eurostat

Lietuvos pilietybė 2006 metais buvo suteikta 467 asmenims ir tai buvo mažiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje. Tokius duomenis savo tinklapyje skelbia ES statistikos tarnyba „Eurostat“. Mažiau nei tūkstančiui asmenų, „Eurostat“ duomenimis, pilietybę 2006 metais dar suteikė Malta (474) ir Lenkija (989). Visose kitose ES šalyse šis rodiklis buvo didesnis. Kaimyninių Latvijos ir Estijos pilietybę 2006 metais atitinkamai gavo 18 964 ir 4 781 asmuo.

Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko gerokai mažiau vaikų nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES). Tai matyti iš naujausių, praėjusią savaitę paskelbtų ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenų. Tyrimas atspindi 2006-ųjų metų padėtį 25-iose tuomet Bendrijai priklausiusiose šalyse. Anot statistikų, ikimokyklinio ugdymo įstaigas Lietuvoje lanko kiek daugiau nei pusė (56 proc.) trijų metų ir vyresnių vaikų. Pagal šį rodiklį Lietuva drauge su Lenkija (28 proc.) ir Malta (58 proc.

Per metus kiek ūgtelėjęs nedarbas Lietuvoje spalį buvo mažiausias tarp trijų Baltijos šalių ir nesiekė Europos Sąjungos (ES) vidurkio, rodo penktadienį ES statistikos tarnybos „Eurostat“ paskelbtų duomenų. Nedarbo lygis Lietuvoje spalį siekė 4,7 proc. ir buvo gerokai mažesnis už 7,1 proc. siekiantį ES vidurkį. Kitose dviejose Baltijos šalyse nedarbo lygis ES vidurkį viršijo: Latvijoje - 7,2 proc., Estijoje 7,5 procento. Daugiausia bedarbių spalį turėjo Ispanija - 12,8 proc.

Vidurio ir Rytų Europos imigrantų antplūdis į senąsias ES nares nepridarė žalos jų darbo rinkai, praneša Europos Komisija. Imigrantų, tokių kaip archetipinis „lenkas santechnikas“, keliamos grėsmės buvo svarstomos keletoje šalių. Komisijos pranešime teigiama, jog per laikotarpį nuo 2003 iki 2008 metų Rytų Europos piliečių senosiose Sąjungos valstybėse padidėjo nuo 0,2 iki 0,5 proc. Tačiau jie, kaip teigiama, užpildė laisvas darbo vietas ir nenumušė atlyginimų dydžio.

Naujausiais statistikos duomenimis, imigrantų skaičius Lietuvoje - vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), o didžioji jų dalis - ne ES šalių piliečiai. Kaip antradienį paskelbė ES statistinė tarnyba „Eurostat“, iš 2006 metais ES registruotų 3 mln. imigrantų Lietuvoje gyveno 2 200. Palyginus su kitomis ES šalimis mažiau jų buvo tik Maltoje - 700. Latvijoje buvo 2 300 imigrantų, o duomenų apie Estiją nebuvo. Daugiausia imigrantų gyveno Ispanijoje - 803 tūkst., Vokietijoje - 558 tūkst.

Nauji „Eurostat“ duomenys rodo, kad Europos Sąjungos prekybos su Rusija apimtys nepaisant ganėtinai įtemptų santykių nuo 2000 metų išaugo net triskart. Dvišalės prekybos apimtys pirmojoje šių metų pusėje siekė 153 mlrd. eurų. Didžiausios Rusijos prekybos partnerės ES viduje yra Vokietija, Olandija ir Italija.

Lietuvoje didėjant interneto skvarbai, taip pat ir aptarnavimo mokesčiams bankuose, auga ir poreikis dažniau naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis, rašo „Respublika“. Internetas gali padėti tiems, kurie smarkiai pašokus aptarnavimo mokesčiams nori sutaupyti. Ir nors daugėja elektronine bankininkyste besinaudojančių žmonių - neseniai „Swedbank“ internetiniame banke buvo sulaukta milijonojo vartotojo, Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio.

Minint Tarptautinę oraus darbo dieną Lietuvos profesinės sąjungos primena, jog 70 proc. Lietuvos dirbančiųjų gauna mažesnį negu vidutinis darbo užmokestį. Pagal Statistikos departamentą, šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 2237 litai. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas esamą darbuotojų situaciją įvertino skaičiais.

Šių metų rugpjūtį, palyginti su liepa, mažmeninės prekybos apyvarta euro mzonoje padidėjo 0,3 procento, o visoje Europos Sąjungoje (ES) – 0,4 proc., rašo „Respublika“. ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, per rugpjūčio mėnesį mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje sumažėjo 2,5 proc. Šių metų rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, euro zonoje prekybos apyvarta sumažėjo 1,8 proc., o ES – 0,2 proc.

Milžiniškos problemos JAV finansų sektoriuje sukėlė tikrą „domino efektą“ ir kitų šalių rinkose. Tačiau ir be nerimą keliančių naujienų iš už Atlanto prie Baltijos liūdnos žinios į eterį transliuojamos jau senokai. Kaip pažymėjo laikraštis „The Economist“, Rytų Europos ekonomikos pamažu atsisveikina su ekonomine pasaka, o Latvijoje ir Estijoje atsitiko tai, ko galbūt ir reikėjo tikėtis: sprogo ekonomikos muilo burbulas.

Rinkų ekspertai yra vieningos nuomonės - šiuo metu visos trys Baltijos šalių ekonomikos leidžiasi, skiriasi tik pagreitis. „SEB“ banko prezidento patarėjo G. Nausėdos teigimu, Lietuva džiaugsis šiais metais dar palyginus sparčiu ekonomikos augimu (5-5,5%). Tuo tarpu kitose Baltijos šalyse situacija atrodo kiek prasčiau: Latvijos augimas sukiosis apie 0%, o Estija kitais metais patirs klasikinę recesiją, t.y. augimas bus neigiamas.

Naujausi demografiniai tyrimai liudija, kad iki 2060 m. D. Britanija pagal gyventojų skaičių pralenks Vokietiją ir Prancūziją. Europos statistikos žinybos „Eurostat“ pranešime teigiama, kad iki 2060 m. D. Britanijos gyventojų skaičius padidės 25 proc. ir pasieks 77 mln. Tuo tarpu Vokietijos gyventojų skaičius per 50 artimiausių metų sumažės nuo dabartinių 82 mln. iki 70 mln. Prancūzijoje 2060 m. gyvens ne daugiau nei 72 mln. žmonių.

„Eurostat“ pateikia lentelę, rodančią Europos Sąjungos valstybių ūkio augimo dinamiką 2007–2008 metais. Kas ketvirtį matuojamas BVP (bendrasis vidaus produktas) rodo nacionalinių ūkių pulsą.

Bendras Europos Sąjungos (ES) gyventojų amžiaus vidurkis ir toliau nesustabdomai didėja. Naujausias statistikos tyrimas parodė, jog 2060 metais 65-erių metų ir vyresni žmonės gali sudaryti beveik trečdalį visos Bendrijos populiacijos. Šiuo metu pagyvenusių žmonių skaičius ES siekia „vos“ 17 proc. - vienam pensinio amžiaus žmogui tenka keturi dirbantieji. Po pusės amžiaus vieną nedirbantį turės išlaikyti vos du dirbantys asmenys.

Euro zonoje infliacija per liepos mėnesį išaugo iki 4,1 proc. Tai – didžiausia infliacija nuo pat 1997 metų, kai ES statistikos biuras „Eurostat“ apskritai buvo pradėjo matuoti infliacijos tempus. Birželio mėnesį infliacija 15 euro zonos valstybių siekė 4 proc. ir buvo žymiai aukštesnė nei Europos centrinio banko užsibrėžta 2 proc. riba. Pranešama, kad euro zonos šalyse taip pat auga ir nedarbo lygis.

Europos Komisija (EK) paskelbė skatinanti nemokamų vaisių ir daržovių tiekimo moksleiviams programą kovojant su vaikų nutukimu Europos Sąjungos (ES) valstybėse, rašo pirmadienio "Respublika". Kaip „Respubliką“ informavo Lietuvos savigydos pramonės asociacija, EK numato kasmet šiam reikalui skirti 90 mln. eurų. Prie šių pinigų savo įnašais turėtų prisidėti ir tų ES valstybių vyriausybės, kurios šiai programai pritars.

Naujausiais Europos Sąjungos statistikos žinybos „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos BVP pirmąjį šių metų ketvirtį lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu išaugo 6,8 proc. Atitinkamas Latvijos rodiklis – 3,3 proc., Estijos – 1,4 proc. ES pirmojo ketvirčio BVP augimo vidurkis, palyginti su pirmuoju 2007 m. ketvirčiu – 2,3 proc. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos BVP pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su paskutiniuoju praėjusių metų ketvirčiu, išaugo 0,3 proc., Latvijos – 0,1 proc.

Balandžio pradžioje Bukarešte vykęs NATO viršūnių susitikimas baigėsi nauju Aljanso plėtros etapu. Albanijos pastangos įstoti į NATO daug kuo prisidėjo prie jos pakvietimo į Aljansą. Tačiau NATO sprendimo procese ne mažesnis vaidmuo turėjo atitekti strateginei šalies pozicijai: priimta į Aljansą, Albanija tampa papildomu stabilumo Balkanuose garantu. Be to, kvietimas į NATO šalių gretas sutampa su Kosovo nepriklausomybės paskelbimu.

Parlamentarai ketvirtadienį po pateikimo pritarė prezidento veto ir šalia išdėstytiems siūlymams, kurie palengvintų užsieniečių artimųjų atvykimą į Lietuvą. Jeigu Seimas minimus siūlymus priimtų galutinai, tuomet leidimus gyventi ir dirbti Lietuvoje turinčių užsieniečių antrosioms pusėms ir vaikams netektų laukti dvejų metų, kol jiems bus leista atvykti gyventi pas savo šeimos narį. Kita vertus, šios nuostatos nebūtų taikomos pabėgėlių bei moksliniais tikslais atvykusių užsieniečių šeimoms.

Lietuvoje gausėja kelerius metus iš eilės mažėjusios bedarbių gretos. Tačiau darbdaviai teigia, kad oficiali nedarbo statistika skiriasi nuo realybės - esą kai kurie biržoje užsiregistravę bedarbiai dirbdami nelegaliai naudojasi pašalpomis, o įsidarbinti legaliai nenori. Darbo birža piktnaudžiavimo neįžvelgia.

Aukštųjų technologijų srityje Lietuvoje dirba tik 2,7 proc. visų šalies darbuotojų. Tai vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje, skelbia „Eurostat“ statistikos biuras. „Eurostat“ duomenimis Lietuva ir Latvija, kuriose mokslo tyrimų, biotechnologijų, IT bei kitose vadinamosios žinių ekonomikos šakose darbuojasi 2,7 proc. visų šalies dirbančiųjų, užima 5 vietą nuo galo tarp ES šalių.

Baltijos valstybės užima paskutiniąsias vietas visoje Europos Sąjungoje pagal išlaidų socialinei apsaugai santykį su bendruoju vidaus produktu (BVP), rodo Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenys. Visoje ES 2005 metais socialinei apsaugai vidutiniškai buvo skiriama 27,2 proc. BVP. Tuo tarpu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje socialinei apsaugai 2005 metais buvo skirta atitinkamai 13,2, 12,4 ir 12,5 proc. BVP.

Palyginti su 2006 metų IV ketvirčiu didžiausias atlyginimo (vidutinė vienos valandos darbo jėgos kaina) augo Latvijoje, skelbia „Eurostat“. Čempionų eilutė rikiuojasi taip: Latvija – 30,1 proc. Rumunija – 21,6 proc. Estija – 20,7 proc. Lietuva – 20,5 proc. Mažiausiai atlyginimai augo Liuksemburge – 1 proc. ir Vokietijoje – 1,5 proc. Vidutinė alga Europos Sąjungoje didėjo 3,5 proc., o euro zonoje – 2,7 proc.

2007 metais turistų skaičius Latvijoje lyginant su 2006 metais padidėjo 9 proc. - pagal šį rodiklį Latvija yra trečioje vietoje tarp 27 ES valstybių, skelbia delfi.lv.Tokius duomenis pateikia Europos statistikos biuras „Eurostat“. Labiausiai turistų skaičius praeitais metais išaugo Lenkijoje - 11,5 proc., Rumunijoje - 9,1 proc., o ES šio rodiklio vidurkis sudaro 3,1 proc. Turistų skaičius 4,5 proc. praeitais metais sumažėjo tik Kipre.

Statistinis lietuvis gyvena perpus prasčiau nei vidutinis Europos Sąjungos (ES) pilietis. Tai paaiškėjo šiandien paskelbus „Eurostat“ duomenis, kuriuose atsiskleidžia vienam gyventojui tenkančio bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis. Prieš stojant į ES Lietuvos BVP vienam gyventojui tesudarė trečdalį ES vidurkio. Pačiu turtingiausiu visoje ES pripažintas Londono regionas. Didžiosios Britanijos sostinėje gyvenantys žmonės vidutiniškai yra triskart turtingesni nei ES vidurkis.

Kaimyninė Latvijos ministras pirmininkas Ivaras Godmanis pareiškė per pusmetį sumažinsiąs infliacijos tempus ir pasieksiąs, kad infliacijos tempą nurodantis skaičius būtų vienaženklis, o ne dviženklis kaip yra dabar, skelbia „Delfi.

Lietuvos Statistikos departamentas prognozuoja, jog mėnesinė infliacija sausį bus 0,8%, tuo tarpu gruodį ji siekė 0,5%, rašo vz.lt.Jei pasitvirtintų statistikų prognozės, metinė infliacija Lietuvoje pasiektų 9%. „Dėl nuo sausio įsigaliojusių naujų akcizų turėtų brangti alkoholis ir transportas bei jo išlaikymas. Tuo tarpu apranga ir avalynė dėl sezoninių masinių išpardavimų žada pigti. Visa tai ir daro įtaką infliacijos rodikliams“, - vz.

Europos Sąjungos statistikos žinybos „Eurostat“ duomenimis, metinė infliacija Latvijoje gruodžio mėnesį sudarė 14 proc.. Latvija išlaikė vartojimo prekių kainų augimo lyderės poziciją, pralenkusi antrąją vietą užėmusią Bulgariją (11,6 proc. metinė infliacija) ir trečiojoje likusią Estiją (9,7 proc.), pranešė portalas „Delfi.lv“. Vidutinė metinė infliacija ES šalyse gruodį siekė 3,2 proc., o eurozonos šalyse – 3,1 proc. Mažiausiai per praėjusius metus prekių kainos augo Olandijoje – 1,6 proc.

Nors ir ne žemdirbių turtas ar valdomos žemės yra didžiausios, pernai, palyginti su 2006 m., dirbančių Lietuvos žemės ūkyje žmonių pajamos augo 58,5 proc., remdamasis "Lietuvos rytu" skelbia "Vz.lt".  Pagal šį rodiklį Lietuva aplenkė visas ES šalis, juolab kad bendras 27 Europos valstybių žemdirbių pajamų augimo vidurkis – 4,7 proc., rodo ES statistikos agentūros "Eurostat" duomenys, rašo "Lietuvos rytas". Estijos žemdirbių pajamos per metus didėjo 19,4 proc., ir lenkų - 11,9 proc.

Viena iš svarbiausių problemų eliminuojant socialinę atskirtį Lietuvoje buvo jos politinių partijų samprata socialinės politikos srityje ir atitinkamos politikos įgyvendinimas. 2000 metais A.Guogio, D. Bernoto ir D. Ūselio atlikto tyrimo apie dvidešimties Lietuvos politinių partijų socialinės apsaugos sampratą rezultatai, kai išaiškėjo, kad partijos daugiausia palaikė marginalinį modelį, buvo iš esmės patvirtinti pensijų reformos eigoje.

Lietuva pirmauja tarp visų Europos sąjungos valstybių pagal namų ūkių, naudojančių mobilųjį telefoną kaip vienintelę telefoninio ryšio priemonę, skaičių, „Eurostat“ duomenis skelbia BBC.Net 48 proc. lietuvių atsisakė fiksuotojo ryšio telefono ir perėjo prie mobiliųjų technologijų. Antroje vietoje yra Čekija, kurioje tik mobiliuoju telefonu naudojasi 42 proc. namų ūkių. Europinis vidurkis šioje kategorijoje yra 18 proc.

Europos Sąjungos statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, 48 proc. Lietuvos namų ūkių neturi laidinio ryšio telefonų - naudosi tik mobiliuoju telefono ryšiu, rašo „Lietuvos žinios“. Tai didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje. Antra pagal jį Suomija (47 proc.), trečia - Čekija (42 proc.). Latvijoje tik mobiliojo ryšio telefonais naudojasi 40 proc., Estijoje - 36 proc. namų ūkių.

Ekspertų prognozės apie gerėjantį gyvenimą šiųmetinio kainų augimo fone skamba lyg pasityčiojimas, kai tenka pasirūpinti šaldytuvų turiniu. Tai patvirtina ir Europos Sąjungos statistinė tarnyba „Eurostat“: pagal kainų augimo tempus Lietuva atsidūrė garbingoje" trečioje vietoje, rašo „Vakarų ekspresas“. Naujausiais "Eurostato" duomenimis, mūsų šalyje per pastaruosius metus maisto prekių ir nealkoholinių gėrimų kainos šoktelėjo į viršų 12,6 procento.

Pernai Europoje daugiausia už dujas, naudojamas buityje, mokėjo Danija. Estija už jas mokėjo mažiausiai. Lietuviai už 1 tūkst. kubinių metrų dujų mokėjo 40 eurų daugiau nei estai – 259,1 euro, rašo „Klaipėda“. Mažiausias sąskaitas už dujas 2006 m. Europos Sąjungoje gavo estai. Jie už tūkstantį kubinių metrų dujų vidutiniškai mokėjo 219,2 euro, arba beveik 2,3 karto mažiau nei vidutinis ES rodiklis (jis yra 498,5 euro už 1 tūkst.

Pagal minimalaus atlyginimo dydį Lietuva vis labiau tolsta nuo Rytų Europos šalių – jei ne 2 eurų skirtumas, pagal šį rodiklį visoje ES mes būtume treti nuo galo, pralenkę tik bulgarus ir rumunus. Dabar galime didžiuotis pralenkę latvius, bet nei estai, nei lenkai ar slovakai mums nepasiekiami, liudija naujausias „Eurostat“ tyrimas. Europos Sąjungos statistikos biuras „Eurostat“ paskelbė lyginamuosius minimalios algos ES šalyse 2007 m. sausio mėnesį duomenis.

Antradienį paskelbtoje ES statistikos agentūros "Eurostat" ataskaitoje teigiama, kad mažiausia mokesčių našta ES 2005 m. buvo Rumunijoje. Lietuva - antra, praneša portalas www.vz.lt. "Eurostat" duomenimis, bendra mokesčių našta 2005 m. mažiausia buvo Rumunijoje - mokesčiai sudarė 28% BVP. Lietuva - antra (28,9%), po jos seka Slovakija (29,3%) ir Latvija (29,4%). Estija - šešta, čia mokesčių našta siekia 30,9% BVP.

Lietuva priklauso mažiausią minimalų užmokestį mokančių šalių grupei tarp 27 Europos Sąjungos šalių, rodo „Eurostat“ duomenys.Mažiausia mėnesinė alga bendrijoje svyruoja nuo 317 Lt iki 5,4 tūkst. Lt.Daugiausiai uždirba Liuksemburgo gyventojai – minimali alga čia sudaro 5416 Lt. Mažiausią minimalią algą gauna bulgarai – 317 Lt.Tačiau sulyginus perkamosios galios rodiklius ir kitus svarbius duomenis, nuspręsta, kad mažiausia minimali alga yra Rumunijoje.

„Eurostat“ duomenimis pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP prieaugis lyginant su tuo pačiu 2006 m. laikotarpiu sudarė 8 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva užėmė 4 vietą ES. Pirmoji vieta atiteko Latvijai (10,7 proc.), antroji – Estijai (9,9 proc.), trečioji – Slovakijai (9 proc.). Po Lietuvos seka Lenkija (6,8 proc.). Mažiausiai BVP augo Prancūzijoje (2 proc.) ir Portugalijoje (2,1 proc.). „Eurostat“ BVP prieaugio skaičiavimai aprėpia 18 ES šalių, duomenų apie likusias 9 šalis kol kas nėra.

Blaivybės sąjūdžio įkvėpėjas vyskupas Motiejus Valančius (1801–1875) vadinamas tautos blaivintoju. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad alkoholio vartojimas mūsų krašte pasiekė pavojingą ribą ir daro didelę žalą Lietuvos žmonių, ypač vaikų ir jaunimo, sveikatai bei valstybės plėtrai, ketina tęsti lietuvių blaivintojo M. Valančiaus darbą ir 2008-uosius paskelbti Blaivybės metais. Projekto tikslas – sumažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje.

Lietuvoje mokesčiai pastaraisiais metais sudaro vis didesnę dalį bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau pagal šį rodiklį Lietuva gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Mokesčiai Lietuvoje 2005 metais sudarė 29,2 proc. BVP - kiek daugiau nei 2004 (28,6 proc.) ir 2003 (28,2 proc.) metais. Tuo tarpu ES vidurkis užpernai siekė 40,9 procento, rodo ES statistikos agentūros "Eurostat" duomenys.

Lietuva užima priešpaskutinę vietą Europos Sąjungoje pagal surenkamų mokesčių apimtį. Vakar paskelbtais „Eurostat“ duomenimis, 2005 m. Lietuvos surinkti mokesčiai sudarė 29,2 proc. BVP. Blogiau už mus mokesčius Europoje renka tik rumunai. Paskutinę vietą pagal mokesčių surinkimą 2005 m. užėmusioje Rumunijoje surinktų mokesčių apimtis sudarė 28,8 proc. BVP.

Lietuvoje moterys gyvena net 12 metų ilgiau nei vyrai, nedarbas tarp jų yra mažesnis. Tokius Europos Sąjungos statistikos agentūros "Eurostat" tyrimo apie ES šalių moterų demografinę, išsilavinimo bei užimtumo padėtį duomenis antradienį skelbia Lietuvos radijas. Lietuvių moterų vidutinė gyvenimo trukmė yra 77,5, vyrų - 65,5 metų. Tiek moterų, tiek ir vyrų tokia gyvenimo trukmė yra trumpiausia ES. Panašiai yra tik Latvijoje ir Bulgarijoje.

Lietuvoje moterys net dvylika metų gyvena ilgiau nei vyrai, nedarbas tarp lietuvių moterų yra mažesnis nei vyrų. Tarptautinės moters dienos proga Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė duomenis apie visų 27 ES šalių moterų demografinę, išsilavinimo bei užimtumo padėtį lyginant su vyrais, praneša Lietuvos radijas. Lietuvių moterų vidutinė gyvenimo trukmė yra 77,5, vyrų – 65,5 metų. Deja, tiek moterų, tiek vyrų tokia gyvenimo trukmė yra trumpiausia ES.

Lietuva atsidūrė tarp ES šalių, kuriose vairuoti pavojingiausia. Patys pavojingiausi keliai yra Rytų Europoje, o šiaurės šalyse ir Maltoje važinėti saugiausia.Šiame „Eurostat“ tyrime palyginti 2004 m. šalių duomenys. Nustatyta, kad visose nagrinėtose valstybėse saugumas keliuose žymiai pagerėjo, praneša „EUObserver“. Pavojingiausios važinėti Latvijoje ir Rumunijoje, kur milijonui registruotų lengvųjų mašinų tenka po maždaug 750 mirčių keliuose per metus.

Lietuvoje priėjimą prie interneto 2005-ųjų pirmąjį pusmetį turėjo 86 proc. įmonių ir pagal šį rodiklį šalis Europos Sąjungoje (ES) buvo beveik paskutinė. Nuo Lietuvos pagal šį rodiklį atsiliko tik Latvija (75 proc.) ir Kipras (85 proc.), rodo naujai paskelbti ES statistikos tarnybos "Eurostat" duomenys. Pagal priėjimą prie interneto 2005-ųjų pirmąjį pusmetį pirmavo Suomija (98 proc.), Danija (97 proc.) ir Slovėnija (96 proc.

Naftos ir gamtinių dujų kainos auga kaip ant mielių. Kadangi Lietuva yra energijos išteklius importuojanti valstybė, jų brangimas gali neigiamai paveikti viso šalies ūkio plėtrą. Tačiau taupydama energiją Lietuva toli gražu nepersistengia. Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2003 metais Lietuvos energijos intensyvumas (rodiklis, parodantis energijos sąnaudas, tenkančias BVP vienetui) siekė 1204,8 kgNE/1000 eurų ir beveik šešis kartus viršijo 25 ES šalių vidurkį.

Lietuvos senajai ir naujajai nomenklatūrai labiau apsimoka vadovauti mažiau išsilavinusiems savo valstybės piliečiams. Jiems patiems tokiu atveju nebereikia vargti, siekiant naujų žinių, ir valdžioje, prastai atliekant savo pareigas, galima ilgiau išsilaikyti.

Geras ar blogas moterų gyvenimas Lietuvoje? Klausimas svarbus, juo labiau švenčiant Tarptautinę moters dieną. ES statistikos tarnyba „Eurostat“ šia proga paskelbė žiupsnelį statistikos apie moterų padėtį Europoje. Duomenys rodo, kad Lietuvos moterų gyvenimas yra tiesiog rožėmis klotas. O gal atvirkščiai? Jūsų dėmesiui – du radikaliai skirtingi pranešimai, kuriuos parengiau pagal tuos pačius „Eurostat“ pirmadienį paskelbtus statistinius duomenis (http://epp.eurostat.cec.eu.

Lietuvos žmonės vis labiau pastebi korupcijos plitimą šalyje. Praėjusios savaitės spaudos konferencijoje „Transparence International“ Lietuvos skyriaus vadovai paskelbė duomenis apie tai, kad per 2005 m. metus, palyginti su 2004 m., dvigubai pagausėjo verslininkų ir gyventojų, manančių, kad korupcijos mastai per pastaruosius 5 metus „labai padidėjo“. (1 lentelė) Tai verčia ne tik reikalauti maksimalaus skaidrumo, rengiantis skirstyti ir skirstant ES pinigus.