europos sąjungoje

Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas 2000-2013 metais buvo intensyviausias Europos Sąjungoje (ES), sako Demografinių tyrimų instituto direktorė prof. Vlada Stankūnienė. „Šį šimtmetį Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas vyko sparčiausiais tempais tarp visų šalių. Jau dveji metai, kai mūsų mažiau kaip trys milijonai“, - Seime trečiadienį surengtoje diskusijoje demografijos klausimais sakė V.Stankūnienė. Pasak profesorės, Lietuva pastaraisiais metais labiausiai mažėjo dėl didelės emigracijos.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitikime su Čekijos užsienio reikalų ministru Lubomiru Zaoraleku Prahoje aptarė dvišalį bendradarbiavimą, prekybos ir saugumo srityse, didžiausias skirtas saugumui ir geopolitinei situacijai. Ministrai pabrėžė bendrą požiūrį ir sėkmingą bendradarbiavimą Europos Sąjungoje, NATO, Jungtinėse Tautose ir kitose tarptautinėse organizacijose, susitikimo metu buvo akcentuojama situacija Ukrainoje, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Pagaliau supratau, kuo man patinka Vilnius veža. Primenu, kad „Vilnius veža“ yra Vilniaus savivaldybės įsteigta taksi bendrovė. Valdiškas taksi verslas, žinoma, man niekuo nepatinka. Nes ne savivaldybė turi taksistu dirbti. Bet štai Vilnius veža man patinka, nes pretenduoja tapti ekonomikos terminu. Šį terminą galima apibūdinti taip. Vilnius veža – tai padėtis, kai mieste sumokami mokesčiai, tačiau dėl perskirstymo miestui skiriama tik nedidelė pajamų dalis gyventojų gerovei užtikrinti.

 Artėjant euro įvedimui visuomenėje nerimsta aistros dėl kainų augimo. Verslininkai pasirašo sąžiningumo memorandumus, bet kainos kyla toliau. Politikai aiškina, kad tai – natūralus kainų lygio suvienodinimas Europos Sąjungoje. Viską lemia rinka Seimo Ekonomikos komiteto narys Dainius Kreivys tikina, kad kainų augimo vien dėl euro įvedimo nereikėtų tikėtis, tačiau kainos kils dėl kitos priežasties. „Kainos, visų pirma, dažniausiai kyla dėl įvairių rinkos pokyčių.

2015 metų biudžeto projektas neprieštarauja Fiskalinės drausimės įstatymui, kartoja premjeras. Tačiau Algirdas Butkevičius neatmeta, kad gali būti nuomonių skirtumų, nes Europos Sąjungoje naujai skaičiuojamas struktūrinis fiskalinis deficitas, o esant reikalui biudžeto išlaidos gai būti mažinamos.   „Kiek aš turiu informacijos iš Finansų ministerijos, tai tikrai šitas biudžeto įstatymo projektas paruoštas, kuris neprieštarauja Fiskalinės drausmės įstatymui.

Vaida Meidutė-Strazdauskienė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Švedijos migracijos tarnybos prognozės pateikia rekordinius skaičius – 2015 m. planuojama priimti 95 tūkst. karo pabėgėlių. Tai daugiau, nei jų priimti ruošiasi Prancūzija ir Didžioji Britanija kartu sudėjus. Šis faktas gąsdina šalies valstybines įstaigas – neva nepakaks turimų išteklių ir biudžeto tokiam atvykėlių srautui, praneša LRT radijas, apžvelgdamas Švedijos verslo naujienas.

Teismams skiriant bausmes norima sudaryti daugiau galimybių įkalinimą pakeisti baudomis arba lygtiniu nuosprendžiu. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis ketvirtadienį Seimui pateikė tai siūlančias Baudžiamojo kodekso pataisas. Toliau jos bus svarstomos parlamento komitetuose. „Norime sudaryti sąlygas teismams, teisėjams turėti alternatyvas - kad pagal nusikaltimo pobūdį, padarytą žalą teismai turėtų galimybę priimti atitinkamus sprendimus“, - sakė ministras.

 Lietuvos gyventojai vaistinėse pasigenda papildomų paslaugų, kurios užsienio šalių vaistinėse jau seniai tapo įprastomis, tai atskleidė „Spinter tyrimų“ atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas. Maždaug septyni iš dešimties mūsų šalies gyventojų teigia labiausiai vaistinėse pasigendantys vaistų pristatymo į namus sunkiems ligoniams, vaistų padalijimo į dienines vartojimo dozes ir nesudėtingų tyrimų, pavyzdžiui, cholesterolio lygio kraujyje nustatymo paslaugų.

Jaunimo nedarbo mažinimas visoje Europos Sąjungoje (ES) yra vienas iš svarbiausių tikslų. ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2014 m. rugsėjo mėnesį jaunimo nedarbas ES siekė 21,6 proc., tai yra tiek jaunuolių iki 25 metų, kurie nesimoko ir nestudijuoja, darbo ieškojo, bet jo nerado. Norint išspręsti šią problemą, Europos mastu pradėta įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyva.

Budapešte tūkstančiai vengrų antradienio vakarą surengė eitynes, protestuodami prieš planuojamą mokestį už naudojimąsi internetu, o tas masinis protestas – jau antrasis per kelias pastarąsias dienas, turi įtikinti vyriausybę atsisakyti planų, kuriuos palaiko premjeras Viktoras Orbanas. „Neketiname leisti, kad tai nutiktų“, – skandavo minia, judėdama sostinės centre žvarbų vakarą Ekonomikos ministerijos link.

Prancūzija palauks iki ateinančio mėnesio, prieš nuspręsdama, ar perduos Rusijai pirmąjį iš dviejų tai šaliai pastatytų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų, antradienį pareiškė gynybos ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas). Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) jau kelis mėnesius buvo spaudžiamas Vašingtono ir kitų sąjungininkų nutraukti 1,2 mlrd. eurų (4,14 mlrd.

Korupcija „paralyžiuoja“ Ukrainos ekonomiką, ketvirtadienį sakė prezidentas Petro Porošenka, prieš rinkimus lankydamasis svarbiausiame šalies jūrų uoste. P.Porošenka, kuris kovą su korupciją pavertė savo „Petro Porošenkos bloko“ kampanijos prieš sekmadienį įvyksiančius parlamento rinkimus kertiniu akmeniu, per susitikimą Odesos pramoniniame uoste išbarė teisėsaugos aukšto rango pareigūnus.

Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) vadovaujamų konservatorių pastangos priimti įstatymą, pagal kurį 2017 metais turėtų būti surengtas referendumas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES), penktadienį įveikė pirmąją kliūtį parlamente, siekiant apriboti euroskeptiškiosios Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) stiprėjimą.

 Serbija neskelbs jokių sankcijų Rusijai, pareiškė vyriausybės pirmininkas Aleksandras Vučičius. „Serbija niekada neskelbė jokių sankcijų Rusijos Federacijai ir neskelbs jokių sankcijų Rusija Federacijai“, – pasakė jis po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ketvirtadienį. „Serbija darbais parodė, kad ji yra Rusijos draugė ne tik tada, kai Rusijai buvo lengva, bet ir sunkiomis akimirkomis“, – pridūrė jis.

JAV karys nufilmavo, kaip Talibano snaiperis pataikė į jo komandos nario šalmą. Karys nebuvo sužeistas, kadangi kulka neperėjo šalmo, tačiau įraše jis sako, kad nuo pataikymo jam dar spengia ausyse. Incidentas nufilmuotas per operaciją Helmando provincijoje 2013 metais.

Baltijos šalių šešėlinės ekonomikos dalis pastaraisiais metais kiek sumažėjo, tačiau šis rodiklis ir toliau išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), rodo „Visa Europe“ ir Linco universiteto (Austrija) mokslininko tyrimas. Tyrimo duomenimis, kuriuos skelbia portalas atkearney.co, Lietuvoje šešėlinės ekonomikos dalis pernai sudarė 28 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) - 0,5 procentinio punkto mažiau nei 2012 metais ir 1 procentiniu punktu mažiau nei 2011-aisiais.

Seimo nariai po pateikimo pritarė Seimo nario, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko Lino Balsio įregistruotoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama, kad Lietuvos televizijos kanalų ir radijo stočių eteryje žiūrovams, klausytojams būtų transliuojama daugiau lietuvių autorių audiovizualinių ir muzikinių kūrinių. Įstatymo projektas toliau bus svarstomas parlamento komitetuose. Įstatymo pataisas Seimas plenariniame posėdyje numato svarstyti gruodžio mėnesį.

Ar vyriausybės patvirtintas 2015 metų biudžetas yra per daug optimistinis, o Lietuvoje gali pasikartoti nemaloni 2008 metų istorija? Daugelis finansinių ir makroekonominių rodiklių rodo, kad tokia baimė yra laužta iš piršto – Lietuvos ekonomika yra lankstesnė, labiau subalansuota, konkurencingesnė ir geriau pasiruošusi išoriniams iššūkiams. Finansų ministerija prognozuoja, kad nacionalinio biudžeto pajamų augimas kitais metais sieks 5,9 procento.

Buvęs Estijos ministras pirmininkas Andrus Ansipas, pretenduojantis į Europos Komisijos vicepirmininko, atsakingo už vieningąją skaitmeninę rinką, postą, pareiškė nematantis priežasčių, kodėl viešosios paslaugos negalėtų būti perkeltos į internetą. Tai A.Ansipas sakė savo įžanginėje kalboje per jo kandidatūros svarstymą Europos Parlamente pirmadienį.

 Vos per plauką Europoje neatsirado nauja valstybė: Škotijos nepriklausomybės referendume 45 procentai visų balsavusiųjų pareiškė norą atsiskirti nuo Didžiosios Britanijos, bet juos nusvėrė 55 procentai Jungtinės Karalystės (JK) šalininkų. Kebli padėtis dėl atstovavimo Nors JK ir išsaugojo nepakitusią sudėtį, pokyčiai Škotijos santykiuose su Londonu neišvengiami.

 Latviai šeštadienį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, kurie vyks tvyrant įtampai santykiuose su didžiąja kaimyne Rusija dėl Ukrainos krizės, veikiausiai parems griežto kurso Maskvos atžvilgiu besilaikančią valdančiąją centro dešiniųjų koaliciją.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad penkis mėnesius besitęsiančio karo veiksmų šalies rytuose pikas jau baigėsi. „Neturiu abejonių, kad mano taikos planas veikia. – sakė prezidentas, Kijeve pristatydamas „Strategiją 2020“. „Neturiu abejonių, kad pagrindinė, pati pavojingiausia karo dalis jau yra praeityje, ukrainiečių karių didvyriškumo dėka“, - pridūrė jis.

 Popiežius Pranciškus sekmadienį per vizitą Albanijoje perspėjo, kad religijos niekada negalima naudoti smurtui pateisinti, turbūt turėdamas omenyje „Islamo valstybės“ Irake ir Sirijoje vykdomą kraujo liejimą.

Latvijos „neonaciai“ vykdo išpuolius prieš „rusų pasaulį“, o Rusija aktyviai kovos su tuo, kaip ir Ukrainoje, jau oficialiai pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija. Reikia ruoštis išpuoliams, nors ir ne tokiems, kaip Ukrainoje.

Apklausoms prieš Škotijos referendumą dėl nepriklausomybės rodant, kad šalininkų ir priešininkų stovyklų pozicijos maždaug susilygino, Jungtinė Karalystė (JK) pradeda rimtai svarstyti, kokie būtų „Taip“ pergalės padariniai. Jei Škotija nubalsuotų už nepriklausomybę, tai būtų pasaulinė sensacija, bet iš karto ji mažai ką pakeistų, išskyrus, galbūt, intensyvesnius raginimus britų ministrui pirmininkui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui) atsistatydinti.

Škotijos nepriklausomybės perspektyva Europoje kelia nuogąstavimus, kad bus išprovokuoti kiti separatistiniai judėjimai, tokiu metu, kai yra iškilusi grėsmė žemyno vienybei ir net jo sienoms, sako analitikai. Nacionalistai nuo Katalonijos iki Flandrijos Škotijos referendumą dėl nepriklausomybės stebės su viltimi, bet Briuselis nervinasi dėl galimybės, kad gali suirti kokia nors didelė Europos Sąjungos (ES) narė, tokia kaip Jungtinė Karalystė.

Konfliktas Ukrainoje lėmė, kad abipusės sankcijos tapo Rusijos ir Vakarų santykių dalimi. Kokie tokios politikos padariniai laukia konfrontuojančių pusių, kokia galėtų būti išeitis iš susidariusios krizinės situacijos? Šie klausimai šiandien jaudina kiekvieną politiką ir ekspertą Europoje, Amerikoje ir Rusijoje. Pirmiausia būtina pasakyti, kad ekonominio bendradarbiavimo apribojimas yra nenaudingas niekam.

Europos Sąjunga svarsto galimybę išplėsti draudimą skolintis arba didinti kapitalą Europoje ne tik Rusijos vyriausybės bankams, bet ir visoms Rusijos valstybinėms įmonėms, ir įvesti įvažiavimo į ES teritoriją draudimą Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu, pranešė ES diplomatai. Tokie pasiūlymai buvo pateikti pirmadienį Europos Sąjungos ambasadorių susitikime Briuselyje.

Britų konservatorių parlamentarai gali pažadėti paremti šalies išstojimą iš Europos Sąjungos (ES), nepriklausomai nuo to, kokios galios bus grąžintos Londonui iš Briuselio, sekmadienį rašė laikraštis „The Independent“. Straipsnyje buvo akcentuojamas didėjantis spaudimas ministrui pirmininkui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui), susiduriančiam su euroskeptiškos JK nepriklausomybės partijos (UKIP) kilimu prieš 2015 metų gegužę įvyksiančius visuotinius rinkimus.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas penktadienį pareiškė, kad vyriausybė sieks atverti kelią šalies stojimui į NATO ir pateiks parlamentui pasiūlymą balsuoti dėl oficialaus „neblokinio“ karinio statuso panaikinimo. „Vyriausybė teikia Aukščiausiajai Radai įstatymą dėl Ukrainos neblokinio statuso panaikinimo ir Ukrainos narystei NATO atvėrimo“, – A.Jaceniukas sakė ministrų kabineto posėdyje.

Padniestrė – probleminė Moldovos dalis, kurios ji nekontroliuoja jau daugiau nei 20 metų ir kurios gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai. Nors šiuo metu pasaulio žvilgsniai nukreipti į Ukrainą, galbūt vertėtų susimąstyti, ar Padniestrė nebus antrasis Krymas, o Moldova – antra eilėje po Ukrainos. Juolab kad Padniestrėje didėja Rusijos kareivių skaičius. Šių metų kovo mėnesį žiniasklaidoje taip pat pasirodė pranešimai apie Rusijos kareivių pratybas šiame regione.

Ne taip seniai pergyvenome tarptautinį sportinį skandalą. Lietuviai žaidė futbolą su čekais, tačiau pastariesiems atrodė, kad žaidžia su latviais. Incidentas baigėsi apsižioplinusio čekų pareigūno atsistatydinimu, tačiau jis tik dar kartą priminė laikus, kai mūsų “vyresnieji broliai” tvirtindavo gerai pažįstą Lietuvą ir jos sostinę... Rygą. Lietuva ir Latvija sukelia problemų ne tik rusams.

Atrodytų čia niekam neturėtų kilti klausimų – kuo spartesnė ekonomikos plėtra, tuo daugiau žmonių susiranda darbą ir tuo žemesnio nedarbo lygio įmanoma pasiekti. Taip teigdami mes pirmiausia prisimename 2004-2007 m., kuomet dviženklis BVP ūgtelėjimas per metus neatrodė fantastiškas, o darbo rinka priminė Sacharos dykumą ir buvo galima ramiausia širdimi išsiųsti Darbo biržos darbuotojus atostogauti, kadangi darbo neturėjo tik tie žmonės, kurie labai nenorėjo dirbti.

 Sveikindama Prancūziją nacionalinės šventės proga prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog šios šalies indėlis stiprinant Baltijos šalių saugumą šiuo metu ypač svarbus Lietuvos žmonėms, pranešė Prezidentūra. Pasak Lietuvos vadovės, pastaraisiais metais Lietuvos ir Prancūzijos ryšiai Europos Sąjungoje ir NATO tapo dar tvirtesni, o dvišalis bendradarbiavimas ne tik atnešė abipusės naudos, bet ir dar labiau suartino valstybes.

Pastaruoju metu aplinkosaugos tema labai aktuali. Daug kalbama apie tai, kad privalome saugoti gamtą. Tačiau ne kiekvienas susimąstome, kad aplinkos saugojimas nėra savitikslis. Rūpindamiesi gamta mes kartu saugome ir save. Juk žmogus – gamtos dalis. Jei dėl mūsų veiklos teršiamas oras, vanduo, šiukšlinama aplinka, tai kada nors atsigręš prieš mus pačius, kels pavojų mūsų sveikatai ar net išlikimui.

 Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Latvijai minint pirmąjį pusmetį su euru, finansų ministras sako, kad bendra Europos valiuta atnešė naudos šalies ekonomikai. Latvijos ekonomikos augimas lenkia Lietuvą, įsivesiančią eurą nuo sausio 1-osios. Latvijos vyriausybė sako, kad euras leis šaliai kasmet sutaupyti po 70-imt milijonų eurų vien dėl to, kad nereikės keisti valiutos prekiaujant ir atsiskaitant Europos Sąjungoje. Tačiau tai tik nedidelė dalis naudos.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad Rusija ir Serbija yra pasirengusios tęsti dujotiekio „South Stream“ („Pietų Srautas“) projektą. Tęsiantis konfliktui Ukrainoje, planai nutiesti tą vamzdyną tapo įtampos šaltiniu tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES). Serbijos kaimynė Bulgarija šį mėnesį paskelbė stabdanti savo indėlį „South Stream“, atsižvelgdama į Briuselio rekomendacijas, kol bus priimta nutartis, ar tas projektas atitinka ES teisines normas.

Ukrainos prorusiškų separatistų lyderiai, paskelbę rytines Donecko ir Luhansko sritis suvereniomis „liaudies respublikomis“, pareiškė savo prioritetu laikantys sąjunginės valstybės su Rusija įkūrimą ir sutartimis grindžiamų santykių užmezgimą su Kijevo vyriausybe bei kitomis šalimis. „Ukraina ir Rusija 23 metus ėjo visiškai skirtingomis kryptimis. Mūsų sistemos – bankų, mokesčių ir finansų - visiškai skirtingos.

Prognozuojama, kad Rusijos žvalgybos tarnybos itin aktyviai domėsis Latvijos vidaus politikos procesais prieš ateinantį rudenį šalyje vyksiančius parlamento rinkimus, sakoma šią savaitę paskelbtoje Latvijos valstybės saugumo tarnybos ataskaitoje. Kaip nurodoma Konstitucijos gynimo biuro (SAB) praėjusių metų veiklos ataskaitoje, rusų šnipai taip pat turėtų aktyviai rinkti informaciją apie NATO karinį kontingentą per Latvijoje ir Baltijos valstybėse vykstančias tarptautines pratybas.

Švęsdami Lietuvos narystės dešimtmetį Europos Sąjungoje, pastarosiomis savaitėmis daug kalbame apie buvimo šioje bendrijoje vertę ir naudą kiekvieno žmogaus kasdienybėje. Viena iš svarbių Europos Sąjungos veiklos sričių, kuri aktuali kiekvienam kasdieniame gyvenime – vartotojų apsauga. Europos Sąjungoje užtikrinamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas – laisvai galime pirkti prekes ar naudotis paslaugomis kitoje valstybėje narėje.

Santuoka Lietuvoje vidutiniškai trunka 13,2 metų, rodo Statistikos departamento Tarptautinės šeimos dienos proga paskelbti duomenys. Tokia vidutinė santuokos trukmė fiksuota 2012 metais. Tuomet šiek tiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) išsituokusių porų santuokoje buvo pragyvenę beveik 10 metų, 14 proc. išsituokė antrąjį vedybinio gyvenimo dešimtmetį, 5 proc. – gyvenę santuokoje ilgiau nei 25 metus. Be to, Lietuvos gyventojai vidutiniškai tuokiasi vis vyresnio amžiaus.

Minint Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį vyks Europos egzaminas, savaitgalį Vilniuje rengiama mugė bei organizuojamas dviračių žygis. Penktadienį, Europos dieną, jau penktąjį kartą rengiamas „Europos egzaminas“. Pagrindinės egzamino temos – 10 metų narystės Europos Sąjungoje poveikis Lietuvai ir pasirengimas gyventi su euru. Planuojama, kad „Europos egzamine“ rungsis ne mažiau kaip 20 tūkstančių dalyvių.

Nauja Azartinių lošimų įstatymo redakcija įstrigusi, politikai rodo vienas į kitą, o Europos Komisija jau galanda sankcijų kirvį. Archaiškas lietuvos azartinių lošimų įstatymas niekaip nesileidžia pakeičiamas jau trečią Seimo kadenciją. Oficialiai, pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus ir įstatymų raidę, lošimai internetu Lietuvoje negalimi.

Įsivaizduokite, kad būsto paskolos pasiūlymą jūs galite gauti ne tik iš Lietuvos komercinių bankų, bet ir iš Jungtinės Karalystės ar Prancūzijos banko. Dar daugiau – pasiūlymai bus pateikiami standartine forma, kad galėtumėte aiškiai matyti skirtumus ir lengvai išsirinkti geriausią. Sunku patikėti? Netrukus tokią galimybę turėsime ir Lietuvoje.   Pernai gruodį Europos Parlamentas priėmė Būsto paskolų direktyvą, kuri galutinai patvirtinta šių metų vasarį.

Jungtinės Valstijos sąmoningai neskubino sankcijų įvedimo Rusijai proceso, nes norėjo veikti kartu su savo sąjungininkėmis Europos Sąjungoje (ES) ir stengėsi, kad neišryškėtų nesutarimai šiuo klausimu Bendrijos viduje, sako analitikai. Vašingtonas pirmadienį paskelbė apie virtinę naujų sankcijų dar septyniems asmenims iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos, bei 17-ai bendrovių, daugumą kurių kontroliuoja įtakingi Kremliaus šeimininko sąjungininkai.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 10-mečio proga prie Paparčių piliakalnio Kaišiadorių rajone pasodintas Europos miškas. Daugiau kaip 4 hektarų plote augs eglės, pušys ir beržai. Sodinti Europos miškus pradėta nuo 2004-ųjų, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Šiandien jie mena svarbius narystės Europos valstybių bendrijoje įvykius – pirmąsias metines, Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai ir kitus.

 Praėjus beveik ketvirčiui šimtmečio po Šaltojo karo pabaigos įsiplieskusi Ukrainos krizė tampa susilpnėjusios Vašingtono užsienio politikos simboliu, kai Jungtinės Valstijos neretai atsiduria keblioje padėtyje, nors vis dar turi vienintelės pasaulinės supervalstybės statusą.

Netrukus minėsime pirmojo dešimtmečio narystės Europos Sąjungoje metines. Pasiektas progresas akivaizdus – pagal daugelį makroekonominių rodiklių Lietuva buvo sparčiausiai besivystanti valstybė. Kita vertus, kai kurios problemos liko ne tik neišspręstos, bet jos net paūmėjo. Kokių rezultatų galima tikėtis antrąjį narystės dešimtmetį ir kokių klaidų vertėtų nebekartoti? Narystė ES pirmiausia suteikė Lietuvai galimybę įsilieti į vieną iš didžiausių ir pažangiausių pasaulio rinkų.

Lietuvos žiniasklaida pagal tarptautinių organizacijų vertinimus yra priskiriama laisvos žiniasklaidos kategorijai. Vis dėlto Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičius pripažįsta, kad apsisaugoti nuo propagandos nėra taip lengva, o tam padėtų bendradarbiavimas su Latvija ir Estija.  „Lietuvos žiniasklaida yra gana stipri, tad visuomenę norima paveikti ne visai etiškai būdais per nesąžiningus medijos kanalus“, – Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ teigė D. Radzevičius.