikėtasi.  „Matome tendencijos yra į tai, kad infliacija slopsta kurį laiką, tikimės, kad iki metų pabaigos metinė infliacija galėtų sumažėti iki maždaug 3 procentų. Taip pat matome, kad septintą mėnesį iš eilės yra ir maisto infliacijos slopimas, kuri gal užsilaikė šiek tiek ilgiau“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė žada koreguoti mokesčių reformos pakete numatytą naują lengvatą žemės savininkams, kuriems ji būtų dovanota. G. Skaistės teigimu, ši lengvata bus tikslinama apimant daugiau šeimos verslo šakų, ne tik žemės ūkio sektoriuje.   „Esame pasirengę pakoreguoti tą nuostatą, įtraukiant platesnį ratą, galbūt, šeimos verslo šakų, kad būtų galima panaikinti tuos klausimus, kurie kyla dėl žemės išskirtinumo.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė prognozuoja, kad kelių priežiūros finansavimas kitais metais nemažės.   Pasak jos, susisiekimo sektoriui iš bankų solidarumo įnašo gavus lėšų finansuoti dalį dvigubos – civilinė ir karinės – paskirties projektų, nemažai Kelių priežiūros ir plėtros programoje sutaupytų vidinių resursų būtų galima nukreipti kelių priežiūrai. Ministrės teigimu, įstatymas dėl bankų solidarumo įnašo garantuoja, kad šiemet bus gauta apie 120 mln.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl mokesčių pertvarkos labai svarbu turėti kuo platesnį politinį sutarimą. Ji taip pat pabrėžė, kad paketas privalo išlikti subalansuotas. „Visgi manau, kad mokesčių reforma yra toks sprendinys, kad norisi kuo didesnio platesnio politinio sutarimo tam, kad būtų užtikrintas didesnis tęstinumas ir mažesnė kaita“, – antradienį socialdemokratų frakcijoje teigė ministrė, pristatydama mokesčių reformos paketą.

Vyriausybė per kelis artimiausius mėnesius žada pradėti platinti taupymo lakštus – finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį patvirtino lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisykles. „Šiandien pasirašytos taisyklės yra esminis žingsnis, kad taupymo lakštai vėl galėtų būti platinami Lietuvoje. Toliau – lakštų platinimo sutarčių su šalies bankais pasirašymas. Tikimės, kad ši priemonė galės startuoti per kelis artimiausius mėnesius“, – pranešime teigė G. Skaistė.

Po trijų mėnesių derinimų Vyriausybė įteikė Seimui mokesčių reformą. Ji žada, esą didesni mokesčiai grės tik tiems, kas gauna daugiau nei vidutinį darbo užmokestį, tačiau nekilnojamojo turto mokestį ketina užkrauti kone pusei šalies gyventojų. Verslo organizacijos jau perspėja, kad didinti mokesčius per recesiją yra pavojinga, o konservatorių partneriai liberalai grasina, jog buldozeriu reformos nepraleis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad paskutiniai mokesčių reformos paketo pakeitimai atlikti atsižvelgus į koalicijos partnerių – Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio – bei Prezidentūros siūlymus.  „Tuos pasiūlymus mes esame girdėję iš įvairių subjektų.

Vyriausybei trečiadienį pritarus mokesčių reformos projektui, finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina, kad 85 proc. individualiai dirbančių žmonių mokesčiai iš esmės nesikeis.  „85 procentų individualia veiklia besiverčiančių asmenų, net ir po trejų metų užaugus pajamų lygiui, šios reformos pakeitimai iš esmės neliečia.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar teikti Seimui mokesčių pertvarkos projektus. Finansų ministrė Gintarė Skaistė išvakarėse pranešė, kad pasiūlymų paketas, lyginant su ankstesniaisiais, yra keliose vietose atnaujintas, tačiau pokyčių kol kas nedetalizavo. Pasak G. Skaistės, Vyriausybei pritarus, mokesčių paketas Seime bus pateiktas kitą savaitę. Pirmąjį mokesčių reformos projekto variantą Finansų ministerija paviešino kovą, vėliau jį koregavo.

Lietuvai siekiant, kad Vilniuje būtų įkurta nauja Europos Sąjungos (ES) Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūra, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog šiuo metu tam norima sutelkti regiono valstybių paramą. Anot ministrės, tokios institucijos įsikūrimą Vilniuje oficialiai jau yra parėmusi Lenkija.  „Mūsų regione mes turime tik vienus konkurentus – tai yra Latvija.

Karas tarp Vyriausybės ir Prezidento tęsiasi. Nausėda toliau reikalauja savivaldybių čekių skandale linksniuojamų kultūros ir finansų ministrų atsakomybės. Tačiau tiek Simonas Kairys, tiek Gintarė Skaistė trauktis neketina ir toliau planuoja savo darbus. Kultūros ministras Prezidento kritiką vadina priešrinkiminiu triuku. Gitanas Nausėda atvyksta į Seime vykstantį minėjimą, skirtą Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti, ten jį pasitinka Seimo Pirmininkė.

Maisto kainoms ir toliau išliekant pagrindiniu infliacijos veiksniu, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad sprendimų dėl jų suvaldymo reikėtų ieškoti Europos Sąjungos (ES) mastu. Pasak ministrės, panašus maisto kainų augimas stebimas ir kitose Bendrijos šalyse.

Lietuva išgyvena dvigubą naštą – ir vis dar bene didžiausią Europoje infliaciją, ir toliau didinamas palūkanų normas. Ir nors Tarptautinis valiutos fondas (toliau – TVF) žada, kad ekonomika šiemet turėtų nustoti trauktis, mūsų verslo atstovai šiuo klausimu laikosi kitos nuomonės. Apie visa tai laidoje „Dienos komentaras“ pasakojo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Dvi savaites Lietuvoje dirbusiai Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijai palankiai įvertinus Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką, finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, kad diskusijos dėl jos bus baigtos dar šioje Seimo sesijoje.  „Taip pat buvo išreikštas palaikymas ir krypčiai, kurią diktuoja mokesčių paketas. Tai reiškia, kad Tarptautinis valiutos fondas mano, kad šis paketas atliepia ilgametes rekomendacijas ir eina sėkminga kryptimi.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė, komentuodama jos galimybes toliau eiti pareigas, sako, kad „jokia nauja Vyriausybė nėra formuojama“. „Gerbiu prezidento įgaliojimus, kurie yra suteikti Konstitucijos. Matyt, jis pasinaudos įgaliojimais, kai ateis laikas, bet šiuo metu jokia nauja Vyriausybė, mano žiniom, nėra formuojama“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Skaistė.

Vyriausybė nusprendė pratęsti kompensacijas už dujas, bet ne elektrą. Nuo liepos 1 dienos nelikus kompensacijų už elektrą, daliai gyventojų už ją teks mokėti daugiau. Energetikos ministras ragina gyventojus pasirašius brangesnes sutartis su nepriklausomu tiekėju, persirašyti į pigesnes. Esą dabar nukritus elektros kainai – pigesnes sutartis siūlys ir patys tiekėjai. O valstybė ir toliau kompensuos pabrangusias dujas, nors gamtinių dujų kaina nukritusi iki žemiausio lygio per dvejus metus.

Prezidentas Gitanas Nausėda naujoje Vyriausybėje sako nematantis su išlaidų skandalu savivaldos tarybose susijusių dabartinio kultūros ministro Simono Kairio ir finansų ministrės Gintarės Skaistės. „Noriu labai atsakingai pareikšti, kad tie ministrai, kurie yra susiję su štai šiuo nuaidėjusiu skandalu, jiems vietos naujoje Vyriausybėje aš nematau“, – pirmadienį LNK Žinioms sakė G. Nausėda, turėdamas omenyje anksčiau Kauno taryboje dirbusius finansų bei kultūros ministrus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seime su finansų ministre Gintare Skaiste trečiadienį ketina aiškintis dėl mokesčių pertvarkos paketo likimo, kaip išeiti iš ekonominės recesijos, kur bus naudojamos Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšos.

Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui ginant išmokų skandale įsipainiojusius miesto politikus, profesorius Vytautas Sinkevičius ir visuomenininkas Andrius Tapinas sako, kad toks jo elgesys yra aukščiausio lygio cinizmas. Anot A. Tapino, „šitą žmogų gali sustabdyti prokurorai ir pasėdėjimas valstybinėje įstaigoje ir ne savivaldybėje“. Savivaldybių lėšų grobstymo istorija iš pareigų jau privertė pasitraukti prezidento patarėją, švietimo, mokslo ir sporto ministrę.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis gina savivaldybės išmokų skandale įsipainiojusius miesto politikus. Aiškina, kad kaupti čekių, pateisinančių daugiau nei pusantro milijono eurų per kadenciją siekiančias išmokas, miesto tarybos nariams nereikia, nors politikams sunkiai sekasi įrodyti, kad kauniečių pinigus leido skaidriai. Nesiseka ir Jonavos merui, kuris teisinasi, kodėl vietos gyventojai mokėjo už du jo televizorius.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė, būdama Kauno miesto tarybos nare, prarado teisę vairuoti, nes buvo sulaikyta policijos neblaivi už vairo. Visgi ši aplinkybė jai nesutrukdė prašyti kompensacijų už transporto išlaidas. Dabar ministrė aiškina, kodėl taip elgėsi. „Turbūt žmogus transportuojasi iš taško A į tašką B, nepaisant to, ar jis turi teisę vairuoti, ar jos neturi. Neturėdama teisės vairuoti, natūralu, kad tą patį atstumą turėdavau įveikti kitais būdais.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė būdama Kauno miesto tarybos nare pateko į nemalonią istoriją – buvo sulaikyta neblaivi prie vairo ir metams prarado vairuotojo pažymėjimą. Visgi tai nesustabdė politikės prašyti kompensacijų už transporto išlaidas iš savivaldybės biudžeto. G. Skaistė nuo 2007 m. buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos nare. 2013 m. politikė įkliuvo policijos pareigūnams būdama neblaivi už vairo. Jai buvo nustatytas lengvas 0,8 promilės girtumas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Šveicarijos ambasadorius Lietuvai Martinas Michelet pirmadienį pasirašė dvišalio bendradarbiavimo sutartį, kuria Šveicarija investicijoms į Lietuvos sveikatos apsaugą, švietimą ir pilietinį įsitraukimą skiria apie 46 mln. eurų, o Lietuva – dar apie 7 mln. eurų. Bendra investicija siekia apie 53 mln. eurų. „Gerinsime Lietuvos akušerijos ir kūdikių sveikatos bei vaiko raidos sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą.

Savivaldybių išmokų skandale – dar du ministrai: finansų Gintarė Skaistė ir kultūros Simonas Kairys. Nors abu mušasi į krūtinę, kad pinigų negrobstė, tačiau tai įrodančių čekių ar banko sąskaitų išrašų nerodo. Šimonytė toliau pasitiki visais savo ministrais, o prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina, kad toks skandalas jai valdant nebūtų kilęs.

Ekspertams vis dažniau kalbant, kad Jurgitos Šiugždinienės skandalas gali išjudinti visą Vyriausybę, veiksmų imasi ir opozicija. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo skelbti interpeliaciją visam ministrų kabinetui. Situaciją TV3 žinių „Dienos komentare“ komentavo „Eltos“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris. Ramūnas Karbauskis sako, kad turi planą inicijuoti interpeliaciją visai Vyriausybei.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė išrinkta Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) valdytojų tarybos vicepirmininke, pranešė Finansų ministerija.  Į šį postą metiniame susitikime Samarkande ji paskirta vieneriems metams – iki 2024 metų gegužės. „Vienas artimiausio laikotarpio banko prioritetų, prie kurio įgyvendinimo turėsiu galimybę prisidėti – priimti sprendimus, užtikrinančius tęstinę veiklą Ukrainoje, įskaitant investavimą į skubaus atstatymo projektus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ketvirtadienį atsiprašė žmonių, kuriuos nuvylė situacija dėl politikų išlaidų savivaldybių tarybose. Ministrė taip pat sako, kad reikėtų tobulinti šių išlaidų reglamentavimą.  „Atsiprašau tų žmonių, kuriuos nuvylė susidariusi situacija ir jei tų klausimų žmonėms kyla, akivaizdu, tam tikrą teisinį reglamentavimą reikėtų tobulinti ir manau, Seimas pasirengęs tuos sprendimus taip pat padaryti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministrė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad sprendimą dėl minimalios algos (MMA) didinimo kitąmet 10 proc. Vyriausybė priims, kai Seime bus sutarta dėl mokesčių pertvarkos paketo.

Kultūros ministro Simono Kairio išlaidos jam dirbant Kauno taryboje siekė daugiau kaip 35 tūkst. eurų, o finansų ministrės Gintarės Skaistės – daugiau kaip 20 tūkst. eurų, rodo ataskaitos. Kaip rodo BNS turimos pačių politikų savivaldybei teiktos ataskaitos, per daugiau nei 78 darbo Kauno taryboje mėnesius S. Kairys išleido 35,1 tūkst. eurų. Per maždaug 49 mėnesius G. Skaistė išleido 20,4 tūkst. eurų. S. Kairys Kauno tarybos nariu dirbo 2011-2019 metais, o G. Skaistė – 2007-2016 metais.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė užsimojo keisti mokesčių reformą ir lietuviams dabar žada vokišką gerovę. Sulaukusi kritikos lavinos dėl planų didinti mokesčius dirbantiems individualiai, ministrė šiek tiek atsitraukia ir žada nedidinti mokesčių didesniam būriui lietuvių – tiems, kas uždirbs iki 15 tūkst. eurų per metus. Verslo atstovai tokias ministrės korekcijas vadina kosmetinėmis ir toliau reikalauja reformą atidėti lengvesniems laikams.

Seimas apsisprendė galutinai – bankai turės mokėti laikiną solidarumo įnašą. Nors opozicija garsiai gyrėsi, kad dės pastangas dalį iš bankų paimtų milijonų skirti paskolų turėtojams, valdantieji be vargo įgyvendino savąjį užmojį – 400 mln. eurų keliaus kariuomenės reikmėms. Bankų asociacija piktinasi ir tikisi užtarimo iš prezidento Nausėdos. Pasak bankų, įstatymas prieštarauja Konstitucijai.

Finansų ministerija siūlo minimalų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifą taikyti vėjo jėgainėms bei žemdirbiams, kurie dabar jo nemoka. Nuo šio mokesčio siūloma atleisti prižiūrimus kultūros paveldo objektus. „Vėjo jėgainėms, kurios taip pat yra nekilnojamas turtas, siūloma taikyti minimalų tarifą, nes tai visgi Vyriausybės prioritetas, žaliosios generacijos plėtra“, – pirmadienį pristatydama pakoreguotą mokesčių pertvarkos projektą  spaudos konferencijoje sakė ministrė Gintarė Skaistė.

Pirmadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatys galutinę versiją mokesčių pakeitimų, kurie bus teikiami svarstyti Seimui. Pasak ministrės, jei pakeitimai bus priimti, samdomą darbą dirbantys ir minimumą uždirbantys gyventojai gaus 76 eurais per mėnesį daugiau. Tačiau kai kurie savarankiškai dirbantys turės sumokėti daugiau mokesčių.