genai

Mokslininkai išsiaiškino, kad jausmas, kuris vadinasi meilė, labiau būdingas dailiosios lyties atstovėms nei vyrams. Be to, paaiškėjo, kad moterys gali patirti tikrą meilę tik vieną vienintelį kartą gyvenime, o visi kiti intymūs ryšiai – tai tik seksualinio pobūdžio susižavėjimai ir trauka bei banalus prisirišimas. Kas dėl vyrų, tai jie gali įsimylėti 5-8 kartus per gyvenimą.

Tartu universitete daktaro disertaciją apsigynęs Tinu Eskas (Tonu Esko) teigia, kad genetiniu požiūriu Rusijos šiaurės vakarų gyventojai, latviai ir lietuviai yra artimesni estams nei suomiai, kurie laikomi artimiausia estams tauta, rašo ketvirtadienio numeryje laikraštis "Postimees”. Genetiniu požiūriu estams tolimiausi yra italai, prancūzai, ispanai ir šiaurėje gyvenantys suomiai iš Kusamo regiono.

Kanadoje atliktas tyrimas atskleidė, kad vaikystėje patirti nepritekliai ir išgyventas stresas palieka biologinius pėdsakus žmogaus DNR. Britų Kolumbijos universiteto (Kanada) ir Molekulinės medicinos centro mokslininkai paskelbė bendro tyrimo rezultatus, patvirtinančius, kad skurdi vaikystė ir vaikų patirtas stresas kartu su demografiniais požymiais (lytis, amžius, etninė priklausomybė) palieka pėdsakus jų genuose.

Mokslininkai išsiaiškino, kad jausmas, kuris vadinasi meilė, labiau būdingas dailiosios lyties atstovėms nei vyrams. Be to, paaiškėjo, kad moterys gali patirti tikrą meilę tik vieną vienintelį kartą gyvenime, o visi kiti intymūs ryšiai – tai tik seksualinio pobūdžio susižavėjimai ir trauka bei banalus prisirišimas, rašo  thelondonpaper.com. Kas dėl vyrų, tai jie gali įsimylėti 5-8 kartus per gyvenimą.

GTGCCAGCAGCCGCGGTAATTCCAGCTCCAATA GCGTATATTAAAGTTGCTGCAGTTAAAAAG Atrodo lyg beprasmis raidžių kratinys, tačiau ši DNR seka yra išties nuostabi. Ji yra visose ląstelėse – jūsų kūno, jūsų katino ar šuns, žuvies jūsų lėkštėje, bičių ir drugelių sode ir bakterijų pilve. Iš tiesų, kur berastume gyvybę Žemėje – nuo verdančio vandens versmių vandenyno dugne iki sušalusių bakterijų aukštai skriejančiuose debesyse, atrasite ir šią seką.

Genų, lemiančių žmogaus veido formą, atpažinimas vieną dieną gali leisti sužinoti informaciją apie žmogaus išvaizdą remiantis vien tik jo DNR, skelbia BBC. Penkių genų, lemiančių veido formą, nustatymas gali būti pritaikomas atliekant teismo ekspertizę, sako mokslininkai. Tvirtinama, kad iki šiol apie genus, lemiančius veido formą, faktiškai nebuvo žinoma beveik nieko. Profesorius Manfredas Kayseris iš Roterdamo Erasmuso universiteto medicinos centro atliko tyrimą su 10 tūkst. žmonių.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje daugėja moterų, kurios gimdo vaikus būdamos vyresnio amžiaus. Skaičiuojama, kad 2000 metais, sulaukusios 35–39 metų amžiaus, pagimdė 2623 moterys. Praėjus dešimčiai metų, 2011 metais, būdamos tokio amžiaus pagimdė 3763 moterys. Medikai teigia, kad nuo 35-erių didėja rizika kūdikiui sirgti chromosominėmis ligomis. Tačiau ginekologė-genetikė Eglė Butkevičienė teigia, jog nepastebėta statistikos, kad pastaruoju metu padaugėtų kūdikių apsigimimų.

Mokslininkams nustatant genus, kurie padeda žmonėms tapti pasaulinio lygio sprinteriais ar rekordus gerinančiais čiuožėjais, mintis, kad medaliai uždirbami vien sunkiu darbu, prakaitu ir ašaromis, pradeda atrodyti vis labiau pasenusi. Bent jau taip žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje teigia mokslininkai.

Kas gims? Gal dukra? Gal sūnus? O gal kada nors bus išpildomi pageidavimai? Vienas užsisakys sūnų, kitas labiau norės dukros? Ir iš viso, nuo ko priklauso kūdikio lytis? Tai domino žmones nuo senų senovės. Labai įdomus induistų tvirtinimas: “Jei moteris nori sūnaus, tai ji keletą mėnesių turi tenkintis sūriu ir aštriu maistu. Jei ji nori dukters, tai turi valgyti saldžiai.

Mokslininkai tiki, kad vyrų homoseksualumas yra įgimta ir genetiniu požiūriu nulemta savybė. Remiantis evoliucijos dėsniais, šis bruožas turėtų greitu metu išnykti, kadangi homoseksualūs vyrai paprastai pasisako prieš lytinius santykius su priešingos lyties atstove, todėl nėra galimybės giminės pratęsimui ir geno perdavimui.

Vaikščiojimas miegant yra žymiai labiau paplitęs miego sutrikimas nei buvo manoma iki šiol, skelbiama žurnale „Neurology“. Apklausos, kurią atliko Stenfordo universiteto Miego epidemiologijos tyrimų centro darbuotojai, dalyvavo 15 929 respondentai nuo 18 metų iš 15 valstijų. Paaiškėjo, jog beveik kas trečias apklausoje dalyvavusysis yra patyręs somnambulizmo epizodą (vaikščiojimą miegant). Iš viso miegodami vaikšto daugiau kaip 8 mln. amerikiečių.

Jeigu dažnai esi apkaltinamas neištikimybe ar aistra vienos nakties nuotykiams, tai gali būti pateisinama Tavo genetiniu paveldėjimu. Mokslininkai mano, kad šį polinkį sukelia naujai atrastas genas. JAV mokslininko Justino Garcios atliktas tyrimas iš dalies atsako, kodėl kai kurie žmonės nuolat eina į kairę. Anot Justino, beveik visi, turintys DRD4 geną, yra linkę į neįpareigojančius vienos nakties nuotykius ir dažniausiai yra neištikimi savo partneriui ar partnerei.

Didžiosios Britanijos mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad agresyvūs piktybiniai kasos navikai gali būti išgydomi naujos klasės vaistais. Remiantis statistika, išgyvena mažiau nei vienas šios formos vėžiu sergantis pacientas, skelbia BBC. Žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime teigiama, kad vėžinėse ląstelėse esantis genas yra „išjungiamas“. Pasak mokslininkų, jau pradėti bandymai su vaistais, kurie gali padėti sustabdyti vėžio plitimą. Didžiojoje Britanijoje apie 7 tūkst.

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – pagrindinė mirties priežastis mūsų laikais. Nuo širdies smūgio vien JAV miršta po žmogų kas 25 sekundės: užsikimšus vienai iš kraujagyslių, aprūpinančių širdį krauju, šio tiekimas į organą nutrūksta ir prasideda širdies audinių nekrozė. Kitaip tariant – ūmus miokardo infarktas. Mokslininkams pavyko rando, kuris po infarkto lieka širdies audiniuose, ląsteles „perprogramuoti“ į sveikas širdies raumens ląsteles.

Mokslininkai, jau iššifravę žmonių, šimpanzių ir orangutangų genomą, dabar ėmėsi paskutiniųjų didžiųjų beždžionių atstovių – gorilų. Tyrėjai iššifravo vakarų žemumų gorilos patelės Kamilah, kuri gimė nelaisvėje ir dabar gyvena San Diego zoologijos sodo Safario parke, genomą. Mokslininkai taip pat tyrinėjo dviejų kitų vakarų žemumų gorilų ir vienos rytų žemumų gorilos genomų dalis.

Netoli Čilės vandenyne rastas virusas, kuriame slypi daugiau kaip 1 tūkst. genų, yra didžiausias pasaulyje, pranešė nustebę mokslininkai. Megavirus chilensis genomas yra 6,5 proc. didesnis nei ankstesnio viruso rekordininko Mimivirus, izoliuoto 2003 metais, DNR kodas. Virusai nuo bakterijų skiriasi tuo, kad paprastai yra daug mažesni ir negali patys daugintis. Norint tai padaryti, jiems reikia įsigauti į kitą ląstelę šeimininkę.

Evoliucija tikintys žmonės paprastai yra linkę manyti, kad visos augalų ir gyvūnų savybės yra natūralios atrankos nulemtas prisitaikymas. Deja, tačiau tai nėra tiesa. Daugelis augalų ir gyvūnų savybių nėra nei prisitaikymo prie aplinkos, nei atrankos rezultatas.

Dauguma mano, kad ištekėjusi ir patenkinta savo santuoka moteris nepuls į kito vyro glėbį. Įprasta galvoti, kad atsitiktiniai ryšiai – netekėjusioms ir „lengvo“ elgesio merginoms, o štai brandi moteris to nepadarys. Tai patvirtindavo ir mokslas: psichologai teigė, kad moteriai artumas siejasi su prieraišumu ir pasitikėjimu, tačiau psichoterapiniai ir genetiniai tyrimai kalba apie ką kitą. Pasirodo.

Mama gerokai suapvalėjo, o jūs tikitės to išvengti? Sužinokite, kiek iš tiesų galite kontroliuoti tai, kas užprogramuota jūsų genuose. Vieni Marijos mėgstamiausių atsiminimų iš paauglystės – kaip ji kartu su mama sukdavosi virtuvėje. Liaunus juosmenis apsisukusios prijuostėmis jos stovėdavo prie spintelių ir mediniais šaukštais ragaudavo sausainių tešlą. „Atrodote tarsi seserys“, – sakydavo žmonės ir žavėdavosi dailiomis jų figūromis. Abi buvo lieknos, bet moteriškos.

Nė viena jo nenori, visos bijo, o jei ima ir atsiranda – kruopščiai slepia. Tačiau svarbiausia – ar įmanoma jo išvengti ir ką galima padaryti, kad sustabdytume genetiškai nulemtą procesą? Celiulitas – odos ir riebalinio audinio nelygumai, atsirandantys susilpnėjus odos tonusui, sutrikus kraujo ir limfos cirkuliacijai tam tikrose kūno vietose, dėl ko riebalų ląstelės pasiskirsto netolygiai. Celiulitas kamuoja 8 iš 10 moterų, nepaisant jų kūno sudėjimo ir fizinio aktyvumo.

Praeitame žurnalo numeryje aprašėme ekologiško maisto įtaką žmogui ir nurodėme lietuviškų bei atvežtinių produktų žymėjimą. Šiame straipsnyje aptarsime apsipirkinėjimo turgelyje pliusus ir minusus. Ar galima tikėti sertifikatais? Tai lazda su dviem galais. Ekologiškos produkcijos augintojai ir gamintojai paprastai stengiasi laikytis visų reikalavimų, nes ekologinių ūkių kontrolė gana griežta.

Viskonsino – Milvokio universiteto (JAV) mokslininkai tiria aukso nanodalelių toksiškumą. Aukso nanodalelės įdomios mokslininkams, nes turi didelį taikymo potencialą biomedicinoje. Manoma, kad aukso nanodalelės gali būti naudojamos  gydant vėžinius susirgimus, diabetą ar AIDS. Tačiau mokslininkai turi ištirti, ar nauji ligų gydymo būdai nepadarys žalos.

Vėžiniai augliai gali būti organizme parazituojančios naujos biologinės rūšys, mano JAV biologai. Žurnale „Cell Cycle" paskelbtame Berklio universiteto (JAV) profesoriaus Peterio Duesbergo ir jo kolegų straipsnyje teigiama, kad piktybiniai navikai yra naujos besivystančios biologinės rūšys, parazituojančios jiems prieglobstį suteikusiuose organizmuose.

Oregono universiteto (JAV) mokslininkai atlikę tyrimą išsiaiškino, kad paauglių lytinio gyvenimo pradžia glūdi jų genuose. Jie palygino trijų paauglių grupių (nuo 14 metų) lytinio kontakto pradžią, įvertindami ar jie auga be tėvo, ar kurio nors  tėvas karts nuo karto išeidavo iš šeimos bei tuos, kurių tėvai aktyviai dalyvavo vaikų auklėjime.

Sveika gyvensena daugumai mūsų siejasi su sveika mityba. Niekas žmogaus negąsdina labiau nei laidos ir straipsniai apie užnuodytą maistą, pavojingus priedus ir grėsmingus nitratus. Iš tiesų padėtis nėra tokia tragiška, kaip bando įtikinti kai kurie žurnalistai. Tačiau taip pat būtų kvaila į viską numoti ranka ir paversti savo skrandį šiukšliadėže.

Neįtikėtinai plaukuoti žmonės stebina pasaulį. 1.       Yu Zhenhuan Plaukuotasis vaikas iš Kinijos, Yu Zhenhuan, pirmą kartą buvo paminėtas 2002 metais spalio 12-ąją Karlo leidinyje „Educating Ricky“. Karlas atskleidė, kad vaikas turėjo padidėjusį kūno plaukuotumą, jo ausyse augo vešlūs plaukai ir, matyt dėlto, jis turėjo klausos sutrikimų. Yu gimė vienoje Kinijos provincijoje, Anshan miestelyje.

Mokslininkai nustatė, kad kiekvieno žmogaus genuose yra apie 60 skirtingų mutacijų. Anot jų, tai stulbinantys rezultatai. „Wellcome Trust Sanger“ instituto Kembridže ir dar dviejų institutų Kanadoje ir JAV tyrėjai atrado, kad visi mes su genomu iš tėvų gauname ir iki 60 mutacijų.

Dauguma tėvų nė nepastebi, kaip greitai užauga jų vaikai, tačiau Trudy Carrol, dviejų mergaičių mama, norėtų, kad jos mergaitės niekada neužaugtų. Penkių ir ketverių metų seserys gimė sergančios reta nepagydoma, audinių senėjimą sukeliančia liga – cutis laxa. Tai reiškia, kad mergaičių oda greitai praras elastingumą ir ims raukšlėtis. Jų mama Trudy supranta, kad greitai jos dukros atrodys kaip pagyvenusios moterys. Cutis laxa liga (blogspot.com nuotr.

Suglumusi juodaodžių pora, susilaukusi baltos odos ir šviesių plaukų naujagimio, dalinasi įspūdžiais. Francis Tshibangu pripažįsta: „Mano pirmoji mintis pamačius sūnų buvo, oho, ar jis gali būti mano?“, rašo „Mail Online“ korespondentas Luke Salkeld. Francis su žmona Arlette  jau turi dviejų metų sūnų, kuris yra afrikiečių kilmės. Manoma, kad 11  savaičių naujagimis Danielturi turi nedidelių genetinių pakitimų, todėl gimė šviesus. Bet jis nėra albinosas.

Siamo dvynės, kurios dalinasi vienu kūnu, dvejomis rankomis ir kojomis, gimė atlikus cezario pjūvį praėjusią savaitę. Kadangi dvynės turi tik vieną kūną, neįmanoma jų atskirti. Tokių susijungusių dvynių, besivystančių iš apvaisinto kiaušinėlio ląstelės, kuri nepajėgia galutinai pasidalinti, gimimas yra ypatingai retas. Dauguma atvejų užfiksuoti pietvakarių Azijoje ir Afrikoje. Siamo dvynės (Scanpix nuotr.) Nors taip pat tokių atvejų yra ir Vakaruose.

Pirmąją pilną orangutangų DNR tyrimų analizę atlikę mokslininkai skelbia, kad orangutangai yra genetiškai įvairesni, nei iki tol buvo galvota. Tyrimų rezultatus ketvirtadienį paskelbusiame mokslo žurnale „Nature“ taip pat rašoma, kad „miško žmogus“ orangutangas per pastaruosius 15 mln. metų mažai išsivystė, skirtingai nei Homo sapiens bei jo artimiausia giminaitė šimpanzė, informuoja naujienų agentūra AFP. Tikimasi, kad tyrimų rezultatai padės užkirsti kelią gyvūnų nykimui.

2010 metais neabejotinai įvyko daugybė pokyčių, padaryta daug atradimų ir išradimų – tiek daug, kad net sunku išrinkti, kurie iš jų mums turės daugiausia reikšmės ateinantį dešimtmetį ar netgi dar tolesnėje ateityje. Tačiau kai kuriuos mūsų nuomone svarbesnius mokslo įvykius pabandysime trumpai paminėti šioje apžvalgoje. Kvantiniai reiškiniai plika akimi įžiūrimuose objektuose. Iki šių metų visi žmogaus pagaminti objektai judėdavo pagal klasikinės mechanikos dėsnius.

Mokslinis testas, galintis padėti nustatyti, ar žmogus sulauks 100 metų, gali būti ydingas, sako mokslininkai. Tyrinėtojai teigė, kad studijuojant genomus galima nuspėti žmogaus gyvenimo trukmę 77 proc. tikslumu, praneša „The Telegraph“. Anot jų, labiau tikėtina, kad žmonės, turintys ilgaamžiškumo genus, išgyvens 100 metų ir ilgiau, nepaisant jų gyvenimo būdo. Studija atvėrė galimybę tirti žmones, sergančius gyvybei pavojingomis ligomis – tokius, kuriems prognozuojama ankstyva mirtis.

Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė genetines įvairių vyrų ir moterų nutukimo tipų priežastis, praneša BBC naujienų tarnyba. Tyrimo, kuriam vadovavo Cecilija Lindgren (Cecilia Lindgren) iš Oksfordo universiteto, ataskaita skelbiama žurnale „Nature Genetics“. Mokslininkai išanalizavo daugiau nei 77 tūkst. žmonių genomus ir apskaičiavo visų tyrimo dalyvių kūno masės indeksą (svorio ir ūgio santykį) bei liemens ir klubų apimčių santykį.

Bostono universiteto mokslininkų komanda baigia sukurti matematinį modelį, kuris, remdamasis tam tikrais požymiais, galės išanalizuoti pateiktą žmogaus genomą ir apskaičiuoti asmenų galimybes sulaukti 100 metų. JAV Bostono universiteto mokslininkai teigia, kad dabar žmonės, kurie neturi „šimtamečio genų“, galės keisti savo gyvenimo būdą, norėdami maksimaliai prailginti jiems skirtą laiką.

Kaip žinia, rasti keturlapį dobilą – laimės ženklas. Todėl, kad jų pasitaiko itin retai. Kaip ir paparčio žiedų. Tačiau viskas keičiasi. Mokslininkai ketina netrukus padidinti laimingųjų kiekį. Jie surado geną, kuris lemia, kiek lapų turės dobilas. Gamtoje keturlapis baltasis dobilas (Trifolium repens) išauga vienu atveju iš 10 000. Kiti mutantai iš savo gentainių tarpo išsiskiria spalva arba lapų forma. Iki šiol selekcininkai ir genetikai nežinojo, kaip tie unikalūs požymiai paveldimi.

Dainininkė Viktorija Mauručaitė prieš porą metų pomėgo gaminti rankų darbo papuošalus. Šiuo, išties moterišku laisvalaikio praleidimo būdu ją užkrėtė mama. “Smulkios vėrinių detalės hipnotizuoja. Tai kaip savotiška meditacija. Todėl namuose vėrinių ant stalo būna visada - pasitaikius laisvai akimirkai nepraleidžiu progos prisėsti prie papuošalų", - šypsosi Viktorija, savo unikaliomis sagėmis, vėriniais, apyrankėmis, auskarais, siuvinėtais raštais sužavėjusi ir savo drauges.

Tibetiečių gebėjimas gyventi „ant pasaulio stogo“ gali būti susijęs su jų DNR, teigia tyrimą atlikę JAV mokslininkai. Jutos universiteto tyrėjai nustatė 10 genų, padedančių tibetiečiams klestėti tokiuose aukščiuose, kuriuose daugelis sunegaluoja, praneša BBC. Du iš šių genų susiję su hemoglobinu – kraujyje esančia medžiaga, kuri padeda įvairius organus aprūpinti deguonimi.

Kaip žinia, kiekviena mūsų ląstelė turi dvi identiškas chromosomos kopijas – DNR struktūrą, sudarytą iš genų. Pirmą dalį skaitykite čia. Chromosomos skyla į keturis genų rinkinius dar prieš tai, kol ląstelė galų gale virs į keturis kiaušinėlius arba spermatozoidus, turinčius identiškas genų kopijas. Turint ląstelėje dvi chromosomas, padvigubėja ir šansai genų remontui, ko negali turėti aseksualūs organizmai.

Mokslininkai išsiaiškino, kad mikčiojame ne dėl nervingumo, o kad tai – paveldima liga, tad atrasti genai gali paskatinti naujų vaistų sukūrimą. Maždaug 1 proc. žmonijos mikčioja ir ilgą laiką buvo manoma, kad tai nervinės įtampos simptomas. Tačiau dabar mokslininkai išsiaiškino, kad mikčiojimą galima pagydyti pakeičiant jį sukeliančius genus, rašo „The Daily Telegraph“. Amerikos nacionalinio kurtumo ir kitų bendravimo sutrikimų instituto (angl.

Prof. Vaidutis Kučinskas neabejoja, kad mūsų genai lemia sergamas ligas. Jos skiriasi nuo Vakarų Europos. Ištirti Lietuvos gyventojų genomą reikia ir dėl kitos priežasties. Daug žmonių emigruoja, imigruoja kiti, todėl ne tik istoriškai ar lingvistiškai, bet ir genetiškai svarbu užfiksuoti, kas mes tokie esame. Pasaulinis žmogaus genomo sekvenavimo projektas baigėsi 2003 metais, tačiau dar daug klausimų neatsakyta.

Kai kurie žmonės niekada nepamiršta pamatytų veidų, kitiems juos atpažinti sunku. Prosopagnozija sergantieji neatpažįsta net draugų. Dabar mokslininkai tvirtina, jog gebėjimas atpažinti veidus yra paveldimas ir nesusijęs su protiniais gebėjimais ar intelekto koeficientu, rašo LiveScience.com. Intelekto koeficientą smarkiai lemia paveldimumas. Ilgai manyta, jog jei esi protingas vienoje srityje, protiniais gabumais pasižymėsi ir kitose. Tačiau kai kurie įgūdžiai šiuo požiūriu išsiskiria.

Nyderlandų mokslininkai nustebo atradę, kad paukštynuose auginamų viščiukų genai skiriasi priklausomai vien tik nuo to, ar jie mito įprastiniais, ar be chemikalų pagamintais pašarais. Louiso Boko instituto (Nyderlandai) mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai buvo netikėti todėl, kad bandymų metu buvo prieita išvada, jog tie patys maisto komponentai paukščių genus veikė priklausomai tik nuo pašarų gamybos būdo.