gintaras steponavičius

Lietuvos apeliacinio teismo realia 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme nuteistas buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis sako teiksiantis kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, bet jau rengiasi įkalinimo bausmės atlikimui, nes griežtas nuosprendis įsiteisėjo jo priėmimo dieną. Buvęs politikas pripažino, kad buvo sunku išgirsti nuosprendį „kaltas“, o dar sunkiau suvokti, kaip laisvės atėmimo bausmė jį pataisys ar perauklės.

Išteisinamasis nuosprendis koncerno „MG grupė“ politinės korupcijos byloje turi būti paliktas galioti visiems išteisinamiesiems, sako vieno iš išteisintųjų eksliberalo, buvusio Seimo nario Gintaro Steponavičiaus advokatas.

Amžiaus byla pasiekė finišo tiesiąją. Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė nuosprendį koncerno „MG grupės“, anksčiau besivadinusio „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje. Visi atsakomybėn patraukti asmenys ir juridiniai asmenys yra išteisinti.

Antradienio popietę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys stos prieš Seimą – ministrui rengiama interpeliacija. Ir nors pats žodis „interpeliacija“ gali skambėti grėsmingai, ir nors opozicija, atrodo, reikalauja ministro galvos, Lietuvos politikos istorija gausi interpeliacijų, tačiau tik viena iš jų pasibaigė politiko patraukimu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę baigė nagrinėti bylą, kurioje buvęs vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys ginčija žvalgybos informaciją, 2018 metais pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). Sprendimą byloje teismas skelbs gruodžio 28 dieną. R. Šukio teigimu, komitetui pateiktoje pažymoje teiginiai apie jį neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, todėl turi būti paneigti.

Šeštadienį vėlai vakare pranešta apie žymaus verslininko Arūno Šikštos mirtį. Kaip socialiniuose tinkluose teigia ilgamečio draugo degintis Gintaras Steponavičius, vyras mirė nuo koronaviruso. A. Šikštai tebuvo 54-eri. Apie vyro mirtį 15min. patvirtino A. Šikštos draugas Rimantas Misevičius. Daugiau detalių reikšdamas užuojautą dėl ilgamečio draugo netekties pateikė G. Steponavičius. „Sunku atsisveikinti su draugu, ypač kai tai įvyksta taip netikėtai.

Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje politinės korupcijos byloje parodymus toliau tęs kyšių davimu politikams kaltinamas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.  Parodymus verslininkas pradėjo duoti dar pavasarį. Anksčiau jis yra sakęs turintis apie 1000 lapų medžiagos, kurią ketina pasakyti per maždaug aštuonis posėdžius.

Buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis sako, kad kaltinimai jam ėmus užslėptą kyšį iš koncerno „MG Baltic“ mainais už Vartojimo kredito įstatymo pataisas yra „laužti iš piršto“. Prokuratūra kaip kyšį traktuoja koncerno paramą jo įkurtai viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“. Duodamas parodymus teisme buvęs politikas ketvirtadienį teigė, kad „MG Baltic“ paramą institutui teikė nuo 2010-ųjų, o „MG Baltic Media“ 2015-aisiais skirti 8700 eurų buvo „paskutinė kada nors Taikomosios polit...

Politinės korupcijos byloje piktnaudžiavimu kaltinamas parlamentaras Gintaras Steponavičius trečiadienį pareiškė turintis abejonių, ar byloje teisingai atspindėti slapta daryti jo pokalbių įrašai ir anksčiau teisėsaugai duoti parodymai.

Seimo narys Gintaras Steponavičius teismui pirmadienį pareiškė, kad verslo koncerno „MG Baltic“ paramos savo įsteigtoms organizacijoms prašė teisėtai neturėdamas jokių ketinimų atsidėkoti, todėl nesupranta, kodėl jo elgesį prokurorai įvertino kaip piktnaudžiavimą.  G. Steponavičius politinės korupcijos bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme pabrėžė nesutinkantis su kaltinimais.

Savivaldybės būsto fonde esančių būstų nebus galima pernuomoti.    Seimas penktadienį priėmė tai numatančias socialdemokratų inicijuotas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisas: už balsavo 96, o susilaikė du (liberalai Gintaras Steponavičius ir Gintaras Vaičekauskas).  Iniciatyva uždrausti pernuomoti savivaldybių būstus kilo visuomeniniam transliuotojui LRT paskelbus, jog iš Neringos savivaldybės butus pigiai išsinuomoję buvę ir esam...

Koncerno „MG Baltic“ savininkas ir prezidentas Darius Mockus Vilniaus apygardos teisme pirmadienį stojo prie liudytojų pakylos koncerno politinės korupcijos byloje. Verslininkas teismui pasakojo apie kalėdinius susitikimus su politikais, bet tvirtino, kad koncernas su partijomis ryšių nepalaikė. Ikiteisminio tyrimo metu D. Mockui suteiktas specialiojo liudytojo statusas.

Trečiadieninis „MG Baltic“ bylos nagrinėjimo posėdis Vilniaus apygardos teisme šį kartą kaip niekada gausus įvykių. Pagaliau, tiesa trumpam, prie liudytojų pakylos stojo koncerno savininkas ir prezidentas Darius Mockus, o koncerno teisininkas Romanas Raulynaitis kartu su Eligijumi Masiuliu prabilo apie pastarojo koncernui adresuotus prašymus iš prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį tęsia „MG Baltic“ teisininko, buvusio valdybos nario Romano Raulynaičio apklausą politinės korupcijos byloje. Teismas perklausė slaptus garso įrašus ir peržiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti Raimondo Kurlianskio ir Eligijaus Masiulio susitikimai su Romanu Raulynaičiu.

Po ilgesnės pertraukos Vilniaus apygardos teismas tęsia „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą. Pirmadienį prie liudytojų pakilos stojo buvęs koncerno „MG Baltic“ valdybos narys, koncerno teisininkas Romanas Raulynaitis. Ikiteisminio tyrimo metu R. Raulynaitis turėjo specialiojo liudytojo statusą. R. Raulynaitis dirba „MG Baltic“ koncerno teisininku nuo 2000-ųjų, koncerną jis įvardina didžiausiu savo klientu.

Valstietė Agnė Širinskienė Seime ketvirtadienį pasiūlė pareikšti nepasitikėjimą antradienio neeiliniame posėdyje balsus skaičiavusiai komisijai. Anot A. Širinskienės, komisijos sudėtis pakeista to nesuderinus. Už tai, kad balsų skaičiavimo grupei būtų pareikštas nepasitikėjimas, ketvirtadienį balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo aštuoni ir du susilaikė.  Posėdyje komisija skaičiavo balsus balsavime dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimo.

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teisme penktadienį nepavyko apklausti buvusio „Kauno tiltų“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičius, nes jis neatvyko į posėdį.  „Liudytojui du kartus buvo siųstas šaukimas, skambinta telefonu, (...) tačiau šaukimo įteikti nepavyko“, – sakė teisėja Nijolė Žimkienė. Prokuroras Justas Laucius taip pat tvirtino, kad jam nežinomos liudytojo neatvykimo priežastys.

Vilniaus apygardos teisme koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje trečiadienį apklaustas viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus teigė, kad buvusio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio palankus vertinimas buvo naudingas jo darbui. M. Katkus tvirtino, kad su verslininku jį siejo profesiniai santykiai. „R. Kurlianskis buvo vienas iš mano darbinių kontaktų“, – per apklausą sakė viešųjų ryšių specialistas. Anot jo, R. Kurlianskis buvo stambus tiekėjas, jo verslo partneris.

Buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis trečiadienį teisme pareiškė, kad kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos projektu domėjosi daug Lietuvos ir užsienio įmonių. „Tas susidomėjimas buvo pakankamai didelis ir mes visiems tą informaciją teikdavome, nes jeigu būtų įvykęs tas pirkimas, tai jis būtų didžiulis, tarptautinis ir jame turbūt būtų dalyvavę daugybė įmonių“, – Vilniaus apygardos teisme sakė E. Skrodenis.

Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas pirmadienį teisme liudijo, kaip tuometinio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio prašymu domėjosi kitos parlamentarės Irenos Degutienės pozicija dėl greituosius vartojimo kreditus reglamentuojančio įstatymo. Į teisėsaugos akiratį pateko 2015 metų įvykiai, kai tuo metu I. Degutienės patarėju dirbęs L. Kasčiūnas susitiko su verslininku, o vėliau jo prašymu nuvyko pas Seimo narę pasikalbėti apie parlamente svarstomas pataisas.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį atmetė prokuroro Justo Lauciaus prašymą suimti politinės korupcijos byloje teisiamą Raimondą Kurlianskį, pranešė advokatas. Teismas taip pat netenkino prokuroro prašymo buvusiam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui skirti namų areštą. „Teismas atmetė prokuroro prašymą sugriežtinti kardomąsias priemones“, – BNS sakė R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas.

Seimas ketvirtadienį priėmė nutarimą pradėti Mykolo Romerio universiteto (MRU) prijungimą prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU). Už tai balsavo 84 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, du susilaikė. Pagal nutarimą, iki kitų metų vasario 15-osios turi būti parengtos MRU prijungimo prie VGTU sąlygos, reorganizavimo panas ir naujas VGTU statutas. „Šis jungimasis palaikomas abiejų universitetų bendruomenių.

Liudyti prieš Vilniaus apygardos teismą „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje trečiadienį stoja LNK vadovė Zita Sarakienė ir pardavimų vadovas Tomas Bartininkas. T. Bartininkas pirmadienį jau liudijo teisme, tačiau, kadangi posėdis buvo atviras, jis atsisakė aptarti bet kokias televizijos komercines paslaptis. Į kai kuriuos klausimus jis sakė galintis atsakyti raštu arba uždarame posėdyje.

Teismas tęsia „MG Baltic“ bylos kaltinamųjų slaptų pokalbių įrašų klausimą. Tačiau nepradėjus klausyti slaptų įrašų, vienas kaltinamųjų – Šarūnas Gustainis – pareiškė atsisakantis savo advokato paslaugų. Praėjusią savaitę pradėjus klausyti slaptai įrašytus kaltinamųjų pokalbius, tiek kaltinamieji, tiek jų advokatai piktinosi itin prasta įrašų kokybe ir stebėjosi negalintys suprasti net savo žodžių. Teismas spėjo perklausyti jau keturi pokalbių įrašus.

Po trijų savaičių pertraukos kaltinamieji „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje grįžo į Vilniaus apygardos teismą. Teismas nepaisė kaltinamųjų advokatų prašymo teisėjų kolegijai nusišalinti ir tęsia bylos nagrinėjimą, klausydamiesi slapta padarytų kaltinamųjų pokalbių įrašų. Kaltinamiesiems atstovaujantys advokatai buvo nepatenkinti teismo sprendimu bylos pradžioje apklausti ne liudytojus, o peržiūrėti slapta užfiksuotus vaizdo įrašus.

Vilniaus apygardos teisme tęsiamas „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimas ir liudijimų maratonas. Liudyti prieš teismą stojo kyšininkavimu ir prekyba poveikiu kaltinamas buvęs parlamentaras ir Darbo partijos pirmininkas Vytautas Gapšys. Savaitės pradžioje savo liudijimus pateikė buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, eksliberalas Eligijus Masiulis, „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos advokatai. Kaltinimus atmeta (Papildyta 9:14 val.

Nuo rugsėjo bus pereinama prie etatinio mokytojų apmokėjimo. Seimas penktadienį 71 Seimo nariui balsavus už, vienam buvus prieš ir trims susilaikius patvirtino mokytojų etatinį apmokėjimo modelį, sutrumpintai vadinamą MEDUS. Papildoma veikla – iki pusės etato Su nauja tvarka pamokinį mokytojų apmokėjimą keis valandinis apmokėjimas per visus metus – mokytojo etatą sudarys 1512 valandų per metus.

Seimas antradienį žengė dar žingsnį link mokytojų etatinio apmokėjimo modelio įvedimo. Apsvarstęs projektą parlamentas 68 balsais „už“, 23 balsais „prieš“ ir 21 Seimo nariui susilaikius pritarė, kad būtų pereita prie etatinio pedagogų apmokėjimo. Valdantieji nori pataisas dėl perėjimo prie etatinio mokytojų apmokėjimo priimti iki sesijos pabaigos šią savaitę, kad pokyčiai įsigaliotų jau nuo šio rugsėjo. Tam liko paskutinis balsavimas.

Vilniaus apygardos teismas nepaisė kaltinamųjų „MG Baltic“ byloje prašymo nušalinti teisėjų kolegiją arba valstybės kaltinimą byloje palaikantį prokurorą Justą Laucių nuo bylos. Savo ruožtu kaltinamuosius ginantys advokatai teismo prašo bylą grąžinti į prokuratūrą, kadangi mato trūkumų kaltinamajame akte. Bylos nagrinėjimą teismas tęs nepakitusia sudėtimi. Kitas teismo posėdis numatomas rugpjūčio 21 dieną.

Penktadienį Vilniaus administracinis teismas tęsia „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą, kuriame kaltinimai pareikšti penkiems fiziniams ir trims juridiniams asmenims. Byloje tęsiasi trukdžiai, mat dalis kaltinamųjų prašo nušalinti arba teisėjų tarybą, arba prokurorą. Ketvirtadienį pradėtas bylos nagrinėjimas atidėtas, nes posėdyje nepasirodė vienas kaltinamųjų – Gintaras Steponavičius.

Dešimt su puse metų – tiek laiko nuo pirmųjų kratų iki neskundžiamos teismo nutarties truko Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byla. Amžiaus bylos pavadinimą įgavusi „MG Baltic“ politinės korupcijos byla teismą pasiekė tik ketvirtadienį, bet jau pirmasis posėdis nukeltas dėl nepasirodžiusio kaltinamojo. Teisininkai nesutaria, ar bylos svarstymas užtruks ištisą dešimtmetį, bet pripažįsta, kad verdikto teks ilgokai palaukti.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį atsiverčia didžiausios politinės korupcijos bylą nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Joje kaltinimai pateikti penkiems fiziniams asmenims ir trims juridiniams. Tačiau posėdį teko nukelti į penktadienį, mat vienas kaltinamųjų nepasirodė.

Buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis savo užrašuose kruopščiai fiksuodavo, kiek kuriam politikui atseikėjo eurų, o kiek – alkoholio. Užrašuose minimi ir šiuo metu politinės korupcijos byloje kaltinami politikai, ir mįslingas „Skvernas“. Portalas Delfi skelbia pareigūnų rastų R. Kurlianskio rankraščių fragmentus, kuriuose verslininkas inicialais pažymėdavo kyšių sulaukusius politikus ir koncerną dominančius Seime svarstomus įstatymus.

Trečiadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pažadėjo atskleisti tyrimo išvadas, dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams. Dar prieš oficialių išvadų paskelbimą, viešojoje erdvėje pasirodė nutekintas išvadų juodraštis. Portalas tv3.lt skelbia, kas įvardijami išvadų juodraštyje.

Liberalų sąjūdis klaidinga vadina Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagą apie koncerno „MG Baltic“ įtaką partijai – įrodymui skelbia partijos steigimo protokolus. Anot liberalų, VSD rašte politinės korupcijos byloje įtariamas Eligijus Masiulis įvardijamas kaip „MG Baltic“ koncerno „parinktas“ pirmininkas steigiant Liberalų sąjūdį, tačiau jis rinkimuose nė nedalyvavo. „Jei nutekinta VSD pažyma yra rimtas dokumentas, tai VSD – dokumentų klastotojas.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį planuoja vertinti iš prokuratūros gautą medžiagą dėl galimo Liberalų sąjūdžio neteisėto finansavimo ir spręsti, ar kreiptis į Mokesčių inspekciją dėl „Agrokoncerno“ paramos su Ramūnu Karbauskiu susijusiems renginiams. Prokurorai dar praėjusių metų gruodžio 21 dieną VRK perdavė dalį medžiagos iš ikiteisminio tyrimo dėl koncerno „MG Baltic“ ir kelių partijų politinės korupcijos.

Grupė parlamentarų ketvirtadienį su krašto apsaugos sistemos vadovybe aptars, kaip turėtų būti vystoma Lietuvos šaulių sąjunga. 29 Seimo narius vienijančios kariuomenės ir Šaulių sąjungos paramos grupės pirmininkas Audronis Ažubalis susitikimo išvakarėse teigė, kad šios visuomeninės sukarintos organizacijos nariams rūpi, kokį vaidmenį Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė jai yra numačiusi ateityje.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį sudarė darbo grupę, kuri įvertins gruodžio pabaigoje prokurorų perduotą medžiagą dėl galbūt neteisėto Liberalų sąjūdžio politinės kampanijos finansavimo. „Vyriausioji rinkimų komisija sudarė darbo grupę, kuriai bus perduota Vilniaus apygardos prokuratūros pateikta ikiteisminio tyrimo medžiagos dalis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė sako šiuo metu negalinti atsakyti, kokios sankcijos įvertinus naują prokurorų medžiagą grėstų Liberalų sąjūdžiui, dėl šiurkštaus politinės kampanijos finansavimo pažeidimo jau praradusiems pusmečio dotaciją. „Šiai minutei, neįvertinus medžiagos turinio, sudėtinga teikti bet kokias prognozes. Atsakysime į šiuos klausimus, kas galėtų laukti, kokios sankcijos galėtų grėsti Liberalų sąjūdžiui, tik išsamiai išnagrinėję pateiktą medžiagą.

128 dienos. Tiek truko Antano Guogos odisėja su Vilniaus „Lietuvos rytu“. Europarlamentas birželį svaidėsi pažadais grąžinti klubui šlovę. Spalį lošėjas savo partiją baigė. Netikėtas atėjimas Birželio 19-oji. „Lietuvos ryto“ interneto svetainė paskelbė, kad klubas turi naują savininką. Juo tapo A. Guoga. 43-ejų verslininkas įsigijo dvi iš keturių „Krepšinio rytas“ dalių. Jas A. Guogai perleido Remigijus Kazilionis ir Sigitas Židonis. Europarlamentaras tą pačią dieną dalyvavo televizijos laidoje.

Sprendimui trauktis iš koalicijos su valstiečiais paklusę socialdemokratai, neturintys reikiamų 7 narių, kol kas dirbs mišrioje Seimo narių grupėje, sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas (LSDP) Gintautas Paluckas. Tai jis pareiškė po to, kai socialdemokratas Mindaugas Bastys apsisprendė nedirbti nė vienoje socialdemokratų frakcijoje.

Iš socialdemokratų partijos šeštadienį pasitraukus aštuoni įtakingi šios partijos senbuviai - buvę partijos lyderiai, ekspremjerai Gediminas Kirkilas ir Algirdas Butkevičius, Seimo nariai Irena Šiaulienė, Juozas Bernatoinis Rimantas Sinkevičius, Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Rimantė šalaševičiūtė. Kiek anksčiau iš partijos pasitraukė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Šeštadienį tarybos sprendimu iš socdemų gretų pašalintas Antanas Vinkus.

„Reikalauju Darių Gudelį nušalinti nuo pareigų, o Vilniaus savivaldybei, su meru Remigijumi Šimašiumi priešaky, pasiaiškinti“, – ketvirtadienį rėžė Vilniaus „Lietuvos ryto“ prezidentas Antanas Guoga. Tą pačią dieną klubo dalininkai susirinko į pasitarimą, po kurio išreiškė pasitikėjimą direktoriui D. Gudeliui ir suabejojo A. Guogos veiksmais. Meras problemos nemato „Situacija nemaloni, bet išreiškėme pasitikėjimą Dariumi ir norime, kad jis liktų.

Didžiausios krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ dalininkės Vilniaus savivaldybės vadovas Remigijus Šimašius tikina nežinojęs apie koncerno „MG Baltic“ tapimą pagrindiniu klubo rėmėju – jis pareiškė, kad klubo prezidentas Antanas Guoga „nevaldo situacijos“. „Yra klubo prezidentas, yra direktorius, ir panašu, kad klubo prezidentas šiuo metu visiškai nevaldo situacijos. Artimiausiu metu ketinu paklausti paties A. Guogos, kaip jam sekasi įgyvendinti įsipareigojimus dėl klubo ateities.

„Kas nedirba, tam ir nereikia“, paklaustas, ar jam ne per daug septynių padėjėjų, šmaikštavo Seimo narys Julius Sabatauskas. Vis dėlto, permetus akimis parlamentarų padėjėjų sąrašus matyti, kad kai kuriems Seimo nariams užtenka viso labo poros papildomų rankų, o kai kurie vargiai išsitenka su septyniais pagalbininkais. Kiekvienas Seimo narys, įgijęs Seimo nario mandatą, gauna teisę įdarbinti savo padėjėjus.

Šešiems lietuvių parlamentarams, ketinusiems vykti į opozicijos renginį Minske, diplomatinės vizos nebuvo išduotos, nes jų vizitas neturėjo „nieko bendro su diplomatija“, tvirtina Baltarusijos Užsienio reikalų minsiterija (URM). Į Minską Jungtinės piliečių partijos pirmininko Anatolijaus Lebedko kvietimu savaitgalį planavo vykti konservatoriai Laurynas Kačšiūnas, Rasa Juknevičienė, Audronius Ažubalis, narystę Liberalų sąjūdyje sustabdęs Gintaras Steponavičius, „valstietis“ Egidijus Vareikis bei ...

Po ilgų diskusijų, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas sugrįžo prie universitetų tinklo pertvarkos svarstymo. Komitete svarstytas naujas reformos pasiūlymas, kurio autoriai premjeras Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, Viktoras Pranckietis, Eugenijus Jovaiša ir Arūnas Gumuliauskas.  Komitetas pritarė naujam penkių Seimo narių pasiūlymui, tai reiškia, kad atmestas S. Skvernelio darbo grupės parengtas planas.

Nors į mokslo slėnių augimą buvo investuota beveik pusantro milijardo eurų, jie yra užmiršti ir nevaldomi. Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad slėniai, turėję sujungti mokslą ir verslą rezultatų nedavė: patalpos nėra išnaudojamos. O slėniuose įsteigtų mokslo ir technologijų parkų pagrindinė veikla – patalpų nuoma.  Valstybės kontrolė savo atliktą auditą pristatė Seime, Švietimo ir mokslo bei Ekonomikos komiteto nariams.

Valstiečiai Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša bei šio komiteto narys Arūnas Gumuliauskas siūlo universitetų valdymą grąžinti aukštosios mokyklos akademinę bendruomenę atstovaujančiam senatui, tuo tarpu aukštųjų mokyklų reformą prieš dešimtmetį inicijavęs buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tai sako esant žingsniu atgal į sovietmetį.