gintarė skaistė

Vyriausybė pirmadienį pritarė didžiajai daliai Gynybos fondo paketo, artimiausiai metais leisiančio padidinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Valstybės gynybos fondo įstatymo bei kartu teikiamų Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, Akcizų, Viešojo sektoriaus atskaitomybės, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos, Valstybės skolos įstatymų pataisų paketas dabar keliaus į Seimą – teisės aktų pakeitimus bus siūloma svarstyti skubos tvarka.

Finansų ministerijai pristačius Gynybos fondo paketą siūlant didinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog projektas į Vyriausybę keliaus be didesnių pakeitimų. Jį ministrų kabinetas svarstys jau pirmadienį.  „Yra pateikti derinti suinteresuotoms pusėms, kol kas atnaujintas variantas nėra užregistruotas, tačiau baigiam apibendrinti pastabas, kurias gavome.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) birželį turėtų pradėti mažinti palūkanų normas. Anot jos, per šiuos metus palūkanų normos gali mažėti bent keletą kartų. „Kiek esame girdėję iš monetarinės politikos formuotojų, absoliuti dauguma kalba apie tai, kad Europos Centrinis Bankas pradės birželį mažinti palūkanų normas.

Pirmadienį Vyriausybėje planuojama spręsti dėl Valstybės gynybos fondo, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, šiuo metu projektas yra atnaujinamas pagal suinteresuotų grupių pastabas. Nors atnaujintas įstatymo projektas nėra prieinamas visuomenei, ministrė patikino, kad jo esmė – tokia pati kaip anksčiau. „Yra pateikta derinti suinteresuotoms pusėms. Kol kas atnaujintas variantas nėra užregistruotas. Tačiau baigiame apibendrinti pastabas, kurias gavome.

Lietuvos bankui (LB) pasiūlius minimalią mėnesio algą (MMA) didinti dviem etapais – 2025 ir 2026 metais, kad po dvejų metų ji pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, jog socialiniams partneriams dėl to pavyks susitarti.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad 2020–2024 m. laikotarpiu nesumokama pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dalis Lietuvoje sumažėjo nuo 18,7 proc. iki 11 proc. Anot ministrės, kiekvienas procentas 2024 m. atitiko 70 mln. eurų nesurinktų mokesčių. „Jeigu būtų išlikę tokie patys skaičiai, kurie buvo 2020 m., tai per 2021 ir 2022 m. būtų surinkta 600 mln. eurų mažiau“, –  trečiadienį konferencijoje apie šešėlinės ekonomikos situaciją Lietuvoje metu teigė G. Skaistė. „Kiekvienas proc.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi valdančiosios koalicijos partnerių paramos baziniams ministerijos pasiūlymams papildomam gynybos finansavimui – didesniems pelno bei akcizų mokesčiams.  Jos teigimu, dėl šių papildomų lėšų gynybai šaltinių valdančiojoje koalicijoje preliminariai jau buvo sutarta.  „Tiems baziniams pasiūlymams – pelno mokesčio keitimui ir akcizų keitimui – turėtų būti koalicijos partnerių parama.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad antradienį pristatytais siūlymais padidinti kai kuriuos mokesčius būtų galima „vienu šūviu nušauti du zuikius“ – ir padidinti gynybos finansavimą, ir įgyvendinti sąlygas įšaldytai europinei paramai gauti.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais turėtų viršyti tūkstantį eurų. Anot jos, šiuo metu dėl MMA dydžio prasidėjo diskusijos Trišalėje taryboje ir politikė tikisi, kad darbdaviams ir darbuotojams pavyks rasti sutarimą šiuo klausimu. Apie tai, ar tam laikas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Lietuviams mokant vienas didžiausių euro zonoje palūkanų už būsto paskolas, tik rinkiminę savaitę nubudo Lietuvos bankas. Jis ragina skolininkus reikalauti mažesnių palūkanų ir keisti bankus. O kad tai padaryti būtų lengviau, kartu su Finansų ministerija teikia įstatymų pataisas, kuriomis žada palengvinti refinansavimo procesą ir sumažinti jo kainą.  Daugiau apie tai – TV3 žinios.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė žada registruoti pataisas dėl mokesčio lošimų verslui padidinimo dviem procentiniais punktais.   „Parengiau ir šiandien registruosiu pasiūlymą įstatymo projektui, kad būtų padidintas azartinių  lošimų mokestis nuo 20 iki 22 proc. Tokiu būdu būtų galima surinkti apie 4,4 mln. eurų papildomų pajamų ir tas lėšas būtų galima nukreipti socialinės reklamos sklaidai siūlant žmonėms atsisakyti lošimų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G. Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Vyriausybės siūlymus dėl papildomų lėšų gynybai žada pateikti per artimiausias kelias savaites. „100 proc. sudėliojimo dar nėra, bet (...)  tikimės, kad per artimiausias pora savaičių įstatymo projektas gynybos fondo bus registruotas, tikslas – priimti Seimo pavasario sesijoje, kad būtų galima pradėti taikyti nuo 2025 metų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė finansų ministrė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlo lošimų organizatorių mokamą 20 proc. tarifą pakelti iki 22 proc. Anot ministrės, iš padidinto mokesčio surinkti 4,4 mln. eurų būtų skirti socialinės reklamos, siekiančios kovoti prieš žalingus įpročius, sklaidai. „Ieškant geriausio rezultato bei siekiant mažinti žalingos reklamos kiekius ir padidinti socialinės reklamos, skatinančios žmones atsisakyti žalingų įpročių, aš parengiau ir šiandien registruoju pasiūlymą įstatymo projektui.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais turėtų viršyti tūkstantį eurų. Anot jos, šiuo metu dėl MMA dydžio prasidėjusios diskusijos Trišalėje taryboje ir politikė tikisi, kad darbdaviais ir darbuotojams pavyks rasti sutarimą šiuo klausimu. „Šiuo metu Lietuvos bankas pateikęs paskaičiavimą pagal formulę, kaip galėtų atrodyti MMA, jeigu išlaikytume tą pačią formulę, kuri buvo laikoma baze diskusijai ankstesniais laikotarpiais.

Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą.

Dar visai neseniai, prieš keletą metų tik į postą atėjęs susisiekimo ministras griebė kuvaldą į rankas ir tėškė pareiškimą: sutvarkysim visus Lietuvos kelius. Ir svarbiausia – iki 2024 metų išasfaltuosim visus žvyrkelius. Atėjo 2024-ieji metai, o kaimiškose vietovėse gyvenantiems žmonėms smogė ministro pažadai ir prieš akis atsivėrė tikroji realybė. Kokia ta realybė, atskleidė TV3 laidos „Top 3“ žurnalistai.

Grupė Seimo narių iš skirtingų frakcijų įregistravo Investicinės sąskaitos modelį siūlančias įstatymo pataisas. „Lietuvos gyventojai sąskaitose bankuose laiko daugiau nei 22,6 mlrd. eurų. Tikimės, kad Investicinės sąskaitos modelis išjudins bent dalį šių santaupų ir įveiklins jas taip nešdamas naudą ir investuojantiems žmonėms, ir Lietuvos ekonomikai“, – feisbuke rašo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Ieškant gynybos finansavimo šaltinių ir kai kuriems politikams siūlant labiau apmokestinti draudimo įmonių paslaugas, premjerė neatmeta tokio specifinio mokesčio idėjos, o finansų ministrė sako, kad toks mokestis pabrangintų paslaugas.  Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau Seime teigė, kad draudimo paslaugoms pagal Europos Sąjungos teisę negalima taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Tačiau ji neatmetė galimybės joms taikyti specifinį mokestį.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 100 proc. viso galutinio elektros suvartojimo. „Energetikos sektoriuje Lietuva turi tikslą, kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 100 proc. viso galutinio elektros suvartojimo.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą.   „Lietuvos bankas yra nepriklausoma institucija ir jeigu yra intencijų keisti su Lietuvos banku susijusius įstatymus, reikalinga gauti ir Europos Centrinio Banko poziciją“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą sakė ministrė. „Valstietis“ Valius Ąžuolas teigė, kad LB šiemet pervesta įmoka į biudžetą yra per maža.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Vyriausybė nekeičia savo pozicijos ir neplanuoja pritarti lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo maitinimo sektoriui pratęsimui. Anot jos, didžiąja apimtimi dėl buvusios lengvatos naudą gaudavo greitojo maisto restoranai. „Vyriausybės pozicija visuomet buvo nuosekli – nepritarti šios lengvatos pratęsimui, kuri buvo įvesta tik pandemijos ribojimų metu, suteikiant lengvatą tam verslui, kuris negalėjo veikti.

Politikų bandymai surasti papildomų pinigų gynybai jau tampa politiniu farsu. Laisvės partija nusprendė surengti atskirą priešrinkiminį idėjų pristatymą – siūlo mažinti savivaldybėms tenkančią pinigų sumą, taip pat didinti akcizus degalams, alkoholiui ir tabakui. Siūlo naikinti ir dyzelino lengvatą ūkininkams. Lietingą vidurdienį vyko sujudimas prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Ten rinkosi Laisvės partijos nariai ir gerbėjai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė nekomentuoja Laisvės partijos trečiadienį pateiktų pasiūlymų dėl papildomų lėšų gynybai ir sako, kad Vyriausybė pateiks daugiausia palaikymo Seime galinčias sulaukti iniciatyvas.  „Gerai, kad partijos dalyvauja diskusijoje, siūlo savo variantus.

Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Fondas yra kuriamas, kad būtų galima surinkti papildomas mokestines pajamas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė mano, kad egzistuoja poreikis kurti Europos Sąjungos (ES) finansinį instrumentą, kuris leistų Rusijos grėsmę patiriančioms valstybėms lengviau skolintis finansuoti gynybos vystymui.   „Manau, kad Europa galėtų sukurti finansų instrumentą panašų į turėtą per COVID-19 pandemiją, kuris leistu valstybėms, tokioms kaip Lietuva, kurios yra arčiau karo Ukrainoje, skolintis palankesnėmis sąlygomis.

Bendras Europos Sąjungos (ES) skolinimasis krašto apsaugos reikmėms suteiktų daugiau finansinių galimybių arti Rusijos esančioms šalims, tarp jų ir Lietuvai, stiprinti gynybinius pajėgumus, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Europa galėtų turėti panašų finansinį instrumentą, koks buvo COVID-19 pandemijos metu, kai egzistavo bendro skolinimosi galimybė“, – ketvirtadienį Trijų jūrų iniciatyvos verslo forume sakė G. Skaistė.

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia žiūrėti atsakingai, ypač prisiimant naujų įsipareigojimų.  Pasak Gintarės Skaistės, 2025 metais skolai aptarnauti valstybės biudžete reikės papildomai apie 170 mln. eurų.  „Kitais metais, prognozuojama, kad reikės papildomai apie 170 mln.

Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėms bendrijoms. Skaičiuojama, kad tokia galimybe galės pasinaudoti apie 130 tūkst. Lietuvos gyventojų, o bendra tokioms bendrijoms skiriama parama sieks 207 mln. eurų.

Lietuva sutiktų svarstyti bendrą Europos Sąjungos (ES) skolinimąsi gynybai finansuoti, panašų į buvusį kovido pandemijos metu, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Kitas instrumentas, kurį mes būtume atviri svarstyti, – bendras skolinimasis.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, kol kas dėl galimo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nesurinkimo spręsti yra anksti, tačiau jo mažiau gali būti surinkta dėl žemesnių nei praeitąmet energetinių produktų kainų. Pasak ministrės, jį kompensuoti galima būtų didesniu nei planuota dirbančiųjų skaičiumi, taip pat didesnėmis nei tikėtasi gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokomis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šiais metais Lietuvos ekonomika turėtų augti 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o metinė infliacija siekti 1,9 proc. „Prognozuojame, kad Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais sieks 1,6 proc. BVP, euro zonoje planuojamas 0,9 proc. augimas. Tendencijos panašios. Vasario mėn. metinis Lietuvos infliacijos rodiklis sumažėjo iki 1,1 proc., tai reikšmingai mažiau už 2,6 proc.

Pirmadienį Vilniuje lankysis Euro grupės pirmininkas Paschal Donohoe, kuris susitiks su finansų ministre Gintare Skaiste. Dvišaliame susitikime bus aptarti euro zonos ekonominių perspektyvų, Europos Sąjungos (ES) fiskalinės politikos koordinavimo, gynybos finansavimo, ES pagalbos Ukrainai ir kiti klausimai. Po susitikimo spaudos konferencijoje bus aptariami gynybos finansavimo klausimai Europos mastu.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad krašto apsaugos finansavimo didinimui reikia  plataus politinio sutarimo, o sprendimų nereikėtų atidėlioti – juos priėmus iki liepos 1 dienos, jau 2025 metų biudžete būtų numatytas stabilus finansavimas. Ji pabrėžia, kad tam reikia ne tik valdančiųjų partijų, visuomenės, verslo, nevyriausybinių organizacijų, bet opozicijos pritarimo.  „Svarbiausia sutarti dėl poreikio.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pirmadienį Vyriausybėje įvykusiame susitikime dėl lėšų gynybai buvo pristatyti keturi variantai, kaip būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių Lietuvai reikia papildomam krašto apsaugos finansavimui. Tarp pasiūlymų – pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių didinimas, mokestinių lengvatų naikinimas. „Atsižvelgiant į diskusijas viešojoje erdvėje, Finansų ministerija pateikė keturis variantus, kaip būtų galima surinkti tuos 400 mln. eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint įgyvendinti suplanuotus krašto apsaugos sistemos projektus, tvarus ir mokestinėmis priemonėmis pasiektas finansavimas gynybai turėtų būti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vietoje dabartinių 2,5 procento. „Pastoviajai daliai finansuoti, tiems poreikiams, kurie išliks ilguoju laikotarpiu, reikia bent 3 proc. BVP, todėl siūlome tvarų finansavimą didinti nuo 2,5 proc. iki 3 proc.

Pas premjerę Ingridą Šimonytę pirmadienį antrą kartą rinkosi politinių partijų, verslo, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai kalbėtis apie didesnį finansavimą gynybai ateityje bei lėšų šaltinius. Tik šis susitikimas buvo tuštesnis, nes po premjerės siūlymo atsistatydinti krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui, jis pats nepasirodė susitikime, į jį neatvyko ir opozicinių partijų atstovai.

Po švelnaus ekonomikos nusileidimo pernai, 2024 m. numatoma 1,6 proc. siekianti šalies ūkio plėtra. Toliau tęsis spartus infliacijos mažėjimas – šiemet kainų augimas sieks 1,9 proc. Nedarbo lygis šiemet sumažės iki 6,7 proc., o atlyginimai augs 8,6 proc. ir reikšmingai viršys kainų augimo tempą. Tai numatoma atnaujintame Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje. „Lietuvos ekonomika šiemet grįš į augimo kelią.

Lietuva skiria 5 mln. eurų per Rusijos sukeltą karą sugriautų Ukrainos mokyklų ir darželių atstatymui, penktadienį viešėdama sostinėje Kyjive informavo finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Šio vizito metu pranešėme apie 5 mln. eurų paramą sugriautų Ukrainos mokyklų ir darželių atstatymui ir pritaikymui, įrengiant juose slėptuves.

Ketvirtadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Kyjive susitiko su Ukrainos Finansų ministru Serhiy Marchenko ir Ukrainos nacionalinio banko pirmininku Andriy Pyshnyy. Vizito metu, kuriame daug dėmesio buvo skirta Ukrainos atstatymui ir Lietuvos investicijoms šioje šalyje, ministrė pranešė, kad Lietuva skiria 5 milijonų eurų paramą Ukrainos mokyklų ir darželių atstatymui.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šiuo metu reikia pasirūpinti, kad pirmoji 4,5 mlrd. eurų finansinė injekcija iš 50 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos paketo Ukrainą pasiektų jau ateinantį mėnesį. Taip ji kalbėjo tarptautinei žiniasklaidai šeštadienį Gente, prieš prasidedant ES finansų ministrų tarybos posėdžiui.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl geopolitinės situacijos Europos investicijų banko (EIB) vaidmuo finansuojant Europos Sąjungos (ES) gynybos pajėgumų stiprinimą turėtų būti didesnis.  G. Skaistė sako, kad dabar yra trys esminiai prioritetai EIB investicijoms. „Pirma, bankas turi toliau aktyviai dalyvauti finansuojant Ukrainos atstatymo ir atsparumo stiprinimo projektus.

Lietuva iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) balandį turėtų gauti 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. Vyriausybė prašė išmokėti 387 mln. eurų, tačiau lėšos bus išmokamos proporcingai atskaičius jau išmokėtą avansą. Europos Komisija (EK) teigiamai įvertino pirmąjį papildyto „Naujos kartos Lietuva“ plano paskolos mokėjimo prašymą, pranešė Finansų ministerija. Ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad gautos lėšos didins šalies ekonomikos augimo potencialą.

Rekordinius pelnus besikraunančių bankų būtiniausių paslaugų krepšelis kas mėnesį žmonėms turėtų kainuoti ne pusantro, o vieną eurą. Ir šis dydis turėtų būti susietas su minimalia alga. Taip siūlo Lietuvos bankas ir finansų ministerija. Dar jie planuoja įpareigoti bankus būstui skolinti ne tik kintamomis, bet ir fiksuotomis palūkanomis, o šios esą neturėtų būti žvėriškai didesnės už kintamąsias. Bankų asociacija abu siūlymus kritikuoja, esą valdžia ėmėsi reguliuoti kainas.

Valstybei skyrus vienodo dydžio finansinę paramą Konstantinopoliui ir Maskvai pavaldžioms stačiatikių bendruomenėms Lietuvoje, Finansų ministerija aiškina, jog toks sprendimas daugiausia susijęs su dešimtimis tūkstančių į Lietuvą po Rusijos invazijos atvykusių ukrainiečių.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako mananti, jog lošimų bendrovės nepadarė visko, kad užkardytų buvusio investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partnerio Šarūno Stepukonio lošimų galimai grobstant įmonės lėšas. Pasak jos, tai rodo preliminarūs duomenys, surinkti Finansų ministerijai atliekant sisteminį situacijos vertinimą.

Kol Ukraina ginasi fronte, Lietuva ieško, iš kur paimti pinigų augantiems gynybos poreikiams. Kokius šaltinius mato finansų ministrė, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Gintarė Skaistė. Po susitikimo Vyriausybėje nuskambėjo tokia žinia, kad jeigu skolintis gynybai Lietuvai per dešimtmetį kainuotų milijardą eurų vien palūkanų. Ar mūsų biudžetas pavežtų tokias sumas, ar vis tiek reikėtų didinti mokesčius tam, kad turėtume iš ko palūkanas susimokėti paskui? Turbūt nemokamų pietų nebūna.

Valdančiųjų „laisviečių“ atstovui, Seimo vicepirmininkui Vytautui Mitalui siūlant tikslinti šių  metų biudžetą papildomai skolinantis gynybai, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad planuojamas biudžeto deficitas šiemet siekia maksimalų dydį. Ji pabrėžia, kad daugiausia lėšų krašto apsaugai reikės ne šiemet, o 2026-2028 metais. „Biudžetas yra rengiamas ne pagal Europos Komisijos, ne pagal Mitalo prognozes, o pagal Finansų ministerijos parengtą ekonominės raidos scenarijų.

Premjerei Ingridai Šimonytei sukvietus parlamentinių partijų lyderius, profesines sąjungas, nevyriausybines organizacijas ir darbdavių asociacijas pasitarti dėl mokesčių didinimo gynybai, pokalbis vyko už uždarų durų. Bet dalyviai sutiko pasidalinti informacija, kas iš tiesų vyko pasitarime, kuriame netrūko įvairių nuomonių, bet visas jas nokautavo pati premjerė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūros (AMLA) biuro steigimas Vilniuje pagerintų Bendrijos institucijų geografinio pasiskirstymo balansą, taip pat rodytų tarptautinį pasitikėjimą Lietuva bei regionu.