gintaras steponavičius

Vyriausybės siekis sumažinti mokytojų atlyginimus iki 8% piktina profsąjungų atstovus. Jų skaičiavimais, atlyginimai būtų sumažinti ne 8%, o 15%. Labiausiai profsąjungų atstovai kovoja dėl to, kad nebūtų sumažinti pedagogų algų koeficientai. Taip pat piktinamasi, jog sprendimas priimamas tokiu metu, kai dauguma švietimo sistemos darbuotojų atostogauja. „Mus kaip avinėlius aukoja biudžetui. Šios aukos turėtų būti pagrįstos – paremtos tam tikrais skaičiais.

Valdžiai užsimojus naikinti Vilniaus centre istorinį paveldą sukaupusias bibliotekas, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovybė teisinasi tenorėjusi išgirsti nuomones apie šių mokslo centrų ateitį. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius dar pavasarį Saulėlydžio komisijai išsiuntė raštą, kuriuo paragino ją įvertinti galimybes "optimizuoti Lietuvos mokslinių bibliotekų tinklą". Ministras pasiūlė "konsoliduoti" Vilniaus mieste įsikūrusias įstaigas.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus Vyriausybė grąžino įgaliojimus Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Prezidentė pasirašė dekretą, kuriuo A. Kubiliui laikinai pavedė eiti pareigas. Šalies Konstitucijoje bei Vyriausybės įstatyme numatyta, jog Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus Prezidentui po Seimo rinkimų arba išrinkus Respublikos Prezidentą. Naujo Ministrų kabineto sudėtis gali keistis.

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) vertindamas abitūros egzaminus suklydo net 1,3 tūkst. kartų. Dėl šių klaidų, taip pat vėluojančių apeliacijos rezultatų ne vienam abiturientui brandos atestatai buvo įteikti be pažymių. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkų manymu, klaidų mastas nėra toks didelis. Kai kurioms Lietuvos mokykloms tenka perrašyti brandos atestatus. NEC pakeitė apie 1,3 tūkst. galutinių egzaminų vertinimų.

Po gegužę kilusio vadinamojo honorarų skandalo iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pasitraukęs valdininkas siekia pritaikyti savo žinias ten, kur vadovaujamasi principu "kas nedirba, tas neklysta". Platūs ryšiai ir geri bičiuliai gali garantuoti šiltą vietą net susikompromitavusiems valdininkams. Gegužės pabaigoje iš ŠMM dėl supainiotų viešųjų bei privačių interesų priverstas pasitraukti Mindaugas Briedis, regis, jau rado vietą, kur galėtų išlaukti, kol aprims skandalo sukeltos aistros.

Brandos egzaminų sesija įvyko sklandžiai, ketvirtadienį per spaudos konferenciją konstatavo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. "Manome, kartu ir pati egzaminų sistema išlaikė šį egzaminą. Abiturientai žino, kad jų pasiekimai buvo vertinami sąžiningai ir skaidriai.

Šiandien Seime Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pateikė projektus dėl Švietimo įstatymo, praneša Seimo ryšių su visuomene skyrius. Švietimo įstatymo pakeitimo projekto tikslai – praplėsti asmenų, turinčių teisę dirbti mokytojais pagal bendrojo lavinimo programas, ratą.

Birželio 22 d., pirmadienį, LR švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ir JAV ambasadorius Lietuvoje John Cloud (Džonas Klaudas) pasirašys susitarimą dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje. Dvišalis susitarimas leis Lietuvos ir JAV tyrėjams efektyviau dalyvauti bendruose mokslinių tyrimų projektuose ir skatins dvišalį mokslininkų bendradarbiavimą ir jų mobilumą.

Bemokslis, emigrantas arba vergaujantis bankui - iš šių trijų blogybių šiandien vieną teks pasirinkti abiturientui, planavusiam įgyti išsilavinimą ir tęsti mokslus Lietuvos universitete ar kolegijoje. Išsilavinusių, aukštąjį mokslą baigusių piliečių Lietuvai nereikia. Tiksliau, reikia, kad jų būtų kuo mažiau, nes iš 40 tūkst. šiemet mokyklas baigusių abiturientų tik 11 tūkst. galės mokytis nemokamai valstybės finansuojamose vietose.

Naujausioje „Balsas.lt savaitėjė“ rašoma, kad Abonentu vadinamas Artūras Zuokas neprideda populiarumo valdančiajai koalicijai, tačiau dėl kažkokių priežasčių jai yra reikalingas. Liberalcentristams (LiCS) ir Tautos prisikėlimo partijai (TPP) iššvaisčius pasitikėjimo likučius ir likus be mandatų Europos Parlamento rinkimuose, kyla klausimas, ar koalicijoje būtina laikyti abu reitingų balastus.

Julius Sabatauskas kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą, kad šis ištirtų, ar naujai patvirtinta studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka atitinka mokslo ir studijų įstatymą. „Nubrauktos abiturientų svajonės ir pakeisti jų gyvenimai“, teigia parlamentaras. Anot J. Sabatausko, tvarka turėjo turėtų įsigalioti tik po dvejų metų nuo jos paskelbimo, o šiemet studentai dar turėtų stoti pagal senąsias taisykles.

Premjeras ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis teigė nemanąs, kad menkas rinkėjų aktyvumas rodo partijų silpnumą, kurį kai kurie politologai konstatavo dar po prezidento rinkimų. Ekspertai tuomet nurodė, jog partijų remti kandidatai iš tolo neprilygo nepriklausoma pretendente prisistačiusiai Daliai Grybauskaitei. Anot A. Kubiliaus, jis taip situacijos nevertinąs.

Įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujanti parlamentarų grupė prašys Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinti kai kurias jau anksčiau šio Teismo nagrinėtas aukštąjį mokslą reglamentuojančio įstatymo nuostatas. Pasak Seimo nario socialdemokrato Vytenio Andriukaičio, bus prašoma papildomai išaiškinti įstatymo nuostatas, susijusias su universitetų ir aukštųjų mokyklų autonomija, su organizacine universitetų struktūra, su finansavimo aspektais, su gerai besimokančio studento sąvoka.

Mokytojų kvalifikacijos kėlimui skirti seminarai neretai tampa priedanga europiniams pinigams plauti. Į paviršių ištraukus galimai neskaidrius procesus šioje srityje iškart atsistatydino du Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pareigūnai. Eltos žiniomis, tai - ŠMM Pedagogų rėmimo ir kvalifikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Briedis ir tame pačiame skyriuje dirbantis vyriausiasis specialistas Renaldas Čiužas.

Nors valstybės remiamas paskolas už studijas studentai galės grąžinti per 15 metų, palūkanas jie turės pradėti mokėti nuo pat paskolos išmokėjimo dienos. Tikslus palūkanų dydis paaiškės iki liepos vidurio. Vakar Vyriausybė pritarė tvarkai, pagal kurią jau šią vasarą bus teikiamos paskolos į valstybės finansuojamas vietas nepatekusiems studentams. Paskolas už studijas, siekiančias iki 50 tūkst.

Lietuva turėtų kasmet išsiųsti 5 tūkstančius studentų valstybės lėšomis studijuoti užsienio universitetuose, o šalies sportą reikėtų fi nansuoti iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto. Tokius siūlymus Permainų koalicijos partneriams pateikė Tautos prisikėlimo partija (TPP). Ji nori valdančioje koalicijoje turėti daugiau sprendimų ir veiklos erdvės. „Iki šiol, ypač mokesčių politikoje, pirmuoju smuiku grojo ir sąlygas diktavo konservatorių frakcija.

Pagal dabar galiojančią tvarką, užsienio kalbą vaikams privaloma mokytis nuo ketvirtos klasės, tačiau ši tvarka žada keistis: užsienio kalbos bus mokoma jau nuo antros klasės. Projekto kritikų teigimu, pertvarkai tinkamai pasiruošta nebuvo: trūksta specialistų, mokymas gali būti per sunkus pradinukams. Taipogi, taip neva bus naikinama lietuvybė. „Gimtoji kalba (lietuvių) šiuo atveju lieka podukros vietoje ir tai kelia susirūpinimą. Juk gimtoji kalba yra mūsų kultūros karkasas.

Kai kurios šalies aukštosios mokyklos jau paskelbė, kiek kainuos mokslas pasirinkusiesiems jų siūlomas programas. Aiškėja, kad įgyti tą pačią specialybę skirtinguose universitetuose kainuos nevienodai.

Kitais metais Lietuvoje numatoma atlikti visuotinį žemės ūkio surašymą, kurio reikalauja Europos Sąjunga. Tuo tarpu ministrų kabinetas trečiadienį suabejojo, ar toks surašymas sunkmečiu yra reikalingas. Surašymui atlikti prireiktų 18,3 mln. litų. ES tam skirtų 1 mln. eurų (3,45 mln. litų). Ūkio ministro Dainiaus Kreivio teigimu, pasirengti surašymui jau šiemet reikėtų 6 mln. litų, ir ši suma, anot jo, numatyta 2009-ųjų biudžete.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino eilės studijų krepšeliui gauti tvarkos aprašą. Apraše nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis bus priimami stojantieji į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos (bakalauro ir koleginių studijų) ir vientisųjų (apimančių pirmąją ir antrąją studijų pakopas) studijų valstybės finansuojamas vietas, nustatyti geriausiųjų eilės formavimo principai.

Penktadienį Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose nuaidės paskutinis skambutis. "Mokyklose skamba paskutinis skambutis, greitai prasidės brandos egzaminų sesija. Tai laikas, kuomet abiturientai turės parodyti - pirmiausia patys sau - kaip išmoko naudotis įgytomis žiniomis, patirtimi ir gebėjimais. Tikiu, kad visa tai, kas sukaupta per dvylika metų, padės sėkmingai išlaikyti egzaminus", - sveikindamas paskutinio skambučio proga sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Šiandien dažnai diskutuojama ne tik apie tai, kaip patobulinti mokyklų programas ar egzaminų tvarką. Vis daugiau dėmesio skiriama jaunimo neformaliam ugdymui. Stengiamasi patenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius bei padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais.

Valstybės finansuojamų pirmakursių skaičių lems aukštųjų mokyklų nustatytos studijų kainos, kurios, konkuruojant dėl studentų, mokėsiančių už studijas, greičiausiai bus mažesnės nei "lubos". Kaip trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, valstybės finansuojamų studentų bus daugiau negu prognozuojamas 21 tūkstantis.

Šiemet mokyklas baigiantys abiturientai jau žvalgosi, kur studijuoti. Dauguma jaunuolių negali sau leisti mokytis užsienyje, tačiau iš kai kurių aukštųjų mokyklų paskelbtų studijų kainų matyti, kad siekti išsilavinimo ir Lietuvoje tampa tikra prabanga. Praėjusios savaitės pabaigoje prezidentas Valdas Adamkus pasirašė nesantaiką tarp studentų ir valdžios pasėjusį Mokslo ir studijų įstatymą. Nuo jo įsigaliojimo įvedama ir vadinamojo studijų krepšelio bei valstybės remiamų paskolų sistema.

Valstybės finansuojamų vietų studentams, studijuosiantiems nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, gali tekti primokėti už studijas, jei studijų kaina bus nustatyta didesnė nei „studijų krepšelis“, teigia švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Tai G. Steponavičius sakė žurnalistams pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo, kuriame aptarti studijų finansavimo klausimai.

Startavus mokslo ir studijų reformai dar šiemet galime pamatyti pirmuosius universitetų susijungimus, sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ketvirtadienį po susitikimo su Prezidentu Valdu Adamkumi. "Šiais metais prasidės aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacija. Kelios valstybinės kolegijos jau šiemet susijungs, manau universitetų lygiu pirmuosius susijungimus mes matysime dar šiemet", - teigė G. Steponavičius.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teismo medicinos institutas (TMI) atsidūrė kryžkelėje. Policijos ir prokuratūros pareigūnai skundžiasi prastėjančiu ekspertų paslaugų teikimu. Tuo pat metu aukštesniuosiuose valdžios sluoksniuose vyksta ginčai: kas turėtų po savo sparneliu priglausti šią specifinę įstaigą. 2001-aisiais Teismo medicinos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Vyriausybės nutarimu buvo reorganizuota, pavadinta skambiu TMI vardu ir paskirta į MRU balansą.

Nuo metų pradžios nemažai Vyriausybės narių nė nepajudino jiems priklausančių reprezentacinių lėšų. Tačiau netrukus šie jų fondai gali imti sparčiai sekti dėl ministrams sumažintų atlyginimų. Kiekvieną mėnesį reprezentacinėms išlaidoms po 2,3 tūkst. litų gaunantys ministrai šių lėšų tikina nešvaistantys ir naudojantys tik būtiniausiu atveju. Dažniausiai iš reprezentacinio fondo pinigų perkami suvenyrai ar dovanos į Lietuvą atvykstantiems aukštiems svečiams, apmokamos jų vaišių sąskaitos.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ne tik Seimo salėje įtikinėja parlamentarus balsuoti už jo parengtą aukštojo mokslo reformą, bet mėgina juos paveikti aplinkiniais keliais. Balandžio viduryje ministro atstovė spaudai Aistė Skaržinskaitė G.Steponavičiaus vardu kreipėsi į Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkę Reginą Narušienę ir užsienio lietuvių organizacijas, prašydama paremti šiuo metu Seime svarstomą Mokslo ir studijų įstatymo projektą.

Seimo nariai nepritarė siūlymams studentų studijų rezultatus, kurie lemtų, ar studentas gauna valstybės finansavimą, ar ne, peržiūrėti kasmet. Seime trečiadienį svarstant Mokslo ir studijų įstatymo projektą buvo pateikti keli siūlymai, kad studijų krepšeliai būtų perskirstomi dažniau, nei numato Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) patvirtintas Mokslo ir studijų įstatymo projekto variantas.

Socialdemokratai jau turi parengę pirminį nepasitikėjimo finansų ministru Algirdu Šemeta dokumento variantą. Šiandien Vytenis Povilas Andriukaitis spaudos konferencijoje pranešė, kad „juodraštis“ bus teikiamas frakcijoms svarstyti, o galutinį dokumentą tikimasi paruošti dar šią savaitę. Anot V. P. Andriukaičio, nematyti jokių žingsnių, kad būtų stengiamasi ištaisyti valdžios padarytas klaidas, todėl „objektyvūs skaičiai ir objektyvi ūkio analizė“ verčia rengti interpeliaciją.

Lietuvoje jau septintą kartą startuojanti abiturientams skirta kampanija "Egzaminai? Nesinervink.lt" sulaukia vis daugiau kritikos, mat sunkmečio sąlygomis vertinama kaip neūkiškumo pavyzdys. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius buvo ragintas taupyti valstybės pinigus, be kita ko, atsisakant abiturientams skirtos informacinės kampanijos skambiu pavadinimu "Nesiparink.lt". Tokį siūlymą jam pateikė Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius įsitikinęs, kad pradėję įgyvendinti planuojamą studijų reformą jos pirmuosius rezultatus matysime jau po 3-5 metų. Ilgai lauktą studijų reformą parengusios Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovas G.Steponavičius tikina savo kailiu patyręs, kaip skiriasi universitetinės studijos Lietuvoje nuo mokslo Danijoje ar Didžiojoje Britanijoje.

Valdančiosiose Seimo frakcijose ir Vyriausybėje šiuo metu intensyviai svarstant, kaip 3 mlrd. litų apkarpyti biudžetą, ant išlaidas bandančių mažinti konservatorių ėmė niršti Liberalų sąjūdis. Skriaudžiamais kelininkais ir per daug karpomomis išlaidomis šalies kelių priežiūrai bei remontui ėmė viešai piktintis susisiekimo ministras ir Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė trišalę sutartį su Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūra ir Lietuvos mokslo taryba dėl beveik 5 mln. litų vertės projekto "Studentų mokslinės veiklos skatinimas". Kaip pirmadienį pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), projektu siekiama kelti jaunųjų Lietuvos mokslininkų kvalifikaciją.

Įgyvendinus mokslo ir studijų reformą nemokamai studijuoti galės beveik dvigubai daugiau studentų nei šiemet, tačiau rinktis jiems gali tekti iš mažesnio aukštųjų mokyklų skaičiaus.

Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) pirmadienį bus pristatyta naujojo Mokslo ir studijų įstatymo projekto analizė. Ministerijos vadovai pateiks ministerijos ir nepriklausomų ekspertų atliktos aukštojo mokslo reformos analizės išvadas. Taip pat bus pristatytos tarptautinių ekspertų komandos padarytos studijų programų vertinimo išvados, inicijuotos Studijų kokybės ir vertinimo centro. Taip pat ketinama pateikti "lygtinai akredituotų" bakalauro ir magistro studijų programų sąrašą.

Dalis nevyriausybinių organizacijų penktadienį kreipėsi į valdžios atstovus, reikšdamos susirūpinimą dėl valstybinės lyčių lygybės politikos ir lytinės orientacijos mažumų diskriminavimo. Anot pranešimo spaudai, kreipimasis išplatintas dėl Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) priešiškų lygių galimybių politikai pasisakymų bei socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Dagio komentarų žiniasklaidoje.

Nuo balandžio 15 d. atšaukiamas reikalavimas pildyti daugiau kaip 50 iki šiol bendrojo lavinimo mokyklose privalomų aprašų, protokolų, planų, programų, ataskaitų, nuostatų. Trečiadienį įsakymą dėl to pasirašė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). „Mano tikslas yra išvaduoti mokytojus nuo begalės nereikšmingų popierių pildymo, kad jie galėtų daugiau laiko skirti bendravimui su mokiniais, kolegomis, tėvais, taip pat savišvietai.

Lietuvoje per dvejus metus ne mažiau kaip 60 darželių bus pritaikyti ugdyti vienerių metų ir mažesnius vaikus. Tai numatantis daugiausia Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas investicinis projektas pradedamas įgyvendinti šiemet, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Pasak pranešimo, projektui iš viso skiriama per 88 mln. litų, iš jų beveik 75 mln. - ES parama. Darželių rekonstrukcijos darbai turėtų būti pradėti iki šių metų rudens ir baigti kitąmet.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius žada, kad planuojamas biudžetininkų atlyginimų mažinimas švietimo darbuotojus aplenks arba bus ne toks žymus, kaip kitų biudžetinės sferos darbuotojų. Tai G.Steponavičius sakė trečiadienį po susitikimo su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) atstovais. „Planai dešimtadaliu sumažinti biudžetininkų atlyginimus tokiu laipsniu švietimo sferos darbuotojų nepalies“, - žurnalistams sakė G.Steponavičius.

Ne tik Vyriausybė, ministerijos, joms pavaldūs departamentai, savivaldybės ir kitos institucijos leidžia bedugnėn biudžeto milijardus. Pinigai dar mistiškiau pumpuojami per institucijų įkurtas viešąsias įstaigas, kurių Lietuvoje - ne vienas šimtas. Tikrinti uždrausta Gražių būta naujosios valdžios pažadų. Gražiausias – taupyti mažinant valdymo išlaidas. Deja, kol kas kalbos taip ir liko kalbomis.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dalyvavo moksleivių konkurso „Švari kalba-švari galva“ laureatų apdovanojimo ceremonijoje. Valstybės vadovas pasveikino šventinio renginio dalyvius ir konkurso nugalėtojus „Gražu, prasminga ir viltinga, kad iniciatyva aktyviau rūpintis lietuvių kalbos dabartimi ir, svarbiausia, ateitimi randa atgarsį mokyklose bei versle, neabejingų gimtajai kultūrai žmonių mintyse ir darbuose“, - sakė Prezidentas V.Adamkus.

Mitinge prieš aukštojo mokslo reformą prie Seimo dalyvauja apie 400 - 500 protestuotojų. Mitingą „prižiūrėjo“ gausios policijos pajėgos, o prie mitinguotojų prisijungė nacionaldarbininkų judėjimo lyderis Mindaugas Murza. Videoreportažą, apie vidurdienį prie Seimo vykusį mitingą prieš aukštojo mokslo reformą, žiūrėkite straipsnio pabaigoje.

Lietuvos mokslų akademijoje 2008 metų Lietuvos mokslo premijų laureatams Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius bei švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius įteikė apdovanojimus. Mokslininkai šia premija pagerbiami už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius bei eksperimentinės plėtros darbus. Iš konkursui pateiktų 44 darbų nuspręsta premijuoti 15 mokslo darbų humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos bei technologijos mokslų srityse.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė pirmadienį teigė, kad antradienį rengiamame mitinge prieš aukštojo mokslo reformą LSAS nedalyvaus. Tuo metu Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) noras mitinguoti po susitikimo su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi neatslūgo. „Mes nedalyvausime.

Vyriausybėje ketvirtadienį įteiktos Metų mokytojo premijos geriausiems 2008-ųjų pedagogams. Penkis labiausiai nusipelniusius mokytojus apdovanojo premjeras Andrius Kubilius bei švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. „Mokytojo autoriteto sugrąžinimas ir stiprinimas yra visos mūsų Vyriausybės švietimo programos esmė. Galiu tik nulenkti galvą prieš Jūsų autoritetą“, - kalbėjo A.Kubilius, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Vyriausybėje ketvirtadienį bus įteiktos Metų mokytojo premijos geriausiems 2008-ųjų pedagogams. Penkis labiausiai nusipelniusius mokytojus apdovanos premjeras Andrius Kubilius bei švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Vyriausybėje ketvirtadienį bus įteiktos Metų mokytojo premijos geriausiems 2008-ųjų pedagogams. Penkis labiausiai nusipelniusius mokytojus apdovanos premjeras Andrius Kubilius bei švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.