europos sąjungos

Vyriausybės patvirtintame 6,3 mlrd. eurų vertės ekonomikai po krizės gaivinti skirtame „Ateities ekonomikos DNR“ plane atsiranda nebūtinų valstybei bei neskatinančių ekonomikos projektų, sako Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja. Anot Živilės Simonaitytės, yra rizikų, jog į planą gali būti įtraukiami seniai įšaldyti Valstybės investicijų programos (VIP) projektai.

Lietuvoje liepos mėnesį fiksuota 0,3 proc. išankstinė defliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI).  Tuo metu suderinta išankstinė metinė (liepą, palyginti su 2019-ųjų liepa) infliacija buvo 0,9 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.

Kasmet antrą vasaros pusę, kai aprimsta egzaminų karštinė, į Vilniaus teritorinę ligonių kasą (TLK) kreipiasi daug Lietuvos jaunuolių, vykstančių studijuoti į užsienį. Būsimieji studentai ir tęsiantieji mokslus svetur teiraujasi, ar reikia ligonių kasai pateikti kokius nors dokumentus, kad nenutrūktų draudimas privalomuoju sveikatos draudimu.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams antradienio naktį galutinai susitarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo ir naujojo Bendrijos biudžeto, Lietuvos ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šalis gauna pakankamai dosnią subsidiją, tačiau privalo tinkamai ją išnaudoti, investuojant į didelę ekonominę grąžą teikiančius projektus.  Bendra europinės paramos suma Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje sieks 14,5 mlrd. eurų –  1,7 mlrd. eurų daugiau nei 2014-2020 metais.

Dar viena įtempta derybų diena Briuselyje, kur Bendrijos lyderiai panašu taip ir neras sutarimo dėl milijardinio Europos ekonomikos gaivinimo plano. Tuo tarpu koronavirusas niekur nesitraukia – per pastarąją parą pasaulyje užfiksuotas didžiausias užsikrėtusių skaičius nuo pat pandemijos pradžios. Garsūs, pasipiktinę ir nė neketinantys trauktis, – šimtai izraeliečių protestuoja prie premjero Benjamino Netanyahu rezidencijos Jeruzalėje. Jų neišvaiko net vandens patrankos.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad trečią dieną derybas tęsiantiems Europos Sąjungos šalių vadovams kol kas nepavyko suderinti pozicijų dėl ekonomikos gaivinimo fondo, todėl lieka abejonių, ar šiame viršūnių susitikime bus pasiektas susitarimas. „Iš tikrųjų pozicijos kol kas lieka ganėtinai išsiskyrusios, ypatingai kas link taupiojo ketverto ir Pietų Europos šalių“, – sekmadienio popietę sakė viršūnių susitikime dalyvaujantis G. Nausėda.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį Briuselyje pratęsė derybų maratoną su kitų Europos Sąjungos šalių vadovais dėl naujojo bendrijos biudžeto ir 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo fondo. Prieš prasidedant dar vienai Europos Vadovų Tarybos plenarinei sesijai, Baltijos šalių vadovai galimą kompromisą sekmadienio popietę atskirai aptarė su Nyderlandų vadovaujama „taupiųjų šalių“ grupe, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Europos Sąjungos vadovai sekmadienį Briuselyje rinksis dar vienam derybų raundui, kaip pasidalyti beveik du trilijonus eurų naujojo bendrijos biudžeto ir kuriamo ekonomikos gaivinimo fondo lėšų. Europos šalių lyderiams per dvi pirmąsias derybų dienas nepavyko rasti kompromiso, kokiomis sąlygomis bendrai pasiskolintos lėšos galėtų būti skiriamos nuo koronaviruso nukentėjusioms šalimis, visų pirma Italijai ir Ispanijai.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda žada siekti aktyvesnės Europos Sąjungos (ES) institucijų reakcijos į Rusijos bandymus iškraipyti istoriją, menkinant sovietų nusikaltimus. Į ES viršūnių susitikimą atvykęs šalies vadovas sakė iškelsiantis šį klausimą Europos Vadovų Taryboje. Prezidento teigimu, Rusijai turi būti nusiųsta aiški žinia, kad Maskvos elgesys yra nepriimtinas ir atsilieps ES-Rusijos santykiams.

Nuolatinis darbuotojų kvalifikacijos lygio kėlimas yra viena iš prioritetinių Europos Sąjungos krypčių. Įmonės, prisidedančios prie nuolatinio darbuotojų mokymo, yra laikomos ne tik pranašesnėmis, tačiau ir sugebančiomis užtikrinti, kad visapusiškai bus patenkinti tiek įmonės, tiek ir klientų poreikiai. Kvalifikuoti darbuotojai yra laikomi pažangios įmonės standartu, todėl vis daugiau įmonių vadovų investuoja į darbuotojų kompetencijų ugdymą bei kvalifikacijos kėlimą.

Pirmadienį Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo vidaus reikalų srityje.  Memorandume numatomas Lietuvos ir Lenkijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimas. Šalys pasižadėjo teikti pagalbą krizinėse situacijose ir pasienio teritorijose įvykus nelaimei, pavyzdžiui, kilus gaisrui.

Susipažinkinte su sėkminga Europos Sąjungos struktūrinių fondu investicija į pažangias technologijas, dėl kurios medikai turi dar vieną ginklą kovoje su Covid-19. Vos per dvi savaites pagamintas ir specifinį šviesos bangos ilgį naudojantis robotas naikina bet kokį užkratą nuo visų paviršių 360 laipsnių kampu į visas puses.

Tinklinės sūpynės, karuselė, lauko treniruokliai – tokia Panevėžio specialiosios mokyklos-daugiafunkcio centro kieme esanti įranga paįvairina šią įstaigą lankančių sunkią negalią turinčių vaikų ir jaunuolių dienas. Šią vasarą tikėtasi juos nustebinti dar viena naujove – sūpynėmis, kuriomis galėtų džiaugtis judantieji neįgaliojo vežimėliais. Sūpynės nupirktos, įrengtos, bet nors vasara įsibėgėjo, jomis iki šiol niekas nepasinaudojo.

Šeimos gydytoja Jolanta Sauserienė kartu su sveikatos priežiūros bendrove „GSK Lietuva“ primena, kad vasara, kuomet sumažėja sergamumas infekcinėmis ligomis, yra puikus metas pasirūpinti vaikų profilaktiniu skiepijimu.

Europos Sąjungos delegacijos vadovės pareigas rugsėjį pradėsianti Lietuvos diplomatė Ina Marčiulionytė sako, kad ši Pietryčių Azijos valstybė gali būti naudinga Lietuvai pritraukiant studentus ir ieškant naujų prekybos vietų. „Aš įsivaizduoju, kad mes galime gauti daugiau studentų iš Laoso, nes mūsų universitetai visada studentų ieško. Kitas dalykas – pažiūrėsime, kiek mes galime padaryti prekyboje“, – BNS sakė I. Marčiulionytė.

Europos Sąjungos (ES) skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse Lietuva užėmė 14-ą vietą, viršydama ES vidurkį bei aplenkdama Latviją ir Lenkiją, tačiau atsilikdama nuo Estijos. Lietuva tą pačią 14 vietą užėmė ir 2019-aisiais, tačiau tuomet nežymiai atsiliko nuo ES vidurkio. Lietuvai Europos Komisija (EK) skyrė 53,9 balo, kas yra daugiau nei ES vidurkis (52,6 balo), pranešė EK atstovybė Lietuvoje. Reitinge Estija užėmė 7 vietą, Latvija – 18, Lenkija – 23 vietą.

Praėjusią savaitę Marijampolėje atidaryto vaikų dienos centro „Suvalkijos saulytės“ įkūrėjos Ingrida Januškienė ir Sigita Barišauskienė sulaukė ir miesto savivaldybės, ir įvairių organizacijų sveikinimų, bet labiausiai jas džiugina nuoširdžios ypatingus vaikus auginančių tėvų padėkos.  „Praėjusį ketvirtadienį su dukra pirmą kartą kartu nuėjome į centrą.

Susisiekimo ministerijai priekaištaujant Kelių direkcijai dėl prastai panaudojamų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) ir Europos Sąjungos (ES) lėšų, direkcijos vadovas sako, kad skaičiai rodo ką kita. Anot Vitalijaus Andrejevo, ministerijos atlikto audito ataskaitoje nurodyti kaltinimai Kelių direkcijai yra nepagrįsti.

Susisiekimo ministerija skelbia dalį geležinkelio elektrifikavimo projektų vidaus audito išvadų. „Atliekant auditą, net ir negavus visos informacijos, nustatyta juridinių faktų ir aplinkybių, leidžiančių abejoti vieno didžiausių Lietuvos istorijoje viešojo pirkimo skaidrumu, o kartu ir „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybės priimtų sprendimų pagrįstumu bei veiklos tinkamumu“, – sako susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič.

Lietuvoje dėl koronaviruso ir saugant žmonių sveikatą įvesto karantino kilo ir ekonominė krizė, kurai įveikti jau dabar ruošiamos įvairios priemonės. Ekonomistas ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis naujienų portalo tv3.lt studijoje – apie tai, kaip išsikapanosime iš ekonominės krizės. Antradienį paskelbta, kad į Lietuvos ekonomiką po koronaviruso krizės per pusantrų metų planuojama investuoti 6,3 mlrd. eurų – 1,8 mlrd.

Vis daugiau namų ūkių atnaujina savo gyvenamųjų namų stogus naudodamiesi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) parama. Norintys dar šiais metais pasikeisti stogo dangą ir pateikti paraišką „Asbestinių stogų dangos keitimas“ veiklai finansuoti, turėtų suskubti. Paraiškos priimamos iki gegužės 29 dienos.

„Kovinio vilko“ diplomatija yra nauja Kinijos nuostata aplinkinio pasaulio atžvilgiu, atmetanti bet kokius skrupulus. Šis pavadinimas susijęs su bebaimiu kovinių filmų personažu U Dzingu – savotišku kinų Rembo. Šie filmai – nebloga pramoga, panaši į britų ir amerikiečių kino studijų 6-ojo dešimtmečio perdėtai patriotinę produkciją. Vis dėlto gyvenimo tikrovė – daug sudėtingesnė. Kinijos komunistų partija (KKP) dar toli gražu nėra sutriuškinusi savo priešų, bet vis ryžtingiau grūmoja.

Bendros Europos Sąjungos (ES) mobiliosios programėlės švelninant karantiną greičiausiai nebus, tačiau ieškoma būdų tarpusavyje integruoti nacionalines programėles, sako Lietuvos ambasadorė prie Europos Sąjungos. „Kaip tik šios savaitės pradžioje vyko diskusija apie tai, ar reikėtų europinės programėlės, ar tai turėtų būti nacionalinių valstybių programėlės, kurios galėtų sąveikauti.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) departamentų inspektoriai tikrino, kaip teisės aktų reikalavimų laikosi internetu veiklą vykdančios maisto tvarkymo įmonės. Patikros visoje Lietuvoje – tiek didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kt.), tiek ir regionuose (Druskininkuose, Palangoje, Vilkaviškyje, Joniškėlyje ir kt.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) duomenimis, vien sostinės regione vienas gyventojas pernai išmetė apie 74 kg maisto. Visoje Lietuvoje per metus išmetama net 581 tūkst. tonų maisto atliekų, o ES mastu šis kiekis siekia šokiruojančius 88 mln. tonų. Pasaulio ekonomikai patiriant sunkumus dėl „COVID-19“ pandemijos, specialistai pabrėžia, kad švaistymo problemą būtina spręsti, o pagalbą gali suteikti išmanios technologijos.

COVID-19 pandemija paralyžiavo įprastą gyvenimą – daug kalbama apie nerimą keliančias jos pasekmes, ieškoma vis naujų ekonomikos skatinimo, verslo gelbėjimo būdų ir priemonių.

Šią savaitę Krašto apsaugos ministerijos paskelbtą 2019-ųjų nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitą Maskva vadina „chaotišku ir įrodymais nepagrįstu opusu“. „Įgyvendinant svarbiausią, kaip mes suprantame, Lietuvos uždavinį – veikimą prieš Rusiją – kiekvienai valdžios institucijai paskirta jos atsakomybės zona.

Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltic“ įgyvendinimą koordinuojanti įmonė „RB Rail“ pranešė pasirašiusi paskutines dvi geležinkelio atkarpų Latvijoje projektavimo sutartis. Pasak pranešimo, 45 kilometrų ilgio „Rail Baltica“ atkarpą nuo Misos gyvenvietės iki Lietuvos pasienio per 24 mėnesius už 6,9 mln.

„Farmacijos pramonė slepia, kad vitaminas C nužudo koronavirusą“, „Lietuva pasirinko natūralią atranką – išgyvens tik stipriausieji“, „NATO „padeda“ Lietuvai skleisdama COVID-19“. Tai – vos keletas pastaruoju metu Lietuvoje pasirodžiusių melagingų faktų, rašoma pranešime spaudai. Karantino įvedimas ir visuomeninio gyvenimo persikėlimas į internetą itin suaktyvino dezinformaciją apie koronavirusą, mano „Demaskuok.lt“ analitikas Algirdas Kazlauskas.

Lenkija, Vengrija ir Čekija pažeidė Europos Sąjungos teisę atsisakydamos priimti pabėgėlius, kai blokas prieš penkerius metus susidūrė su migracijos krize, ketvirtadienį paskelbė Europos Teisingumo Teismas. Nepaisydamos ES pastangų visame bloke paskirstyti pabėgėlius, atvykstančius į Graikiją ir Italiją, jos „nevykdė savo įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę“, konstatavo teismas, atvėręs kelią galimoms baudoms.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį pranešė, kad Europos Sąjungos valstybėms bus papildomai sušvelninti reikalavimai dėl biudžetų, siekiant sumažinti koronaviruso pandemijos padarinius šalių ekonomikoms. „Šiandien – tai naujas, precedento neturintis sprendimas. Aktyvavome straipsnį, numatantį bendrą atleidimą nuo [biudžeto] apribojimų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame vaizdo pranešimesakė EK vadovė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad situacija dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje yra valdoma, o šiuo metu svarbiausia yra visuomenės susitelkimas. Prezidente, lietuviai su rūpesčiu stebi koronaviruso plitimą, su nerimu žvelgia į ateitį. Kokiems scenarijams šiandien turėtų ruoštis Lietuvos visuomenė? Šiuo metu situacija yra tokia, kad mes jaučiame gana staigų užsikrėtimų skaičiaus didėjimą.

Užsienio šalyse įstrigę lietuviai namo jungiamuoju skrydžiu per Varšuvą galės parskristi penktadienį, pranešė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. „Pagal susitarimą mūsų piliečiams galima būtų atskristi į Varšuvos oro uostą, iš ten organizuojame skrydį į Vilnių. Jis numatomas 20-tą dieną“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė J. Narkevičius. „Jei dar kas atskris į Varšuvą kitomis linijomis, tai 20 dieną bus galima atskristi į Vilnių“, – pridūrė jis.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Lietuvos žmones. Pateikiame visą jo kreipimąsi: Mieli Lietuvos žmonės, šiandien pasaulis susiduria su bene didžiausia krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Virusas keičia įprastą gyvenimą ir verčia imtis ypatingų veiksmų – uždaromos valstybių sienos, o milijonai žmonių izoliuojasi namie. Taip, tai yra rimtas išbandymas pasauliui, Lietuvos valstybei ir kiekvienam iš mūsų.

Šią savaitę Lietuvoje įvedus griežtą režimą, o netrukus ir karantiną, Lietuvos prezidento kadenciją baigusi Dalia Grybauskaitė pasidalino nuotraukomis Joje matomi sodo žiedai ir prierašas „Mano sodo žiedai visiems, kad nebūtų liūdna karantino metu“. Šis įrašas sulaukė daugiau nei 14 tūkst. žmonių reakcijų, šimtų komentarų. Uždaromos parduotuvės, sienos užsieniečiams Vyriausybė šeštadienį nusprendė Lietuvoje nuo pirmadienio įvesti karantiną, siekiant pristabdyti koronaviruso plitimą.

Investicijoms Baltijos šalių smulkiajam verslui planuojama suteikti paskolų už 10 mln. eurų. Apie tai paskelbė Europos investicijų fondas (EIF) ir nebankinių verslo paskolų teikėja „Noviti Finance“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. Pagal šį susitarimą labai mažos įmonės ir ūkininkai galės lengviau gauti iki 25 tūkst. eurų dydžio finansavimą.

Siekiant mažinti priklausomybę nuo tabako ir jo sukeliamą žalą sveikatai, Lietuvoje ketinama uždrausti skelbti apie nuolaidas tabako ir  su juo susijusiems gaminiams, taip pat įrenginiams jiems vartoti. Be to, visą su tabako naudojimu susijusią įrangą galėtų įsigyti tik sulaukusieji pilnametystės.

Lietuva ir dar trys Rytų Europos šalys antradienį paragino Europos Komisiją užtikrinti Europos Sąjungos finansavimą priemonėms, kurios palengvintų karių ir karinės technikos judėjimą konflikto atveju. Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos gynybos ministrai pareiškė, kad Europos Komisija diskredituoja ES ambicijas, siūlydama nefinansuoti vadinamosios karinio mobilumo programos.

Iš koronaviruso protrūkio šalių grįžę lietuviai turėtų elgtis atsakingai, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Bet aš manau, kad taip – grėsmę reiktų vertinti rimtai ir ypatingai vertinti iš pozicijų tų žmonių, kurie galbūt patys gali tapti rizikos faktoriais“, – interviu Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovas.

Lietuva atidžiai vertins JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo prašymą neratifikuoti Europos Sąjungos ir Kubos sutarties, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Ministro teigimu, Lietuva vengia situacijų, kai reikia rinktis tarp ES ir JAV interesų, ir ieškos optimalaus sprendimo.  „Atidžiai įvertinsime šitą prašymą kaip ir visus mūsų strateginių partnerių prašymus, nes mums tai labai svarbu“, – BNS penktadienį sakė ministras.

Princas Williamas ir jo žmona Kate antradienį pradėjo vizitą Airijoje, kuris yra naujausias didelio dėmesio sulaukęs svarbių britų karališkosios šeimos asmenų apsilankymas po karalienės Elizabeth II istorinio valstybinio vizito 2011-aisiais. Williamo ir Kate trijų dienų vizitas surengtas kelios savaitės po visuotinių rinkimų, per kuriuos pozicijas sustiprino nacionalistų „Sinn Fein“, siekianti Airijos ir Šiaurės Airijos susivienijimo.

Nedarbas sausį Lietuvoje buvo toks pat kaip Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 0,5 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir sausį buvo 6,6 procento. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,3 punkto iki 6,6 proc., o per mėnesį nepakito, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje per metus didėjo 3,2 punkto iki 14,3 proc., visoje ES šis rodiklis siekė 14,9 proc., arba 0,6 punkto mažiau nei prieš metus.

Europos Sąjungos parama keliauja iš šiaurės į pietus. Kitaip tariant, iš Lietuvos į Graikiją. Galiausiai Europos Sąjungos (ES) šalių vadovams nepavyko susitarti dėl 2021-2027 metų bendrijos biudžeto, išsiskyrus nuomonėms dėl jo dydžio ir prioritetų. Lietuvai derybose atstovavęs prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad biudžetas bus patvirtintas per artimiausius porą mėnesių.

Europos Sąjungos parama keliauja iš šiaurės į pietus. Kitaip tariant, iš Lietuvos į Graikiją. Apie tai prakalbo ekonomistas Žygimantas Mauricas prieš Briuselyje vykstančias viršūnių susitikimo derybas dėl 2021-2027 metų Europos Sąjungos biudžeto.

Daugiau kaip pusantro šimto Lietuvos ūkininkų ketvirtadienį surengė protesto akciją Briuselyje, reikalaudami, kad jų gaunamos tiesioginės išmokos pasiektų Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Į demonstraciją Belgijos sostinėje žemdirbiai susirinko prieš ES vadovų derybas dėl 2021-2027 metų bendrijos biudžeto. Šiuo metu lietuvių tiesioginės išmokos siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis yra apie 259 eurus.

Seime žlugęs balsavimas dėl kelią į rinkimus po apkaltos atveriančios Konstitucijos pataisos būtų geresnis scenarijus nei komitetuose strigęs projekto svarstymas, sako Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Karolina Bubnytė.

Svarstoma galimybė didiesiems miestams papildomai skirti 30 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos elektriniams autobusams įsigyti. Lėšų gautų Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys ir Šiauliai.  „Susisiekimo sektoriaus tikslas – mažinti transporto keliamą triukšmą ir taršą, todėl planuojama, kad papildomas 30 mln. eurų ES finansavimas galėtų būti nukreiptas į elektrinių transporto priemonių įsigijimą“, – BNS nurodė Susisiekimo ministerija.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) planuoja kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją, kad ši imtųsi priemonių, jog Rusijos verslininkas Jevgenijus Prigožinas ir jo turtas atsidurtų Europos Sąjungos (ES) „juodajame sąraše“. „Asmuo tikrai yra gana žinomas ir žinomas tuo, kad yra artimas Kremliaus režimui, vienaip ar kitaip susijęs su privačia karine bendrija „Vagner“ ir tuo pačiu žinome, kad JAV jam taiko sankcijas pagal tris protokolus.

Klaipėdoje dėl kiemuose besiblaškančių beglobių katinų įsižiebė tikras karas tarp gyventojų: kol vieni juos globoja ir šeria, kiti siekia, kad gyvūnai kuo greičiau dingtų iš jų akiračio. Tad miesto valdininkams skrieja pasipiktinimų kupini skundai. Kliuvo ir už gyvūnų priežiūrą uostamiestyje atsakingai Klaipėdos miesto savivaldybės tarnautojai. „Vakarų ekspresas“ jau rašė apie tai, kad Šimkaus g. 8 name gyvenantis klaipėdietis parašė laišką miesto Savivaldybės valdininkams.