europos sąjungoje

Birželio 23-iosios referendumas Didžiojoje Britanijoje dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje, kuris vyks visoje Bendrijoje stiprėjant euroskeptiškoms nuotaikoms, bus tik vienas iš daugelio jau vykusių ES plebiscitų. Per pastaruosius 44 metus nacionaliniai referendumai dažnai nulemdavo ES kryptį įvairiais klausimais, pradedant naujų narių priėmimu, jos galių išplėtimu keičiant sutartis, ir baigiant naujais projektais.

Likus mėnesiui iki Didžiosios Britanijos referendumo dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje, į priekį išsiveržė „Pasilikimo“ šalininkų stovykla, netylant bauginantiems įspėjimams apie „Brexit“ scenarijaus tarptautines pasekmes ir skambant neretai absurdiškiems argumentams šalies viduje.

Sveikindami su Europos diena prezidentė Dalia Grybauskaitė bei premjeras Algirdas Butkevičius pažymi šalių vienybės svarbą siekiant saugumo ir kitų bendrų tikslų. „Sveikinu visus su Europos diena! Tos Europos, kuri visomis išgalėmis siekia taikos ir saugumo, kurioje tautų vienybė ir šalių bendradarbiavimas – aukščiau už priešiškumą ir susiskaldymą. O pagarba žmogui, tikėjimas jo laisve yra didžiausia vertybė“, - rašoma prezidentės D.Grybauskaitės sveikinime.

Po „kalafiorų skandalo“ dalis lietuvių nusprendė boikotuoti prekybos tinklus ir keliauti į turgavietes. Anot jų, turgavietėse galima rasti pigesnių prekių, tačiau susiduriama su kita problema – pardavėjai neduoda čekių. Naujausiais Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) duomenimis, šešėlyje vis dar yra daugiau kaip ketvirtadalis šalies ekonomikos, o tai reiškia, kad nelegalioje rinkoje sukuriama 26 proc. visos pridėtinės vertės.

Lietuva lenkia daugelį pasaulio šalių dėl sąlygų verslui ir žiniasklaidos laisvės, bet turėtų pasitempti siekdama skaidresnio biudžeto, rodo naujas antikorupcinis tyrimas. Visuomenės sąžiningumo indekse (angl. Index of public integrity) iš daugiau nei šimto valstybių Lietuva užėmė 25-ą vietą.

Atlikėjas Jurgis Didžiulis pripažįsta, kad nelabai seka „Eurovizijos“ naujienas, tačiau tikrai turi, ką pasakyti apie šiųmečio Lietuvos atstovo Donato Montvydo dainą ir patį reginį. „Konkurse nėra teigiamų emocijų, nes jo formatas ir sąlygos „pornografizuoja“ muziką kaip tokią. Įdomus iki tam tikro lygmens, bet kokybės ir žmones vienijančios muzikos čia ieškoti nereikėtų“, – atvirai kalba dainininkas.

Londoniečiai ketvirtadienį rinks naująjį Didžiosios Britanijos sostinės merą po įtemptos priešrinkiminės kovos tarp dviejų varžovų – Sadiqo Khano ir Zaco Goldsmitho, kurių agitacija išsiskyrė negatyvumu. Paskutinės apklausos, paskelbtos trečiadienį parodė, kad opozicinės Leiboristų partijos parlamentaras S.Khanas turėtų tapti naujuoju Londono meru ir pirmuoju visoje Europos Sąjungoje (ES) sostinei vadovaujančiu musulmonu, nors jį ir buvo bandoma susieti su ekstremistais.

Kiekvienas ženklas, simbolis ar prekės ženklas turi savo šeimininkus. Ypač plintant garsių prekės ženklų klastotėms, pastebima, kad ši tendencija vis dažniau pasitaiko ir sporte. Padirbinėjami sportiniai bateliai, marškinėliai ir net treniruokliai. Sukčiai neteisėtai įsigudrina net panaudoti olimpinius žiedus.

Prancūzijos parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, raginančią vyriausybę nepritarti sankcijų Rusijai, kurios jai buvo įvestos dėl konflikto Rytų Ukrainoje, pratęsimui.

Ilgai laukus lietuviai ir kitų Europos sąjungos šalių gyventojai sulaukė pigesnių roaming‘o. Nuo 2016 m. balandžio 30 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) mažinamos tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų (roaming‘o) kainos vartotojams.

Žaislai ir elektronikos prietaisai pernai Lietuvoje paskelbti pavojingomis prekėmis, rodo naujausia Europos Komisijos (EK) ataskaita. EK atstovybė Lietuvoje pranešė, kad 2015 metais Lietuva išsiuntė 74 pranešimus apie pavojingus ne maisto produktus, iš kurių daugiausiai - 49 - dėl žaislų, o 10 - dėl elektros prietaisų. Be to, gauti 7 pranešimai apie iš Lietuvos atkeliavusį produktą.

JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį aistringai paragino europiečius išlikti vieningais tuo metu, kai Europos Sąjungoje stiprėja populizmas ir skeptiškos nuotaikos, sakydamas, kad Senasis žemynas turi suvokti, kiek daug jis jau yra pasiekęs. „Stipri ir vieninga Europa pasauliui yra būtinybė“, – B.Obama sakė savo svarbioje kalboje Vokietijos mieste Hanoveryje, dabartinį žemyno klestėjimą supriešindamas su karais ir sunkumais, išgyventais praeitą šimtmetį.

Austrijos vyriausybė pirmadienį mėgino atsitiesti po katastrofinio sutriuškinimo prezidento rinkimuose, kuriuose triumfavo antiimigracinė kraštutinių dešiniųjų opozicinė stovykla. Kaip rodo preliminarūs rezultatai, kraštutinės dešiniosios Laisvės partijos (FPÖ) kandidatas Norbertas Hoferis per balsavimą, kuris vyko dveji metai iki visuotinių rinkimų, įtikinamai aplenkė savo varžovus, surinkęs 36 proc. balsų.

Serbijoje sekmadienį vyks visuotiniai rinkimai, kuriuose ultranacionalistai viliasi susilpninti ministro pirmininko Aleksandro Vučičiaus pozicijas, ragindami šią Balkanų valstybę atsisakyti proeuropinio kurso ir šlietis prie didžiosios sesės Rusijos.

Centrinės ir Rytų Europos valstybių nuo Talino iki Sofijos ekonomikos auga ir vejasi tradiciškai turtingesnius Vakarus, tačiau ne taip greitai, kaip to norėtųsi.

Didžiojoje Britanijoje penktadienį prasideda oficiali referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) kampanija – likus vos 10-čiai savaičių iki to balsavimo, kuris suteiks britams pirmą nuo 1975 metų progą tarti žodį dėl Europos. Apklausoms rodant, kad britų visuomenė yra labai susiskaldžiusi dėl to, ar likti Europos Sąjungoje, ryškiausia „Pasitraukimo“ stovyklos figūra – charizmatiškasis Londono meras Borisas Johnsonas – penktadienį ir šeštadienį rengia mitingus šiauriniuose miestuose.

Didžiojoje Britanijoje artėjant referendumui dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje kunkuliuoja aistros ir svaidomasi piktais įžeidimais. Aktyviausi referendumo kampanijos dalyviai paniekinamai vadina vieni kitus elito atstovais, kurie nesupranta paprastų žmonių rūpesčių ir nesugebėtų vadovauti netgi saldumynų krautuvei – tačiau paradoksalu, kad visi jie priklauso vienai stovyklai.

Toby'is Bulginas nerimastingai apžvelgia savo ūkį mąstydamas apie artėjantį referendumą dėl Didžiosios Britanijos narystės Europos Sąjungoje, kuris gali turėti rimtų pasekmių jo gyvenimui. Saulės nuglostyti laukai šalia jo ūkio Norfolke, Rytų Anglijoje, bliaunančios avys ir čiulbantys paukščiai, rodos, yra taip toli nuo ES valdžios koridorių Briuselyje.

Vilniaus savivaldybė parengė strategiją, kuria siekiama sumažinti savižudybių skaičių sostinėje. Dokumente apibrėžtos kovos su savižudybėmis priemonės, kurios būtų taikomos iki 2019-ųjų. Jame daug dėmesio skiriama mokymams, kad žmonės žinotų, kaip padėti galvojantiems apie pasitraukimą iš gyvenimo. Vilniaus savivaldybė biudžete šioms priemonėms jau yra numačiusi 300 tūkst. eurų.

Nyderlanduose trečiadienį vyks euroskeptiškų judėjimų inicijuotas referendumas dėl svarbios Europos bendradarbiavimo su Ukraina sutarties, kuris laikomas visuomenės nuomonės apie Europos Sąjungos ryšius barometru. Tačiau po vangios agitacinės kampanijos daug rinkėjų, kurių iš viso yra apie 12,5 mln., sako, jog vis dar nelabai supranta, dėl ko tiksliai balsuos trečiadienio plebiscite, kuris bus tik antrasis olandų referendumas nuo 2005 metų dėl klausimo, susijusio su ES.

Rusijos karas su NATO yra mažai tikėtinas, tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia suskaldyti Europą, išnaudodamas migrantų krizę, sako Rusijos opozicionierius, buvęs pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas. „Putinas neslepia, kad pagrindinis jo tikslas – Europos griūtis.

Bakingamo rūmai trečiadienį išreiškė pasipiktinimą bulvarinio dienraščio „The Sun“ straipsniu, kuriame tvirtinama, esą karalienė Elizabeth II pasisako už vadinamąjį Brexit scenarijų – Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Skaitomiausias Britanijos dienraštis savo pirmajame puslapyje išspausdino didelę monarchės nuotrauką su užrašu „Karalienė palaiko „Brexit“ ir antrašte: „ES eina klaidinga kryptimi, sako ji.

Į dvi stovyklas susiskirstę ES lyderiai ginčijosi dėl ketinimų uždaryti vadinamąjį migrantų kelią per Balkanus pirmadienį vykusiame viršūnių susitikime su Turkijos ministru pirmininku, ragindami Ankarą sutikti su masiniu ekonominių migrantų deportavimu.

Iš Islandijos Lietuvą pasiekia supaprastintos žinios, kad salos gyventojai apsisprendė nestoti į Europos Sąjungą, tačiau toliau palaikys draugiškus kaimyninius ryšius. Vis dėlto situacija Reikjavike nėra tokia aiški ir paprasta. Narystės ES šalininkų ir priešininkų stovyklos apylygės, svarbiausios partijos ir politikai turi skirtingas nuomones, todėl sprendimas stabdyti derybas su Briuseliu labai greitai gali būti pakeistas.

Per Egėjo jūrą iš Turkijos į Europos Sąjungą atvykstančių migrantų skaičius yra „gerokai per didelis“, sakė ketvirtadienį ES Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas po susitikimo su Turkijos ministru pirmininku Ahmetu Davutoglu Ankaroje. „Mūsų nuomonės sutampa, kad pabėgėlių srautas vis dar yra per didelis, tad reikia naujų veiksmų“, – sakė D.Tuskas, pagyręs Turkiją, kad ši vis glaudžiau bendradarbiauja su ES, ypač pakrančių patruliavimo ir vizų režimo griežtinimo srityse.

Davido Camerono beatodairiškas lošimas referendumo dėl „Brexit“ – Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos – korta kelia pavojų mano šalies ateičiai. Tačiau apgaulingas ir slogus „pasilikimo“ šalininkų stovyklos tonas taip pat siutina.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ketvirtadienį pasmerkė „šiurkštų ir agresyvų“ Vokietijos toną sprendžiant Europos pabėgėlių krizės klausimus, taip pat Berlyno pasiūlytas nacionalines migrantų parskirstymo kvotas, kurioms Budapeštas įnirtingai priešinasi.

Portugalija, tradicinė emigracijos šalis, pasisiūlė priimti iki 10 tūkst. migrantų iš šalių, nebeatlaikančių naujų atvykėlių antplūdžio, kad stabilizuotų savo mažėjantį gyventojų skaičių. Portugalijos socialistas premjeras Antonio Costa praėjusią savaitę išsiuntė laiškus Austrijai, Graikijai, Italijai ir Švedijai – šalims, į kurias atvyksta itin daug pabėgėlių – siūlydamasis papildomai priimti iki 5,8 tūkst. migrantų. Lisabona jau anksčiau sutiko įsileisti 4,5 tūkst.

Briuselyje vykstančios derybos dėl reformų sutarties, kuri leistų Didžiajai Britanijai likti Europos Sąjungoje, bus tęsiamos ir penktadienio vakarą, pareiškė penktadienį Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas.

Sujudimas, mėginimai išsaugoti gerą vardą ir ilgai atidėlioti angliški pusryčiai – kol kas tik taip galima apibūdinti Europos Sąjungos viršūnių susitikimą dėl Didžiosios Britanijos ateities. ES lyderiai tikėjosi pasiekti pažangą jau po pietų ketvirtadienį, tačiau planams žlugus, penktadienį turėjo būti surengti bendri pusryčiai, kurie buvo nukelti į pietus, kurie dar kartą buvo perkelti į vėlyvą popietę.

Bosnija pirmadienį pateikė oficialų stojimo į Europos Sąjungą prašymą, po daugybės prarastų metų norėdama pasivyti kitas kaimynines Balkanų šalis. Atrodė, kad Bosnija jau buvo pasiryžusi siekti narystės Europos Sąjungoje šio tūkstantmečio pradžioje, tačiau gilūs nesutarimai tarp šalies serbų, kroatų ir musulmonų bendruomenių iki praėjusių metų užkirto kelią Briuselio reikalaujamoms politinėms ir pilietinės visuomenės reformoms.

Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį paviešino esminius pasiūlymus, turinčius įtikinti Britaniją pasilikti šiame bloke ir suteikiančius galimybę apriboti socialines lengvatas iš kitų Bendrijos šalių atvykusiems darbininkams, gyvenusiems šalyje trumpiau negu ketverius metus, bei suteikti papildomas garantijas šalims, kurios nėra euro zonos narės.

  Europos Sąjunga antradienį pristatys planuojamas svarbias reformas, įskaitant „raudonosios kortelės“ sistemą, suteiksiančią nacionaliniams parlamentams galią blokuoti Briuselio teisės aktus, tikėdamasi šiomis priemonėmis įtikinti Didžiąją Britaniją netapti pirmąja Bendriją palikusia šalimi.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas sekmadienį nesugebėjo pasiekti susitarimo, kuriuo siekiama išlaikyti Jungtinę Karalystę Europos Sąjungoje, bet susitarė tęsti diskusijas kitą dieną. Abi pusės tikėjosi, kad susitikimas per darbo vakarienę premjero rezidencijoje suartins ES ir Londono pozicijas, Britanijai reikalaujant suteikti daugiau priemonių imigracijai kontroliuoti.

Švedija planuoja deportuoti iki 80 tūkst. migrantų, kurie atvyko praeitais metais ir kurių prašymai suteikti prieglobstį nebuvo patenkinti, trečiadienį pranešė vidaus reikalų ministras Andersas Ygemanas. "Kalbame apie 60 tūkst. žmonių, bet šis skaičius gali padidėti iki 80 tūkst.", - ministro žodžius citavo Švedijos žiniasklaida, nurodžiusi, kad vyriausybė paprašė policijos ir migracijos pareigūnų organizuoti tų žmonių išsiuntimą.

Europos Sąjungos migracijos politika prilygsta „ritualinei savižudybei“, antradienį pareiškė Slovakijos vyriausybės vadovas Robertas Fico, ragindamas 28-ių šalių bloką kuo skubiau stabdyti atvykėlių srautą. „Man atrodo, kad mes Europos Sąjungoje dabar atliekame ritualinę savižudybę ir tiesiog stebime“, – Čekijos laikraščiui „Pravo“ sakė 51 metų kairiųjų pažiūrų premjeras, garsėjantis prieš imigrantus nukreipta retorika.

Seimo narė socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė į Baudžiamąjį kodeksą (BK) siūlo įtraukti bausmę už moterų apipjaustymą. Pasak parlamentarės, dėl padidėjusios migracijos išauga rizika, kad daugiausiai Afrikos valstybėse praktikuojamas moterų lytinių organų žalojimas gali būti atliekamas ir Lietuvoje.

Daugiau kaip 30 Lenkijos miestų šeštadienį tūkstančiai žmonių išėjo į gatves „ginti laisvės“ ir protestuoti prieš konservatyviąją vyriausybę. „Mes ne revoliucionieriai“, – sakė Mateuszas Kijowskis (Mateušas Kijovskis) Demokratijos gynimo komiteto (KOD) steigėjas ir demonstracijų organizatorius. „Revoliucionieriai – tai tie, kurie griauna tvarką, kurie nori įvesti savo valdžią. Mes norime išsaugoti savo demokratiją ir savo laisvę“, – kalbėjo jis.

Kroatijos parlamentas penktadienį vėlai vakare patvirtino naują centro dešiniųjų vyriausybę, kuriai vadovaus ministras pirmininkas Tihomiras Oreškovičius, farmacijos pareigūnas ir naujokas politikoje. 151 nario parlamente 83 deputatai patvirtino premjeru nepartinį T.Oreškovičių ir 22 kitų kabineto narių paskyrimą; jiems dabar teks rūpintis, kaip spartinti vangų ekonomikos augimą ir spręsti rekordinį migrantų antplūdį naujausioje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.

 Latvijos paskirtasis ministras pirmininkas Maris Kučinskis iš centristinės Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ZZS) žada Europos Sąjungoje tvirtai laikytis pozicijos, kad jo šalis negali priimti daugiau naujų pabėgėlių nei jau yra įsipareigojusi. Atsistatydinimo pareiškimą pateikusi premjerė Laimduota Straujuma palinkėjo suformuoti naują vyriausybę iki kito vasario mėnesio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, kuriame bus nagrinėjamas pabėgėlių klausimas.

Muitinės departamento vadovu paskirtas buvęs įstaigos Tarptautinių ryšių skyriaus viršininkas Arūnas Adomėnas. Jis pareigas pradėjo eiti nuo antradienio, pranešė Finansų ministerija.

Gruzijos parlamentas trečiadienį patvirtino buvusį užsienio reikalų ministrą Georgijų Kvirikašvilį šalies premjeru, praėjus šešioms dienoms po to, kai vyriausybės vadovas Iraklijus Garibašvilis netikėtai atsistatydino. „Parlamentas patvirtino naują vyriausybę 86 balsais prieš 28“, – sakė parlamento pirmininkas Davidas Usupašvilis. Įstatymų leidėjai taip pat patvirtino G.Kvirikašvilio pasiūlytą vyriausybės sudėtį.

Viskas, kas nutiko per 2015 metus, buvo prognozuojama šių metų pradžioje, stebino jų viduryje ir tebėra sunkiai suvaldoma jų pabaigoje. Sausį žinojome, kad karas Sirijoje milijonus žmonių paliko skurde ir neviltyje; kad intervencija Libijoje sukūrė anarchiją toje šalyje; kad Afganistane padėtis blogėja, o ne gerėja, kad Eritrėja ir Pietų Sudanas yra pragaro skylės ir kad islamo ekstremizmo prakeiksmas sklinda dalyje Vakarų Afrikos – taip pat tarp radikalizuotų viltį praradusių žmonių Vakarų Euro...

Vilniaus meras Remigijus Šimašius priėmė vieno didžiausių parduotuvių tinklų Europoje LIDL atstovus. Susitikime aptarta bendrovės vykdoma plėtra Vilniuje jau kitais metais. „Nors jau šiandien vilniečiai gali džiaugtis dideliu prekybos tinklų prieinamumu, akivaizdu, kad naujovės ir papildoma konkurencija miestui tik į naudą.

Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyrius analizuoja gautą metodinę medžiagą iš Lietuvos teisėsaugos institucijų ir užsienio šalių gerąją patirtį, identifikuojat radikalias idėjas propaguojančius suimtus ar nuteistus asmenis. Šiemet į Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus funkcijas įtraukta radikalizmo apraiškų stebėsenos laisvės atėmimo vietose funkcija. Šią funkciją nusprendė įtraukti Teisingumo ministerija. „Situacija yra stebima, ji stabili.

Seimo narė Birutė Vėsaitė įregistravo Darbo kodekso įstatymo pataisą, kuri draustų visoms parduotuvėms – ne tik maisto, bet ir drabužių, kosmetikos ar batų dirbti per šventes. Parlamentarės teigimu, mažmeninės prekybos sektoriuje pluša daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių, kurie per šventes galėtų ilsėtis. Siūloma visoms parduotuvėms uždrausti dirbti per Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Mindaugo karūnavimo dieną.

Lietuvos deleguotas eurokomisaras socialdemokratas Vytenis Andriukaitis sako remiantis Europos Komisijos pirmininko Jeano Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui išdėstytą poziciją dėl gilesnių ryšių tarp Europos Sąjungos ir Maskvos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos. Pasak eurokomisaro, tokia pozicija yra reikšminga siekiant taikos, nors jai ir nepritaria Lietuvos vyriausybės ir opozicijos atstovai.

Angela Merkel, dalykiška pastoriaus duktė, užaugusi už Geležinės uždangos, atliko precedento neturinčią kelionę, kol tapo Vokietijos vyriausybės vadove ir įtakingiausia pasaulyje moterimi.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė esanti „pagrįstai įsitikinusi“, kad su Londonu galima susitarti ir išvengti galimo Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos. „Kas pateikta deryboms – nėra staigmena, mes norime nagrinėti šiuos pasiūlymus, laikydamiesi į sprendimą orientuoto požiūrio“, – sakė ji, Britanijos ministrui pirmininkui Davidui Cameronui pateikus savo pasiūlymus dėl ES reformų.