europos komisija

Europos Komisija sekmadienį rekomendavo blokui įšaldyti maždaug 7,5 mlrd. eurų išmokėjimą Vengrijai dėl susirūpinimo teisinės valstybės principo pažeidimais ir galimai netinkamu ES lėšų valdymu. Už biudžetą ir administravimą atsakingas EK narys Johannesas Hahnas (Johanesas Hanas) pareiškė, kad nepaisant Vengrijos pasiūlytų priemonių trūkumams šalinti, Komisija rekomenduoja sustabdyti 7,5 mlrd. eurų lėšų išmokėjimą.

Europos Komisijai (EK) siūlant Lietuvai  susigrąžinti dalį pigiai elektrą gaminančių ir eksportuojančių šalių „viršpelnių“ pagal dvišales sutartis, Lietuva dėl to pirmiausia turėtų tartis su Švedija, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad tarp Europos Sąjungos šalių galbūt bus pasiektas susitarimas dėl pigią elektrą gaminančių gamintojų viršpelnių paskirstymo, kuris visai atitiktų Lietuvos interesus. Remiantis pirminėmis žiniomis, šiuo metu dokumentuose yra atsiradęs specialus straipsnis, nurodantis, jog pigią elektros energiją eksportuojančios šalys turės pasidalinti viršpelniais su šią elektrą importuojančiomis valstybėmis.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį atvyko į Kyjivą. Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė pati EK pirmininkė „Esu Kyjive. Lankausi čia trečią kartą nuo karo, kurį pradėjo Rusija, pradžios. Labai daug kas pasikeitė. Ukraina dabar yra kandidatė į ES. Ketinu su [prezidentu] Volodymyru Zelenskiu ir [premjeru] Denysu Šmyhaliu aptarti tolesnį mūsų ekonomikų ir žmonių suartėjimą Ukrainos stojimo į ES kelyje“, – rašė U. von der Leyen.

Europos Komisijai (EK) svarstant, kaip vartotojams sumažinti rekordines elektros kainas, ir siūlant perskirstyti pigiai elektrą gaminančių jėgainių viršpelnius, Lietuva derasi dėl išimčių ir kompensacijų, sako energetikos ministras. Dainius Kreivys sako tikintis, kad su Briuseliu pavyks susiderėti.  „Dar viena (EK siūloma – BNS) priemonė – kaip uždėti lubas generatoriams, kurie yra pigesni nei dujos, o gauna kainą kaip už dujas.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrams penktadienį pasiekus politinį sutarimą dėl 5 mlrd. eurų paramos Ukrainai, finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, Lietuva yra pasiruošusi skubiai suteikti garantiją Europos Komisijai siekiant, kad parama Ukrainą pasiektų kuo greičiau. „Turime bendromis pajėgomis užtikrinti, kad tęsiantis karui būtų išlaikytas Ukrainos makroekonominis stabilumas.

Europos Komisija antradienį nustatė naujas kliūtis keliautojams iš Rusijos, prašantiems įvažiavimo į Europos Sąjungą vizų, ir tai dar viena baudžiamoji priemonė dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. ES šalių narių ministrai praėjusią savaitę sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo su Rusija dėl vizų režimo supaprastinimo taikymą. Nors visiškas kelionių draudimas nepaskelbtas, Briuselio paprašyta parengti naujas taisykles.

Vidinio Europos Sąjungos dokumento juodraštis, kurį kiek anksčiau gavo „Bloomberg News“, atskleidžia, kad Europos Komisija svarstė galimybę įvesti viršutinę dujų kainos ribą. Taip būtų siekiama išvengti „nepakeliamai aukštų“ išlaidų, jeigu Rusija smarkiai sumažintų arba iš viso nutrauktų dujų tiekimą. Kritiniu atveju įvesta aukščiausia kainos riba galiotų ribotą laiko tarpą, o rinkos kainą būtų bandoma išlaikyti kuo ilgiau. Viena galimų priemonių būtų kainų Europos dujų biržose apribojimas.

Ieškant sprendimų, kaip sumažinti rusų turistų srautus Europos Sąjungoje, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Komisija (EK) yra „mūsų pusėje“. Pasak šalies vadovo, jis šiuos klausimus antradienį Kopenhagoje aptarė su Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). „Jie yra mūsų pusėje, o tai – labai geras ženklas.

Europos Komisijos (EK) pirmininkei paskelbus apie rengiamą „skubią intervenciją“ siekiant suvaldyti išaugusias elektros kainas, Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas sako, kad pasiūlymų galima tikėtis artimiausiomis savaitėmis.  Tuo metu su struktūrine elektros rinkos reforma susiję sprendimai, pasak Mariaus Vaščegos, gali būti priimti per kelis mėnesius. „Vis tik čia ganėtinai greitos reakcijos reikalaujantis dalykas.

Aplinkos ministerija parengė ir su Europos Komisija suderino finansavimo tvarką, pagal kurią įmonėms, investuojančioms į energetinę konversiją, bus teikiama parama. Europos Komisija trečiadienį patvirtino 90 mln. eurų vertės Lietuvos finansinį modelį, skirtą remti įvairių sektorių įmones, mažinančias iškastinio kuro vartojimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Turto nusavinimui iš subjektų, kuriems taikomos sankcijos, būtini Europos Sąjungos (ES) teisės pakeitimai, teigia Vidaus reikalų ministerija (VRM). Pasak ministerijos, turto konfiskavimo svarba niekam nekelia abejonių, o šios temos aktualumas ypač padidėjo Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste.

Europos Komisijai pateikus gaires, kurios leido ribotą sankcionuotų prekių tranzitą geležinkeliu tarp Rusijos ir Kaliningrado srities, Lietuva su jomis nenoromis sutiko. Sutiko iš esmės dėl pagrindinių sąjungininkų – JAV ir Vokietijos – siekio neeskaluoti situacijos bent jau šiuo metu, kai Ukrainoje vyksta karas, kuriame Vakarai padeda ukrainiečiams.

Europos Komisija (EK) patvirtino 90 mln. eurų vertės Lietuvos schemą, skirtą padėti įmonėms mažinti iškastinio kuro vartojimą ir skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Pagalba bus teikiama tiesioginių dotacijų forma, kuriomis padengiama dalios papildomų išlaidų, susijusių su dideliu gamtinių dujų ir elektros kainų padidėjimu.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Berbock penktadienį pareiškė, kad Baltijos jūros energetinės galimybės milžiniškos, jos dukart viršija visų Vokietijos anglimi kūrenamų elektrinių. Pasak jos, Vokietija, nuo liepos vieneriems metams perėmusi pirmininkavimą Baltijos jūros valstybių tarybai, nori paspartinti vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje plėtrą.

Europos Komisija pritarė siūlymams dėl žvejybos Baltijos jūroje apribojimų 2023 metais, taip išreikšdama susirūpinimą dėl mažėjančių žuvų populiacijų, pranešė EK atstovybė Latvijoje. Remiantis šiais pasiūlymais, Europos Sąjungos šalims bus nustatytos komerciškai svarbiausių žuvų rūšių žvejybos ribos – numatyta sumažinti keturių grupių žuvų žvejybą, siekiant atkurti jų populiaciją.

Europos Komisija (EK) patvirtino 61 mln. eurų vertės Lietuvos schemą, skirtą įmonių likvidumui užtikrinti, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Parama galės pasinaudoti žemės ūkio, maisto, miškininkystės, kaimo plėtros, žuvininkystės ir akvakultūros įmonės, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai paveikė karo sukelti dideli ekonomikos trikdžiai, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Lietuva pasinaudos galimybe pritaikyti Europos Komisijos (EK) pasiūlytas išimtis ir kitais metais netaikyti dalies Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų. Žemės ūkio ministerija informavo EK, kad ūkininkams 2023 paraiškų teikimo metais leis nesilaikyti privalomojo augalų kaitos reikalavimo. Taip pat nebus reikalaujama, kad pareiškėjai ne mažiau kaip 4 proc. savo ariamosios žemės dalies skirtų negamybinei veiklai.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad Lietuva su Europos Komisija (EK) jau ne kartą bandė aptarti elektros biržos „NordPool“ kainų nustatymo algoritmo keitimą, tačiau palaikymo nesulaukė.  „Energetikos ministerija ne kartą susitikimuose su EK kėlėme šį klausimą, ar nereikėtų peržiūrėti biržų veikimo ir algoritmo principų. Matome, kad dujomis varomi generatoriai formuoja kainą. Ar tai teisinga? Šiuos klausimus kėlėme EK.

Lietuvos institucijoms ir komerciniams bankams aiškinantis, kaip aptarnauti Rusijos mokėjimus už sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą per Lietuvą, Europos Komisijos atstovė sako, kad Bendrijos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai nedraudžia bankams aptarnauti mokėjimų už geležinkelių paslaugas – Lietuvos institucijos turi dėl to patikinti bankus.

Europos Komisija (EK) penktadienį patvirtino 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą, pagal kurią Lietuvoje numatoma investuoti 7,449 mlrd. eurų, pranešė Finansų ministerija.

Šiandien Europos Komisija ES vardu išmokėjo pirmąją naujos 1 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos (toliau – MFP) Ukrainai pusę – 500 mln. eurų. Antra dalis (dar 500 mln. eurų) bus išmokėta rytoj, rugpjūčio 2 d. Sprendimą dėl šios naujos išskirtinės MFP Europos Parlamentas ir ES Taryba priėmė 2022 m. liepos 12 d., rašoma pranešime žiniasklaidai. Ši papildoma 1 mlrd.

Europos Komisija sakė aptikusi požymių, kad kai kurių jos aukščiausio rango pareigūnų telefonai buvo šnipinėjami naudojant programą „Pegasus“, rodo ketvirtadienį naujienų agentūros AFP matytas laiškas. Liepos 25-osios laiške olandų europarlamentarei Sophie in 't Veld (Sofi in 't Veld) teisingumo eurokomisaras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) rašė, kad 2021 metų lapkritį „Apple“ jam pranešė apie galimą programos „Pegasus“ įsilaužimą į jo išmanųjį telefoną.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad Europos Komisija (EK) neįsivertino galimų reakcijų, ruošdama paaiškinimus dėl sankcionuotų rusiškų prekių tranzito į Kaliningrado sritį. „Aš manau, kad galbūt iki galo pati Europos Komisija neįsivertino, kokia čia gali kilti reakcija, tarkime, po vienokio ar kitokio aiškinimo. Bet Lietuva pritaikė įsigaliojus sankcijoms tokį aiškinimą, kokį tuo metu turėjo“, – LRT antradienį transliuotame interviu sakė I. Šimonytė.

Kai Lietuva pritaikė europinius draudimus sankcionuotų prekių tranzitui iš Rusijos į Kaliningradą, o Kremlius sukėlė skandalą dėl neva blokuojamo eksklavo, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dangstėsi viešai neskelbtu balandžio 14 dienos Europos Komisijos generalinių direktoratų laišku, kurį iš šaltinių gavo naujienų portalas tv3.lt.

Europos Komisijai (EK) siūlant leisti ūkininkams lanksčiai naudoti turimą ariamą žemę maisto gamybos tikslams ir netaikyti sėjomainos ir bioįvairovės išsaugojimo reikalavimų, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) artimiausiu metu planuoja priimti tą numačius sprendimus. EK siūlo 2023 paraiškų teikimo metais leisti netaikyti sėjomainos reikalavimų, taip pat nereikalauti 4 proc. ariamos žemės skirti negamybinei veiklai. Išimtis siūloma taikyti tik 2023 metais, o vėliau reikalavimai galios.

Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą tobulinti teisėjų skyrimo procedūras, pritaikant jas prie Europos Sąjungos standartų. Vilnius taip pat raginamas pilnai suformuoti Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų sudėtį, paskirti pirmininką.  Šios ir kitos rekomendacijos Lietuvai numatytos Europos Komisijos parengtoje 2022 metų teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje.

Europos Komisija trečiadienį paragino Europos Sąjungos šalis 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą. ES vykdomosios valdžios institucija savo pareiškime taip pat prašo Bendrijos nares suteikti jai specialius įgaliojimus įvesti privalomus suvaržymus vartojimui, jeigu Rusija nutrauktų dujų tiekimą Europai.

Komentuodamas susiklosčiusią situaciją dėl Europos Sąjungos sankcijų įgyvendinimo transportuojant sankcionuotas prekes iš Rusijos į Kaliningradą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pilnai neatsako į du klausimus, kurie galėtų padėti suprasti situaciją. Opozicija savo ruožtu tariasi dėl galimos interpeliacijos G. Landsbergiui, kuri galbūt padėtų atsakyti į daugelį kylančių klausimų.

Europos Komisija ruošiasi blogiausiam: kuria planą, kaip atėjus šalčiams, valstybės, įskaitant ir Lietuvą, turėtų taupyti dujas. Tarp siūlymų: riboti viešų pastatų – ligoninių, ministerijų ar biurų šildymą. Rekomenduojama šildyti patalpas tik iki 19-os laipsnių. Labiausiai turėtų susirūpinti Vilnius, kuris šildymui naudoja daugiausia dujų Lietuvoje. Nekilnojamojo turto vystytoja „SBA Urban“ savo verslo centruose sostinėje energijos nešvaisto.

Kai Vokietijos kancleris telefonu kalbasi su Vladimiru Putinu, Rusijos prezidentas visuomet išlieka ypač mandagus. Šiuos pokalbius girdėję asmenys sako, kad jo balsas būna švelnus, o tonas ne toks pamokslaujantis kaip viešose jo kalbose. Pokalbio pradžioje V. Putinas, kaip pasisveikinimą, paprastai pasako kelis sakinius vokiškai ir tik tuomet pradeda kalbėti rusiškai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį parėmė į ginčą su Bulgarija įsivėlusios Šiaurės Makedonijos viltis ateityje įstoti į Europos Sąjungą. „Norime, kad jūs būtumėte ES“, – makedonų kalba pareiškė U. von der Leyen, sakydama kalbą parlamente Skopjėje. EK vadovė pažadėjo remti Prancūzijos iniciatyvą, kuri atvertų derybas dėl nedidelės Balkanų valstybės narystės ir pašalintų Bulgarijos prieštaravimus.

Lietuvai pradėjus taikyti europines sankcijas ir iš Rusijos į Kaliningradą nebepraleidus sankcionuotų prekių, tokių kaip plienas, geležis, cementas ir alkoholis, Europos Komisija išaiškino, kad geležinkeliu prekės vis tik turi važiuoti, tik šalys narės turi stebėti, kad prekių kiekis neviršytų pastarųjų 3 metų transportavimo vidurkių. Kitaip tariant, kad sankcijos nebūtų apeinamos.  Daugelis politikų ir ekspertų tai pavadino Lietuvos diplomatine nesėkme.

Europos Komisijai trečiadienį nurodžius leisti sankcionuotų rusiškų prekių tranzitą į Kaliningradą šio Rusijos eksklavo poreikiams, šis sprendimas susilaukė prieštaringų vertinimų tarp Lietuvos politikų. BNS pateikia dešimt politikų citatų apie Kaliningrado tranzitą.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pateikė išaiškinimą, kad Rusija gali į Kaliningradą gabenti sankcionuotas prekes per Lietuvos teritoriją geležinkeliu, bet ne vilkikais. Po šios žinios iš karto pasipylė kritika Lietuvos valdantiesiems. Buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė visą situaciją pavadino „kinkadrebio partija politiniame balete“, o politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius – EK kapituliacija Lietuvos interesų sąskaita.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovė konservatorė Laima Liucija Andrikienė sako, kad Europos Komisijos (EK) išaiškinimas dėl Kaliningrado tranzito yra kompromisinis, o šiuo metu Europos valstybėms svarbiausia laikytis vienybės ir nepadėti Rusijai skaldyti demokratinės bendruomenės. „Pirma, niekam neturėtų kilti abejonių, kad Lietuva savo nuosekliais veiksmais telkdama partnerius prieš Rusijos brutalią agresiją Ukrainoje griežtai pasisako už tolesnį sankcijų Rusijai stiprinimą.

Europos Komisija (EK) pagerino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 1,9 proc. Gegužę EK prognozavo, kad Lietuvos ekonomika augs 1,7 procento.  Manoma, kad 2023 metais ekonomikos augimas paspartės iki 2,5 proc., pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  „Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą, nors augimas slopsta.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį sumažino euro zonos augimo prognozes, pareikšdama, kad karo Ukrainoje pasekmės ir toliau destabilizuoja ekonomiką dėl rekordiškai išaugusios infliacijos. EK skaičiavimais, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas euro zonoje 2022 metais sieks 2,6 proc., o 2023 metais – 1,4 procento. Infliacijos rodiklis metų pabaigoje greičiausiai sieks 7,6 proc. ir bus daug didesnis nei prognozuota anksčiau. Tuo metu 2023 metais infliacija gali siekti 4 proc.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako esantis nusivylęs Europos Komisijos išaiškinimu, kad remiantis reglamentais sankcionuotų prekių tranzitas iš Rusijos į Kaliningrado sritį gali vykti per Lietuvos teritoriją geležinkeliais, bet Lietuva turės žiūrėti, ar transportuojami kiekiai neviršija 3 metų vidurkių.

Vienybė su euroatlantiniais partneriais yra svarbiausia, net jei ne visada iki galo patinka jų pozicija, Europos Komisijai (EK) leidus sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą sako Seimo Europos reikalų komiteto vadovė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. „Didžiausias įnašas į mūsų saugumą yra bendrystė su euroatlantiniais partneriais. Net tuomet, kai ne visada iki galo mums patinka ar įtikina jų pozicija. Vienybė ir nesusiskaldymas – didesnė vertybė.

Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas trečiadienį pasveikino naują Europos Komisijos (EK) išaiškinimą, leidžiantį sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą. „Palankiai vertiname ES pranešimą, kuriame aiškiai nurodyta, kaip valstybės narės įgyvendins ekonomines sankcijas Rusijai dėl Kaliningrado“, – pareiškime sakė departamento atstovas Nedas Price'as. „Taip pat sveikinamas ES valstybių narių sankcijų įgyvendinimas laikantis gairių“, – rašoma jame.

Europos Komisijai (EK) trečiadienį leidus geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningrado sritį tik eksklavo poreikiams, EK patikslino šio tranzito patikrą, sako Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas.   „Patikslinama, kaip reikia tikrinti prekes, kurios važiuoja geležinkeliu, kaip reikia tikrinti, kad tai netaptų sankcijų apėjimu ir ką galima padaryti, jeigu mes matome tokius sankcijų apėjimus“, – lrt radijui ketvirtadienį sakė Marius Vaščega.

„Kas dėl Lietuvos, reikia pripažinti pralaimėjimą. Iš pradžių mums buvo sakoma, jog svarbiausia, kad dokumentas nebūtų pritaikytas individualiai tik Lietuvai, o būtų skirtas visoms ES šalims“, – „Facebook“ rašė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.

Maskva laiko „realizmo ir sveiko proto apraiška“ Europos Komisijos sprendimą atšaukti kai kuriuos produktus iš sankcijų, susijusių su Kaliningrado geležinkelio tranzitu, trečiadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija, praneša „Interfax“. „Šis sprendimas, kuriuo panaikinami apribojimai tam tikriems geležinkeliu gabenamiems produktams, yra realizmo ir sveiko proto apraiška“, – paskelbtame komentare sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Diskusijose dėl Europos Sąjungos sankcionuotų prekių judėjimo iš Rusijos į Kaliningradą padėtas taškas. Europos Komisija pateikė išaiškinamąjį dokumentą, kad sankcionuotos prekės per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą gali keliauti geležinkeliu, tačiau ne vilkikais, nes sankcijų reglamentuose aiškiai išskiriamas prekių importo ir gabenimo draudimais sausumos keliais.

Naujų Lenkijos teisės aktų, kuriais panaikinamas kontroversiškas teisėjų drausminimo įstatymas, nepakanka, kad būtų atšauktos finansinės bausmės, skirtos Varšuvai Europos Sąjungos teismo, trečiadienį pareiškė Europos Komisija. Dėl senojo teisės akto Europos Teisingumo Teismas (ETT) nuo praėjusių metų lapkričio 3 dienos Lenkijai kasdien skiria po 1 mln. eurų baudą.

Europos Komisija pripažino, kad Latvijos sprendimas uždrausti šalies teritorijoje rodyti virtinę Rusijos televizijos kanalų,  be kita ko, reaguojant į Maskvos karinę invaziją Ukrainoje, neprieštarauja Europos Sąjungoms teisinėms normoms, antradienį pranešė vienas pareigūnas.

Vokietijos kancleriui paraginus naikinti ribojimus sankcionuotų krovinių pervežimui į Kaliningradą per Lietuvą, ginčas įsiliepsnojo nauja jėga. Lietuva vis dar laukia Europos Komisijos išaiškinimo, tačiau patyliukais užsimenama, kad jo gali ir nebūti.  Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ plačiau kalbėjo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Pirmadienį Ukrainos atstatymo konferencijoje Lugane dalyvaujanti Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.