genai

Mokslininkai mano, kad jiems pavyko atskleisti, kaip nesveiko maisto vartojimas didina vėžio riziką. Singapūre atliktame tyrime buvo nagrinėjamas metilglioksalio – junginio, išsiskiriančio organizmui skaidant saldų ir riebų maistą, – poveikis genui, padedančiam kovoti su augliais.

Stebuklui prilygstantis proveržis medicinoje, kurio medikai siekė daugiau nei du dešimtmečius. Jungtinėse Valstijose genų inžinerijos dėka aplinkos garsus ėmė girdėti nuo gimimo kurčias vienuolikmetis. Medikams pavyko ištaisyti itin retą geno anomaliją, o tai teikia vilčių tūkstančiams kurčiųjų visame pasaulyje. 11-metis Aissamas pirmą kartą gyvenime gali girdėti aplinkos garsus ir dėkingas už tai berniukas turi būti genų terapijai.

Jungtinės Valstijos penktadienį patvirtino pirmąjį vaistą, kuriame panaudota genų redagavimo technologija CRISPR, skirtą pjautuvinės anemijos – paveldimos kraujo ligos – gydymui. Daugiau nei 100 tūkst. amerikiečių, daugiausia afroamerikiečių, serga pjautuvine anemija – skausminga, gyvybei pavojinga liga, kurią šiuolaikinei medicinai vis dar labai sunku kontroliuoti.

Gyventojų rūpinimasis savo sveikata – svarbi užduotis kiekvienam iš mūsų, leidžianti užkirsti kelia skaudžioms ligų pasekmėms. Tiesa, kai kuriais atvejais ligas gali nulemti ir genetiniai sutrikimai. Gydytojai pataria skirti laiko ir paanalizuoti savo giminės medį. Skirtingų genetinių ligų iki šiol yra nustatyta virš 8 tūkst., o jų paveldėjimas yra labai įvairus. Kas lemia genetines ligas? Gydytojo genetiko prof. dr.

Įprastai, pajutę pilvo skausmus ar pastebėję ant plaštakų odos pūsles, nepagalvojame, kad tai gali būti retos ligos simptomas. Tačiau reta lėtinė, genetinė liga porfirija, atsirandanti dėl vieno iš aštuonių hemo sintezės kelio fermentų pakitimų ir lemianti porfirinų, svarbiausių daugelio organizmo junginių struktūrinių elementų, kaupimąsi organizme, gali pažeisti virškinamąjį traktą, nervų sistemą ar odą ir sukelti tokius simptomus. Doc.

Lietuvoje pirmą kartą suleisti itin brangūs genų terapijos vaistai spinaline raumenų atrofija sergančiai metų ir septynių mėnesių Milanai. Jos istorija sujaudino visą šalį, žmonės aukojo pinigus, mat vaistas, kaip skelbia gamintojas, kainuoja 2 milijonus eurų. Valstybinės institucijos gydymą iš dalies kompensuoti sutiko tik išsiderėjusios nuolaidą. Medikai sako, kad injekcija kiek pavėluota. Tai ypatinga diena metų ir septynių mėnesių Milanai ir jos tėvams.

Amžino gyvenimo eliksyro žmonės ieškojo nuo senovės. Nors kol kas jis nėra atrastas, pasirodo, senėjimo greitį ir net gyvenimo trukmę valdyti įmanoma. Pasak genetikų, vis daugiau tyrimų patvirtina, kad gyvenimo būdo įtaka genams nėra tik teorija. Taigi tai, kaip gyvename – kiek sveikai maitinamės, būname fiziškai aktyvūs ir net kaip mąstome – tiek gali padėti ilgiau išlikti jaunam, tiek atitolinti ligas.

Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje paskirta švedui Svante Paabo (Svantei Pebui) „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“, pirmadienį paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolinskos institute.

65-erių Kris Jenner ėmė atvirai kalbėti apie grožio procedūras, kurias jai teko turėti, tačiau vis dar neigia kada nors turėjusi plastinę operaciją. Bėgant metams Kris išvaizda tik gerėja, o jos pasiteisinimas ypač populiarus, dėl visko kalti „genai“. „Kardashians“ klanas puikiai žinomas dėl plastinių operacijų tiek pat, kiek ir jų realybės šou.

Prieštaringai vertinamas tyrimas pademonstravo SARS-CoV-2 viruso, sukeliančio Covid-19 infekciją, genetinės medžiagos įsiterpimo į mūsų genomą galimybę. Tyrimas, paskelbtas žurnale „Proceedings od the National Academy of Sciences“ (PNAS), galimai pateikia paaiškinimą, kodėl nuo koronaviruso pasveikę asmenys vis dar gauna teigiamus viruso testų atsakymus, praėjus mėnesiams po susirgimo.

Naujas tyrimas parodė, kad žmoniją supanti kultūra dabar vystymąsi skatina labiau nei genetiniai pokyčiai. Meino universiteto tyrėjai nustatė, kad kultūra – tai, ką jie apibrėžia kaip išmoktas žinias, įgūdžius ir tradicijas – tampa varomąja evoliucijos jėga, kuri padeda žmonėms prisitaikyti prie aplinkos ir įveikti sunkumus greičiau nei genetika.

Žmonės yra labai įvairūs, o šią įvairovę lemia genetinės mutacijos. Nors dauguma, išgirdę žodį „mutacija“, pagalvoja apie pavojingas ligas, tokias kaip vėžį, yra daugybė įprastų mutacijų, kurios išties yra naudingos arba bent jau nekenksmingos. Čia pateikiamos kelios dažnos mutacijos, kurias galite turėti jūs arba jūsų pažįstami. Mėlynos akys Nors maždaug 8 proc. viso pasaulio populiacijos turi mėlynas akis, jas nulemianti mutacija žmonijos istorijoje yra neįprastai nauja.

58 metų aklas vyras išgyveno dalinį regėjimo atstatymą vienoje akyje. Tai buvo atlikta naudojant genų inžineriją ir šviesa aktyvuotą terapiją. Gydymo metu buvo pakeistos vyro tinklainės ląstelės – audinio sluoksnis akies gale, kuris beveik prieš 40 metų nustojo veikti dėl neurodegeneracinės ligos. Pacientui, kuris lieka neįvardytas, paauglystėje buvo diagnozuotas pigmentinis retinitas (PR). Tai būklė, kai tinklainės ląstelės, imlios šviesai, suyra, o tai gali sukelti visišką apakimą.

Praėjus trisdešimt penkeriems metams po liūdnai pagarsėjusios Černobylio katastrofos, mokslininkai pagaliau atsakė į kai kuriuos aktualiausius klausimus apie ilgalaikius jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio padarinius. Žurnale „Science“ paskelbtame tyrime atskleidžiama, kad katastrofos paveiktųjų vaikai neturi jokių papildomų DNR pažeidimų, o genetinių mutacijų lygis atitinka visų gyventojų statistiką.

Bendradarbiaudami mokslininkai sukūrė paprastą sintetinę ląstelę, kuri auga ir tvarkingai dalijasi į vienodas sferas, atkartodama kai kuriuos įprasto ląstelių dalijimosi aspektus ir suteikdama naujų įžvalgų apie tai, kokie genai yra esminiai augimui ir ląstelių dalijimuisi. „Mes norime suprasti svarbiausias gyvybės kompozicines taisykles, – sakė dr. Elizabeth Strychalski, tyrimo bendraautorė.

Tai istorija apie tėvystės nustatymo testą, genetinį chimerizmą ir vyrą, kurio vaiko tėvas iš tikrųjų jo paties negimęs dvynys. Po daugybės vaisingumo procedūrų 2014 m. birželio mėn. anoniminei porai iš Vašingtono gimė berniukas. Atrodė, kad gimimas yra gana įprastas iki tol, kol kraujo tyrimai parodė tėvų ir kūdikio kraujo grupių neatitikimą. Dėl šių pradinių išvadų vyro buvo paprašyta atlikti tolesnius tėvystės nustatymo testus. Buvo išsiaiškinta, kad jis nėra kūdikio tėvas.

Europiečių mokslininkai nustatė, kad genai, paveldėti iš neandertaliečių protėvių, gali padidinti sunkių Covid-19 sukeltų ligų pasekmių tikimybę.  Švedų ir vokiečių mokslininkai žurnale „Nature“ publikavo mokslinį straipsnį, kuriame aprašyta genų seka, siejama su padidinta sunkios koronaviruso ligos eigos rizika.  Tyrimo autoriai nustatė, kad šie genai yra susiję su grupe genų, manomai, priklausiusių neadertaliečiams. Šią genų grupę turi 16 proc.

Pasirodo, milijonais galima skaičiuoti ne tik pinigus, nuskaityti žmonių genomai taip pat greitai bus skaičiuojami milijonais. Beveik prieš 20 metų paskelbta pirmoji juodraštinė (nepilna) žmogaus genomo seka, atvėrusi žmogaus genomo paslaptis mokslui ir praktikai. Dabar jau nuskaityti tūkstančių žmonių genomai, o 2025 metais tikimasi, kad šis skaičius sieks kelis milijonus, rašoma pranešime spaudai.

Nemažai moterų mano, kad barzdoti vyrai yra labai patrauklūs. Kita vertus, kitos tiesiog nekenčia barzdų ir vien prisilietimas prie barzdos plaukų joms yra šlykštus. Tai – skonio reikalas, tačiau mokslininkai mano, kad požiūris į barzdas gali būti užprogramuotas ir genuose. Naujas Kvinslando universiteto tyrimas įtraukė 919 įvairaus amžiaus moterų. Kai kurios iš jų turėjo vaikinus, kitos – vyrus, o trečios apskritai buvo vienišos.

Nors gydytojai neretai pabrėžia, kad dalimi atvejų rizika susirgti vėžiu yra paveldima ir jį diagnozavus artimiems giminaičiams dėl ligos reikėtų pradėti profilaktiškai tikrintis dar jauname amžiuje, genetikai gi pateikia daug optimistiškesnę žinią. Pasirodo, tai, kaip gyvename – kiek sveikai maitinamės, būname fiziškai aktyvūs ir net kaip mąstome – gali atitolinti ne tik vėžį, bet ir daugelį kitų ligų.    Gydytojo genetiko prof. dr.

Imuninė sistema įprastai pakankamai efektyviai tvarkosi su vėžinėmis ląstelėmis. Per dieną jūsų imuninė sistema sunaikina daugybę mutuojančių ir piktybėjančių ląstelių. Tačiau ši sistema veikia netobulai ir vėžys vis tiek išsivysto. Kodėl? Teksaso universiteto mokslininkai aptiko baltymą, kuris gali būti atsakingas už šį procesą. Baltymas TBK1 įprastai padeda imuninei sistemai tvarkytis su mikrobais ir virusais.

„Mano genai tokie“ – tai dažnas paaiškinimas, kodėl sergame vienomis ar kitomis ligomis. Ir iš tikrųjų, kai kurių ligų rizika gali išaugti dėl genetinių faktorių. Tačiau naujas Albertos universiteto mokslininkų tyrimas rodo, kad genetiniai faktoriai nėra geras daugelio ligų rizikos indikatorius. Daugeliu ligų atvejų genai sudaro tik mažiau nei 5 proc.

Lapkričio mėnesį aukšto mokslinio lygio Nature grupės leidyklos žurnale „NPJ Breast Cancer“ buvo publikuotas tarptautinės tyrėjų grupės straipsnis apie naujai atrastą paveldimo krūties vėžio geną FANCM.

Kinijos mokslo ministerija nurodė tyrėjams, dalyvavusiems kontroversiškame kūdikių genų redagavimo eksperimente, sustabdyti šiuos darbus, ketvirtadienį valstybinei žiniasklaidai pranešė vienas vyriausybės pareigūnas. Ministerija „griežtai nusistačiusi prieš kūdikių genų redagavimo incidentą ir jau pareikalavo, kad atitinkama organizacija sustabdytų atitinkamų darbuotojų mokslinę veiklą“, valstybinis transliuotojas CCTV citavo ministerijos pareigūną.

Praėjusiame sezone Vilniaus „Ryto“ klubą treniravęs Rimas Kurtinaitis Rusijos naujienų portalui „Izvestija“ atskleidė, jog vasarą aktyviai neieškojo darbo, nes vis dar nori pertraukos. „Nusprendžiau šiek tiek pailsėti nuo trenerio darbo. Pirmą kartą per daug metų nereikėjo komplektuoti komandos ir galėjau mėgautis atostogomis. Kol kas nenoriu, kad ši ramybė baigtųsi“, - teigė kaunietis.

Gali būti kad ką tik buvo žengtas rimtas žingsnis link kūdikių modifikavimo. Niufildo bioetikos taryba (NCB), nepriklausoma Jungtinės Karalystės organizacija, kuri analizuoja ir informuoja apie etinius biologijos ir medicinos klausimus, paskelbė pranešimą, kuriame daugiausiai dėmesio skiriama socialiniams ir etiniams klausimams, susijusiems su žmogaus genomo redagavimu ir reprodukcija.

Mokslininkai padarė stulbinantį atradimą, tyrinėdami vyrų homoseksualumą ir jų genus. Panašu, kad homoseksualių vyrų du dviejų chromosomų regionai skiriasi nuo heteroseksualių vyrų, rašo portalas iflscience.com. Žinoma, kad vyrų seksualinę orientaciją iš dalies lemia paveldimi genai. Aišku, tai žymiai sudėtingiau, nei skamba, bet mokslininkai tai laiko faktu. Tyrimą atliko NorthShore universiteto genetikų vadovaujami mokslininkai. „Vyrų seksualinė orientacija iš dalies paveldima (30-40 proc.

Daugumą gimdyvių žinia apie gimsiančio kūdikio apsigimimą sukrėstų. Tačiau pasaulyje egzistuoja tėvai, kurie prieš gimstant vaikams nieko kito ir nesitiki. Brazilai Da Silva didžiuojasi ne tik savo gausia 23 asmenų šeima, bet ir išskirtine jos narių išvaizda. Net keturiolika iš jų gimė ne su penkiais, o su šešiais pirštais ant kiekvienos rankos ir kojos. Neatsiliko ir mažiausiasis Da Silva Vaikas, Vinicius. Neseniai gimęs mažylis taip pat gimė kitoks nei dauguma šio pasaulio gyventojų.

Socialinės psichologijos tyrimai rodo, kad išoriškai patraukliems žmonėms iš tiesų labiau sekasi gyvenime: jie sulaukia daugiau dėmesio ir naudingų pažinčių, jų karjera sėkmingesnė, jie yra populiaresni ir pasižymi geresne fizine bei psichologine sveikata. Amerikiečiai grožiui išleidžia daugiau lėšų nei studijoms. Mes tokios statistikos neturime, tačiau, ko gero, pernelyg nenusileidžiame. Kodėl grožis toks svarbus, panagrinėkime kartu su psichologe Ugne Stadnike.

Lietuva biotechnologijų rinkoje – ne naujokė. Būtent šioje srityje mes ne tik lenkiame kaimynus latvius, bet ir estus, kuriuos esame įpratę vytis. Be to, šioje srityje nuolat uždirbamos milijoninės sumos. Mokslų daktaras Vladas Algirdas Bumelis pasakoja, kad būtent ši sritis turėtų būti Lietuvai prioritetinė, nes ji skatina Lietuvos ekonomikos augimą. Vis dėlto svarbiausia pastebėti kuomet yra tinkamas metas pradėti verslą ir kaip jį plėtoti.

Socialiniai tinklai užima vis svarbesnę žmonių gyvenimo dalį, tad čia galima rasti daug įkvėpimų ir netikėtumų. Taip nutiko ir šių nuotraukų autorei, kuri sensacija tapo dėl savo šeimos genų. Kinijoje gyvenanti moksleivė, kaip ir visi kiti pasaulio paaugliai, labai mėgsta fotografuoti save, maistą ir kitas spalvingas gyvenimo akimirkas. Akivaizdu, kad kinė neprieštarautų, jei socialinių tinklų paskyras sektų daugiau žmonių, tačiau norams išsipildžius kilo maža sumaištis.

Dauguma mano, kad ištekėjusi ir santuoka patenkinta moteris nepuls į kito vyro glėbį. Įprasta galvoti, kad atsitiktiniai ryšiai – netekėjusioms ir „lengvo“ elgesio merginoms, o štai brandi moteris to nepadarys. Tai patvirtindavo ir mokslas – psichologai teigė, kad moteriai artumas siejasi su prieraišumu ir pasitikėjimu, tačiau psichoterapinių ir genetinių tyrimų duomenys rodo ką kitą. Pasirodo.

Kaip tampama genijumi? Ar Mozartas ir Monet gimė būdami išskirtinių gabumų? O gal juos suformavo aplinka? Pasirodo, vieną svarbiausių vaidmenų atlieka genetinė medžiaga. Vašingtono universiteto Sent Luiso medicinos mokyklos mokslininkai nustatė, kad kai kurie žmonės turi geną, kuris gali padėti išsiugdyti loginio organizavimo gebėjimus.

Polinkis į neištikimybę yra užkoduotas genuose. Birmingamo universitete buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo nagrinėjama 181 suaugusiojo seksualinė motyvacija, buvusios meilės istorijos ir genetinė medžiaga. Tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad vienos nakties nuotykiai ir neištikimybė yra būdingiausia tiems žmonės, kurie turi DRD4 tipo geną.

Lenktynininkas Benediktas Vanagas Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime dalyvavo sau gana neįprastoje diskusijoje. Garsus sportininkas prakalbo apie pilietinę visuomenę ir politiškumą. Pasak B. Vanago, kalbant apie politiką ir visuomenę atrodo, jog visi gyvenam tarsi skirtingose dimensijose. “Pastebiu, jog egzistuoja tam tikros dimensijos, kuriose gyvename. Ir kiekvieną kartą kuomet būna Seimo rinkimai, mes balsuojam, aš nustembu pamatęs rezultatą.

 Aušrinė Šėmienė Tiems, kas mokykloje atidžiai skaitė Žemaitės kūrinius, frazė „Mauči, boba, tuoj gausi į snukį“ gerai žinoma. Taip savo jauną žmoną auklėjo Vingių Jonas. Iki šių laikų niekas tiksliau už Žemaitę nepavaizdavo moters padėties šeimoje. Pakito tik tai, kad daugėjant išsilavinusių žmonių ir kylant socialinei gerovei, stiprėja ir nepakantumas smurtui. Žudoma „iš meilės“ Gegužės viduryje šalį sukrėtė baisi žinia: panevėžietis Andrius Laurikietis nužudė draugę.

Mičigano universiteto psichologai pirmą kartą įrodė, kad žmogaus populiarumas priklauso nuo jo genetinio kodo. Remiantis daugybės tyrimų duomenimis, anksčiau buvo skelbiama, jog žmogaus elgesį labiausiai lemia jo genai. Taip pat tvirtinta, jog „taisyklių laužytojai“ (žmonės, kurie elgiasi neordinariai) dažniausiai būna populiarūs tarp aplinkinių. Nūnai dvi šios mozaikos dalys sudėtos į vieną ir patvirtintos moksliškai.

Kodėl vieniems senatvė – tai suprastėjusi sveikata ir užklupęs apmaudas bei liūdesys, o kiti sendami ir toliau lieka gyvybingi, mėgaujasi gyvenimu? Dažnai stebimės, kodėl vieni iš mūsų miršta labai jauni, o kiti sulaukia ir šimtmečio ar netgi daugiau. Kiekvienas nori sužinoti, kur slypi ta jaunatviškumo ir ilgaamžiškumo paslaptis. Genai, gyvenimo būdas, mityba – visi šie faktoriai vaidina itin svarbų vaidmenį kiekvieno jūsų gyvenime.

  Mokslininkai Seanas Curranas ir Shanshanas Pangas identifikavo grupę genų, leidžiančių organizmui prisitaikyti prie skirtingų dietų ir įrodė, kad be jų net menkas dietos pakeitimas sukelia priešlaikinį senėjimą ir mirtį. Atradus genetinį organizmo mitybos poreikių pagrindą aiškėja, kad skirtingi individai yra genetiškai linkę į skirtingas dietas, o nustatyti, kuri dieta žmogui tinkamiausia bus galima per paprasčiausią kraujo tyrimą.

JAV mokslininkai nustatė, kad prognozės apie tariamą vyriškos lyties artėjimą į evoliucijos akligatvį dėl Y chromosomoje nuolat mažėjančių genų yra netikslios. Iki šiol kai kurie genetikai tvirtino, kad Y chromosomos genai gali visiškai išnykti per 5 milijonus metų. Buvo manoma, kad šiuolaikinių vyrų genetiniame kode esanti Y chromosoma sparčiai nyksta, nes, skirtingai nei kitos, nesugeba atsistatyti.

Protėvių skurdi vaikystė ar nepamirštami nuotykiai gali pakeisti jūsų asmenybę. kadangi polinkis į nerimą ar sugebėjimas greitai atgauti jėgas, keičiantis epigenetinių veiksnių išraiškai smegenyse, yra perduodami palikuonims. Jau nuo 1970-ųjų metų mokslininkai žino, kad kiekvienos ląstelės branduolio DNR iššifravimas reikalauja papildomų elementų. Vienas iš dažniausių struktūrinių branduolio komponentų yra metilo grupė, kuri glūdi šalia geno, tačiau yra atskirta nuo dvigubos DNR spiralės.

Prieš 150 metų mokslininkų paskelbta versija, esą iki santuokos buvę ryšiai su kitais partneriais užteršia chromosomų grandinę ir vaikas gali paveldėti svetimą genetinę informaciją, dar ir šiandien turi daug šalininkų ir priešininkų. Šios teorijos šalininkai pirmiausia remiasi senovės mokslininkų pateiktais faktais, kad bandymas sukryžminti arklį su zebru, kuris iš pradžių nepavyko, po kelerių metų pateikė netikėtą staigmeną.

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų, o likusią dalį nulemia aplinka. 2010 m. gegužę Ispanijoje atliktas tyrimas parodė, kad nusikaltėliams būdingas agresyvus ir asocialus elgesys glaudžiai susijęs su geno 5–HTT mutacijomis, o jis reguliuoja serotonino kiekį smegenyse. Serotoninas stabdo mūsų norą vadovautis instinktais ir impulsyviai reaguoti į aplinką.

JAV Aukščiausiasis Teismas pirmą kartą tarė žodį dėl žmogaus genų. Savo išvadoje teismas nurodė, kad atrastų žmogaus genų patentuoti negalima, nes jie – gamtos dalis. Tačiau tiems, kuriems pavyktų susintetinti dirbtinę genetinę medžiagą, patentai ir toliau bus teikiami, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.

Tėvai, kurie kiekvieną naktį iš paskutiniųjų bando priversti savo neramius kūdikius miegoti, gali šiek tiek atsidusti. Pasirodo, vaikui nebūtinai atsitiko kažkas blogo – neramų naktinį miega lemia genai, praneša news.yahoo.com. Kanados mokslininkai tyrė tūkstančio kūdikių miegą. Nustatyta, kad nors nerami naktis greičiausiai nulemta genų, pietų miegą visgi lemia kūdikio aplinka. Mokslininkai taip pat pasiūlė būdų, kaip padėti miegoti neramiems vaikams.

Net 31–35 proc. žmonijos visame pasaulyje per dieną labai mažai juda ir visiškai nesimankština. Tačiau pasirodo, kad kai kurių žmonių tinginystė gali būti užfiksuota jų genuose, rašo sciencedaily.com. Tokią išvadą padarė Misūrio universiteto profesorius Frankas Boothas ir jo kolega Michaelis Robertsas. Jie kartu sugebėjo užveisti dvi grupes žiurkių. Viena grupė buvo labai aktyvi, o kita – pasyvi.

Jei yra pavojus, kad kūdikis su tėvų genais paveldės pavojingą ligą, galima dalį embriono DNR pakeisti, paėmus genus iš donoro, teigia Jungtinės Karalystės medikai. Šalies vyriausybė ėmė svarstyti tokio sprendimo saugumą ir etikos klausimus.

Vandens dumbliai išgyvena pačiomis atšiauriausiomis sąlygomis – net rūgštinių geizerių baseinuose. Trūkstamus atsparumui genus jie pasiima iš bakterijų. Raudonieji dumbliai Galdieria sulphuraria auga karštųjų Jeloustouno parko (JAV) šaltinių baseinuose. Naudodami fotosintezę jie pasigamina reikalingų maistingųjų medžiagų.

Miego trūkumas gali turėti dramatišką poveikį žmogaus organizmui, teigia Didžiosios Britanijos mokslininkai, kuriais remiasi BBC. Žmonių miego trukmę savaitei sumažinus iki mažiau nei šešių valandų per dieną, pakito šimtų genų aktyvumas. Žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ išspausdintame pranešime mokslininkai teigė, kad tyrimo rezultatai padeda paaiškinti miego trūkumo žalą sveikatai.