eurostat

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų birželį, palyginti su geguže ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, pramonės gamyba euro zonoje sumažėjo 0,7 proc., o visoje ES - 1,2 proc. Gegužę šis rodiklis euro zonoje ir ES padidėjo po 0,2 proc. 2011 metų birželį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu ankstesniais metais, pramonės gamyba euro zonoje išaugo 2,9 proc., visoje ES - 1,7 proc. Lietuvoje šių metų birželį pramonės gamybos mastas padidėjo 3,7 proc.

2060-aisiais Didžioji Britanija turėtų tapti didžiausia pagal gyventojų skaičių ES valstybe. Naujausioje „Eurostat“ ataskaitoje pranešama, kad 2035-aisiais Lietuvoje gyvens 2,977 mln. gyventojų, nors jau išankstiniai surašymo duomenys parodė, kad šiuo metu Lietuvoje telikę 3,05 mln. žmonių. „Eurostat“ remiasi 2010 m. Gyventojų registro, kuriame nurodyta, kad Lietuvoje gyvena 3,329 mln. žmonių, duomenimis.

Lietuvoje vakar prasidėjęs visuotinis gyventojų surašymas dar labiau sumažins šalies gyventojų skaičių. Mat remiantis Jungtinių Tautų ir „Eurostat“ reikalavimais, visi gyventojai, išvykę iš Lietuvos daugiau nei metus, jau laikomi emigravusiais ir į mūsų gyventojų sąrašus nebus įtraukti. Kovo 1–14 dienomis gyventojai galės atsakyti į 29 klausimus elektroniniu būdu. Kitus gyventojus nuo balandžio 5 iki gegužės 9 dienos aplankys surašinėtojai.

Neseniai „Eurostat“ paskelbė, kad daugiausia Lietuvoje gyventojų buvo 1990 m. – 3,7 mln. Nuo to laiko šalyje jų nuolat mažėja. Eurostatas prognozuoja, kad išlikus tokiai tendencijai 2060 m. jų liks tik 2,5 mln. Kad ši prognozė pasitvirtintų, tereikia, jog 70 metų (nuo 1990-ųjų) žmonių Lietuvoje kasmet mažėtų ne daugiau kaip po 17 000. Šį skaičių turėtų sudaryti ne tik emigracijos ir imigracijos santykis, bet ir demografi nės padėties blogėjimas.

Neseniai Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė, kad daugiausia Lietuvoje gyventojų buvo 1990 m. – 3,7 mln. Nuo to laiko šalyje jų nuolat mažėja. „Eurostat“ prognozuoja, kad išlikus tokiai tendencijai 2060 m. jų liks tik 2,5 mln. Kad ši prognozė pasitvirtintų, tereikia, jog 70 metų (nuo 1990-ųjų) žmonių Lietuvoje kasmet mažėtų ne daugiau kaip po 17 000. Šį skaičių turėtų sudaryti ne tik emigracijos ir imigracijos santykis, bet ir demografinės padėties blogėjimas.

Lietuvos gyventojai žymiai aktyviau nei kiti europiečiai skambina internetu, bendrauja vaizdo skambučiais, pokalbių programomis bei naršo socialiniuose tinklapiuose. Labiausiai Lietuvos gyventojai išsiskiria pagal interneto balso ir vaizdo skambučių populiarumą, rodo Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostatas paskelbti tyrimo rezultatai. 76 proc. 16-24 metų amžiaus ir 61 proc.

Lietuvos gyventojai žymiai aktyviau nei kiti europiečiai skambina internetu, bendrauja vaizdo skambučiais, pokalbių programomis bei naršo socialiniuose tinklapiuose. Labiausiai Lietuvos gyventojai išsiskiria pagal interneto balso ir vaizdo skambučių populiarumą, rodo Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostatas paskelbti tyrimo rezultatai. 76 proc. 16-24 metų amžiaus ir 61 proc.

Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ nustatė Europos Sąjungos nusikalstamumo lygį. Pirmajame trejetuke atsidūrė Lietuva, Estija ir Latvija. „Eurostat“ suskaičiavo registruotų žmogžudysčių skaičių Europos Sąjungoje. Pasirodo, kad daugiausia jų – Lietuvoje: 100 tūkstančių gyventojų tenka 8,76 tokių nusikaltimų. Kiek geresnė situacija yra Estijoje ir Latvijoje. Ten „žudikiškas“ lygis siekia 6,6 ir 6,2, rašo dv.ee. Skaičiai dar įspūdingesi, kai juos lygina su europiniais rodikliais.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų spalį, palyginti su rugsėju ir atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje ūgtelėjo nuo 10 iki 10,1 procento. 2009 m. spalį nedarbas sudarė 9, 9 proc. Visoje ES nedarbas šių metų spalį, palyginti su rugsėju, nepakito ir siekė 9,6 proc. 2009 m. spalį šis rodiklis sudarė 9,4 proc. Lietuvoje nedarbas išaugo nuo 14,4 proc. trečiąjį 2009 metų ketvirtį iki 18,4 proc. trečiąjį 2010 metų ketvirtį.

Šaltajame kare tarp Lietuvos Vyriausybės ir privačių „Lietuvos dujų“ akcininkų kol kas mažiausiai aiškūs mūsų valdžios tikslai, nors ji jau perspėta, kad atsidurs tarptautiniame arbitraže. Užsuks čiaupą? Apie tai, kad Vyriausybė rengiasi suskaidyti bendrovę „Lietuvos dujos“ (LD), liaudies masės gal ir girdėjo viena ausimi, tačiau labai dėl to nesijaudino, kol nesusijaudino premjeras Andrius Kubilius.

Europos Sąjungos gyventojų skaičius 2010 metų pradžioje pasiekė pusės milijardo skaičių. Oficiali ES statistikos agentūra „Eurostat“ skelbia, kad daugiausiai prie gyventojų skaičius augimo prisideda imigracija. Skelbiama, kad 2010 metų sausio mėnesį ES teritorijoje gyveno 501,1 mln. žmonių. Praėjusiais metais ES gyventojų skaičius siekė 499,7 mln.. ES gyventojų skaičius išaugo 1,4 mln. žmonių, iš kurių 900 tūkst. yra imigrantai.

Maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Lenkijoje 2009 metais buvo vidutiniškai 36 proc. žemesnės nei kitose Europos Sąjungos šalyse, skelbia oficiali ES statistikos agentūra „Eurostat“. „Eurostat“ palygino maždaug 500 įvairiausių produktų kainas 37 Europos valstybėse, įskaitant visas ES šalis. 2009 metais Lenkija, kalbant apie maisto kainas, buvo pati pigiausia šalis visoje ES.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ neigia Belgijos kaltinimus, kad dalį jos skelbiamų rezultatų įtakoja didžiosios ES šalys, rašo Briuselio internetinis dienraštis Euobserver.com. "“Eurostatas“ visas šalis traktuoja vienodai“, rašoma agentūros pareiškime, kuris buvo išplatintas vasario 17 d. Pirmadienį Europos Komisija pasiūlė valstybėms narėms suteikti „Eurostatui“ įgaliojimus stebėti, kaip Graikija laikosi ES reikalavimų mažinant biudžeto deficitą.

Praha naujausiame turtingiausių Europos Sąjungos regionų reitinge aplenkė Paryžių, Stokholmą ir Vieną, skelbia oficiali ES statistikos agentūra „Eurostat“. Tiesa, reitingas sudarytas remiantis 2007 metų duomenimis, o kaip tik tuo metu Vidurio Europa išgyveno tikrą ekonominį pakilimą, po kurio atėjo krizė. 2007 metais Čekijoje kaip tik buvo užfiksuotas rekordinis BVP augimas.

Nedarbo lygis 16 eurą įsivedusių Europos Sąjungos valstybių gruodžio mėnesį pirmą kartą nuo pat 1999 metų, kai buvo įvesta vieninga valiuta, pasiekė 10 proc. ribą, skelbia BBC. Iš pradžių buvo skelbiama, kad 10 proc. ribą nedarbas pasiekė jau lapkritį, tačiau po peržiūrėjimo tuomet šis rodiklis buvo sumažintas iki 9,9 proc. „Eurostat“ teigia, kad be darbo eurozonos šalyse šiuo metu yra maždaug 15,8 mln. žmonių. Visose 27 ES valstybėse bedarbių skaičius siekia 23 mln. žmonių.

Apie 17 proc. Europos Sąjungos šalių gyventojų yra atsidūrę už skurdo ribos, o 10 proc. neturi pakankamai pinigų, kad šią žiemą galėtų susimokėti už būsto šildymą, pranešė „Eurostat“. ES statistikos žinybos duomenimis, skurdo lygis 27 Europos Sąjungos šalyse praktiškai nepasikeitė nuo 2005 metų. Šiuo metu iš beveik 500 mln. ES gyventojų nuo 17 iki 18 proc. skursta. Naujausiais duomenimis, labiausiai skurdas kamuoja Latviją – už skurdo ribos čia gyvena 26 proc. žmonių, Rumuniją (23 proc.

Nors jau metai, kai Lietuvoje prabilta apie krizę, iš tikro krizė mūsų šalyje tik dabar prasideda. Kas mūsų laukia šią žiemą, kai paskutinius pinigus atims išlaidos už būsto šildymą? Pasaulinė praktika rodo, kad daugės vagysčių, turtinių nusikaltimų, bet turėtų mažėti pavienio smurto. Nesikeičia tik lietuvio charakteris – kaip anksčiau verkšlenome dėl blogo gyvenimo, taip toliau tebeverkšlename.

Ar Baltijos šalys žlugdo Skandinavijos bankų verslą? O gal tokiomis kalbomis norima paversti jas atpirkimo ožkomis? Tokios mažos, bet tokios baisios Neseniai buvo sumažinti Skandinavijos bankų skolinimosi reitingai. Tai, teigiama, padaryta dėl Baltijos šalių. Baltijos šalims sesutėms per ausį tėkštelėjo ir Švedijos finansų ministras Andersas Borgas. Jis pareiškė, kad jos kelia didžiausią grėsmę Švedijos ekonomikai.

Šių metų rugpjūtį, atmetus sezoninę įtaką, euro zonos bedarbystė buvo 9,6 proc. Liepą šis rodiklis 9,5 proc., o 2008-ųjų rugpjūtį – 7,6 proc., praneša statistikos agentūra „Eurostat“. Europos Sąjungoje (ES) rugpjūtį nedarbas pasiekė 9,1 proc. nuo liepą buvusių 9,0 proc. 2008-aisiais šis rodiklis buvo 7,0 proc. Euro zonoje nedarbas didžiausias nuo 1999 metų kovo, ES – nuo 2004 metų kovo.

Euro zonoje 2009-ųjų rugpjūtį fiksuojama 0,2 proc. metinė defliacija ir 0,3 proc. mėnesinė infliacija, praneša statistikos agentūra „Eurostat“. Europos Sąjungos šalyse narėse rugpjūtį metinė infliacija sudarė 0,6 proc., mėnesinė – 0,3 proc. Praėjusiais metais rugpjūtį metinė infliacija buvo 4,3 proc. 2009-ųjų rugpjūtį didžiausia defliacija užfiksuota Airijoje (2,4 proc.), Portugalijoje (1,2 proc.) ir Kipre (0,9 proc.). Didžiausia infliacija užfiksuota Vengrijoje (5,0 proc.

2009-ųjų antrąjį ketvirtį euro zonoje valandinės darbo sąnaudos, susidedančios iš darbo užmokesčio ir kitų išlaidų, didėjo 4 proc., Europos Sąjungoje (ES) – 3,7 proc., praneša statistikos agentūra „Eurostat“. Euro zonoje darbo užmokestis augo 3,9 proc., kitos išlaidos – 4,2 proc. ES darbo užmokestis augo 3,6 proc., kitos išlaidos –3,8 proc. Euro zonoje valandinės darbo sąnaudos augo pramonėje (5,3 proc.), statybose (4,5 proc.), paslaugų sektoriuje (3,2 proc.), ES atitinkamai 5,1 proc.

Bendrovė „Google“ kukliai, be fanfarų internete atidarė naują svetainę, skirtą makroekonomikos bei įvairių pramonės šakų statistikai – ir atskirose šalyse, ir globaliu mastu. „Google Internet Stats“ svetainėje skelbiami trečiųjų šalių pateikti statistiniai duomenys. Tarp informacijos šaltinių minimi „BusinessWeek“, „Comscore“, „Core Metrics“, „Datamonitor“, „Eurostat“, „Forrester“ bei visa eilė kitų bendrovių, organizacijų bei tyrimų centrų.

Dešimt premjero A.Kubiliaus valdymo mėnesių: 9 milijardai papildomų skolų, beatodairiškai didinami mokesčiai, griūvanti ekonomika, suvešėjęs šešėlinis verslas ir ateitis miglose. Žvilgsnis per rožinius akinius Šią savaitę premjeras Andrius Kubilius visus nustebino pareiškęs, kad jo pastangomis šalis kyla ant kojų. Tačiau ekspertai kol kas neranda požymių, kad ekonomika atsigauna.

Šio savaitės pradžioje Latvijoje iš viso buvo užregistruoti 139 tūkst. bedarbių, duodama interviu laidai „900 sekundžių“ pareiškė Valstybinės užimtumo agentūros vadovė Baiba Paševica. Jos teigimu, 62 tūkst. bedarbių jau baigėsi pašalpos mokėjimo laikotarpis. Tiesa, Latvijos pateikiami duomenys skiriasi nuo ES statistikos agentūros „Eurostat“ patekiamų duomenų apie nedarbo lygį mūsų kaimynėje. B. Paševica tai aiškina skirtingomis nedarbo lygio skaičiavimo metodikomis.

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ES ekonomika smuko 4,8 proc. Didžiausią nuosmukį patyrė Lietuva – 22,6 proc., pranešė „Eurostat“. Antrąją poziciją užėmė Latvija, jos BVP smuko 18,2 proc. Trečioje vietoje atsidūrė kaimyninė Estija (16,6 proc.). Ją vejasi Rumunija – 8,8 proc., Vengrija – 7,4 proc. ir Švedija – 6,3 proc. Antrąjį ketvirtį BVP mažėjo visose ES valstybėse.

Penktadienį finansų rinkoje didžiausias dėmesys buvo skiriamas skelbiamiems JAV bendro vidaus produkto (BVP) duomenimis, kurie nulėmė valiutų kursų judėjimo kryptis. JAV doleris pigo prieš pagrindines valiutas. Didžiųjų Europos kompanijų akcijų indeksas FTSEurofirst 300 penktadienį smuktelėjo 0.2%, tačiau fiksavo 2.4% savaitinį prieaugį.

Lengva žadėti, kad bus sunaikintos monopolijos, išvaikyti oligarchų klanai. Sunkiau tai padaryti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė turės pirma išsiaiškinti, ką būtent nori naikinti ir vaikyti. „Viduriniojo sluoksnio neturime, monopolizavome ūkį, leidome monopolijoms užsiauginti didžiulį apetitą  ir praktiškai eksploatuoti arba engti mūsų piliečius“, − birželį tvirtino dabar jau šalies prezidentė D. Grybauskaitė.

Globalinė ekonominė krizė smarkiau atsiliepė vyrams nei moterims, o jaunimas apskritai yra labiausiai pažeidžiama grupė ekonominio sunkmečio sąlygomis, skelbiama naujausioje ES statistikos tarnybos „Eurostat“ ataskaitoje. Joje pažymima, kad po 3 metu nuolat mažėjusio nedarbo lygio, ekonominės krizė palietė visų ES šalių darbo rinkas. Rekordiškai žemas nedarbo lygis buvo užfiksuotas praėjusių metų kovą, o nuo to laiko darbo visoje ES neteko 5,4 mln. žmonių.

Nors lietuviai nuolat skundžiasi didelėmis kainomis, mūsų šalis yra tarp 10 pigiausių Europoje. Europos statistikos agentūra "Eurostat" paskelbė duomenis apie kainas 37 Europos šalyse: 27 Europos Sąjungos (ES) narėse, trijose kandidatėse (Kroatijoje, Makedonijoje, Turkijoje), dar trijose Europos laisvosios prekybos sutartį pasirašiusiose šalyse (Islandijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje) ir galbūt kada nors taip pat prie ES prisijungsiančiose Bosnijoje ir Hercegovinoje, Albanijoje, Juodkalnijoj...

„Eurostat“ paskelbus pirmojo šių metų ketvirčio oficialius ekonominius duomenis, paaiškėjo, kad bendrasis vidaus produktas per šį laikotarpį smuko net 24 iš 27 Europos Sąjungos valstybių. Išimtimis tapo tik Kipras, kurio ekonomika per pirmąjį ketvirtį lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu augo 1,5 proc., Lenkija (1,9 proc. augimas) ir Graikija (0,3 proc. augimas). Visoje ES per pirmąjį šių metų ketvirtį ekonomika smuko 4,7 proc. lyginant su pirmuoju 2008 metų ketvirčiu ir 2,4 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, laikotarpyje tarp 2005 ir 2007 metų Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse buvo 607 tūkst. kalinių, o tai reiškia, kad 100 tūkst. gyventojų teko 123 kaliniai. Lietuvoje minėtu laikotarpiu 100 tūkst. gyventojų teko 232 kaliniai. Nusikalstamumo ir teisingumo problemų opumas bei augantis visuomenės susirūpinimas paskatino atidžiai sekti kalinių ES valstybėse narėse skaičių.

Jau beveik mėnesį vyksta 100 mln. litų dalybos tarp smulkiųjų verslininkų, kuriuos skyrė Ūkio ministerija. Ar tokia parama smulkiajam verslui gali skatinti kurtis naujas įmones ir  taip padėti sumažinti bedarbystę? Bedarbių skaičius išaugo Ekonomikos sunkmečiui atėjus į Lietuvą, mūsų šalyje gerokai šoktelėjo bedarbių skaičius. „Eurostat“ duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje balandį siekė 16,8 proc. ir buvo trečias didžiausias visoje Europos Sąjungoje.

Lietuva tarp trijų Baltijos šalių yra patraukliausia prieglobsčio ieškotojams. Daugiausia čia įsikurti nuolat pageidauja Rusijos gyventojai. Tai rodo Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ paskelbti duomenys apie prieglobsčio prašytojus 27 Europos Sąjungos (ES) valstybėse 2008 metais. „Eurostat“ duomenimis, pernai Lietuva sulaukė 520 prašymų suteikti prieglobstį.

Net 77 proc. paraiškų 2008 metais suteikti prieglobstį Lietuvoje sudarė prašymai iš Rusijos, teigia Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra "Eurostat". Pernai 27 Europos Sąjungos (ES) valstybėse prieglobsčio iš viso ieškojo 240 tūkst. asmenų. Daugiausiai paraiškų suteikti prieglobstį buvo gauta iš Irako (29 tūkst.). Rusijos (21 tūkst. 100), Somalio (14 tūkst. 300), Serbijos (13 tūkst. 600) ir Afganistano (12 tūkst.

Europos Sąjungos (ES) šalyse kovą nedarbas išaugo iki 8,3 proc. (vasarį - 8,1 proc.). Apie tai informuojama statistikos agentūros "Eurostat" pranešime. 27 ES šalyse šiuo metu yra 20 mln. 154 tūkst. bedarbių. Eurozonoje nedarbas nuo vasarį užfiksuotų 8,7 proc. išaugo iki 8,9 proc. kovo mėnesį. Iš viso eurozonoje užfiksuota 14 mln. 158 tūkst. bedarbių. Daugiausia bedarbių kovą buvo Ispanijoje (17,4 proc.), Latvijoje (16,1 proc.) ir Lietuvoje (15,5 proc.

Lietuva pasauliniame migracijos kontekste ryškiai brėžia savo individualią – plaukimo prieš srovę (emigracijos arba gyventojų praradimo prasme) – kreivę. Ar ir toliau pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis galime būti „ramūs kaip belgai“, ar privalome imtis kokių nors veiksmų? Tarptautiniai ekspertai, pasak „Newsweek“, šiemet numato 30 proc. mažesnius migracijos srautus iš pietų į šiaurę.

Faktais konstatuojama, kad bedarbių būrys didėja. Tačiau akivaizdu, kad sumažėjo norinčiųjų įsidarbinti tarpininkaujant darbo biržai. Darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis teigė matantis teigiamų pokyčių darbo rinkoje - esą mažėja žmonių, kurie į darbo biržas kreipiasi dėl tarpininkavimo ieškant darbo vietos. „Vasarį, palyginti su sausiu, darbo jėgos pasiūla sumažėjo beveik 10 procentų.

Ekonominio sunkmečio metu maisto produktų kainos Lietuvoje beveik pasiekė „išsvajotą“ europinį lygį. Kaip tik tuomet, kai kitos Europos valstybės maisto gaminius atpigino. Nors mūsų šalies pragyvenimo lygis Europoje tėra penktas nuo galo, maistas mums parduodamas daug brangiau nei kitiems europiečiams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys šiandien atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių piktindamasis, kad žiniasklaida neva pernelyg eskaluoja kalbas apie pensinio amžiaus trukmės didinimą.

Valdžia kuria planus, kaip per kelerius metus padidinti pensinį amžių. Taip tikimasi užlopyti „Sodros“ skyles. Ekspertai abejoja apčiuopiama tokio žingsnio nauda, nors daugelyje Europos valstybių į pensiją išeinama kur kas vėliau nei Lietuvoje. Jaukios senatvės vizija sulaukus 62 ar 60 metų supamajame krėsle palinkti prie knygos arba megzti anūkams kojines tolsta. Tokius planus būsimiems pensininkams veikiausiai teks atidėti bent keleriems metams.

Liuksemburgas ir Briuselis yra trys turtingiausi ES regionai, tuo tarpu skurdžiausi regionai išsidėstę Vidurio ir Rytų Europoje, rodo naujausias „Eurostat“ atliktas tyrimas. Baltijos valstybės tarp neturtingiausių ES regionų nepatenka. Turtingiausiu regionu remiantis 2006 metų duomenimis pripažintas Londonas, su 89,3 tūkst. eurų bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui, arba 336 proc. ES vidurkio. Po jo eina Liuksemburgas su 267 proc. ES vidurkio (71,8 tūkst.

Smunkant pasaulinei ekonomikai bei gerokai nuo liepos mėnesio aukštumų sumažėjus naftos kainoms, euro zonos šalyse fiksuojama mažėjanti infliacija. Remiantis Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, infliacija 16–oje euro zonos šalių 2009 m. sausį, palyginti su praeitų metų sausiu, siekė 1,1 proc. Toks pats infliacijos rodiklis buvo užfiksuotas beveik prieš dešimtmetį – 1999 m. liepą. Praeitų metų gruodį metinė infliacija euro zonos šalyse siekė 1,6 proc.

Seimo Žmogaus teisių komiteto nariams klausimų sukėlė Statistikos departamento parengtas visuotinio gyventojų ir būsto surašymo anketos projektas. „Kai kuriuose klausimuose sunku įžvelgti logikos, kai kurie atrodo pertekliniai“, - trečiadienį komiteto posėdyje sakė liberalė Dalia Kuodytė. Jos nuostabą sukėlė paskutiniais anketos projekte įrašyti klausimai apie sveikatą.

Bendras Europos Sąjungos šalių ekonomikos smukimas paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 1,5 procento. Tokiais pat tempais ūkis traukėsi ir išskirtinai Euro zonos šalyse. Palyginti, su praėjusių metų ketvirčiu, ES bendras vidaus produktas sumažėjo 1,2 proc., Euro zonoje – 1,1 procento, skelbia Europos statistikos departamentas „Eurostat“. Per visus 2008 metus bendras ES vidaus produktas padidėjo 0,9 proc., o Euro zonoje – 0,7 procento.

Gyventojai ir įmonės nuo šių metų pradžios už suvartotą elektros energiją turės mokėti jau pagal naujus įkainius, primena elektros skirstymo ir tiekimo bendrovė „Rytų skirstomieji tinklai“ (RST). Naujos elektros kainos vienašaliu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimu buvo patvirtintos praėjusių metų gruodžio 29 dieną.  Tad nuo sausio mėn. elektros kaina gyventojams padidėjo 4 ct/kWh (su 19 proc.

Per metus kone dvigubai išaugęs nedarbas Lietuvoje gruodį liko mažiausias Baltijos šalyse, tačiau viršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Tai rodo penktadienį ES statistikos tarnybos „Eurostat“ paskelbti duomenys. „Eurostat“ duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje gruodį siekė 8 proc. ir viršijo 7,4 proc. siekusį ES vidurkį. Kitose dviejose Baltijos šalyse nedarbo lygis buvo dar aukštesnis: Latvijoje - 10,4 proc., Estijoje - 9,2 proc.

Šių metų sausį metinė infliacija euro zonoje buvo 1,1 proc., rodo Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ negalutiniai duomenys. Praėjusių metų gruodį metinė infliacija euro zonoje siekė 1,6 procento.

Naujoji Vyriausybė su naujuoju socialinės apsaugos ir darbo ministru Rimantu Jonu Dagiu, užsimojusių pasiekti, kad 2050 metais šalyje gyventų 4 mln. gyventojų, priešakyje arba skęsta iliuzijose, arba atvirai meluoja tautai. Kaip kitaip galima paaiškinti tai, jog kalbėdamas apie siekiamybę kiekvienai lietuvio šeimai auginti po 3 atžalas, ministras „pamiršo“, jog nuo šių metų nutrauktos vaiko pinigų išmokos šeimoms, kurios gyvena kiek aukščiau skurdo lygio.

Lietuva yra viena iš santykinai daugiausiai gyventojų per metus praradusių Europos Sąjungos (ES) šalių. Tai matyti iš pirmadienį ES statistikos tarnybos „Eurostat“ tinklapyje paskelbtame pranešime pateikiamų duomenų. Anot statistikų, 2008-aisiais metais gyventojų mažėjimo Lietuvoje rodiklis buvo 4,8 vienam tūkstančiui gyventojų. Iš septynių ES šalių, kuriuose gyventojų mažėjo, didesnis nei Lietuvoje šis mažėjimas buvo tik Bulgarijoje - 5 vienam tūkstančiui gyventojų.