finansų ministerija

Finansų ministerija siūlo nepritarti Seimo narių pateiktam siūlymui nuo kitų metų padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais ribą nuo šiuo metu taikomos 100 tūkst. litų iki 250 tūkst. litų, nes tokios ribos nustatymas neatitiktų Europos Sąjungos (ES) teisinio reguliavimo. Tačiau Finansų ministerija, atsižvelgdama į ES Tarybos sprendimą, kuriame Lietuvai leista nuo 2012 metų padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą iki 45 tūkst.

Finansų ministerija parengė pakeitimus, susijusius su fiksuoto gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimu, įsigyjant verslo liudijimą. Sutarus dėl pakeitimų, jie galėtų įsigalioti nuo 2012 metų.

Ketvirtadienį Graikijos parlamentas ruošiasi antrajam balsavimui dėl taupymo programos, kurią šalis turi įgyvendinti, kad gautų tolimesnę finansinę pagalbą. Antrasis balsavimas yra susijęs su trečiadienį patvirtinto griežtų taupymo priemonių paketo įgyvendinimu. ES džiaugiasi trečiadienio balsavimo rezultatu ir teigia, kad šis žingsnis buvo gyvybiškai svarbus norint apsaugoti šalį nuo nemokumo.

Ministrų Kabinetas iki pirmadienio nukėlė klausimo dėl pensijų kaupimo modelio svarstymą. „Iš esmės yra sutarta, ir aš tikiu, kad dar šitoje Seimo sesijoje bus pateikimas. Dėl pačių pensinių fondų veiklos įstatymų projektams buvo pritarta, o liko vieno puslapio įstatymas dėl pensijų sistemos reformos įstatymo pataisų, kuriame siūloma keisti pačią kaupimo formulę, kad 2 proc. būtų pervedami iš „Sodros“, vėliau 2 proc.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė užtikrina, kad kitais metais bus atkurtos pensijos ir dirbantiems, ir nedirbantiems pensininkams. Naujų mokesčių finansų ministrė nežada, tačiau kažkokių korektyvų, lengvatų atsisakymo neatmeta. „Tikrai jokių siūlymų dabar Finansų ministerija nerengia, ir 2012 metų biudžeto perspektyvos labai stipriai priklausys nuo to, ką mes matysime rudenį, atnaujinę makroekonomines prognozes.

Latvijos finansų ministerijos duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius valstybės skola sumažėjo 4,4 mln. latų, iki 5,085 mlrd. latų, tai sudaro 37,9 proc. bendrojo vidaus produkto. Latvijos užsienio skola balandžio pabaigoje siekė 4,077 mlrd. latų , t.y. 82,4 proc. bendros valstybės skolos, o vidaus skola siekė 873,4 mln. latų - 17,6 proc. bendros valstybės skolos.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepciją neliks galimybių šias atsargas išleisti politinio ciklo (priešrinkiminėms) priemonėms ir bus užkirstas kelias skaudžioms iš tokios politikos kylančioms porinkiminėms pasekmėms šalies ūkiui: infliacijai, nedarbo didėjimui, didelėms palūkanoms, skolos didėjimui, mokesčių didinimo ateityje rizikai.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei pareiškus, kad pensijų atstatymo į prieškrizinį dydį ir Minimalios mėnesio algos (MMA) klausimas iš esmės išspręstas, o premjerui muistantis dėl konkrečių skaičių, analitikai įžvelgia politikavimus, o opozicija kyla atakon. Analitikas: politikams reikės apsispręsti Nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas teigė daugiau problemų matąs atstatant pensijas į prieškrizinį dydį nei didinant MMA.

Per pirmąjį ketvirtį iš šešėlinio verslo galėjo būti ištraukta apie 170 - 180 mln. litų, preliminarius skaičius pateikia Finansų ministerija. „Pajamų planas yra vykdomas, pirmą ketvirtį pajamų surinkta daugiau nei pernai, klausimas, kiek ir dėl ko. Apie 170-180 mln. litų mes negalime paaiškinti makroekonominiu scenarijumi“, - pirmą metų ketvirtį iš šešėlio galimai ištrauktas pajamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje trečiadienį skaičiuoja Ingrida Šimonytė, finansų ministrė.

Krizės metu skolas 26 mlrd. litų išauginusi dabartinė Vyriausybė paskelbė planus sukurti iki 40 mlrd. litų vertės fondą, kuris galbūt padės pragyventi galimą kitą sunkmetį. „Reikia pasirengti atsitiktiniams įvykiams, kurių anksčiau ar vėliau vargu ar išvengsime.

Abiejų rankų pirštų neužtektų suskaičiuoti, kiek kartų Lietuvoje vėl ir vėl diskutuojama apie nekilnojamojo turto mokestį gyventojams. Vieną kartą diskusija netgi priėjo iki konkrečių Finansų ministerijos pateiktų alternatyvų, kurios parodė, kad iš šio mokesčio biudžetas galėtų gauti nuo 40 iki 73 mln. litų. Lyginant su 20 milijardų litų nacionalinio biudžeto pajamų, šis nė pusės procento nesiekiantis derlius, atrodė, atšaldė mokesčio entuziastus.

Finansų ministerija Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), patenkinant visus iki šiol jos pateiktus prašymus, jau pervedė 26,4 tūkst. litų Privatizavimo fondo lėšų, skirtų padengti kasos aparatų įsigijimo išlaidas. Gavusi lėšas VMI jau pradėjo kompensavimą ir pervedė lėšas pirmiesiems pašymus pateikusiems gyventojams. Vyriausybė kompensuoti kasos aparato įsigijimo išlaidas ir iš Privatizavimo fondo skirti 3 mln.

Finansų ministerijos piešiamas šių metų ekonomikos atsigavimo scenarijus yra pakankamai realus - 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas yra galimas, tačiau iš to nederėtų padaryti skubotų išvadų - toks spartus ekonomikos augimas mūsų nelaukia kelis metus iš eilės, to tikrai neturėtų būti, teigia prof. Rimantas Rudzkis.

Graikijos finansų ministerija griežtai sukritikavo tarptautinės reitingų agentūros „Moody's Investors Service“ sprendimą sumažinti Graikijos skolinimosi reitingą nuo Ba1 iki B1 su neigiama perspektyva, praneša„RIA Novosti“. „Šis „Moody's“ sprendimas sumažinti reitingą yra absoliučiai nepagrįstas, nes jį priimant nebuvo atsižvelgta į ekonomines sąlygas, su kuriomis susiduria Graikija.

Europos Komisijoje antrus metus leidžiantis už mokesčių politiką atsakingas komisaras Algirdas Šemeta interviu ,,Ekonomika.lt“ teigė, kad Lietuvai džiaugtis atsigavimu dar anksti. Ar sekate savo buvusios darbovietės – Finansų ministerijos – veiklą ir Lietuvos politikos įvykius, kaip vertinate Lietuvos biudžeto politiką? Be abejo, nuolat domiuosi, kas vyksta Lietuvoje, kokie sprendimai priimami. Smagu, kad ekonomika atsigauna, pradedame ropštis iš duobės.

Sausį atliktos viešosios nuomonės apklausos rezultatai parodė, kad po sėkmingo perėjimo prie euro daugiau estų remia vieningą Europos valiutą. Estijos finansų ministerija pranešė, kad 65 proc. apklaustų Estijos piliečių manė, kad perėjimas prie euro buvo teisingas sprendimas, o iš visų apklaustųjų 60 proc. rėmė eurą. Ne Estijos piliečių ir mažas pajamas gaunančių žmonių parama eurui siekia atitinkamai 39 ir 44 proc. Bendra šių dviejų grupių paramai eurui siekia mažiau nei 50 proc. 90 proc.

Šiais metais bus galutinai baigtas gyventojų turėtų rublinių santaupų atkūrimas. Baigus šį procesą, kasmet bus sutaupyta po daugiau nei milijoną litų dabar skiriamų rublinių indėlių atkuriamosioms sąskaitoms tvarkyti. Turėtų rublinių santaupų atkūrimas trunka jau trylika metų. Per šį laiką daugiau nei milijonui šalies gyventojų į sąskaitas buvo pervestos ne didesnės nei 6 tūkst. litų sumos, o iš viso buvo atkurta santaupų už 3,6 mlrd. litų.

Europos investicijų fondas po susitikimo su Ūkio ir Finansų ministerijų atstovais pranešė mažinantis bankams „Swedbank“ ir SEB skirtas lėšas, nes jie neišdalijo smulkiajam verslui minimalaus kiekio paskolų, rašo „Verslo žinios“. Įmonių kreditavimui per Europos investicinį fondą (EIF) skirtos lėšos, dalytos per bankus, verslą pasieks kitomis priemonėmis, informaciją papildo Ūkio ministerija.

Užsimojusi iš šešėlio ištraukti milijardą litų, trečiadienį Vyriausybė pritarė kasos aparatų įvedimui turguje, o netrukus Lietuvoje ketinama apriboti ir galimybę su tiekėjais atsiskaityti grynaisiais pinigais, rašo „Verslo žinios“. „Didmeninių atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas būtų viena iš priemonių mažinant neapskaitytų finansinių operacijų riziką ir duotų didžiausią efektą“, - neabejoja Nerijus Udrėnas, prezidentės patarėjas.

Lietuva žengti į tarptautinę obligacijų rinką 2011-aisiais planuoja du kartus ir tokiu būdu iš viso pasiskolinti apie 4 mlrd. litų. Analitikai vertina, kad pasiskolinti pavyks ir kiek mažesnėmis palūkanomis nei šiemet, mat šalies finansų padėtis stabilizuojasi, rašo „Verslo žinios“. Finansų ministerija dar spalį skelbė, kad biudžeto deficitui finansuoti ir ankstesnėms skoloms grąžinti 2011 m. numatoma pasiskolinti apie 6,1 mlrd. litų - beveik perpus (arba 5,7 mlrd.

Ekspertai tikina, kad degalų kainos iki metų pabaigos dar šiek tiek kils. O nuo kitų metų sausio 1 d. didinamas dyzelino akcizas, tad šios rūšies degalų kainos šoktelės dar bent 12 centų už litrą, antradienį rašo „Vilniaus diena“. „Šiais metais dyzelino akcizui baigiasi vienas iš ES Lietuvai suteikto pereinamojo laikotarpio etapų. Dėl įsipareigojimų Bendrijai nuo kitų metų sausio dyzelino akcizo tarifas didės nuo 947 litų iki 1043 lito už 1000 litrų.

2010 metų trečiojo ketvirčio ir užimtumo ir laisvų darbo vietų rodikliai rodo, kad Lietuvoje įvyko darbo rinkos lūžis – prasidėjo kilimas. Anot Finansų ministerijos, tai gan neįprasta, nes darbo rinkos rodikliai paprastai ima gerėti tik praėjus dvejiems metams nuo bendrojo vidaus produkto augimo pradžios. Beveridžo kreivė, rodanti darbo rinkos būklę, patikimo išankstinio rodiklio reputaciją įgijo, kai pirmoji pranešė apie artėjantį ūkio nuosmukį.

Pirmadienio pasitarime Vyriausybei pateikta valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimo koncepcija, kurioje numatyta, kad Finansų ministerija valstybės valdomoms įmonėms kasmet nustatys siektinus finansinius rodiklius, kiek jos turės sumokėti dividendų į valstybės biudžetą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas kitą savaitę žada prašyti Vyriausybės skirti 90 milijonų litų vėluojančioms socialinėms pašalpoms išmokėti. Kaltina Vyriausybę Finansų ministerijos atstovė Giedrė Balčytytė portalą balsas.lt patikino, kad valstybės finansų srautai nestringa, o pinigų išmokoms pritrūko dėl to, kad savivaldybėms nesisekė planuoti. „Dar metų pradžioje buvo aišku, kiek pinigų skirta,“ – sakė G. Balčytytė.

Seimo tinklalapyje pateikiama apibendrinta informacija apie išlaidas audito, teisinėms ir finansinėms paslaugoms, konsultacijoms, studijoms, moksliniams tyrimams 2008-2010 metais. Šiemet brangiausiai konsultuotis ir tyrinėti ketina Susisiekimo ir Finansų ministerijos bei joms pavaldžios įstaigos. Milijonai liejasi laisvai Liberalo Eligijaus Masiulio vadovaujama susisiekimo ministerija planuoja tokioms reikmėms pakloti 21 mln. 432, 3 tūkst. litų.

1990-aisiais nepriklausomybę susigrąžinusi Lietuva dvejus metus sugebėjo išgyventi nesiskolindama, o vien per 2009-2010 metus Vyriausybė tautai užvertė 25 mlrd. 600 mln. litų skolos naštą. Kol Vyriausybė džiaugiasi, kad šiandienės Lietuvos skola yra viena mažiausių ES, „Respublika“ išsiaiškino, kad po Kovo 11-osios Akto paskelbimo mūsų šalis be įsiskolinimų gyveno iki 1992 metų gegužės.

Finansų ministerija meta gelbėjimosi ratą prasiskolinusiai Vilniaus savivaldybei: teikiant kitų metų biudžeto projektą, numatoma gerokai padidinti savivaldybės skolinimosi limitą. Tai leis sostinei atsiskaityti su šiandieniais kreditoriais, bet įklampins į skolas bent 20 metų.

Finansų ministrei Ingridai Šimonytei į rankas pakliuvo labai puikus ginklas kovai su visuomenės nepasitikėjimu valdžia, nesugebančia įveikti krizės. Tai oficiali Lietuvos statistika. Nuo šiol ponios Šimonytės valdymo sričiai priklausys ir Statistikos departamentas. Ji galės skirti ir atleisti šitos institucijos vadovus.

Valstybės skolą skaičiuojančio portalo 2g.lt duomenimis, rugpjūčio pabaigoje valdžios sektoriaus skola bus 32,8 mlrd. litų. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje vienam gyventojui tenkanti skolos dalis perkops 10 tūkst. litų ribą. Tai paaiškėjo sužinojus naujausius Statistikos departamento duomenis apie tikslų gyventojų skaičių. Rugpjūčio pradžioje Lietuvoje oficialiai gyveno 3 349 872 gyventojai.

Rusijos Finansų ministerija siūlo atleisti 20 proc. valstybės tarnautojų ir taip sutaupyti biudžeto pinigus. Jei pasiūlymui būtų pritarta, tai darbo netektų daugiau kaip 120 tūkst. žmonių. Valstybei jų atleidimas padėtų sutaupyti 43,4 mlrd. rublių. Kad ministerijos būtų paskatintos atleisti dalį biurokratų, siūloma, kad jų nuožiūrai bus palikta pusė sutaupytos sumos – 22 mlrd. rublių. Šie pinigai galėtų būti naudojami likusių dirbti tarnautojų atlyginimų kėlimui ar kitokiam jų motyvavimui.

Šimtai aktyvistų, priklausančių „Visų darbininkų kovos frontui“, ketvirtadienį užėmė Graikijos finansų ministeriją. Taip aktyvistai reiškia savo nepasitenkinimą vyriausybės sprendimais mažinti viešąsias išlaidas ir didinti mokesčius. Naujienų agentūra AFP skelbia, kad akcijoje dalyvavo apie 300 žmonių. Ryte jie įėjo į ministerijos pastatą. Apsauga dėl to jokių prieštaravimų neturėjo. Vėliau protestuotojai ant pastato išskleidė plakatą, kaltinantį vyriausybę antiliaudine politika.

Vyriausybė trečiadienį svarstys beveik dvejus metus Seimo stalčiuose gulėjusį projektą, parengtą pagal piliečių peticiją. Projektu siūloma uždrausti nustatyti skirtingas draudimo įmokas privalomai civilinę atsakomybę besidraudžiantiems vairuotojams "dėl amžiaus ar lyties, rasės, etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų, tikėjimo, odos spalvos ar socialinės padėties", rašo "Vakaro žinios". Tačiau Finansų ministerija parengė kitą projektą, kuriuo siūlo Vyriausybei Seimo Peticijų komisijos ...

Finansų ministerijos duomenimis, valstybės skola 2009 metų pabaigoje sudarė 29,3 proc. BVP (27 mlrd. 104,9 mln. litų). Konsoliduotą valstybės skolą sudarė: centrinės valdžios skola – 25 mlrd. 660,9 mln. litų, vietinės valdžios skola – 1 mlrd. 354 mln. litų ir socialinės apsaugos fondų skola – 90 mln. litų. Valdžios sektoriaus skola vidaus finansiniam sektoriui sudarė 6 mlrd. 641,1 mln. litų, nefinansiniam sektoriui – 322,2 mln.