G. Nausėdos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažadėjo asmeninį prioritetinį dėmesį Aljanso rytinio sparno stiprinimui, sako Lietuvos prezidentas. Po neeilinio NATO viršūnių susitikimo Briuselyje Gitanas Nausėda žurnalistams teigė, kad pavyko pasiekti įsipareigojimo, jog dar iki susitikimo Madride birželį bus imtasi žingsnių stiprinti NATO sienų apsaugą Rytų Europoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda NATO viršūnių susitikime Briuselyje ragino Aljansą stiprinti rytinį flangą ir pabrėžė, kad Lietuva yra pasiruošusi priimti daugiau karių, ketvirtadienį pranešė Prezidentūra. „Atėjo laikas NATO kuo skubiau pereiti nuo atgrasymo prie priešakinės gynybos. Tai ypač aktualu NATO rytiniame flange, kur būtina didinti sąjungininkų pajėgas ir stiprinti oro gynybą“, – sakė šalies vadovas.

Parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragino Europos Sąjungą (ES) plėsti sankcijas Rusijai, ypač – energetikoje. „Rusija finansuoja savo kruvinus veiksmus Ukrainoje iš pinigų, kuriuos jiems sumokame už naftą ir dujas. Tai nebegali tęstis. Negalime savo pačių pinigais finansuoti terorizmo“, – antradienį Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas šalies vadovas.

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT turėtų būti atjunga ne tik Rusija, bet ir Baltarusija. Ministrė pirmininkė pabrėžia, kad ir Baltarusija yra karo dalis. Apie tai premjerė kalbėjo sekmadienį surengtoje spaudos konferencijoje. Premjerė pabrėžia, kad Lietuvos pozicija visad buvo tokia, kad Lietuva yra už plačiausias sankcijas atjungiant institucijas nuo SWIFT. „Institucijos yra SWIFT dalis, ne valstybės.

2020-aisiais, besibaigiant Seimo kadencijai, tuometė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdžia pritarė Lietuvoje steigti valstybinį plėtros banką. Tačiau užduotis įgyvendinti projektą teko anuomet jį kritikavusiems konservatoriams, po Seimo rinkimų atsidūrusiems valdžioje.

Greit sueis treji metai nuo to, kai tuomet dar tik kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda rinkėjams pristatė penkis pažadus, kurių įgyvendinimas esą paverstų Lietuvą gerovės valstybe. Tiesa, lyginant prezidento tikslus su dabartiniais Lietuvos rodikliais, progresas atrodo nedidelis. Ekonomistai ir politologai gana skeptiškai vertina ir prezidento anuomet išsikeltus tikslus, kurie labiau primena premjero pareigas, ir pasiektą rezultatą, kurį lėmė ne politiniai sprendimai.

Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovės „Achema“ darbuotojams pradėjus neterminuotą streiką, reikalaujant vadovybės pasirašyti kolektyvinę sutartį, prezidento patarėja sako, kad būtina skatinti kolektyvinius susitarimus ir didinti jų aprėptį.

Artėjant Vasario 16-osios minėjimo renginiams, viešojoje erdvėje girdėti nuogąstavimas, kad pasikartos Sausio 13-osios minėjimo scenarijus, kuomet minia prie Seimo nušvilpė valstybės vadovus. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai neatmeta, kad kils neramumai, ir tam ragina ruoštis ne tik policiją, bet ir valstybės vadovus. Jie skatinami leistis į dialogą su besipiktinančiais tautiečiais, tačiau tik tokiu atveju, jei šie bus sukalbami.

Vos prieš porą metų prezidentą Gitaną Nausėdą palaikė 8 iš 10 rinkėjų, dabar – tik kas antras. Kas nutiko, kad vos įpusėjus kadenciją prezidento palaikymas taip stipriai smuktelėjo ir laikosi per vidurį? Ir ką tai reiškia G. Nausėdos ateičiai – ar dar pavyks išsikovoti rinkėjų malonę? Vis tik nepaisant smukusio palaikymo, politologai rimtai vertina antros G. Nausėdos kadencijos galimybę.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nuolat tariasi su prezidentu Gitanu Nausėda dėl atsako į Kinijos veiksmus, teigia jo atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė. „Nuolat tariamės su prezidentu visais klausimais, įskaitant ir dėl atsako į Kinijos taikomas neteisėto ekonominio spaudimo priemones“, – BNS ketvirtadienį teigė ministro atstovė.

Ekspremjero Sauliaus Skvernelio sprendimas palikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei įkurti savo politinę jėgą įnešė nemažai sumaišties į Lietuvos politinę padangę. Vienas po kito savo partijas iškeičiantys į naują S. Skvernelio kūrinį pranešė vis daugiau partijų skyrių regionuose.

2021-ieji – neabejotini išbandymų metai Lietuvos valdžiai. Dvi – migrantų ir tebesitęsianti COVID-19 – krizės, aukščiausių šalies vadovų barniai, visuomenės susiskaldymas, mitingų banga ir garsiai riaumojančios Baltarusija ir Kinija – tik dalis šiemet Lietuvos išgyventų sunkumų. Portalas tv3.lt kviečia prisiminti labiausiai 2021 metais dėmesį prikausčiusius politinius įvykius ir skandalus Lietuvoje.

Kyšininkavimu įtariamas buvęs Kauno teisėjas Rimantas Grigas teismo prašo panaikinti prezidento Gitano Nausėdos dekretą dėl jo atleidimo. Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį surengė parengiamąjį bylos posėdį.  R. Grigas prašo atleidimą iš Kauno apylinkės teismo teisėjo pareigų pripažinimo neteisėtu. Atsakovai šioje byloje yra Prezidento institucija ir Teisėjų taryba, jie su ieškiniu nesutinka.

Penktadienį pirmą kartą po „Belaruskalij“ trąšų skandalo pasisakė prezidentas Gitanas Nausėda. Kai kurie parlamentarai ir politologai kritikuoja, kad prezidento reakcija yra gerokai per vėla. Be to, ir komentarai esą tušti, o G. Nausėdos pozicija liko neaiški. Baltarusiškų trąšų skandalo įkarštyje du ministrai – Gabrielius Landsbergis ir Marius Skduodis – pareiškė esantys pasirengę atsistatydinti.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė senatvės pensijų didinimą nuo 2022 metų sausio numatančias įstatymo pataisas. G. Nausėdos teigimu, tai prisidės, kad vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybė Lietuvoje priartėtų prie Vakarų Europos standarto. „Turime pasiekti, kad nė vienas pensininkas Lietuvoje nepatirtų absoliutaus skurdo, o pensijos būtų adekvačios ir užtikrintų orų žmonių gyvenimą.

Seimas atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto, kuriuo jis nepritarė, kad neskiepyti darbuotojai už COVID-19 testus nuo gruodžio turėtų mokėti savo arba darbdavio lėšomis. Atmetus veto priimtos pataisos, kuriomis įtvirtinta prievolė darbuotojams už savo testus susimokėti patiems. Valdantieji ketvirtadienį balsų dauguma atmetė G. Nausėdos veto ir priėmė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas. 73 Seimo nariai balsavo už, 57 – prieš, 4 susilaikė.

Šeštadienio rytą Simono Daukanto aikštėje Vilniuje rinkosi būrys LGBTQ+ vaikus auginančių mamų bei šią bendruomenę palaikančių žmonių. Tarp susirinkusiųjų buvo ir ne vienas žinomas veidas.  Prie prezidentūros atvyko ir daininkė Erica Jennings, kuri sakė, esanti nusivylusi prezidento Gitano Nausėdos požiūriu į LGBTQ+ bendruomenės teises Lietuvoje.  „Tai, kad šiais laikais, XXI amžiuje vis dar turime apie tai kalbėti, man atrodo visiška nesąmonė.

Trečiadienį Palangos gintaro muziejuje apsilankė garbingi svečiai – Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lietuvoje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Politikai nepraleido progos šiek tiek atsipalaiduoti – oficialius kostiumus iškeitė į laisvesnę aprangą.  Gitanas Nausėda muziejuje pasirodė apsivilkęs laisvus baltus marškinius bei džinsus, o juodus lakuotus batus iškeitė į baltus sportbačius.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad didelė dalis savivaldybių pasiruošusios skiepyti savaitgaliais ir per šv. Velykas, taip užtikrinant spartesnį vakcinavimo nuo COVID-19 procesą. Šalies vadovas ketvirtadienį su Vilniaus, Kauno meras Remigijumi Šimašiumi ir Visvaldu Matijošaičiu, taip pat Savivaldybių asociacijos vadovu ir Jonavos rajono meru Mindaugu Sinkevičiumi aptarė skiepijimą artėjantį savaitgalį.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo sustiprinti kai kurių aplinkosaugos rizikų vertinimą, įtvirtinti mokesčių sistemos stabilumą, taip pat užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir teisėkūros proceso skaitmenizavimą. Šalies vadovas viešai konsultacijai teikia Teisėkūros pagrindų bei Mokesčių administravimo įstatymų pakeitimus.

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda žada dėmesį vaikų ir kitų pažeidžiamiausių grupių apsaugai, jei šalis būtų išrinkta į Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybą (ŽTT) 2022–2024 metais. Prezidento teigimu, išrinkus Lietuvą ŽTT nare, didžiausią dėmesį ketinama skirti vaikų, žmonių su negalia, žmogaus teisių gynėjų ir asmenų, gyvenančių konfliktų zonose, teisių gynimui ir skatinimui.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas prašo Raimundo Karoblio patikslinti informaciją dėl Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktoriaus skyrimo proceso, kuriame galėjo dalyvauti prezidentas Gitanas Nausėda. Dokumente, kurį turi BNS, buvusio krašto apsaugos ministro klausiama, ar eidamas šias pareigas jis gavo raštu ar elektroniniu paštu pasiūlymų skirti konkrečius asmenis į karinės žvalgybos vado pareigas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žada derėtis su Latvija dėl trišalės prekybos elektra su Rusija metodikos, Lietuvai siekiant visiškai blokuoti Astravo elektrą.

Lietuva nepripažįsta Aliaskandro Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu, ir Minske surengta inauguracijos ceremonija šios situacijos nekeičia, pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo teigimu, rugpjūtį vykę Baltarusijos prezidento rinkimai nebuvo laisvi, todėl Lietuva pasisako už naujus demokratijos Baltarusijos prezidento rinkimus. „Lietuva nepripažįsta A. Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad Aurelijus Veryga negali likti nuošalyje po to, kai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei teisėsauga pareiškė įtarimus. Prezidentas laukia, kol pats A. Veryga įvertins ir paaiškins susiklosčiusią situaciją. Tokią prezidento poziciją antradienį žurnalistams perdavė prezidento patarėjas Darius Kuliešius. „Mūsų nuomone, ministras Veryga tikrai negali likti nuošalyje, jis turi pateikti savo paaiškinimus, savo įvertinimą situacijos.

Lietuvoje visi žino garsiąją valdovo ir Barboros Radvilaitė meilės istoriją, apipintą legendomis ir sąmokslo teorijomis. Žygimantas Augustas mylimajai nuolat siųsdavo žiedus, brangakmenius ir perlus, pirkdavo brangius drabužius, buvo užrašęs daugiau nei 20 Lietuvos dvarų. Mirus Barborai jos karstą, vežamą iš Krokuvos į Vilnių, gedėdamas lydėjo miestuose eidamas pėsčiomis. Yra išlikę karališkieji laiškai.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda žada siekti aktyvesnės Europos Sąjungos (ES) institucijų reakcijos į Rusijos bandymus iškraipyti istoriją, menkinant sovietų nusikaltimus. Į ES viršūnių susitikimą atvykęs šalies vadovas sakė iškelsiantis šį klausimą Europos Vadovų Taryboje. Prezidento teigimu, Rusijai turi būti nusiųsta aiški žinia, kad Maskvos elgesys yra nepriimtinas ir atsilieps ES-Rusijos santykiams.

Karantino laikotarpis iš esmės sujaukė daugelio įprastinę rutiną: tai atsispindi ir kasdieniame gyvenime, tiek pirkimo įpročiuose tiek žiniasklaidos vartojime, rašoma rinkodaros paslaugų įmonės „Mindshare" pranešime spaudai.

Trečiadienį pranešta, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką. VSD tokią informaciją neigia. Informaciją pateikusio žvalgybos pareigūno tapatybė jo paties prašymu nėra atskleista.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) lyderis Valdemaras Tomaševskis sako, jog nenustebtų, kad politikams pateikta informacija apie Valstybės saugumo departamento (VSD) rinktus duomenis yra teisinga. „Informacijos neskaičiau, galiu spėti, kad tai yra priešrinkiminis ėjimas, kai kurie politikai ieško vietos po saule, Vytautas Bakas – irgi. Kiek ta informacija reali, ar tai buvo daroma – sunku pasakyti (...), bet aš nenustebčiau, jei taip ir būtų.

Seimo valdyba turėtų iš naujo svarstyti klausimą dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nario Vytauto Bako siūlyto tyrimo pagal pranešimą apie Valstybės saugumo departamente (VSD) galimai neteisėtai rinktą informaciją, sako opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas. „Manau, kad dabar tikrai reikia atnaujinti tą klausimą ir svarstyti dėl laikinosios komisijos steigimo.

Žvalgybos pareigūno pranešime minimi žmonės teigia nežinoję, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) galėjo rinkti apie juos informaciją. „Absoliuti staigmena. Dieve mano, aš nežinau, kam aš galiu būti įdomi, kad apie mane kažką rinktų. Mes ir taip vieši, ką čia apie mus rinkti“, – BNS sakė pranešėjo sąraše minima etnomuzikologė, televizijos laidų vedėja Zita Kelmickaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pirmadienį miręs istorijos profesorius Edvardas Gudavičius buvo išskirtinis eruditas ir autoritetas ne vienai mokslininkų kartai. „Pasak prezidento, netekome išskirtinio erudito, autoriteto ne vienai mokslininkų kartai, kuris įtaigiai ir įdomiai, dažnai iš netikėtų perspektyvų atverdavo mūsų istorijos slėpinius, brandino žmonių širdyse savivoką ir pilietiškumą“, – teigiama Prezidentūros pranešime.

Valdantieji „valstiečiai“ su „socialdarbiečiais“ tikina, jog jiems užteks balsų pavasarį atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto mažesnei rinkimų kartelei. „Manau, kad kitas veiksmas bus Seimo apsisprendimas dėl veto atmetimo. Bandysime rinkti 71 balsą atmesti veto, tas tai tikrai. Tai yra nuomonių skirtumas, tai yra politinis sprendimas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis. „Aš manau, kad mes pavasarį atmesim veto.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas per avariją pirmadienio rytą patyrė nesunkių sužalojimų, jis išrašytas iš ligoninės. „J. V. Žukas išleistas iš ligoninės. Pirminiai tyrimai rodo, kad sužalojimai yra lengvi, jis keletą dienų gydysis ambulatoriškai“, – BNS sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Paskutinės apklausos rodo, kad prezidento Gitano Nausėdos reitingai smarkiai smunka. Per vieną mėnesį palankiai vertinančių prezidentą smuktelėjo net 10 procentų. Kas lėmė tokį staigų gyventojų nuotaikų pasikeitimą? Sociologai vardija ne vieną priežastį – prezidento pasyvus elgesys priimant biudžetą, mokesčių kėlimas ir panašiai. Kiek dar gali smukti Nausėdos reitingai kalbame su politikos apžvalgininku Virgiu Valentinavičiumi ir politologu Linu Kojala.

Prezidento Gitano Nausėdos reitingas lapkritį smuko beveik 10 procentinių punktų, rodo šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Tyrimo duomenimis, G. Nausėdą lapkritį palankiai vertino 72,8 proc. gyventojų. Spalį prezidento palankių vertinimų reitingas siekė 82,5 procento. Nepalankiai G. Nausėdos veiklą vertinančiųjų skaičius per mėnesį išaugo nuo 3,3 proc. iki 8,7 procento.

Kitą savaitę Lietuvoje lankysis Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis. Su juo susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda kalbėsis apie santykius su Rusija, aptars taikos derybų klausimus, informavo Lietuvos Prezidentūra.

Seimas ketvirtadienį priėmė Baudžiamojo kodekso pataisą, kuri detalizuoja prezidento teisę suteikti malonę nuteistajam, įtrauktam į susitarimą dėl žvalgų mainų. Prezidentas Gitanas Nausėda sprendimus dėl malonės gali priimti anksčiausiai kitą savaitę – po to, kai įstatymas bus pasirašytas ir rekomendacijas pateiks malonės komisija. Už įstatymo pataisą ketvirtadienį balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo du, susilaikė aštuoni parlamentarai.

Pasaulinį Holokausto forumą rengiantis Izraelis tikisi, kad jame apsilankys ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.  Tarptautinis renginys sausio mėnesį rengiamas tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos ir 75-ųjų Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinių išvakarėse.

Lietuvoje neturėtų būti vieningos istorijos politikos, diktuojamos iš vieno centro, kuriuo sektų savivaldybės, teigia istorikas Alvydas Nikžentaitis. Tai jis žurnalistams pirmadienį Prezidentūroje sakė po ekspertų diskusijų apie istorinę atmintį ir jos įprasminimą. Prezidentūra apie G. Nausėdos iniciatyvą pasiūlyti Seimui nustatyti vieningas gaires istorinei atminčiai įprasminti informavo praėjusią savaitę.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė Seimui kitąmet socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. eurų, daugiausia šių lėšų skiriant spartesniam senatvės pensijų ir išmokų neįgaliesiems augimui. Papildomų lėšų socialinei apsaugai prezidentas siūlo surinkti lėtinant su darbo pajamomis susijusių mokesčių mažinimą, kerpant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui ir labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas.

Buvusios teisininkės ir Seimo narės Neringos Venckienės likimas sudomino JAV žiniasklaidą. „The New York Times“ cituojamas jos advokatas, teigiantis, kad pirmadienį paskelbtas teismo sprendimas suduos milžinišką smūgį „įtakingą pedofilų tinklą paviešinusios“ moters siekiui užginčyti jos grąžinimą į Lietuvą. „Ji gali būti grąžinta bet kurią dieną“, – cituojamas N. Venckienės atstovas.

Prezidento Gitano Nausėdos kanceliarijai pradeda vadovauti Algė Budrytė. G. Nausėdos potvarkiu A. Budrytė į pareigas paskirta nuo pirmadienio. Ji pareigose pakeitė buvusį ilgametį prezidentūros kanclerį Giedrių Krasauską, jis paskirtas vicekancleriu. A. Budrytė vadovavo G. Nausėdos rinkimų kampanijos štabui.

Penktadienio vakarą sostinėje įvyko iškilmingas naujojo šalies prezidento Gitanos Nausėdos inauguracijos pokylis, kurio metu sukviesti ryškiausi lietuviai iš įvairiausių sričių. Renginio nepraleido ir įžymybės. Tarp kviestinių svečių buvo galima pastebėti ir neseniai šeimos pagausėjimo sulaukusį dirigentą Gintarą Rinkevičių. Tiesa, šis renginyje pasirodė vienas. Vis dėlto tai lengvai galima paaiškinti tuo, jog G. Rinkevičiaus žmona Donata vos gegužės gale pagimdė berniuką.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė perdavė naujajam Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai Lietuvos valstybės antspaudą ir Konstituciją. Po to buvo nuleidžiama D. Grybauskaitės vėliava ir keliama G. Nausėdos vėliava. Tai vyko per Prezidento rūmų perdavimo ceremoniją Daukanto aikštėje. Įvykus vėliavos pakėlimo ceremonijai, G. Nausėda kreipėsi į Lietuvos žmones.

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda patarėja užsienio politikos klausimais pasirinko diplomatę Astą Skaisgirytę – Liauškienę, o patarėja teisės klausimais – Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoją Jūratę Šovienę, BNS patvirtino keli informuoti šaltiniai. G. Nausėdos atstovas spaudai Aistis Zabarauskas atsisakė komentuoti būsimus komandos narius. Pasak jo, patarėjai bus pristatyti kitą savaitę prieš inauguraciją.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad dar dvejoja, ar liks premjero pareigose po išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos. „Viduje savo tikrai aš dar turiu pakankamai daug abejonių, dvejonių, yra pamąstymų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras. S. Skvernelis sakė, kad jo apsisprendimas priklausys nuo to, kaip baigsis derybos dėl valdančiosios koalicijos atnaujinimo. Premjeras sakė tikįs, kad koalicinė sutartis bus pasirašyta kitą savaitę.

Su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu penktadienį kalbėjęs išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvai reikia daugiau oro gynybos pajėgumų. Būsimasis šalies vadovas ir NATO generalinis sekretorius kalbėjosi telefonu, BNS pranešė G. Nausėdos atstovas spaudai Aistis Zabarauskas. „Mes sakėme, kad oro gynyba yra svarbi ir mes norėtume jos daugiau“, – sakė A. Zabarauskas. Oro gynyba yra viena silpniausių Baltijos šalių vietų karine prasme.