europos komisija

Europos Komisija ruošiasi blogiausiam: kuria planą, kaip atėjus šalčiams, valstybės, įskaitant ir Lietuvą, turėtų taupyti dujas. Tarp siūlymų: riboti viešų pastatų – ligoninių, ministerijų ar biurų šildymą. Rekomenduojama šildyti patalpas tik iki 19-os laipsnių. Labiausiai turėtų susirūpinti Vilnius, kuris šildymui naudoja daugiausia dujų Lietuvoje. Nekilnojamojo turto vystytoja „SBA Urban“ savo verslo centruose sostinėje energijos nešvaisto.

Kai Vokietijos kancleris telefonu kalbasi su Vladimiru Putinu, Rusijos prezidentas visuomet išlieka ypač mandagus. Šiuos pokalbius girdėję asmenys sako, kad jo balsas būna švelnus, o tonas ne toks pamokslaujantis kaip viešose jo kalbose. Pokalbio pradžioje V. Putinas, kaip pasisveikinimą, paprastai pasako kelis sakinius vokiškai ir tik tuomet pradeda kalbėti rusiškai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį parėmė į ginčą su Bulgarija įsivėlusios Šiaurės Makedonijos viltis ateityje įstoti į Europos Sąjungą. „Norime, kad jūs būtumėte ES“, – makedonų kalba pareiškė U. von der Leyen, sakydama kalbą parlamente Skopjėje. EK vadovė pažadėjo remti Prancūzijos iniciatyvą, kuri atvertų derybas dėl nedidelės Balkanų valstybės narystės ir pašalintų Bulgarijos prieštaravimus.

Lietuvai pradėjus taikyti europines sankcijas ir iš Rusijos į Kaliningradą nebepraleidus sankcionuotų prekių, tokių kaip plienas, geležis, cementas ir alkoholis, Europos Komisija išaiškino, kad geležinkeliu prekės vis tik turi važiuoti, tik šalys narės turi stebėti, kad prekių kiekis neviršytų pastarųjų 3 metų transportavimo vidurkių. Kitaip tariant, kad sankcijos nebūtų apeinamos.  Daugelis politikų ir ekspertų tai pavadino Lietuvos diplomatine nesėkme.

Europos Komisijai trečiadienį nurodžius leisti sankcionuotų rusiškų prekių tranzitą į Kaliningradą šio Rusijos eksklavo poreikiams, šis sprendimas susilaukė prieštaringų vertinimų tarp Lietuvos politikų. BNS pateikia dešimt politikų citatų apie Kaliningrado tranzitą.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pateikė išaiškinimą, kad Rusija gali į Kaliningradą gabenti sankcionuotas prekes per Lietuvos teritoriją geležinkeliu, bet ne vilkikais. Po šios žinios iš karto pasipylė kritika Lietuvos valdantiesiems. Buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė visą situaciją pavadino „kinkadrebio partija politiniame balete“, o politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius – EK kapituliacija Lietuvos interesų sąskaita.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovė konservatorė Laima Liucija Andrikienė sako, kad Europos Komisijos (EK) išaiškinimas dėl Kaliningrado tranzito yra kompromisinis, o šiuo metu Europos valstybėms svarbiausia laikytis vienybės ir nepadėti Rusijai skaldyti demokratinės bendruomenės. „Pirma, niekam neturėtų kilti abejonių, kad Lietuva savo nuosekliais veiksmais telkdama partnerius prieš Rusijos brutalią agresiją Ukrainoje griežtai pasisako už tolesnį sankcijų Rusijai stiprinimą.

Europos Komisija (EK) pagerino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 1,9 proc. Gegužę EK prognozavo, kad Lietuvos ekonomika augs 1,7 procento.  Manoma, kad 2023 metais ekonomikos augimas paspartės iki 2,5 proc., pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  „Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą, nors augimas slopsta.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį sumažino euro zonos augimo prognozes, pareikšdama, kad karo Ukrainoje pasekmės ir toliau destabilizuoja ekonomiką dėl rekordiškai išaugusios infliacijos. EK skaičiavimais, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas euro zonoje 2022 metais sieks 2,6 proc., o 2023 metais – 1,4 procento. Infliacijos rodiklis metų pabaigoje greičiausiai sieks 7,6 proc. ir bus daug didesnis nei prognozuota anksčiau. Tuo metu 2023 metais infliacija gali siekti 4 proc.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako esantis nusivylęs Europos Komisijos išaiškinimu, kad remiantis reglamentais sankcionuotų prekių tranzitas iš Rusijos į Kaliningrado sritį gali vykti per Lietuvos teritoriją geležinkeliais, bet Lietuva turės žiūrėti, ar transportuojami kiekiai neviršija 3 metų vidurkių.

Vienybė su euroatlantiniais partneriais yra svarbiausia, net jei ne visada iki galo patinka jų pozicija, Europos Komisijai (EK) leidus sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą sako Seimo Europos reikalų komiteto vadovė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. „Didžiausias įnašas į mūsų saugumą yra bendrystė su euroatlantiniais partneriais. Net tuomet, kai ne visada iki galo mums patinka ar įtikina jų pozicija. Vienybė ir nesusiskaldymas – didesnė vertybė.

Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas trečiadienį pasveikino naują Europos Komisijos (EK) išaiškinimą, leidžiantį sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą. „Palankiai vertiname ES pranešimą, kuriame aiškiai nurodyta, kaip valstybės narės įgyvendins ekonomines sankcijas Rusijai dėl Kaliningrado“, – pareiškime sakė departamento atstovas Nedas Price'as. „Taip pat sveikinamas ES valstybių narių sankcijų įgyvendinimas laikantis gairių“, – rašoma jame.

Europos Komisijai (EK) trečiadienį leidus geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningrado sritį tik eksklavo poreikiams, EK patikslino šio tranzito patikrą, sako Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas.   „Patikslinama, kaip reikia tikrinti prekes, kurios važiuoja geležinkeliu, kaip reikia tikrinti, kad tai netaptų sankcijų apėjimu ir ką galima padaryti, jeigu mes matome tokius sankcijų apėjimus“, – lrt radijui ketvirtadienį sakė Marius Vaščega.

„Kas dėl Lietuvos, reikia pripažinti pralaimėjimą. Iš pradžių mums buvo sakoma, jog svarbiausia, kad dokumentas nebūtų pritaikytas individualiai tik Lietuvai, o būtų skirtas visoms ES šalims“, – „Facebook“ rašė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.

Maskva laiko „realizmo ir sveiko proto apraiška“ Europos Komisijos sprendimą atšaukti kai kuriuos produktus iš sankcijų, susijusių su Kaliningrado geležinkelio tranzitu, trečiadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija, praneša „Interfax“. „Šis sprendimas, kuriuo panaikinami apribojimai tam tikriems geležinkeliu gabenamiems produktams, yra realizmo ir sveiko proto apraiška“, – paskelbtame komentare sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Diskusijose dėl Europos Sąjungos sankcionuotų prekių judėjimo iš Rusijos į Kaliningradą padėtas taškas. Europos Komisija pateikė išaiškinamąjį dokumentą, kad sankcionuotos prekės per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą gali keliauti geležinkeliu, tačiau ne vilkikais, nes sankcijų reglamentuose aiškiai išskiriamas prekių importo ir gabenimo draudimais sausumos keliais.

Naujų Lenkijos teisės aktų, kuriais panaikinamas kontroversiškas teisėjų drausminimo įstatymas, nepakanka, kad būtų atšauktos finansinės bausmės, skirtos Varšuvai Europos Sąjungos teismo, trečiadienį pareiškė Europos Komisija. Dėl senojo teisės akto Europos Teisingumo Teismas (ETT) nuo praėjusių metų lapkričio 3 dienos Lenkijai kasdien skiria po 1 mln. eurų baudą.

Europos Komisija pripažino, kad Latvijos sprendimas uždrausti šalies teritorijoje rodyti virtinę Rusijos televizijos kanalų,  be kita ko, reaguojant į Maskvos karinę invaziją Ukrainoje, neprieštarauja Europos Sąjungoms teisinėms normoms, antradienį pranešė vienas pareigūnas.

Vokietijos kancleriui paraginus naikinti ribojimus sankcionuotų krovinių pervežimui į Kaliningradą per Lietuvą, ginčas įsiliepsnojo nauja jėga. Lietuva vis dar laukia Europos Komisijos išaiškinimo, tačiau patyliukais užsimenama, kad jo gali ir nebūti.  Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ plačiau kalbėjo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Pirmadienį Ukrainos atstatymo konferencijoje Lugane dalyvaujanti Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statyboms Baltijos šalyse Europos Komisija skyrė dar 360 mln. eurų. Šių metų sausį Lietuva pateikė paraišką Komisijai projektui skirti dar 686,7 mln. eurų, o kartu su Latvija, Estija ir bendra Baltijos šalių įmone „RB Rail“  iš 2021–2027 metų Europos infrastruktūros tinklų priemonės  (Connecting Europe Facility, CEF) buvo prašoma skirti beveik 1,5 mlrd. eurų.

Europos Komisija Lietuvai skyrė 55 mln. eurų sienų apsaugai stiprinti, ketvirtadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Pasak ministerijos, panaudojus šias lėšas, sienų stebėjimo sistemomis bus padengtas visas sienos su Baltarusija ruožas – šiuo metu stebima 70,5 procento. „Skirta solidi parama leis mums ženkliai sustiprinti savo pajėgumus sienos su Baltarusija apsaugai.

Europos Komisijos (EK) nuolaidos sankcijoms dalies prekių tranzitui per Lietuvą tarp Rusijos ir Kaliningrado sukeltų papildomų teisinių problemų, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. G. Landsbergis antradienį LRT radijui teigė, kad Lietuva negalės vetuoti šio papildomo EK išaiškinimo.

Europos Sąjungos valstybės narės, ruošdamosi artėjančiai žiemai, turėtų atsižvelgti į galimus tolesnius gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos sutrikimus, pirmadienį pareiškė už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson. „Gazprom“ jau paskelbė, kad liepos 11-21 dienomis sustabdys dujotiekį „Nord Stream“ techniniam aptarnavimui.

Lietuva išsakė nemažai pastabų Europos Komisijai (EK), rengiančiai naujas gaires dėl to, kaip Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai turėtų būti įgyvendinamos prekių tranzitui į Kaliningradą, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Prezidentūroje pirmadienį susirinkę šalies vadovai sutarė „dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų“, konsultuojantis su EK. Pasak I. Šimonytės, Komisija vis dar ruošia dokumentą, o Lietuva turėjo galimybę per savaitgalį pateikti dėl jo pastabų.

Prezidentūroje pirmadienį susirinkę šalies vadovai sutarė „dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų“, konsultuojantis su Europos Komisija (EK) dėl to, kaip įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai vežant sankcionuojamas prekes Kaliningrado tranzitu. Apie tai po tarpinstitucinio pasitarimo pranešė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys. Šis pasitarimas vyko EK atnaujinant gaires dėl sankcijų įgyvendinimo.

Pasaulio lyderiai sekmadienį pasišaipė iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangų kurti „kieto bičo“ įvaizdį, kai per Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausio lygio susitikimą susirinkę pietų juokavo, ar jiems derėtų nusirengti iki marškinių ar net likti be jų.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį su kitais šalies vadovais aptars kilusią įtampą dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Kaliningrado tranzitui įgyvendinimo. „Visą savaitgalį Vyriausybė derasi su Europos Komisija (EK), pristatydama Lietuvos poziciją sankcijų įgyvendinimo klausimu. Šių derybų rezultatai bus aptarti pirmadienį kviečiamame susitikime su prezidentu“, – BNS sekmadienį sakė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis.

„Pasiduosim ar laikysimės?“, – tokį klausimą socialiniame tinkle „Facebook“ kelia Lietuvos liberalų sąjūdžio narys Raimundas Lopata. Jo teigimu, kita savaitė Lietuvos istorijoje gali būti pažymėta kaip „silpnumo faktas“. „Mes žinome, kad Vokietijos reikalavimu Europos Komisija yra paruošusi dokumentą, kuris sukuria precedentą, nes de facto vienintelę Lietuvą traktuoja kaip išskirtinę ES teritoriją, kur Rusija gali turėti specialių interesų, ribojančių Lietuvos suverenitetą.

Vyriausybė turi skubiai pradėti konsultacijas su Europos Komisija (EK) dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui įgyvendinimo, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Vyriausybė turi skubiai pradėti konsultacijas su Europos Komisija, kad įgyvendinamos sankcijos nepažeistų nei Lietuvos interesų, nei tarptautinių susitarimų. Tik veikdami išvien, pasieksime, kad sankcijos būtų skaudžios šaliai agresorei“, – feisbuke šeštadienį paskelbė iš Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo Briuselyje grįžęs G. Nausėda.

Septintasis sankcijų Rusijai paketas bei rusiškų dujų embargas Europos Komisijoje (EK) šiuo metu nėra svarstomi, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.  „Kol kas net nėra svarstomas septintas sankcijų paketas. O apie dujų įtraukimą, deja, bet irgi nėra kalbos. Mes matėme kaip sunkiai, kiek ilgai nafta skynėsi kelią“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje antradienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai Europos Komisija rekomendavo atidėti kandidatės į Europos Sąjungą statuso suteikimą Sakartvelui, pirmadienį Tbilisyje dešimtys tūkstančių kartvelų dalyvavo eitynėse už šalies narystę Bendrijoje. ES vadovai vėliau šią savaitę turėtų priimti galutinį sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui. Šios šalys pateikė paraiškas dėl narystės ES netrukus po to, kai Rusija vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.

Latvija pateikė Europos Komisijai (EK) prašymą skirti 201 mln. eurų finansinę paramą, atėmus išankstinį finansavimą. EK gavo pirmąjį Latvijos prašymą išmokai pagal Ekonomikos atkūrimo ir atsparumo mechanizmą, pranešė EK atstovybės Latvijoje spaudos tarnyba. Bendras Latvijos ekonomikos atgaivinimo ir tvarumo planas bus finansuojamas 1,8 mlrd. eurų dotacijomis.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasveikino Europos Komisijos (EK) rekomendaciją suteikti Ukrainai ir i Europos Sąjungos (ES) šalių kandidačių statusą. „Ukraina tapo nuožmios Rusijos karinės agresijos taikiniu tik dėl to, kad pasirinko europinės perspektyvos kelią, todėl Europos Sąjunga dabar turi parodyti kovojantiems Ukrainos žmonėms, kad jų pasirinkimas yra teisingas, kad Ukraina yra laukiama demokratinių ES šalių šeimoje“, – BNS perduotame komentare sako prezidentas.

Lietuva nuosekliai palaiko Europos Sąjungos (ES) narystės perspektyvą Rytų partnerystės šalims, išreiškusioms valią integruotis į ES. Užsienio reikalų ministerija sveikina Europos Komisijos nuomones dėl Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo narystės ES prašymų, kurios buvo pateiktos per rekordiškai trumpą laiką. Tai yra istorinis žingsnis ne tik Rytų partnerėms, bet ir ES. „Ukraina kovoje už laisvę iškovojo svarbią pergalę.

Europos Komisija siūlo Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į Europos Sąjungą (ES) statusą. Apie tai penktadienį spaudos konferencijoje pranešė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Komisija rekomenduoja Tarybai suteikti Ukrainai europinę perspektyvą ir kandidatės statusą. Visa tai daroma suprantant, kad šalis vykdys svarbias reformas. (...) Moldovai galioja tokia pati rekomendacija kaip ir Ukrainai“, – žurnalistams pranešė U. von der Leyen.

Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius sako, jog Europos Komisija (EK) penktadienį turėtų pateikti teigiamą išvadą dėl šalies kandidatės statuso Ukrainai.

Europos Komisija penktadienį susitinka pagreitinta tvarka parengti nuomonės dėl Ukrainos siekio tapti kandidate į Europos Sąjungos nares, įtakingiausiems bloko lyderiams ankstesnę dieną apsilankius Kyjive. Dar niekada nuomonė dėl kandidatūros nebuvo pateikta taip greitai. Kad šaliai būtų sutektas kandidatės statusas, turi pritarti visos 27 bloko narės.

Dauguma Europos Komisijos narių palaiko kandidatės statuso suteikimą Ukrainai, sako Lietuvos atstovas institucijoje Virginijus Sinkevičius. Apie Europos Sąjungos politiką rašantis portalas „Politico“ pirmadienį paskelbė, kad Europos Komisija ruošiasi rekomenduoti suteikti su Rusija kariaujančiai šaliai kandidatės statusą. Galutinį sprendimą dėl to turės priimti Europos Vadovų Taryba.

Lietuvoje pirmadienį lankosi už energetiką atsakina Europos Komisijos narė Kadri Simson.   Susitikimuose su prezidentu Gitanu Nausėda, energetikos ministru Dainiumi Kreiviu ji aptars gegužės viduryje Europos Komisijos pristatytą planą „RePowerEu“ – jame pateikiami pasiūlymai dėl Europos energetikos sistemos pertvarkos.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį vieši karo krečiamoje Ukrainoje, kad su prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptartų Kyjivo siekį gauti kandidato įstoti į Europos Sąjungą statusą. „Su prezidentu Zelenskiu įvertinsiu, koks bendras darbas reikalingas atstatymui, taip pat pažangą, padarytą Ukrainos einant savo europietiškuoju keliu“, – per „Twitter“ parašė U. von der Leyen, atvykusi į Kyjivą.

Europos Komisija ėmėsi įgyvendinti plataus užmojo 20 mln. EUR vertės priemonę Ukrainos inovacijų bendruomenei remti. Tikslingai iš dalies pakeitus 2022 m. Europos inovacijų tarybos darbo programą, pagal naująją iniciatyvą bus paremta ne mažiau kaip 200 Ukrainos giliųjų technologijų startuolių, kiekvienam skiriant iki 60 000 EUR. Be to, Europos inovacijų taryba teiks nefinansinę paramą, pavyzdžiui, verslo konsultacines ir ryšių užmezgimo paslaugas.

Europos Sąjunga parengė planą, kaip pakeisti iš Rusijos tiekiamas gamtines dujas, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama už vidaus rinką atsakingą Europos Komisijos (EK) narį Thierry Bretoną. EK komisaro teigimu, pagal naująją strategiją ES planuoja pradiniame etape per metus gauti 50 mlrd. kubinių metrų dujų suskystintų pavidalu iš JAV ir Kataro, 10 mlrd.

Europos Komisija patvirtino 20 mln. EUR vertės Lietuvos schemą, skirtą remti įvairių sektorių įmones, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Schema patvirtinta pagal 2022 m. kovo 23 d. Europos Komisijos priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą krizės sąlygomis, kuri grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 straipsnio 3 dalies b punktu ir kurioje pripažįstama, kad ES ekonomika patiria didelių sutrikimų.

Europos Komisija trečiadienį patvirtino 35,4 mlrd. eurų išmoką Lenkijai iš Europos Sąjungos atsigavimo po koronaviruso pandemijos fondo, užlaikytą ilgiau kaip metus tvyrant susirūpinimui dėl teismų nepriklausomybės. „Europos Komisija šiandien pateikė teigiamą įvertinimą Lenkijos atsigavimo ir atsparumo planui“, – sakoma ES vykdomosios valdžios institucijos pranešime, paskelbtame po bloko komisarų susitikimo.

Aplinkos ministerijos užsakymu kuriama speciali sistema, kuri kontroliuos individualiuose namuose gyvenančių žmonių nuotekų šalinimą, o duomenys bus teikiami ir tyrimą prieš Lietuvą pradėjusiai Europos Komisijai (EK). Planuojama, kad 1 mln. eurų kainuosianti sistema pradės veikti kitų metų viduryje. Nauja nuotekų tvarkymo informacinė sistema apims visų individualių sistemų duomenis ir juos apskaitys, teigia ministerijos atstovas.

Skurdas Lietuvoje nemažėja, atskirtis tarp jaunų miestiečių ir vienišų tėvų ar senjorų – didėja, o taikomos skurdo mažinimo priemonės nėra efektyvios. Išmokos, pasak specialistų, nesprendžia skurdo problemos, o tik ją apglaisto. Tiesa, tokios pastabos gaunamos iš Europos Komisijos, atrodo, Lietuvos nejaudina, nes ataskaitos beveik kasmet yra tokios pačios, akcentuojamos niekaip nesprendžiamos problemos.

Pasaulio ekonomikos forume Davose kaltinimai Rusijai skrieja ir iš Europos Komisijos pirmininkės. Esą agresorė blokuodama Ukrainos uostus jau ne tik energetiką, bet ir maistą naudoja kaip ginklą, kuriuo šantažuoja kitas valstybes. O dėl to kenčia skurdžiausios pasaulio šalys ir labiausiai pažeidžiami gyventojai. Zimbabvės gyventojai vaikšto po parduotuves, tačiau labai atsakingai renkasi, ką pirkti – kainos taip išaugo, kad visų norimų maisto produktų įsigyti tiesiog neįmanoma.

Lietuvos ekonomika pastaruosius kelis metus sparčiai augo ir gerai atlaikė COVID pandemijos sukeltą šoką. Nepaisant Rusijos sukelto karo Ukrainoje, prognozuojama, kad šalies ūkis išlaikys augimą, o darbo rinka išliks stipri. Tačiau Lietuvą ir toliau kamuoja didelės problemos. Apie tai skelbiama pirmadienį paskelbtoje naujausioje Europos Komisijos (EK) ataskaitoje. Surenkama per mažai mokesčių „Lietuva tebepatiria rimtų ilgalaikių iššūkių, kuriuos būtina spręsti.