europos sąjungoje

Lietuvos mėsos pramoninkai dėl pabrangusių mėsos žaliavų patiria nuostolius, kurie veda bankroto link. Lietuvos mažmeninėje prekyboje dominuojantis prekybos tinklas „Maxima“ nesutinka derėtis su mėsos perdirbėjais, todėl Lietuvos gamintojų produkcija greičiausiai išnyks iš šio tinklo parduotuvių. Taip nutiks, jei didžiausią mažmeninių parduotuvių tinklą turinti bendrovė nesutiks susimažinti taikomų milžiniškų antkainių dalies.

Penktadienio popietę prezidentė Dalia Grybauskaitė, tęsianti susitikimus su kandidatais į socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus formuojamos vyriausybės narius, priėmė pateiktą kandidatą į krašto apsaugos ministrus Juozą Oleką. ,,Su prezidente aptarėme esamą situaciją, mūsų kariuomenės pasirengimą dalyvauti krašto gynyboje, dalyvauti tarptautinėse operacijose.

Ekonomikos ekspertai sutaria, kad euro zonos atsigavimas nebus greitas, o, vertinant ekonomikos situaciją, reikia atsižvelgti ne tik į ekonominius, bet ir į socialinius veiksnius. „Coface“ vertinimu, recesija euro zonoje 2012 m. sieks 0,5 proc. Atsvarą recesijai euro zonoje sudaro Vokietija, nors ir fiksuojamas šios šalies ekonomikos augimo lėtėjimas. Lietuvos ekonominė padėtis išlieka rizikinga, bet pozityvi.

Sostinės savivaldybės taryba svarsto kreiptis į Finansų ministeriją dėl 20 mln. litų paskolos, kad padengtų biudžeto deficitą, kuris susidarė dėl Seimo priimtų nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimų. Šie pakeitimai lėmė, kad realus turto mokesčių surinkimas yra žymiai mažesnis nei prognozavo Finansų ministerija – Vilniaus savivaldybės biudžetui teks 32,3 mln. litų mažiau turto mokesčių nei 2011 metais.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai gauna vienas mažiausių tiesioginių išmokų už dirbamą žemės hektarą Europos Sąjungoje (ES). Tačiau bendroje ES ir kaimyninių šalių rinkose jie turi konkuruoti su daug didesnes išmokas gaunančiais šalių senbuvių ūkininkais. Baltijos šalių žemdirbių organizacijos aktyviai kovoja, kad tiesioginės išmokos būtų teisingos ir siektų bent jau ES vidurkį. (Papildyta 11.30 val.

Kas geriau – švaresni degalai ar daugiau plotų maisto produktų gamybai? Šis konfliktas pasaulyje trunka kelerius metus. Jo aidas atslinko ir iki Briuselio. EK jau svarsto pristabdyti biodegalų plėtrą. Vien dėl biodyzelino gamybos rapsų plotai Lietuvoje išsiplėtė šimtus kartų. A.Barzdžiaus nuotr. Iš nuostolių liūno negalintys išlipti Lietuvos biologinių degalų priedų gamintojai įsitikinę, kad tai juos galutinai pribaigtų. Į degalus – ne mažiau kaip 10 procentų biologinių priedų.

Remiantis streso testų dėl branduolinių jėgainių Europos Sąjungoje (ES) rezultatais, beveik visų jėgainių saugumą reikia stiprinti. „Remiantis streso testų rezultatais, reikia stiprinti beveik visų branduolinių jėgainių saugumą“, – teigiama Europos Komisijos ataskaitoje, kurioje taip pat pažymima, kad visos dalyvaujančios valstybės ėmėsi atitinkamų veiksmų, o reikalingų atlikti darbų kaina gali siekti 10–25 mlrd. eurų.

Galima tikėtis, kad ekonominė padėtis Lietuvoje liks stabili, su sąlyga, kad išorėje neįvyks drąstiškų sukrėtimų.Tačiau siekiant galimą ekonomikos smukimą sumažinti iki minimumo ir maksimaliai jį sušvelninti, Lietuvai būtini gynybiniai barjerai. Kaip bebūtų, veikiausiai artimiausioje ateityje Lietuvai teks patirti įvairiausio pobūdžio išorės šoką. Jei pagrindiniai Lietuvos prekybos partneriai išgyvens ekonominę krizę, eksporto nuosmukio išvengti nepavyks.

Japonijos centrinis bankas trečiadienį sumažino šalies ekonomikos būklės prognozę ir, siekdamas paskatinti šalies ekonomikos augimą, nutarė vyriausybės obligacijų ir kitų aktyvų supirkimo programą padidinti dar 10 trln. jenų (per 127 mlrd. JAV dolerių), iki 80 trln. jenų (per 1 trln. JAV dolerių). Centrinis bankas taip pat paliko galioti 0-0,1 proc. siekiančią bazinę palūkanų normą. Situacija Japonijos ekonomikoje pastaruoju metu kiek pablogėjo, pažymėta per tarybos posėdį.

Atsakydamas į viešojoje erdvėje pasirodžiusius kaltinimus, kad Lietuvoje esama per daug mokesčių, kurių dalis administruojama neefektyviai ir naudos valstybei neatneša, Premjeras Andrius Kubilius sako sutinkąs, kad galima mokesčių sistemą supaprastinti, tačiau tokie pasiūlymai turėtų būti diskutuojami rinkimų kampanijos metu, o Vyriausybė iki rinkimų mokesčių reformų neplanuoja.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė ne taip seniai viešai pareiškė dieną naktį nesugebanti užmigti, nes nesupranta, kodėl lietuviai bėga iš tėvynės, kodėl emigruoja į kitas šalis? Kasryt dėkoja atsikėlę Rožiniai akiniai, pro kuriuos parlamento vadovė mato Lietuvą, regis, temdo ir protą. Mat I. Degutienei neaišku, kodėl dėl duonos kąsnio žmonės priversti palikti namus. Sočiam juk reikia būti vien patriotizmu ir meile valdžiai, todėl ir gyventi reikia tik Lietuvoje.

Nedarbo lygis Graikijoje gegužę ir vėl pasiekė rekordinį lygį, o tai dar vienas smūgis šaliai, kuri jau penktus metus skendi recesijoje. Nedarbo lygis padidėjo nuo 22,6 proc. balandį iki 23,1 proc. gegužę. Prieš metus nedarbo lygis siekė 16,8 proc. Remiantis nacionalinis statistikos agentūros „Elstat“ duomenimis, bedarbių graikų skaičius dabar siekia 1,15 mln., palyginti su 3,82 mln. dirbančių graikų. Nuo praėjusių metų gegužės mėnesio dirbančių graikų skaičius sumažėjo 320 tūkst.

Vasara žemdirbiams pats darbymetis ir didžiausių išlaidų metas. Europos Sąjungoje, o kartu ir Lietuvoje, žemės ūkis yra gausiai remiamas, o jam taikomos paramos formos ne mažiau gausiai kritikuojamos. Įdomu ir tai, kad dalis neva žemdirbiams skirtos paramos jų net nepasiekia. Viena tokių yra vienkartinės tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų plotą. Ši paramos forma Lietuvoje taikoma nuo 2004 metų, ir išmokos mokamos nepriklausomai nuo gaminamos produkcijos pobūdžio.

Nuo liepos 1 d. visi Europos Sąjungoje (ES) pagaminti ir supakuoti ekologiški maisto produktai turės būti paženklinti ES ekologinės gamybos logotipu, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Liepos 1-ąją baigiasi Europos Komisijos suteikta galimybė parduoti supakuotas ekologiškas prekes su senu ženklinimu. LietuvoasžŽemės ūkio ministerija pereinamuoju laikotarpiu papildomų pratęsimų senajam ženklinimui nenumato suteikti.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įvykusi gana sudėtingo pavadinimo diskusija „Naujasis Lietuvos – Lenkijos partnerystės turinys: konstruktyvaus dialogo bei dienotvarkės link?“ sutraukė gausų būrį šia tema besidominčių Lietuvos žurnalistų, politologų, taip pat ir Lietuvos lenkų bendruomenės atstovų.

Artėjant rinkimams politikams būtinai reikalingos temos, kuriose jie galėtų „užsidirbti pliusų“ prieš rinkėjus. Na, ir nervingai ieško, visiškai nekvaršindami galvos, kiek jos atitinka tikrovę. Svarbu sužadinti būsimųjų rinkėjų viltis. Turime pripažinti, kad rinkimų kultūra Lietuvoje dar tikrai nebrandi, žmonės greičiau patiki jausmais, nei logika ir faktais.

Lietuvoje verdant aštrioms diskusijoms dėl minimalios algos didinimo, atominės elektrinės reikalingumo ir laukiant gyvenimo pagerėjimo, profesorius matematikas ir ekonomistas Rimantas Rudzkis teigia, kad nors Lietuvos ekonomika auga sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, pagerėjimas yra laikinas. Anot jo, Lietuvai nepasisekė, nes krizė buvo per silpna.

Šią savaitę Seime bus svarstomas dokumentas, anot jo kūrėjų, turėsiantis būti „pagrindinis planavimo dokumentas, su kuriuo turi būti derinami valstybės planai, programos ir kitos viešosios iniciatyvos“. Tai yra porą metų rengta Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, prie kurios atsiradimo prisidėjo ne tik politikai, bet ir akademikai bei visuomenės atstovai.

Vyriausybės posėdyje trečiadienį Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcijos seniūnas Andrius Burba kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių prašydamas artimiausiu metu sušaukti Trišalę tarybą ir susitarti dėl minimaliosios mėnesinės  algos (MMA) padidinimo vienu šimtu litų, t.y. iki 900 litų. Be to, A. Burba siūlo Vyriausybei, įvertinus BVP augimo lygį ir bendrą ekonomikos padėtį Europos Sąjungoje, ieškoti galimybių iki naujų metų minimaliąją algą padidinti iki 1000 litų.

Ši savaitė Lietuvoje prasidėjo kiek neįprastai – dauguma šalies regioninės spaudos leidinių spausdina pirmąjį puslapį tuščią arba su žodžiu „Protestas“. Būtent tokios spaudos nori premjeras Andrius Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, „sveiko proto“ dešinieji liberalai, parlamento Informacinės visuomenės plėtros pirmininkas Arūnas Valinskas, kažkada buvęs „vienu iš trijų“ ir ėmęsis reguliuoti, kaip žurnalistai turi dirbti Seimo rūmuose, ir visi kiti valdančiosios koalicijos nariai, negr...

Paukštininkystės įmonės ir ekonomistai prognozuoja, kad po švenčių kiaušiniai turėtų nežymiai atpigti, tačiau ankstesnių kainų tikrai nebebus. Kitų nuomone, reikėtų tikėtis ne kiaušinių kainų mažėjimo, o tik to, kad kaina daugiau nebeaugs. Prekybininkai sako, kad pabrangimas su šventiniu laikotarpiu nesusijęs. Pasak oficialios statistikos, kiaušiniai Lietuvoje nuo metų pradžios brango nuo 30 iki 50 procentų, labiausiai – kovą. Toks pokytis didesnis nei vidutinis Europos Sąjungoje.

Lietuvos premjeras A. Kubilius praeitą savaitę vėl išreiškė norą kuo greičiau įsivesti eurą ir vis dar tikisi tai padaryti 2014 metais. Suprantama, įsivedusi eurą, Vyriausybė dar kartą įrodytų savo buvimą Europos Sąjungoje ir kuo artimesnio integravimosi užsidegimą. Tačiau ar verta mums įsivesti ir taip jau sirguliuojantį eurą. Nenoriu būti pranašu, bet, atrodo, euro valiuta artimiausiu metu pati patirs transformaciją, kaip ją jau patiria visa Europos Sąjunga krizės akivaizdoje.

2011-aisiais, visoje Europos Sąjungoje, savanoriškos veiklos metų minėjimas buvo viena iš priežasčių savo patirtį ir kompetencijas suvienyti visų – valstybinio, nevyriausybinio ir verslo – sektorių atstovams.

Lietuva žengia pirmuosius žingsnius Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos ratifikavimui, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. „Vyriausybės pasitarime yra sutarta, kad iki gegužės mėnesio ministerijos pagal savo veiklos sritis pateiks priemonių ir veiksmų planą, pagal kurį jau būtų ruošiamasi ratifikavimui.

Seimo narys „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis užregistravo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisą, kuria siūlo atsisakyti užmojų degalinėse prekiauti dyzelinu, kuriame biodegalų procentinė dalis privalėtų viršyti 7 procentus. Anot parlamentaro, mes pirmieji Europos Sąjungoje ketiname prisiimti tokius įsipareigojimus, tačiau nėra aišku, kaip tokius reikalavimus reikės įgyvendinti, mat iki šiol neįforminti jokie europiniai standartai, juolab kad mūsų niekas to neverčia.

Ką tik atšventę įkurtuves moderniame Medienos technologijų ir baldų gamybos inovacijų praktinio mokymo centre kauniečiai vadovai, pedagogai ir specialistai iš Kauno statybininkų rengimo centro jau imasi naujų inovacinių projektų bei sėkmingai tęsia anksčiau pradėtus darbus. Nes, kaip naujienų agentūrai ELTA sakė šios profesinės mokyklos Stanislovas Janukaitis, nėra kada laukti, – reikia vaikus mokyti amato.

Po vakarykščio Seimo Pirmininkės pareiškimo ir opozicijos vieningo „nėrimo į krūmus“ dėl galimybės surengti priešlaikinius Seimo rinkimus, apie tai garsiai kalbėjusių veiksmus, bet nieko nedarymą, jog už tai bent būtų balsuojama, drąsiai galima vadinti dar vienu valdžios „muilu“. Matau keletą pagrindinių priežasčių, kodėl priešlaikiniai rinkimai gegužės pabaigoje ar birželio 3 d., kaip yra mūsų užregistruotame teisės akte siūloma, būtų teisingas ir Lietuvai visomis prasmėmis naudingas sprendim...

Europos Sąjungos finansų ministrai pritarė sprendimui nuo kitų metų stabdyti Vengrijai paramą iš struktūrinių fondų, jei valstybė nesiims priemonių mažinti biudžeto deficitą.

Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra energetinė sala Europos Sąjungoje, kuri dujas gauna iš vieno monopolinėmis sąlygomis veikiančio tiekėjo. Jeigu Rusija ir Baltarusija įgyvendins savo branduolinės energetikos planus Lietuvos pasienyje, ne tik Baltijos šalių, bet  ir visos ES energetinė priklausomybė didės, nes būsime spaudžiami ne tik dujų, bet ir elektros tiekimo sutarčių. Šį disbalansą gali ženkliai keisti Lietuvoje planuojama statyti Visagino atominė elektrinė.

Prasidedančios Seimo sesijos darbų plano priekyje puikuojasi  Seimo nutarimas dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030“ patvirtinimo. Tuo tarpu svarbiausi energetiniai projektai ir energetikos strategija, nors ir įtraukiami į planą – dar nėra registruoti Seime. Pirmiausia - fantazijos Kaip viskas bus Lietuvoje 2030 metais galvojama nutarti per svarstomas kovą-balandį.

Jau tradicija tapusiose patriotiškai nusiteikusio jaunimo eitynėse Kovo 11-ąją šiemet dalyvaus ne tik Lietuvos tautininkai, bet ir svečiai iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos,Vokietijos, Italijos, Šveicarijos bei Švedijos. Pilietinės akcijos iniciatoriai sako, kad pagrindinė šiųmečių eitynių tema bus nukreipta prieš emigraciją. Eitynės prasidės sekmadienį 13 val. Vilniaus Katedros aikštėje. Jų dalyviai žygiuos Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės, kur numatytas trumpas mitingas.

Šeštadienį parlamentarai rinksis į eilinę Seimo pavasario sesiją. Ji prasidės darbų programos tvirtinimu. Įregistruotame pavasario sesijos darbų programos projekte – beveik 700 teisės aktų projektų. Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 140, Respublikos Prezidentė – 16, Seimo nariai – apie 540 įstatymų projektų. Be to, sesijoje bus išklausytas Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, Vyriausybės metinė veiklos ataskaita.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas paprašė parengti viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, palengvinančias kultūros ir meno įstaigų veiklą. Kultūros įstaigų vadovai sako, kad Lietuva – vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, menininkams taikanti griežčiausias viešųjų pirkimų taisykles. Nacionalinės filharmonijos vadovės teigimu, jų metinė koncertų programa jau prieš metus parašu patvirtinama kultūros ministro.

Išvykimo iš šalies nedeklaravę ir mokesčių nemokantys emigrantai dar viliasi gydytojų konsultacijas gauti už dyką. Panevėžio teritorinėje ligonių kasoje kasmet apsilanko tūkstančiai žmonių, su klausimais atskrieja šimtai laiškų, tarp jų vis daugiau elektroninių. Laiškuose nuomonės pačios įvairiausios. „Dabar jau rečiau žmonės skundžiasi ir piktinasi dėl prarastos teisės gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Vilniaus knygų mugėje buvę Lietuvos ir Lenkijos prezidentai su skaitytojais susitiko diskusijai apie prezidento profesiją.Aleksandras Kwasniewskis teigė, kad jam dirbti kartu su Valdu Adamkumi buvo labai lengva, nes valstybes jungė didieji tikslai: šalys siekė tapti Europos Sąjungos, NATO narėmis. O debatai apie Vilniaus krašto aneksiją vyko ir prieš dešimt, ir prieš trisdešimt metų, tačiau prezidentai tada tam neturėjo laiko, buvo svarbesnių tikslų.

Vyriausybė savo naujienlaiškyje pasidalino Eurostato paskelbtais duomenimis apie nedarbo lygį Europos Sąjungoje praėjusiųjų metų trečiąjį ketvirtį. Vyriausybė pasidžiaugė, kad Lietuva buvo trečioje vietoje pagal nedarbo lygio sumažėjimą tarp visų Europos Sąjungos šalių. Nedarbo lygis per metus sumažėjo 3 proc. punktais ir pasiekė 15,3 proc. Nedarbas greičiau mažėjo tik Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 4,8 ir 3,4 procentiniais punktais.

Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija publikavo naują komunikatą „Jaunimo galimybių iniciatyva“, kuriame nustatomos papildomos koordinavimo ir finansinės priemonės jaunimo užimtumui valstybėse narėse skatinti. Sprendimą numatyti šias papildomas priemones Komisija priėmė, įvertinusi naujausią Europos Sąjungoje plintančio jaunimo nedarbo statistiką. Ir skaičiai yra išties bauginantys. Jaunimo nedarbo lygis skirtingose valstybėse narėse svyruoja nuo 20 iki 40 proc.

Praėjusiais metais ketvirtadaliu padaugėjo iš užsienio valstybių į Lietuvą grąžinamų asmenų, rodo VSAT duomenys. 2011-aisiais į šalį dėl įvairių priežasčių iš užsienio buvo grąžinti 903 asmenys, 2010 m. – 724. Du trečdaliai iš pernai grąžintųjų užsienio valstybėse buvo padarę nusikaltimus ar pažeidimus. Tipiškas pavyzdys – ketvirtadienį tuoj po vidurnakčio iš Olandijos per Varšuvą į Vilniaus oro uostą parskraidintas 23-ejų kaunietis.

Likus trims savaitėms iki planuojamo referendumo dėl Kroatijos narystės Europos Sąjungoje (ES) šalies vyriausybė pradėjo reklaminę kampaniją už prisijungimą prie Bendrijos, praneša agentūra AFP. Užsienio reikalų ministrė Vesna Pušič antradienį ragino gyventojus pritarti narystei. Kroatija geografiškai, istoriškai ir kultūriškai priklauso Europai, sakė ji. Anot ministrės, per sausio pabaigoje planuojamą referendumą bus sprendžiama dėl politinės priklausomybės.

Padažnėjus peršalimo ligų atvejų, iškyla dar viena problema – senų gyvsidabrio termometrų naudojimas. Nors visuomenės sveikatos specialistai jau keletą metų rekomenduoja atsisakyti šių termometrų, vis dėlto nemažai gyventojų jais naudojasi, keldami grėsmę savo ir artimųjų sveikatai. Šiaulių visuomenės sveikatos centras (ŠVSC), prasidėjus peršalimo ligų, gripo sezonui, sulaukia daugybės skambučių dėl sudužusių gyvsidabrio termometrų.

Pareigūnai sulaikė vilnietį, kurio namuose per kratą aptiktas pagrobtas medvilnės ir automobilių variklių krovinys, kurį realizavus galima buvo uždirbti kelis milijonus litų. Kriminalinės policijos biuro pareigūnai kartu su kolegomis iš Latvijos ir Olandijos  nustatė, jog penki pagrobti sunkvežimiai su prekėmis yra slepiami Lietuvoje.

Parlamentarė Dalia Kuodytė smerkia Kijevo teismo sprendimą, kuriuo Ukrainos žmonėms buvo uždrausta rytoj, lapkričio 22-ąją, paminėti septintąsias „Oranžinės revoliucijos“ metines ir Laisvės dieną susirenkant centrinėje Nepriklausomybės aikštėje.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Deividas Kameronas (David Cameron) teigia, kad jo šalis turėtų likti Europos Sąjungoje ir formuoti sprendimus, tačiau jai labiau patiktų „lankstus tinklas“, o ne „griežtas blokas“, rašo euobserver.com". „Metų metus žmonės, kurie ragino mažiau veikti Europos lygiu, buvo kaltinami, kad nepakankamai rimtai vykdo įsipareigojimus, padėsiančius sukurti sėkmingą ES. Tačiau mes, skeptikai, norime pasakyti esminę mintį.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius spalio 31-lapkričio 1 dienomis dalyvaus Šiaurės ir Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikime Kopenhagoje. Tradiciniame Šiaurės ir Baltijos šalių vyriausybių vadovų susitikime planuojama aptarti ekonominę ir finansinę situaciją Europoje, artėjantį Danijos pirmininkavimą Europos Sąjungoje, situaciją Šiaurės Afrikoje ir konkrečiai Libijoje bei Sirijoje.

Reitingų viršūnės nepaliekanti Lietuvos socialdemokratų partija, panašu, jau pradeda erzinti ne tik konservatorius. Visuomenė neabejoja, jog socialdemokratai laimės, bet politologai gana keistokai kelia klausimą, ar jie yra pasiruošę, o iš tikrųjų... ar bus tęsiama Andriaus Kubiliaus vykdyta politika. Užbėgdamas įvykiams už akių galiu tvirtai pasakyti, kad neabejoju mūsų pergale ateinančiuose Seimo rinkimuose.

Rusijos slaptoji tarnyba leido „likviduoti“ užsienyje gyvenančius asmenis, kurie laikomi valstybės priešais, ir nurodė sukurti specialius dalinius tokioms operacijoms atlikti, rašo „telegraph.co.uk“, remdamasi slaptu dokumentu. Dokumente rašoma apie Europos Sąjungos (ES) ir Vakarų Europos šalis. Direktyvą pasirašė KGB įpėdinės Rusijos federalinės saugumo tarnybos kontržvalgybos vadovas.

Baltarusijos teisingumo viceministrė Alla Bodak, kuri įtraukta į Europos Sąjungoje (ES) nepageidaujamų Baltarusijos piliečių sąrašą, prie Lietuvos sienos atvyko su galiojančia mūsų valstybės viza, rašo delfi.lt. Pasienio pareigūno teigimu,  A. Bodak asmeniškai turėjo vizą. Jai buvo išduota viza (Lietuvos) ambasadoje Minske. Esą vizą anuliavo pasienio tarnybos pareigūnai, pamatę, kad A. Bodak ES yra persona non grata.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Michailo Golovatovo skandale Austrijai priekaištauja dėl nesolidaraus elgesio. Interviu yra skelbiamas Austrijos dienraštyje „Die Presse“, rašo delfi.lt. Pasak prezidentės, skubotas sprendimas neišduoti Lietuvai M. Golovatovo  diskreditavo Europos šalių bendradarbiavimą teisėsaugos srityje. „Mūsų visuomenė Lietuvoje yra šokiruota, vyrauja neteisybės jausmas. Susidarė įspūdis, kad viena ES narė apgavo kitą."– kalbėjo D. Grybauskaitė.