europos sąjungoje

Kalbėti apie Europos Sąjungos (ir plačiau – Europos) krizę yra madinga. Senąjį žemyną yra apnikusios kelios rimtos krizės, kurios gali tapti Europos saulėlydžio priežastimi. Viena vertus, ES sunkiai sekasi spręsti pabėgėlių krizę, dėl kurios stiprėja paprastų ES gyventojų nepasitenkinimas. Kita vertus, Europa išgyvena ir geopolitinio nestabilumo laikotarpį, aštrinamą agresyvių Rusijos veiksmų prieš Ukrainą ir Maskvos polinkio į konfrontaciją su Vakarais.

Ar žinote, kad sveikas suaugęs žmogus per minutę įkvepia 7-8 litrus oro, o tai yra 550 litrų gryno deguonies per dieną? Tuo tarpu idiopatine plaučių fibroze sergančiam žmogui sukvėpuoti tokį kiekį deguonies yra tikras iššūkis. Ši plaučius pažeidžianti liga nėra dažna, tačiau labai sunki – pagal savo eigą ji netgi prilyginama vėžiniam susirgimui.

Žinomas Rusijos rašytojas ir humoristas Michailas Zadornovas, praėjusią savaitę atšaukęs dalį savo pasirodymų dėl „rimtos ligos“, savo socialinio tinklo paskyroje padėkojo gerbėjams už šiltus komentarus ir palinkėjimus pasveikti, bei papasakojo apie jo laukiantį gydymą. „Laikraščiuose ir kituose interneto kvailybės resursuose kalbama, pavyzdžiui, apie tai, kad Zadornovui neišgydoma plaučių onkologija, remiantis kažkokiu patikimu laikraščiu.

Lietuvos ekonomikos padėtis, politiniai skandalai ir emigracija sulaukė didžiausio užsienio žiniasklaidos dėmesio nušviečiant sekmadienį vykusius Seimo rinkimus.

Europos Komisijos (EK) vadovas Jeanas Claude Junckeris liepė pareigūnams parengti naujus Europos Sąjungos (ES) nemokamo tarptinklinio ryšio politikos planus, po to, kai pasiūlytas 90 dienų terminas sulaukė aršios kritikos. „Pirmininko J.C. Junckerio nurodymu Komisijos tarnybos atsiėmė projektą ir dabar rengia naują versiją“, – rašoma Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos svetainėje paskelbtame pranešime.

Čekijos spec. tarnybos atskleidė šioje šalyje Rusijos organizuojamo „informacinio karo“ taktiką, skelbia „Reuters“. Anot čekų BIS ( Bezpečnostní informační služba – Informacinio saugumo tarnyba) kontržvalgybos ataskaitos, Maskva bando šioje valstybėje sukurti marionetinių grupelių ir propagandinių agentų tinklą, kurį Kremlius galėtų naudoti destabilizacijai šalyje.

Rugpjūtį nieko ypatinga nenutiko – tik perversmai ir karai, krečiantys mūsų pasaulį. Artėjant šio mėnesio pabaigai galima lengviau atsikvėpti, kad jokia saugumo krizė Europoje nesutrikdė mūsų atostogų. Vis dėlto rūpesčiai kaupiasi. Rusija dabar vykdo didžiausias per kelis dešimtmečius karines pratybas, keldama nerimą mūsų šnipams ir analitikams. Kremlius tęsia siaubingą karą kitų rankomis, keldamas į viešumą Vakarų diplomatijos bejėgiškumą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel neteisi kritikuodama Europos partneres, kurios atsisako priimti pabėgėlius musulmonus, pirmadienį pareiškė Lenkijos Europos reikalų ministras Konradas Szymanskis. Interviu valstybiniam radijui ministras sakė, kad tokios šalys kaip Lenkija, atsisakančios priimti pabėgėlius pagal naują migrantų paskirstymo Europos Sąjungoje kvotų sistemą, aktyviai palaikomą Berlyno, paiso savo piliečių nuomonės.

Didžiojoje Britanijoje darbuotojų iš aštuonių Rytų Europos šalių, prie ES prisijungusių 2004 metais, skaičius pirmą kartą viršijo milijoną. Nuo balandžio iki birželio darbuotojų iš Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos padaugėjo 44 tūkst., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2015 metais. Oficialūs duomenys rodo, kad dabar Britanijoje dirba 2,23 mln.

 Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas Sankt Peterburge – tikrai ne iš renginių, kuriuose šio straipsnio skaitytojai jaustųsi kaip namuose. Jis daugeliu atžvilgių atspindi, kas yra negerai Europoje ir kaip padėtis gali dar labiau pablogėti. Vis dėlto būtų klaidinga jį laikyti istorinio posūkio tašku. Nemalonu, bet Turkijos ir Rusijos lyderiai turi daug bendra, – ypač panašios jų valdingos ir įtarios asmenybės.

Europos Sąjungoje vis labiau nerimaujama, kad jau mėnesį gyvuojantis susitarimas su Turkija kaip pažaboti migrantų srautą, gali žlugti dėl pernelyg griežtų Ankaros priemonių, kurių imtasi po nepavykusio pučo. Turkija piktai atmeta ES kritiką, esą valymai po pučo galbūt pažeidžia žmogaus teises, kurių Ankara privalo laikytis, sutarus dėl bevizio režimo įvedimo turkams ir paspartintų derybų dėl Turkijos narystės Bendrijoje. „Pavojus yra didelis.

Analizuojant „Brexit“ priežastis bei pasekmes ir diskutuojant apie jas, daugiausia dėmesio skiriama imigrantams, o šešėlyje lieka dar vienas svarus argumentas, kuris svarbus britams jau nuo šeimos ir mokyklos suolo. Britų imperija beveik šimtą metų buvo didžiausia ir svarbiausia Vakarų pasaulio imperija, jos žmonės įprato visą pasaulį vertinti britocentriškai, todėl dabar jiems sunku suvokti, kad žaidimo taisyklės pasikeitė, o Jungtinės Karalystės ekonomika sudaro vos 4 proc. pasaulio ūkio.

Daug tūkstančių turkų sekmadienį susirinko į pirmąjį bendrą partijų mitingą pasmerkti bandymo nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, šalyje toliau vykstant įtariamų valstybės priešų „valymams“. Stambulo Taksimo aikštė virto raudona šalies vėliavų jūra, R.T.Erdogano valdančiajai islamiška i konservatorių Teisingumo ir plėtros partija i (AKP) ir opozicinėms pasaulietiškoms stovykloms trumpam atidėjus savo nesutarimus ir pademonstravus nacionalinę vienybę.

Borisas Johnsonas, buvęs Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos („Brexit“) šalininkų kampanijos veidas ir Londono eksmeras, trečiadienį sensacingai sugrįžo po dvi savaites trukusio klaidžiojimo politiniuose tyruose, kad taptų užsienio reikalų sekretoriumi naujosios ministrės pirmininkės Theresos May vyriausybėje. B.Johnsonas – vienas iš įsimintiniausių britų politikų dėl savo šviesių išsitaršiusių plaukų kupetos, ilgų tiradų ir įpročio griebtis lotynų kalbos savo pasisakymuose.

Briuselio pareigūnai kaskart pamini žodį „kieta“, kalbėdami apie savo patirtį bendraujant su Theresa May – Didžiosios Britanijos vidaus reikalų sekretore, kuri trečiadienį taps ministre pirmininke ir vadovaus deryboms dėl šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos, rašo Briuselio nepriklausomas interneto leidinys „EUobserver“. Diplomatai ir pareigūnai ES sostinėje turėjo progų susipažinti su ta gerai pasiruošusia derybininke, dalyvaudavusia posėdžiuose Briuselyje pastaruosius šešerius metus.

Britanijoje – nuo nušiurusių Velso angliakasių miestelių iki laike sustingusių Anglijos pajūrio kurortų – žmonės sako balsavę už pasitraukimą iš Europos Sąjungos ir šuolį į nežinią, kad šalis susigrąžintų prarastą didybę.

Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (vadinamasis „Brexit“) pretenduoja tapti svarbiausia šios vasaros naujiena. Tiesa, šioje istorijoje ne viskas taip paprasta. Nors apie „Brexit“ jau parašyta aibė tekstų, verta dar kartą pabandyti sudėti visus taškus ant i, t. y. aptarti esminius šios istorijos niuansus. Sprendimas dėl „Brexit“ Pradėkime nuo referendumo. Balsavimas įvyko birželio 23 dieną.

Žymus finansininkas George’as Sorosas paskelbė, kaip turi elgtis Europos lyderiai, jeigu nori, jo nuomone, sustabdyti ES griūtį po Didžiosios Britanijos referendumo. Anksčiau milijardierius bloko griūtį vadino „praktiškai neišvengiama“. Europos lyderiai turi suprasti, kad Europos Sąjunga „atsidūrė ant griūties ribos“, susivienyti ir imtis išskirtinių veiksmų, rašo amerikiečių milijardierius George’as Sorosas „Project Syndicate“ leidinyje.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje 2015 metais buvo 14,3 proc. ir, palyginti su 2014 metais, padidėjo 0,6 procentinio punkto. Statistikos departamento duomenimis, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą bei privalomąjį socialinį draudimą, pernai sudarė 15,6 procento. Privačiajame sektoriuje jis buvo 1 procentiniu punktu didesnis nei valstybės sektoriuje ir sudarė 17,3 proc.

Praėjus dviem dešimtmečiams po to, kai Škotijoje buvo paskelbta apie pirmąjį pasaulyje klonuotą žinduolį – avį Dolly, vartotojams gali kilti pagrįstų klausimų, ar jų geriamas pienas ir valgoma mėsa yra gaunama iš klonuotų karvių arba jų palikuonių. Paprastas atsakymas – „tikriausiai“. Pasak ekspertų, šito neįmanoma tiksliai nustatyti, tai keblu netgi Europoje, kuri yra labiausiai negu bet kuris kitas pasaulio regionas priartėjusi prie maisto produktų, gaunamų iš klonuotų gyvulių, uždraudimo.

Kai Didžioji Britanija referendume nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, prorusiškų pažiūrų veikėjai Serbijoje suskubo paskelbti apie Bendrijos mirtį: jie degino žvakutes ir dėjo gėles prie ES atstovybės Belgrade ir pareiškė, kad šalies pastangos prisijungti prie 28 valstybių bloko yra neteisėtos ir niekinės.

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas pataria rengti referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos ir NATO; taip siūloma praėjus vos savaitei nuo Britanijos rinkėjų sprendimo pasitraukti iš ES, pranešė penktadienį visuomeninis radijas. Tiesa, pats M.Zemanas, ketvirtadienį bendraudamas su rinkėjais viename Čekijos miestelyje sakė balsuosiąs prieš pasitraukimą, nurodė Čekijos radijas savo tinklalapyje.

Referendumo rezultatai Didžiojoje Britanijoje pagreitins finansinių rinkų krizę, pareiškė milijardierius George’as Sorosas. Jo teigimu, kontinentinės Europos bankinei sistemai teks „rimti išbandymai“. Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos („Brexit“) „išjudino“ krizę finansų rinkose, analogišką tai, kuri prasidėjo 2007-2008 metais, pareiškė amerikiečių finansininkas, ketvirtadienį kalbėjęs europarlamentarams.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį Briuselyje surengs derybas su Škotijos pirmąja ministre Nicola Sturgeon, kuri pareiškė, kad yra pasiryžusi ginti Škotijos vietą Europos Sąjungoje po referendume Jungtinės Karalystės priimto sprendimo trauktis iš Bendrijos. Susitikimas įvyks apie 17 val. (18 val.

Britanijos Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas atsisako atsistatydinti antradienį, nors leiboristų frakcijos parlamentarai 172 balsais prieš 40 pareiškė jam nepasitikėjimą po referendumo dėl Britanijos narystės Europos Sąjungoje. „Buvau demokratiškai išrinktas mūsų partijos lyderis – už naują politiką balsavo 60 proc. Leiboristų partijos narių ir šalininkų, aš neišduosiu jų ir neatsistatydinsiu; šiandieninis parlamentarų balsavimas neturi konstitucinio legitimumo“, – sakė J.Corbynas.

Londone įsikūrusio lenkų bendruomenės centro, ant kurio durų tebesimatė geltonų dažų likučiai, darbuotojai sakė bijantys rasistinių išpuolių, prasidėjusių po referendumo dėl Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, nors premjeras Davidas Cameronas tokius incidentus pasmerkė, kalbėdamas parlamente. „Nuotaika – pasišlykštėjimo ir baimės mišinys.

Škotijos valdžia savaitgalį paskelbė, kad darys viską, kas įmanoma, siekiant pasilikti Europos Sąjungos sudėtyje, bei paskelbė apie veto teisę dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš aljanso. Tačiau škotų apklausos rodo, kad gyventojai nėra pasirengę antrajam nepriklausomybės referendumui, apie kurį buvo kalbama nuo pat „Brexit“ rezultatų paskelbimo pradžios.

Praėjus trims dienoms po Jungtinės Karalystės referendumo, kuriame rinkėjai nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, likusių 27-ių Bendrijos narių lyderiai pripažino, kad šalį ištiko „labai rimta krizė“ ir jie nespaus Britanijos premjero nedelsiant pradėti išstojimo procedūrą, rašo Briuselio nepriklausomas interneto leidinys „EUobserver“. „Nesitikime, kad (premjeras Davidas) Cameronas inicijuos 50-ąjį straipsnį.

Pagrindinis vadinamojo „Brexit“ kampanijos veidas Borisas Johnsonas pirmadienį stengėsi sumažinti priešpriešą tarp Britanijos ir Europos, taip pat padrąsinti britus, nesėkmingai mėginusius užtikrinti Jungtinės Karalystės pasilikimą Europos Sąjungoje per ketvirtadienį vykusį istorinį referendumą.

Nespėjo rimčiau išaušti „Brexit“ rytas, o Didžioji Britanija jau pradeda jausti pasekmes. Be rekordiškas žemumas pasiekusio svaro vertės ir proeuropietiškų britų ištįsusių veidų, „Brexit“ reiškė ir politinių pagrindų išjudinimą. Škotijos premjerė netrukus po išankstinių balsavimo rezultatų paskelbimo pranešė, kad Škotija nesiruošia niekur trauktis iš Europos Sąjungos. Nors Didžiosios Britanijos referendumo baigtį nuspėti buvo itin sunku, Škotijos balsus ekspertai nuspėjo gana tiksliai.

Didžiojoje Britanijoje ketvirtadienį vyksta referendumas, kuriame rinkėjai sprendžia, ar suduoti istorinį smūgį Europos integracijai nukreipiant savo šalį nepriklausomu keliu už Europos Sąjungos (ES) ribų. Balsavimo apylinkės duris atvėrė 7 val. ryto (9 val. Lietuvos laiku) ir veiks iki 22 val. (vidurnakčio Lietuvos laiku). Balsų skaičiavimas prasidės iš karto po to, kai bus atiduoti paskutiniai balsai, o rezultatų tikimasi penktadienį paryčiais.

Populiariausias Vokietijos laikraštis „Bild“ ketvirtadienį paskelbė paskutinės minutės prašymą britams pasilikti Europos Sąjungoje (ES) ir pažadėjo pagaliau nusileisti dėl seniai ginčijamo Anglijos įvarčio 1966 metų futbolo pasaulio čempionate Vemblyje, jeigu jie balsuos „Pasilikti“. „Bild“ taip pat pažadėjo „niekada nebejuokauti apie princo Charleso ausis“, „iš solidarumo (su britų įdegiu) liautis vartoti kremą nuo saulės“ ir „dalyvauti be vartininko kitoje baudinių serijoje, kad būtų įdomiau“,...

Anthony Dunnas su ašaromis akyse prisiminė, kaip buvo vadinamas išdaviku ir kaip jam buvo pasakyta, kad jis turėtų išvažiuoti iš šalies, nes jis prieš ketvirtadienio referendumą agitavo už Didžiosios Britanijos pasilikimą Europos Sąjungoje (ES). Po kampanijos, kurios metu buvo daug painių ir dažnai klaidinančių pareiškimų, šis 58 metų londonietis yra tik vienas iš daugelio britų, pasibaisėjusių tuo, kaip prieš istorinį referendumą vykusi kampanija suskaldė jų visuomenę.

Referendumas dėl Britanijos narystės Europos Sąjungoje ateities yra svarbiausias politinis įvykis per Jungtinės Karalystės istoriją, sako lažybų organizatoriai, kurie prognozuoja, kad šalis ketvirtadienį nubalsuos pasilikti Bendrijoje, nors apklausų rezultatai byloja, kad neatmestinas joks scenarijus. „Būčiau visiškai pritrenktas, jeigu JK elektoratas nubalsuotų pasitraukti iš ES“, – naujienų agentūrai AFP sakė internetinės lošimų biržos „Betfair“ atstovas Barry Orras.

Didžioji Britanija ketvirtadienį referendume spręs dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje. Pateikiame kai kuriuos svarbiausius faktus apie balsavimo procesą, pradedant klausimu balsalapyje ir baigiant tuo, kada bus pradėti skelbti balsavimo rezultatai.

Balsuoti ketvirtadienį vyksiančiame referendume dėl tolesnės Didžiosios Britanijos narystės Europos Sąjungoje užsiregistravo rekordinis skaičius rinkėjų – 46,5 mln. žmonių, pranešė Rinkimų komisija. „Negalutiniai duomenys apie Jungtinės Karalystės ir Gibraltaro elektoratą rodo, kad Jungtinėje Karalystėje jis rekordinis – 46 499 537 rinkėjai“, – rašoma antradienį Rinkimų komisijos išplatintame pranešime.

Ar laimėtų, ar pralaimėtų, referendumas dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos („Brexit“) jau įliejo nuodingą paranojiško populizmo dozę į Britanijos viešąjį gyvenimą. Pasitikėjimas tarp valdančiųjų ir valdomųjų dar niekada nebuvo labiau sumenkęs. Viešieji debatai tapo šiurkštesni. Viso to padarinius jusime dar dešimtmetį arba ilgiau.

Referendumo dėl Didžiosios Britanijos narystės Europos Sąjungoje priešingos stovyklos antradienį surengė emocingus debatus vienuose Londono koncertų rūmuose, kurių tiesiogiai klausėsi 6 tūkst. žmonių. Abiem stovykloms šis renginys buvo paskutinė galimybė palenkti į savo pusę rinkėjus, o apklausos rodo, kad likus mažiau negu pusantros paros iki balsavimo, lemsiančio Europos ateitį, pasitraukimo iš ES priešininkų ir šalininkų šansai tebėra apylygiai.

Prancūzijos policija sulaikė Rusijos kraštutinių dešiniųjų futbolo sirgalių lyderį Aleksandrą Špryginą, kuris stebėjo savo šalies rinktinės rungtynes praėjus vos dviem dienoms po to, kai buvo išvarytas iš Prancūzijos, pranešė Vidaus reikalų ministerija. A.Špryginui, kurio viza buvo atšaukta pirmadienį, dabar gresia byla teisme, sakė pareigūnai.

Viena iš tiesų itin svarbi šį ketvirtadienį vyksiančio pasilikimo Europos Sąjungoje referendumo Didžiojoje Britanijoje detalė yra labai dažnai nutylima: Parlamentas iš tiesų neprivalo vykdyti jo rezultatų, net jeigu liaudis ir nubalsuotų už pasitraukimą iš ES.

Jei Didžioji Britanija šį ketvirtadienį, birželio 23 dieną, vyksiančiame referendume nubalsuos už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, tai bus politinis žemės drebėjimas Bendrijai. Pateikiame kai kuriuos galimus „Brexit“ padarinius: Ministras pirmininkas Davidas Cameronas, patyręs pralaimėjimą referendume, atsistatydina iš premjero ir Konservatorių partijos lyderio postų.

Didžiosios Britanijos referendumo stovyklos pirmadienį pakilo į lemiamą kovą už rinkėjų balsus prieš ketvirtadienio plebiscitą šalies narystės Europos Sąjungoje klausimu, pasirengimą kuriam aptemdė šokiruojantis parlamentarės nužudymas, dėl kurio praėjusią savaitę buvo sustabdyta agitacinė kampanija.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, jog Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES), vadinamasis „Brexit“, gali suduoti „neigiamą ir stiprų“ smūgį šalies ekonomikai. Savo ruožtu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad britų premjeras Davidas Cameronas artėjančiu referendumu „šantažuoja“ Europos Sąjungą. Tuo tarpu likus penkioms dienoms iki referendumo, laikraštis „The Times“ šeštadienį paskelbė remiantis JK narystę Europos Sąjungoje.

Didžiosios Britanijos referendumas dėl tolesnės narystės Europos Sąjungoje žymi eros pabaigą blokui, kuris nukrypo nuo savo politinio kurso, penktadienį pareiškė Prancūzijos ekonomikos ministras Emmanuelis Macronas. „Tikiu Europa, bet reorganizuota Europa“, – sakė ministras radijui RTL. „Tai ultraliberalios Europos, kuri nukrypo nuo savo politinio kurso, galas, – sakė E.Macronas.

Nors nelegali cigarečių rinka Europoje ir Lietuvoje pamažu mažėja, pagal į šalį įvežamų neapmokestintų cigarečių kiekį Lietuva išlieka ketvirta po Latvijos, Norvegijos ir Graikijos, skelbiama naujausio visoje Europoje atliekamo KPMG SUN tyrimo rezultatuose. Lyginant su 2014 m., kai nelegalios cigaretės Lietuvoje užėmė 28,3 proc. visos tabako gaminių rinkos, praėjusiais metais nelegalių gaminių sumažėjo 9,6 procentiniais punktais, ir nelegalios cigaretės sudarė 18,7 proc.

Didžioji Britanija penktadienį vis dar yra ištikta šoko po parlamentarės nužudymo kaimo gatvelėje, kuris sustabdė kampaniją per patį karštligišką jos piką, likus vos savaitei iki referendumo dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES). 41 metų Jo Cox, buvusi pagalbos darbuotoja ir Britanijos narystės ES šalininkė, kuri agitavo ir Sirijos pabėgėlių naudai, buvo nužudyta ketvirtadienį prie bibliotekos, kur nuolat susitikdavo su rinkėjais savo gimtajame Berstolo kaime Anglijos šiaurėje.

  Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris ketvirtadienį tvirtino, kad Europos Sąjunga (ES) nežus, jei Didžioji Britanija birželio 23-iosios referendume balsuos už išstojimą iš Bendrijos, bet pažymėjo, kad pamokas reikia išmokti.   Šios pastabos pareikštos tokiu metu, kai dvi naujos nuomonių apklausos parodė, kad dauguma britų rinkėjų per referendumą, kuris rengiamas po savaitės, būtų už pasitraukimą iš Bendrijos.

Čekijos policija antradienį pranešė, kad išaiškino ir išardė tarptautinį nusikaltėlių tinklą, kuris gamino ir platino padirbtus lietuviškus dokumentus migrantams Europos Sąjungos šalyse. Kaip pranešė policijos atstovas Pavelas Hantakas, visoje Čekijoje buvo suimta 10 įtariamųjų iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų. Penki iš jų buvo iš Ukrainos, patikslino atstovas, tačiau kitų pilietybės nenurodė.

Pasaulinė fizikos žvaigždė Stephenas Hawkingas galbūt gerai išmano, kaip veikia Visata, bet jis sako negalintis suprasti Donaldo Trumpo, numanomo JAV respublikonų kandidato į prezidento postą, populiarumo. Britų mokslininkas sakė televizijos ITV laidai „Good Morning Britain“, kad jis neturi paaiškinimo to milijardieriaus nekilnojamojo verslo magnato sėkmei.