europos sąjungos

Kauno valdžia, turėjusi sutartį su miškus ir miškų parkus prižiūrinčia ir tvarkančia bendrove „Irgita“, 2016 metais neteisėtai sudarė vidaus sandorį su jos kontroliuojama įmone „Kauno gatvių apšvietimas“ dėl miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros, nutarė teismas.  Lietuvos apeliacinis teismas vasario 11 dieną patenkino „Irgitos“ skundą ir pripažino sutartį su „Kauno gatvių apšvietimu“ negaliojančia.

Britų princas Williamas ir jo žmona Kate kitą mėnesį lankysis Airijoje, antradienį paskelbė Kensingtono rūmai. Vizitas planuojamas po „Brexito“, Airijos kairiojo sparno respublikonų partijai „Sinn Fein“ po laimėtų praėjusio savaitgalio rinkimų tapus antra pagal dydį politine jėga šalies parlamente. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos prašymu rengiama pirmoji karališkosios poros kelionė į Airiją vyks kovo 3–5 dienomis.

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės Taryba patvirtino 2020 m. biudžetą, kuris palyginti su praėjusių metų, išaugo 16 proc. ir siekia 790 mln. eurų. Labiausiai didėja finansavimas skiriamas saugumo, judumo, kultūros ir socialinės apsaugos sritims. Savarankiškoms funkcijoms atlikti savivaldybė šiemet patvirtinto rekordinę sumą, siekiančią 455,4 mln. eurų. Valstybės dotacijos ir ES paramos lėšos prie valstybės biudžeto pridės 261,8 mln. eurų, o lėšų likučiai padengs 44,8 mln. eurų sumą.

Pavasario sesijoje Vyriausybė Seimui planuoja teikti 148 įstatymų projektų paketus. Tarp jų – siūlymai dėl valstybės duomenų atvėrimo žiniasklaidai, aukštųjų mokyklų reorganizavimo tvarkos keitimo, Baudžiamajame kodekse numatytų bausmių subalansavimo ir kiti. Šiam planui trečiadienį posėdyje pritarė Vyriausybė. Siūlys remti vyresnių žmonių įdarbinimą Gegužę planuojama teikti siūlymą leisti tarpmiestiniu ir miesto viešuoju transportu su 80 proc.

Rumunijos liberali vyriausybė trečiadienį žlugo neatlaikiusi parlamento balsavimo dėl nepasitikėjimo, surengto praėjus tik trims mėnesiams po jos darbo pradžios. Toks posūkis artina šią Europos Sąjungos narę prie pirmalaikių rinkimų. Interpeliacija prieš lapkritį pradėjusią darbą mažumos vyriausybę, vadovaujamą premjero Ludovico Orbano, palaikė 261 iš 465 įstatymų leidėjų. Nepasitikėjimo procedūra buvo inicijuota L. Orbanui pareiškus, kad jis mėgins keisti vietos rinkimų įstatymą.

Vyriausybė siūlo apriboti medienos išvežimą į užsienį ir daugiau jos perdirbti Lietuvoje. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė naujai medienos pardavimo tvarkai – pagal ją pirmenybė įsigyti valstybinės medienos bus suteikta Lietuvoje veikiančioms vietos ar užsienio įmonėms, perdirbančioms didžiąją dalį įsigytos medienos. Aplinkos ministerija teigia, kad tai skatins investicijas ir naujų darbo vietų šalyje kūrimą.

Lietuvos ambasadorė Briuselyje Jovita Neliupšienė atsargiai vertina galimybes, kad šį mėnesį Europos Sąjungos (ES) vadovams pavyks susitarti dėl 2021-2027 metų bendrijos biudžeto. Susitikime su Lietuvos žurnalistais ji sakė, kad derybos įgauna pagreitį, bet kartu atkreipė dėmesį, jog paprastai sprendimai priimami surengus du vadovų derybų raundus.

Europai siūlant mažinti Lietuvai skiriamas sanglaudos lėšas, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas akcentuoja, kad regionų atskirties mažinimui reikia Europos Sąjungos (ES) lėšų. Anot Simono Krepštos, ekonominius skirtumus tarp Vilniaus regiono ir likusios Lietuvos dalies įrodo tai, kad Vilniaus regione bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui tenkantis rodiklis siekia 112 proc. ES lygio, o likusioje Lietuvoje – 65 proc.

Šių metų sausio 31 d., kai Jungtinė Karalystė (JK) oficialiai pasitrauks iš Europos Sąjungos (ES), į apyvartą bus paleista 3 milijonai proginių 50 pensų vertės monetų, skirtų pažymėti „Brexit“ datai. Ant monetų puikuosis užrašai „Taika, klestėjimas ir draugystė su visomis tautomis“ ir „2020 m. sausio 31 d.“ Monetos į apyvartą pateks prieš tai išlydžius milijoną prieš tai buvusios partijos monetų, ant kurių buvo nurodyta anksčiau planuoto „Brexit“ data.

Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, per antrąjį praėjusių metų pusmetį iš apyvartos išimta 308 tūkst. padirbtų eurų banknotų – 22,7 proc. daugiau nei ankstesnį laikotarpį ir 17,6 proc. daugiau nei tą patį ankstesnių metų laikotarpį, teigiama ECB pranešime spaudai.

Du aukščiausio rango Europos Sąjungos vadovai – Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkai – penktadienį pasirašė „Brexito“ susitarimą, dabar laukiama balsavimo Europos Parlamente. „Charles'is Michelis ir aš ką tik pasirašėme JK pasitraukimo iš ES susitarimą, atverdami kelią jo ratifikavimui Europos Parlamente“, – tviteryje paskelbė EK pirmininkė Ursula von der Leyen. Balsavimas EP vyks sausio 29 dieną.

Britanijos karalienė Elžbieta II ketvirtadienį oficialiai patvirtino istorinį įstatymą, atveriantį kelią Jungtinei Karalystei šio mėnesio gale išstoti iš Europos Sąjungos. „Jos Didenybė Karalienė dabar suteikė „Karališkąjį Pritarimą“ premjero Boriso Johnsono vyriausybės parengtam ir šią savaitę parlamento patvirtintam „Brexito“ sutarties įstatymui, per „Twitter“ parašė „Brexito“ sekretorius Steve'as Barclay. „Patvirtinus įstatymą JK gali palikti ES sausio 31-ąją“, – pridūrė jis.

Trečiadienį Jungtinės Karalystės Lordų Rūmams pritarus „Brexit“ sutarties įstatymo projektui ir, jeigu karalienė Elizabeth II jį patvirtins, iki šio mėnesio pabaigos ši šalis gali išstoti iš Europos Sąjungos. Lietuvos paštas rengiasi galimam Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos ir peržiūri siuntų gavimo bei išsiuntimo procedūras.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ketvirtadienį pranešė atlikusi kratas sukčiavimo Europos Sąjungos (ES) parama tyrime ir sulaikė keturis asmenis. Tai – trys Lietuvos ir vienas užsienio valstybės pilietis. Trečiadienį atliktos kratos jų namuose ir biure.

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ antradienį užblokavo nuotekų patekimą iš sostinės įmonės „Ecso“ į miesto nuotekų valymo sistemą, nes įtariama, kad bendrovė toliau teršia ją plastiko dalelėmis – plastiko  nepavyksta iki galo išvalyti ir jis patenka į Nerį. Ši Vilniaus savivaldybės įmonė bei aplinkosaugininkai, siekdami atsekti pirminį taršos šaltinį, pirmadienį lankėsi Sandėlių gatvėje įsikūrusios „Ecso“ įmonių grupės teritorijoje, čia paėmė mėginius iš trijų įmonių.

Jau po dešimties dienų Didžioji Britanija turėtų pasitraukti iš Europos Sąjungos ir pagaliau baigsis kelis metus trukęs chaosas į kurį įsivėlė ne tik britai, bet ir Europa. Šis klausimas ypač svarbus ir Lietuvai, mat į Angliją yra emigravę daugiausiai mūsų tautiečių.

Europos Komisija siūlo Lietuvai skirti 97 mln. eurų padėti pertvarkyti ekonomiką siekiant klimato kaitos tikslų, BNS patvirtino informuoti šaltiniai. Tokia suma Lietuvai numatyta vadinamajame Teisingos pertvarkos fonde, kurį Briuselis pristatė šią savaitę. Visos Europos Sąjungos šalys, išskyrus Lenkiją, įsipareigojo iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, drastiškai sumažinant anglies dioksido išskyrimą.

Verslininko Antano Juozo Zabulio advokatas Arūnas Petrauskas sako, kad prieš jo ginamąjį nėra jokių įrodymų dėl korupcijos ir prašo jį visiškai išteisinti. Prokurorai siūlo prekyba poveikiu kaltinamam verslininkui skirti daugiau nei 24 tūkst. eurų baudą.

Su prezidentu Gitanu Nausėda susitikę ministrai trečiadienį pareiškė, kad Lietuva neišvengs „šoko terapijos“ nacionaliniam biudžetui ir rizikuoja įklimpti į vidutinių pajamų spąstus, jeigu Europos Sąjungos (ES) lėšos sanglaudai mažės. 2021 – 2027 metų ES daugiamečio biudžeto projekte siūloma, kad sanglaudos lėšos, skirtos mažinti atskirčiai tarp bendrijos narių, Lietuvai mažėtų maždaug 27 procentais.

Šimtai lenkų teisėjų oficialiais juodais drabužiais šeštadienį Varšuvoje protestavo prieš įstatymo projektą, kuriuo siekiama bausti teisėjus, abejojančius vyriausybės prieštaringai vertinamomis teismų reformomis. Prie protesto prisidėjo aukšto rango teisėjai iš beveik visų Europos Sąjungos valstybių, kurie sakė, kad Lenkijos dešiniojo sparno vyriausybės remiamas įstatymo projektas pakerta teismų nepriklausomybę ir teisinę valstybę.

Europos aviacijos saugumo agentūra (EASA) šeštadienį patarė oro bendrovėms vengti skristi virš Irano, šiam pripažinus, kad jo kariškiai per klaidą numušė keleivinį lėktuvą. Kelias dienas neigęs atsakomybę, Iranas šeštadienį pripažino, kad oro gynyba trečiadienį dėl „žmogaus klaidos“ raketomis numušė ukrainiečių lėktuvą, kuriam sudužus netoli Teherano žuvo visi 176 juo skridę žmonės. EASA nurodė po Teherano pripažinimo iš naujo įvertinusi pavojus komerciniams skrydžiams.

Gauti Šengeno vizą Lietuvoje kainuos 20-čia eurų brangiau nei iki šiol. Užsienio reikalų ministerija (URM) šią savaitę registravo tokiam sprendimui priimti reikalingus projektus. Pagal juos, asmenims, pateikiantiems prašymą išduoti Šengeno vizą, nustatomas 80 eurų mokestis. Dabar jis siekia 60 eurų. Anot URM, padidinti vizos kainą įpareigoja pasikeitusi Europos Sąjungos (ES) teisė. Be to, projektais siūloma didinti Šengeno vizos mokestį vaikams nuo šešerių iki dvylikos metų.

Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmai ketvirtadienį 330 balsų prieš 231 patvirtino premjero Boriso Johnsono pateiktą išstojimo iš Europos Sąjungos projektą, atverdami kelią jau ne vienus metus atidėliojamam „Brexitui“ įvykti sausio 31-ąją. Šiuo žingsniu užbaigiami nuo 2016-ųjų tęsęsi ginčai, sužlugdę dvi vyriausybes ir smarkiai suskaldę visuomenę.

2019-ieji buvo antri karščiausi metai istorijoje, trečiadienį pranešė Europos Sąjungos klimato stebėjimo tarnyba. Europos Sąjungos klimato kaitos tarnyba „Copernicus“ nurodė, kad pernai pasauliniu mastu užfiksuotos temperatūros nusileido tik 2016-aisiais užfiksuotoms temperatūroms. Tarnyba pažymi, kad 2016-aisiais buvo stipresnis El Ninjo reiškinys, paprastai papildomai pakeliantis vidutinę pasaulio temperatūrą, neskaitant klimato kaitos poveikio.

Metereologams pranešus, kad Lietuvoje 2019 metai buvo vieni šilčiausių per visą stebėjimų istoriją, iškyla klausimas, ar šių metų pradžia į Lietuvą atneš žiemiškus orus.  Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros klimatologas Justinas Kilpys sako, kad, vertinant klimato pokyčius, privalu atsižvelgti į ilgalaikę tendenciją.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį, likus trims savaitėms iki Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos, Londone susitiks su britų premjeru Borisu Johnsonu. ES atstovas sakė, kad kitą savaitę įvyks pirmasis U. von der Leyen susitikimas su B. Johnsonu nuo jos kadencijos pradžios. Be to, EK pirmininkė sakys kalbą Londono ekonomikos mokykloje.

Analitikai prognozuoja, kad darbo imigrantų skaičius Lietuvoje šiemet toliau augs, nepaisant kritikų nuogąstavimų, kad tai gali stabdyti algų kilimą. 2019 metų sausio – lapkričio mėnesiais Užimtumo tarnyba išdavė 8,4 tūkst. leidimų užsieniečiams dirbti Lietuvoje – tai 1,7 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiau kaip pusė užsieniečių atvyksta iš Ukrainos.

Niujorke žmonių pilnoje Taimso aikštėje trečiadienio vidurnaktį nusileidęs tradicinis krištolinis rutulys paskelbė 2020-ųjų pradžią po krizių aptemdytų Naujųjų metų sutiktuvių kitose šalyse. Streikų krečiamas Paryžius prasidedantį naują dešimtmetį sutiko fejerverkais, o iš ilgai restauruoto Vestminsterio rūmų bokšto Londone nuaidėjo Didžioju Benu praminto varpo dūžiai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad visi Lietuvoje priimami įstatymai turi būti vertinami atsižvelgiant į galimą poveikį klimatui. Baigiantis metams paskelbtame komentare šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva „nebegali ilgiau stovėti nuošalyje nuo globalių problemų, susijusių su klimato kaita, sprendimo“. „Turime daugiau diskutuoti apie taršos mažinimą ir aplinkosaugą, o šių diskusijų rezultatai privalo veikti viešuosius sprendimus“, – rašo prezidentas komentare, kurį paskelbė „The Econom...

  Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisija (FCMC) penktadienį skyrė 1,8 mln. eurų baudų SEB banko padaliniui šioje šalyje už pinigų plovimo prevencijos ir tarptautinių sankcijų pažeidimus, BNS pranešė FCMC. Už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus FCMC bankui numatė 672,7 tūkst. eurų, o už tarptautinių sankcijų pažeidimus – 1,121 mln. eurų baudas. SEB bankas Latvijoje informavo BNS, kad šias baudas ketina sumokėti.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Europos Komisija pasiūlys sprendimų, kaip riboti importą iš trečiųjų šalių, apimant ne tik elektros energiją. „Būtina, kad trečiosios šalys taip pat laikytųsi aukščiausių tarptautinių aplinkos apsaugos ir saugumo standartų“, – pranešime spaudai penktadienį teigė G. Nausėda po susitikimo su aplinkos eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi.

Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II ketvirtadienį oficialiai atidarė naują parlamento sesiją, savo kalboje išdėstydama ministro pirmininko Boriso Johnsono planus pasinaudoti turima dauguma, kad išvestų Jungtinę Karalystę iš Europos Sąjungos ir pertvarkytų šalies viešąsias paslaugas.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas planuoja priimti įstatymą, turintį užtikrinti, kad pereinamasis laikotarpis po „Brexito“ netruktų ilgiau kaip iki 2020 metų pabaigos, antradienį pranešė vienas šaltinis Dauningo gatvėje. Praeitą savaitę triuškinamai laimėjęs parlamento rinkimus ir užsitikrinęs didelę daugumą B. Johnsonas žada išvesti Didžiąją Britaniją iš Europos Sąjungos iki sausio pabaigos.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad bankų sektorius yra išskirtinis, nes jis vienintelis gali į sąnaudas įtraukti dalį atidėjimų blogoms paskoloms ir taip susimažinti apmokestinamąjį pelną. Jis taip pat mano, kad išsklaidyti abejones, ar didesnis jų pelno mokestis neprieštarauja Konstitucijai, galėtų tik Konstitucinis Teismas. „Tas sektorius yra išskirtinis, kai kalba eina apie specialiuosius atidėjinius blogoms paskoloms. Tik šitas sektorius dalį jų gali įtraukti į sąnaudas.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas penktadienį gyrė politinį „žemės drebėjimą“, užtikrinusį jam svarbią pergalę rinkimuose, kuri atvers kelią šaliai kitą mėnesį palikti Europos Sąjungą po kelerius metus trukusios politinės aklavietės. Suskaičiavus beveik visus balsus paaiškėjo, kad B. Johnsono Konservatorių partija užsitikrino 364 mandatus 650 vietų Bendruomenių Rūmuose.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) penktadienį nepritarė Seimo teisininkų išvadai, kritikuojančiai valdančiųjų planą nuo sausio papildomai apmokestinti bankų pelną.  Už teisininkų išvadą balsavo 3 komiteto nariai iš opozicijos, prieš – šeši valdantieji.  Konservatorė Gintarė Skaistė apgailestavo, kad Seimo valdyba nesutiko užsakyti ekspertų išvados dėl siūlymo bankams taikyti 20 proc. pelno mokestį.

Europos Sąjungos (ES) šalių vadovai ketvirtadienio vakarą Briuselyje sutarė pratęsti sankcijas Rusijai dar šešiems mėnesiams, pranešė Lietuvos diplomatiniai šaltiniai. Toks sprendimas priimtas Europos Vadovų Taryboje išklausius Prancūzijos ir Vokietijos lyderių pranešimą apie gruodžio pradžioje Paryžiuje vykusias keturšales derybas dėl taikos Rytų Ukrainoje.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) skelbia antradienį sulaikiusi du asmenis, įtariamus pasikėsinus apgaule užvaldyti 700 tūkst. eurų Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui. Tyrimo metu nustatyta, kad grupė Kauno apskrities ūkininkų, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti Europos Sąjungos paramos lėšas, užpildė ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė 2018 metų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas.

Estijos valstybės kontrolė, atlikusi Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo Estijoje auditą, pranešė abejojanti, ar jį pavyks pabaigti laiku, tai yra 2026 metais. Audito ataskaitoje teigiama, projekto darbų Estijoje užbaigimo terminai pradelsti arba gali būti pradelsti vidutiniškai dvejais metais, o dalies darbų sąmatos gali išaugti.

Varšuvoje ir kituose Lenkijos miestuose tūkstančiai žmonių sekmadienį išėjo į gatves pademonstruoti solidarumo su vienu teisėju, nušalintu už jo reikštas abejones dėl vyriausybės vykdomos kontroversiškos teismų reformos.

Parama eurui Lietuvoje auga, bet išlieka mažiausia tarp visų bendrą valiutą turinčių Europos šalių, rodo šią savaitę paskelbti apklausos rezultatai. Spalį atliktame Eurobarometro tyrime 49 procentai respondentų teigė, kad euras yra naudingas Lietuvai – tai septyniais procentiniais punktais daugiau nei prieš metus, bet vis dar mažiausias skaičius visoje euro zonoje. 37 proc. apklaustų lietuvių manė, kad euras yra nenaudingas šaliai, dar 12 proc. neturėjo nuomonės.

Nedarbas spalį Lietuvoje buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 0,3 punkto, o per mėnesį sumažėjo 0,2 punkto ir spalį buvo 6,4 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,4 punkto iki 6,3 proc., o per mėnesį nepakito. Jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje per metus padidėjo 0,7 punkto iki 11 proc., visoje ES šis rodiklis siekė 14,4 proc.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė antradienį sukritikavo Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono sprendimą paskirti specialiųjį pasiuntinį, atsakingą už Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykių aktyvinimą. „Sakyčiau, tai turbūt Prancūzijos pasiuntinys santykiams su Rusija, o ne visos ES, nes tam, kad būtų paskirtas ES pasiuntinys, reikia visų ES vadovų pritarimo“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.

Europos Sąjungos institucijos antradienio paryčiais be susitarimo baigė derybas dėl griežtesnių taisyklių vilkikų vairuotojams, kurios, Lietuvos vežėjų teigimu, galėtų išstumti juos iš rinkos. Strasbūre dėl vadinamojo Mobilumo paketo, suskaldžiusio Rytų ir Vakarų Europą, tarėsi valstybėms narėms atstovaujančios Suomijos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovai.  „Šiąnakt ilgai derėjomės su Europos Parlamentu dėl visų trijų Mobilumo paketo I dalių.

Lietuvoje išlaidos socialinei apsaugai 2017 metais buvo vienos mažiausių tarp Europos Sąjungos (ES) šalių pagal dalį bendrajame vidaus produkte (BVP) ir lenkė tik Airijos, Latvijos bei Rumunijos išlaidas, skelbia Eurostatas. Lietuvoje šis rodiklis siekė 15,1 proc. BVP, rodo penktadienį paskelbtas ES statistikos agentūros tyrimas.  Airijoje išlaidos socialinei apsaugai siekė 14,9 proc., Latvijoje – 14,8 proc., Rumunijoje – 14,4 proc.

Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė susitarimą dėl 2020 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto, kuriame didelis dėmesys skiriamas bloko ekonomikos augimui ir konkurencingumo stiprinimui, kovai su klimato kaita bei kitiems ES prioritetams, pavyzdžiui, saugumui ir migracijos valdymui. 2020 metų biudžete numatyta bendra 153,6 mlrd. eurų bendra išmokų suma – 3,4 proc. didesnė nei 2019-aisiais.

Rusijai pradėjus nemokamai išduoti elektronines vizas, Lietuvos gyventojai kur kas dažniau lankosi Karaliaučiaus srityje, tvirtina Rusijos turizmo organizatorių sąjunga. Rusijos pasienio tarnybos duomenimis, labiausiai turistų srautai į Karaliaučiaus sritį sausį-rugsėjį išaugo iš Lietuvos – 107,4 proc. Antra buvo Lenkija (65,8 proc.), trečia – Indija (47,8 proc.), toliau sekė Latvija (41,4 proc.) ir Prancūzija (36,5 proc.

Dėl šešėlio Lietuvoje valstybė kasmet negauna maždaug 1 mlrd. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), nors su šiuo reiškiniu bandoma aktyviai kovoti, sako valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė.     „Paskutiniais skaičiavimais, 2017 metais dėl PVM atotrūkio į biudžetą nesurinkta 1,1 mlrd. eurų pajamų, kurias galėtume panaudoti įvairiems tikslams“, – pareiškė ji penktadienį Seime surengtoje konferencijoje apie kovą su šešėliu.

LVŽS frakcijai priklausantys Seimo nariai Valius Ąžuolas ir Agnė Širinskienė trečiadienį registravo motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą.