finansų ministras

Lietuva turi galimybių išbristi iš pasaulį apėmusios koronaviruso pandemijos sukeltos krizės, tačiau būtina atsakingai žvelgti į augančią valstybės skolą, teigia kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka. „Kalbant apie ateitį, kaip mes atsigausime, viskas yra mūsų pačių rankose, visos prielaidos tam yra. (...) Turime nepamiršti, kad turime ne tik efektyviai investuoti, bet ir suvaldyti skolos augimą.

Finansų ministras abejoja, ar šešėlinės ekonomikos dalis 2021 metais sumažės. Viliaus Šapokos teigimu, sunkmečių metu šešėlis yra linkęs augti.  „Padėtis neapibrėžta ir tikrai (nereikia – BNS) tikėtis, kad šešėlis sparčiai trauksis (...) be papildomų priemonių.

Investuojant Europos Sąjungos (ES) fondų lėšas, tempas šiemet yra didesnis nei pernai, tačiau jis išlieka nepakankamas, sako finansų ministras.  „Per septynis šių metų mėnesius investuota 602 mln. eurų iš ES fondų lėšų. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu investicijos yra 31 proc. didesnės, tačiau tam, kad užtikrintume ekonomikos skatinimo ir 2020 metų investicijų spartinimo plano įgyvendinimą, vidutinis investavimo tempas per mėnesį turėtų būti ne mažesnis nei 115,5 mln.

Finansų ministras Vilius Šapoka kartoja, kad pritaria jau veikiančių „Investicijų ir verslo garantijų“ („Invegos“), Viešųjų investicijų plėtros agentūros („Vipos“) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos konsolidavimui, bet skeptiškai vertina valstybės dalyvavimą mažmeninės bankininkystės versle, tam panaudojant Lietuvos pašto infrastruktūrą. „Jeigu Lietuvos paštas pradėtų užsiimti bankine veikla, jis gautų bankinę licenciją ir turėtų stabdyti pašto veiklą.

Finansų ministras Vilius Šapoka skeptiškai vertina kai kurių euro zonos valstybių siūlomą bendro skolinimosi idėją, išleidžiant vadinamąsias „koronaviruso“ obligacijas. Anot ministro, tai didintų Lietuvos skolą, tuo metu lėšos atitektų dideles skolas turinčioms pietinėms ES valstybėms.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako šiuo metu nesiūlantis peržiūrėti 2020 metų biudžeto – ar tai galėtų būti daroma ateityje, priklausys nuo sprendimo, kiek galėtų būti didinamas valstybės skolos lygis. „Šiuo metu tikrai nesiūlome peržiūrėti biudžeto, pagrindinis fokusas dabar turėtų būti, kaip sušvelninti esamą situaciją, kad ta duobė būtų kuo įmanoma švelnesnė“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete antradienį sakė V. Šapoka.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako tikintis, kad nepaisant įvairioms visuomenės grupėms sukeltų lūkesčių, Vyriausybei, Seimui ir Prezidentūrai pavyks rasti sutarimą dėl 2020 metų biudžeto, kuris turi būti subalansuotas ir atitikti fiskalinės drausmės taisykles. „Sprendimai nebus lengvi, bet vardan stabilaus valstybės veikimo esame pajėgūs surasti sutarimą tarp Vyriausybės, Seimo ir prezidento.

Finansų ministras santūriai vertina prezidento Gitano Nausėdos ir kai kurių parlamentarų svarstymus, jog Lietuvoje vertėtų steigti naują valstybinį komercinį banką. Viliaus Šapokos teigimu, naujo banko steigimas pareikalautų didelių lėšų, o jo veikla būtų rizikinga. „Turime pasverti tai, jog Lietuvoje tokių bankų yra buvę ir puikiai visi žinome, kuo tai baigėsi. Tikrai rizikos yra didelės.

Finansų ministerijai pristačius, kokius mokestinius pakeitimus siūloma įvesti Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt studijoje daugiau apie juos pasakoja finansų ministras Vilius Šapoka. Kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija.

Dešimt opozicijai priklausančių parlamentarų kviečia finansų ministrą Vilių Šapoką į artimiausią Seimo posėdį paaiškinti situaciją dėl kitų metų biudžeto formavimo, taip pat finansinių grėsmių ir rizikų Lietuvos ekonomikai. Seimo nariai prašo paaiškinimų, kuo 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektas, pateiktas Europos Komisijai, skirsis nuo pateikiamo Seime spalio mėnesį.

Lietuvoje svarstant nuo 2020 metų įvesti taršių automobilių mokestį, finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad būtina taikyti ir mokesčius, ir paskatas. „Būtina taikyti tiek paskatas pakeisti automobilį į mažiau taršų, tiek tam tikrą registracijos mokestį, tam kad būtų paskata taršų automobilį realizuoti. Aš manau, tik toks „sumuštinis“ galėtų suveikti“, – antradienį Žinių radijui sakė V. Šapoka.

Finansų ministras Vilius Šapoka galutinai neatsako, ar ketina tęsti darbą premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje, tačiau pabrėžia, kad turi užbaigti pradėtus darbus. „Tęsiu pradėtus darbus, dabar pagrindinis dėmesys sutelktas į kitų metų šalies biudžetą. Apie savo norus (dėl tolesnės karjeros – BNS) pagalvosiu,kai situacija taps aiškesnė. Visada sakiau, kad nesu įsikibęs į ministro portfelį, bet pradėtus darbus reikia baigti“, – BNS pirmadienį sakė V. Šapoka.

Seimas priėmė Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo šių metų lapkričio 1 d. taikyti akcizą neapdorotam tabakui. Už naujas nuostatas balsavo 103 Seimo nariai, susilaikė 11 parlamentarų. Kaip anksčiau yra teigęs finansų ministras Vilius Šapoka, šiuo siūlymu siekiama užkirsti kelią kontroliuojančių institucijų nustatytiems piktnaudžiavimo atvejams, kai neapdorotas tabakas panaudojamas nelegaliai apdoroto tabako gaminių gamybai ar prekybai.

  Eurui šiuo metu yra iškilusi „kaip niekad didelė grėsmė“ – ne vien dėl JAV ir Kinijos prekybos karo, bet ir dėl Europoje iškilusių kraštutinių dešiniųjų pažiūrų lyderių, nusistačiusių prieš Europos Sąjungos bendrąją valiutą, antradienį pareiškė Prancūzijos finansų ministras.

Finansų ministerija šiandien išsamiau nusprendė pristatyti, prie kokių pasikeitusių mokesčių turės priprasti žmonės ir, kaip pasikeistų jų pajamos įgyvendinus mokesčių ir pensijų reformą. Išplėtus neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymą iki 2,5 vidutinių atlyginimų, naudą pajustų žmonės, gaunantys iki 1 805 eurų „į rankas“. Taipogi ketinama kasmet nuosekliai didinti NPD. O be to prie reformos prisidėtų ir 2 proc. sumažėjusios socialinio draudimo įmokos.

Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė sako pasigendanti konkretumo didžiosioms Bendrijos narėms siūlant įkurti euro zonos finansų ministro pareigybę ir sudaryti atskirą zonos biudžetą. „Kol kas pavadinimai skambūs, įvairūs, bet turinio mažai“, – žurnalistams Briuselyje sakė šalies vadovė. Pasak jos, Lietuvos parama šioms iniciatyvoms priklausys nuo to, ar jos paskatins efektyvesnį euro zonos vystymąsi.

 2018 metų biudžetas yra išskirtinis, jame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, sveikatos apsaugos stiprinimui, verslumo ir investicijų skatinimui bei savivaldybių finansiniam savarankiškumui, teigia finansų ministras. „Svarbus faktas, kad tai pirmas nedeficitinis biudžetas po Nepriklausomybės atkūrimo, o socialinei atskirčiai mažinti skiriama papildomai 600 mln.

Finansų ministras Vilius Šapoka pranešė, kad laikinai - nuo rudens iki metų pabaigos - bus grąžinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui. Kokia ji bus nuo 2018-ųjų, kol kas neskelbiama. „Mano pozicija nesikeičia, kad iki šių metų pabaigos nuo rudens tas tarifas galėtų būti 9 procentai. Dėl Europos Sąjungos reikalavimų, kadangi galime turėti tik du lengvatinius tarifus.

 „Valstiečiams“ ir konservatoriams sutarus grąžinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui, finansų ministras Vilius Šapoka kol kas neatskleidžia, koks bus jo dydis. „Taip, yra toks svarstymas“ - ketvirtadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams pareiškė ministras, konservatoriaus Mykolo Majausko paklaustas apie naują PVM tarifą šildymui. Seimo pirmininkas Viktoras Pranskietis yra sakęs, kad šis tarifas nuo rudens turėtų būti 15 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui finansų ministras Vilius Šapoka trečiadienį pristatys Vyriausybės pasiūlymus nuo 2018 metų pertvarkyti kai kuriuos mokesčius. Vyriausybė praėjusią savaitę pristatė numatomas permainas, kuriomis siekiama mažinti pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį. Pensijoms, vaikams ir skurdo mažinimui kitų metų biudžete siūloma papildomai beveik 0,5 mlrd. eurų, o bendra suma tam viršys 4 mlrd. eurų.

Ar didinti turto ir kitus mokesčius, gali būti sprendžiama vėliau, antrajame mokesčių peržiūros etape, sako finansų ministras. „Einant antruoju etapu, manau, galima kalbėti ir apie didesnius turto bei kitus mokesčius, kuomet papildomai jau ištrauksime tuos, kurie šiuo metu veikia šešėlyje“, - pirmadienį socialdemokratų frakcijos surengtoje diskusijoje apie pajamų nelygybės mažinimą teigė Vilius Šapoka.

Pagrindiniai sprendimai dėl Vyriausybės planuojamos mokesčių pertvarkos, įskaitant ir darbo pajamų mokesčių perkėlimas darbuotojui, turėtų būti priimti dar šiemet, sako finansų ministras. Vilnius Šapoka interviu BNS sakė, kad pasiūlymai dėl mokestinių lengvatų likimo turėtų būti parengti iki metų vidurio. Ministras taip pat pripažino esantis lengvatų mažinimo šalininkas, tačiau konkrečiai neįvardijo, kurių lengvatų gali būti atsisakyta.

Pensijų kaupimo antros pakopos fonduose atsisakančių gyventojų lėšos turėtų būti grąžintos „Sodrai“, o apskaičiuota jų senatvės pensija turėtų būti tokia, lyg jie nebūtų kaupę pensijų privačiai, teigia finansų ministras. Vilius Šapoka interviu BNS sako, kad gyventojai ir verslas bus skatinami aktyviau kaupti pensijas privačiai, o valstybės parama jiems priklausys nuo šalies finansinių galimybių.

Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad staiga nebus įvedami nauji mokesčiai. Tai jis žurnalistams teigė trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo, kuriame aptartas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas. „Bet kokių naujų mokesčių radimasis ar diskusijos dėl jų gali vykti tiktai iš esmės peržiūrėjus sistemą.

  Vilniaus savivaldybei keliant sąlygų ir sudarant kliūčių energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ įgyvendinamam Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektui, finansų ministras Vilius Šapoka suabejojo, ar Vilniui tikrai reikia 350 mln. eurų investicijų.

Finansų ministro Viliaus Šapokos patarėja strateginio planavimo, organizacijų pokyčių ir jų valdymo klausimais dirbs nepriklausoma vadybos konsultantė Rita Rekašiūtė-Balsienė. Finansų ministerija BNS pranešė, kad ministro patarėja pradės dirbti nuo vasario 1 dienos. „Norint efektyviai veikiančios struktūros, reikia periodiškai peržiūrėti visą mechanizmą, rasti silpnas vietas, kurias būtina sureguliuoti.

Atėjusi nauja valdžia beveik kiekvieną dieną stebina pasiūlymais keisti nusistovėjusią situaciją. Ne išimtis ir finansų sfera. Naujasis finansų ministras Vilius Šapoka TV3 studijoje atskleidė ne tik tai, kad bus peržiūri įvairūs finansuojami projektai ir mokestinės lengvatos, bet ateis laikas ir naujiems mokesčiams, kurie palies daugelį lietuvių. Artūras Anužis: Yra mokesčių, apie kuriuos nuolat diskutuojama, bet iki šiol nebuvo apsispręsta iki galo.

Paskirtasis finansų ministras Vilius Šapoka pripažįsta, kad nebėra laiko iš esmės patobulinti 2017 metų biudžeto projektą, o pagrindinių mokesčių permainų bus ne anksčiau kaip 2018 metais. V.Šapoka tikisi surasti bendrą kalbą su Europos Komisija dėl naujo socialinio modelio pripažinimo struktūrine reforma, taip pat sieks įgyvendinti „valstiečių“ pažadą kitąmet padidinti pensijas 40 eurų.

Štai jau turime naująjį premjerą, greitai bus suformuota ir naujoji vyriausybė. Bus patvirtinta Vyriausybės programa, o vėliau – ir detalus jos įgyvendinimo planas. Tai – kertiniai dokumentai, kuriais koaliciją sudarę politikai suformuluoja užduotis visose administravimo institucijose dirbantiems tarnautojams. Tik tada, parengus priemonių planą, paaiškės konkretūs ateinančiųjų ketverių metų valdžios sprendimai.

Premjeru paskirtas Saulius Skvernelis antradienį patvirtino, kad buvęs Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka yra kandidatas į finansų ministrus. V.Šapoka sako svarstantis galimybę tapti ministru „valstiečių“ ir socialdemokratų koalicinėje Vyriausybėje. „Yra kandidatų“, – žurnalistų klausiamas, ar, be V.Šapokos, dar yra kandidatų vadovauti Finansų ministerijai, atsakė S.Skvernelis.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, jog pirmadienį vykusiame Euro grupės posėdyje Briuselyje pirmą kartą buvo aptartos galimybės palengvinti Graikijos skolų sąlygas, tačiau konkretūs sprendimai gali paaiškėti mėnesio pabaigoje. „Konstatuota (Euro grupės posėdyje - BNS), kad yra pažanga priimant politinius sprendimus dėl konkrečių priemonių Graikijoje, bet darbo, kurį dar reikia atlikti lieka.

Subalansuoto Lietuvos biudžeto galima tikėtis 2017 metais, tikina finansų ministras. Anot Rimanto Šadžiaus, tai lems geresnis mokesčių administravimas. „Aš suprantu, kad tai nuskambės bravūriškai,bet žiūrėdamas į tuos rezultatus, kuriuos atneša pačios paskutinės pritaikytos mokesčių administravimo priemonės, aš tokią perspektyvą matau kaip gana ženklią tikimybę jau 2017 metais“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė R.Šadžius.

Finansų ministras Rimantas Šadžius žada siekti kitų metų biudžeto projekte padidinti išlaidas vidaus saugumui nemažinant krašto apsaugos finansavimo. „Dėsiu visas pastangas surasti galimybes pafinansuoti ir kitus svarbius skausmingus taškus nepažeidžiant krašto apsaugos finansavimo“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. „Aš manau, kad taip“, - atsakė ministras, paklaustas, ar ketinama didinti išlaidas vidaus saugumui. Konkrečių sumų ministras nenurodė.

Finansų ministras nepritaria idėjai leisti savivaldybėms platinti obligacijas. Rimantas Šadžius sako, kad tokios obligacijos sudarytų papildomą riziką fiskaliniam tvarumui. „Nė viena savivaldybė savarankiškų obligacijų Lietuvoje, kol aš einu šias pareigas, neplatins, bent jau mano valia.

Graikijos finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) šeštadienį pareiškė, kad jo šalis galėtų apseiti be naujos „paskolos“, jeigu jos skolos būtų restruktūrizuotos, Atėnams laukiant žinių, ar pavyko užsitikrinti kritiškai reikalingą išmoką pagal finansinio gelbėjimo programą. Paklaustas, ar šalis galėtų apseiti be tų lėšų, J.Varufakis sakė dienraščiui „Efimerida ton Sindakton“: „Aišku, kad gali. Tačiau viena sąlygų, kad tai įvyktų – svarbus skolų restruktūrizavimas.

 Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pavasario susitikime Vašingtone dalyvaujantis finansų viceministras Algimantas Rimkūnas teigia, kad šiuo metu svarbu tinkamai pasinaudoti ekonomikos skatinimo priemonėmis. „Globaliame pasaulyje šalių ar net regionų ekonomikos viena nuo kitos priklausomos, todėl labai svarbu, kad jos vystytųsi tolygiai ir nuosekliai. Pavasario susitikimo žinia aiški – būtina užtikrinti ilgalaikį globalų ekonomikos augimą ir tvarumą.

 Nutylėti savo biografijos faktus – tokios pozicijos laikosi finansų ministras Rimantas Šadžius, šiukštu, neprabylantis, ką po aukštosios mokyklos baigimo bene šešerius metus veikė Maskvoje. Išgryninti senelio biografijos faktus, kuriais galima didžiuotis, – tai vėlgi to paties ministro pozicija. Tačiau dokumentai rodo, kad ne viskas balta, kaip visuomenei teigia šis politikas. Didžiuojasi seneliu Praėjusios savaitės „Valstiečių laikraščio“ Nr.

Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas penktadienį sakė, kad šalies ekonomika kitais metais gali susitraukti 4 procentais ir kad biudžeto deficitas gali būti 3 procentai. Rusų žurnalistams ministras sakė, kad ekonomika susitrauks 4 procentais, naftos kainai esant maždaug 60 dolerių už barelį. Jis pridūrė, jog tikisi, kad rublio kursas bus maždaug 51 rublis už dolerį.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepatenkinta Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbu, nes prastai surenkami kai kurie mokesčiai, pirmiausia – pridėtinės vertės mokestis (PVM). Priekaištus dėl VMI darbo valstybės vadovė išsakė antradienį susitikusi su finansų ministru Rimantu Šadžiumi, kaip rašo portalas vz.lt. „Prezidentei ypatingą nerimą kelia PVM surinkimas, kuris per šių metų pirmuosius keturis mėnesius nuo plano atsiliko apie 200 mln. litų.

Finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuvos gynybos biudžetas yra „pakankamai didelis“ ir papildomai galima skirti tik „kelis milijonus litų“. „Krašto apsaugos finansavimas yra pakankamai didelis. Sutinku su tais, kurie sako, kad krašto apsaugai finansuoti skirtos lėšos turi būti naudojamos efektyviai“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Vyriausybė, užsibrėžusi tikslą dar šiemet pradėti kompensuoti pensijas, toliau svarsto naujų mokesčių įvedimą ir senų didinimą. Naujausia idėja – mokestis už automobilius. Apie tai pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su finansų ministru Rimantu Šadžiumi. – Pone ministre, kam reikia mokesčio už automobilius? – Jūs nelabai teisingai įvardinote.

Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos tyrimas parodė, kad jos padėtis prastesnė nei manyta. Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad inspekcijos informacinės technologijos veikia netinkamai. Tuo tarpu VMI atstovas teigė, kad inspekcija tyrimo išvadų dar neturi, todėl jų nekomentuoja. „Tyrimas yra atliekamas, jis tuoj pasibaigs.

Graikijos parlamentas antradienį paryčiais nubalsavo, kad vienam buvusiam finansų ministrui, įtariamam per savo kadenciją klastojus konfidencialius mokesčių vengiančių asmenų sąrašus, turi būti pateikti baudžiamieji kaltinimai. Beveik devyni dešimtadaliai balsavime dalyvavusių įstatymų leidėjų pareikalavo, kad buvusiam ministrui Georgui Papakonstantinui (George Papaconstantinou) būtų pateikti kaltinimai dėl pasitikėjimo pažeidimo, dokumentų klastojimo ir pareigų nevykdymo.

Naujuoju euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininku sauso 21-osios vakare išrinktas Nyderlandų finansų ministras Jerunas Deiselblumas (Jeroen Dijsselbloem), praneša AFP. J. Deiselblumas buvo vienintelis kandidatas į šį postą. Iš 17 šalių, priklausančių euro grupei, J. Deiselblumo kandidatūrą palaikė 16. Tik viena šalis, kuri oficialiai kol kas neskelbiama, balsavo prieš.

Įtakingas "Financial Times" leidžiamas žurnalas "The Banker" Latvijos finansų ministrą Andrį Vilką įvardijo kaip geriausią 2012 m. Europos finansų ministrą. Pirmadienį ministerijos atstovai spaudai teigė, kad leidinys aukštai įvertino A. Vilko darbą stabilizuojant šalies finansinę situaciją. "Man didelė garbė gauti geriausio Europos finansų ministro vardą, nes juo įvertinamas ne tik finansų ministerijos, bet ir kitų ministerijų darbas kovojant su krize.

Olandijos finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas, palyginti naujokas Europos Sąjungos (ES) politikoje, šiuo metu laikomas favoritu užimti euro grupės, kurią sudaro 17 euro zonos narių finansų ministrai, vadovo postą, rašo Vokietijos naujienų portalas „Der Spiegel“. Oficialus pranešimas dėl vadovo pasikeitimo bus pateiktas tik sausio 21 dieną, bet Briuselyje ir kitose euro zonos valstybių sostinėse 46-erių Olandijos finansų ministras jau atvirai laikomas paskirtu dabartinio euro grupės vado...

Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble) paneigė žiniasklaidos pranešimus, esą Graikijai bus skirti papildomi dveji metai antikrizinei programai įgyvendinti. „Aš negaliu to patvirtinti“, - pareiškė Vokietijos finansų ministras trečiadienį Berlyne.

Portugalijos finansų ministras Vitoras Gasparas (Vitor Gaspar) trečiadienį pranešė, jog vyriausybė didins mokesčius ir taip stengsis užtikrinti, kad surinks pakankamai pajamų ir pasieks planinius biudžeto rodiklius, numatytus pagal 78 mlrd. eurų vertės gelbėjimo paketą. Pajamų mokestis didės nuo 9,8 iki maždaug 11,8 proc. Taip pat jau šiemet bus įvesti nauji mokesčiai kapitalui ir prabangiai nuosavybei.

Italijai, anot šalies finansų ministro Vittorio Grillio, nereikia finansinės paramos dabartinei krizei įveikti. Roma neketina prašyti pagalbos iš Europos centrinio banko, pabrėžė jis interviu laikraščiui „Repubblica“, kurį cituoja agentūra „RIA Novosti“. V. Grillis pripažino, kad Italijos ekonomiką yra ištikusi recesija, tačiau pareiškė įsitikinimą, kad šalis sugebės savarankiškai įveikti dabartinius sunkumus.