euras

Jei euro zona būtų kuriama šiandien – į ją nebeįstotų nė viena valstybė, mat neatitiktų Mastrichto kriterijų. „Prieš keletą mėnesių Mastrichto kriterijų laikėsi tik Suomija, tačiau šiandien jau ji to nebedaro. Jeigu šiandien reikėtų kurti euro zoną, nebūtų kam stoti, nes niekas neišlaikytų stojamųjų egzaminų“, – per Lietuvos makroekonomikos apžvalgos pristatymą teigė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Su bankrotu kovojanti Graikija neketina rengti referendumo dėl euro. Tai pareiškė vyriausybės atstovas, paneigdamas atitinkamus žiniasklaidos pranešimus. Dienraštis „Kathimerini“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, prieš tai pranešė, kad ministras pirmininkas Giorgos Papandreou svarsto galimybę inicijuoti referendumą, kuriame gyventojai būtų paprašyti atsakyti į klausimą, ar šalis turėtų pasitraukti iš euro zonos, ar mėginti savo skolų krizę įveikti neatsisakydama bendrosios Europos valiutos.

Graikijos situacija atrodo dramatiška, pripažįsta SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda. „Šiandien, ko gero, net ir tos valstybės donarės, kurios buvo pasirengusios Graikijai besąlygiškai teikti finansinę paramą, jau nebetiki tuo, kad Graikija išsikapstys. Dėl šios priežasties buvo iki spalio mėnesio pristabdyta ir 8 mlrd. eurų finansinė parama, kuri buvo numatyta išmokėti.

Graikijos ministras pirmininkas George'as Papandreou'as ketina per referendumą iškelti klausimą dėl Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ir nacionalinės valiutos susigrąžinimo. Priimti tokį sprendimą paskatino užsienio kreditorių ir šalies piliečių, nepatenkintų griežto taupymo priemonėmis, spaudimas, rašo Graikijos laikraštis „Kathimerini“, kuriuo remiasi RBC. Įstatymo projektas dėl minėtojo referendumo surengimo bus įtrauktas į šalies parlamento darbotvarkę artimiausiomis dienomis.

Besotė Graikija jau stovi ant liepto galo, o su jos bankrotu į pasaulį grįš niūrios 2008-ųjų krizės grimasos. Dėl galimo Graikijos bankroto stresuojančios finansų rinkos pridarys bėdų ir Lietuvai, interviu ,,Ekonomika.lt” teigė SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, tai veda į panašią situaciją kaip 2008 metais.

Ar mes atsidūrėme ant didžiulio finansinio žlugimo slenksčio Europoje? Gandai apie artėjantį Graikijos bankrotą sklando visur, o šalies vyriausybės atstovai atvirai prisipažįsta, kad valstybė jau beveik nebeturi pinigų, rašo portalas yolohub.com. Jei nebus suteikta dar viena finansinė parama, beveik neabejojama, kad Graikija netrukus nesugebės vykdyti savo skolos įsipareigojimų.

Tarptautinė panika dėl Europos skolų krizės naują lygį pasiekė šį antradienį, kuomet JAV prezidentas B. Obama paskatino didžiąsias ES nares aktyviau bendradarbiauti taisant padėtį skolų kamuojamose valstybėse, mat kalbos apie Graikijos bankrotą pradėjo spausti ir Italijos pečius. Pasitikėjimas euru dar labiau smuko, kuomet Italija buvo priversta mokėti aukščiausias palūkanų normas nuo prisijungimo prie euro zonos, rašo CNBC.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu nukrito iki žemiausio lygio per šešis mėnesius, o jenos atžvilgiu – iki žemiausio lygio per dešimt metų. Eurą prislėgė nerimas, kad Graikija gali nebesugebėti vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu nusmuko iki 1,3550 JAV dolerio – žemiausio lygio per šešis mėnesius, o vėliau sustiprėjo iki 1,3587 JAV dolerio ir pirmadienį buvo nukritęs 0,5 proc.

Rytų Europos šalys, neįeinančios į euro zoną, nerimauja, kokią įtaką skolų krizė ir bendros valiutos bloko reakcija į ją gali turėti jų narystės aspektus, pareiškė šį pusmetį Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Lenkija. "Mes norėjome aptarti naujausius įvykius ir pasidalyti bendrais rūpesčiais, – pareiškė valstybės sekretorius Europos Sąjungos reikalams Mikolajus Dowgielewiczius po ES pareigūnų susitikimo Briuselyje.

Vokietija sugriežtino savo retoriką skolose skendinčios Graikijos atžvilgiu, rašo „telegraph.co.uk“. Vokietijos ekonomikos ministras Philippas Roesleris teigia, kad Graikijos bankroto galimybės nebegalima atmesti, o šalies deficito mažinimo priemonės yra neveiksmingos. „Turime apsvarstyti visus variantus, galinčius apsaugoti eurą. Tarp tokių variantų blogiausiu atveju būtų Graikijos bankrotas“, – laikraščiui „Die Welt“ sakė P. Roesleris.

Ketvirtadienį Europos Komisija griežtai pareiškė, kad nė viena euro zonos valstybė narė negali pasitraukti iš bendros valiutos bloko. Tokį pareiškimą išprovokavo Vokietijos ir Nyderlandų oficialūs siūlymai apsvarstyti tokią galimybę.

Netrukus Amerika minės dešimtąsias rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių metines. Foreignpolicy.com apžvelgia dešimt pastarojo dešimtmečio įvykių, kurie buvo iš tiesų svarbūs ne tik šiai šaliai, bet ir visam pasauliui. Pastaruoju metu straipsnio autorius, rašytojas Davidas J. Rothkopfas ėmė sulaukti vis daugiau kolegų, besiruošiančių rugsėjo vienuoliktosios minėjimui, skambučių.

Šveicarijos centrinis bankas susiejo nacionalinės valiutos - franko - kursą su euru. Kaip praneša AFP, dabar vienas euras Šveicarijoje kainuos 1,2 franko. Oficialiajame Šveicarijos centrinio banko pranešime teigiama, kad 1,2 franko už eurą - tai minimalus lygis, pagal kurį bus vykdomos valiutos mainų operacijos. Šveicarijos bankas pabrėžia, kad ir toks santykis gali ilgainiui būti keičiamas: esant būtinybei, frankas bus susilpnintas dar daugiau.

Čekija dar kartą patvirtino kol kas neplanuojanti prisijungti prie euro zonos. „Mes sutikome prisijungti prie valiutų sąjungos, bet ne prie skolų sąjungos“, - Čekijos premjero Petro Nečaso žodžius cituoja JAV laikraštis „ The Wall Street Journal“. P. Nečaso nuomone, būtina ekonominio šalies stabilumo sąlyga yra nepriklausomos, tai yra nacionalinės, valiutos išsaugojimas.

Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostovskis (Jacek Rostowski) įspėja dėl euro zonos žlugimo, jei Europos šalių politiniai lyderiai nesiims ryžtingų veiksmų euro krizei įveikti, praneša agentūra AFP.

Yra tikimybė, kad kitąmet Lietuva atitiks visus Mastrichto kriterijus, bet įsivesti eurą gali sutrukdyti visuomenės nuomonė, kuri pastaruoju metu yra gana neigiama, teigia „Swedbank Markets“ vadovas Tomas Andrejauskas. „Problemos kyla dėl skolų. Jas iš esmės matome visur, tame tarpe ir valstybės lygyje. Euras, toks, koks jis yra dabar, akivaizdu, kad ilgai gyvuoti negali“, - neabejojo analitikas, skaitydamas pranešimą Nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje.

JAV skolos limito padidinimas ir kredito reitingo smuktelėjimas reiškia viena – doleris traukiasi nuo pasaulinės valiutos pjedestalo. Seniau keliaudamas po Rytų Azijos šalis kiekvienas amerikietis turėjo gintis nuo minios vaikų, prašančių dolerių, o šalia einantys japonai buvo ignoruojami. Šiandien padėtis keičiasi – prašančiųjų taikiniu tapo pastarieji. Kad doleris prarado žavesį, supranta net elgetaujantys vaikai, rašo ,,Financial Times” apžvalgininkė Henny Sender.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy nori sukurti dar vieną finansų cerberį – Europos ekonominę vyriausybę. Idėja skamba gražiai, tačiau iki galo nėra aišku, ką ji turėtų reikšti. Jei šis pasiūlymas iš tiesų rimtas, jis turėtų atnešti reikšmingų pokyčių, ypač Vokietijai.

Euro valiuta ir Europos Sąjunga šiandien stovi „ant bedugnės krašto“, teigia buvęs Europos Komisijos vadovas Jacques'as Delors'as. J. Delors'as, vadinamas didžiausios pasaulyje vieningos rinkos, jungiančios 0,5 mlrd. vartotojų, tėvu, pakomentavo Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel siūlymus įvesti valstybių ribas peržengiantį ekonominį valdymą, kuriuos jis pavadino beverčiais, praneša naujienų agentūra AFP.

Didžioji 2008 metų recesija peraugo į Šiaurės Atlanto krizę: lėtas ekonomikos augimas ir aukštas nedarbo lygis sukaustė tik JAV ir didžiausias Europos valstybes, bet nepalietė kylančių rinkų. Ir tik Europa bei Amerika kartu ir atskirai kyla į kovą su žlugimo perspektyva. Ekonominiai burbulai buvo suvaldyti Keyneso stimulais, bet tai vedė prie daug gilesnės recesijos, padidinusios Vakarų šalių biudžeto deficitą.

Jokiai euro zonos valstybei narei nebus leista pasitraukti iš vieningosios valiutos sąjungos, teigė Europos centrinio banko Valdančiosios tarybos narys Yvesas Merschas, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Kinijos žiniasklaidoje pasirodžiusiame interviu Y. Merschas yra pasakęs, kad bet kokiai euro zonos valstybei pasitraukti iš bendros valiutos bloko, neturint jokios kitos veikiančios valiutos, kuria būtų galima pasikliauti, būtų nerealu ir tai prilygtų finansinei savižudybei.

Beveik trečdalis vokiečių yra įsitikinę, kad po dešimties metų euro, kaip valiutos, nebeliks, rodo apklausa, atlikta laikraščio „Bild am Sonntag“ užsakymu. 65 proc. tuo tarpu mano, kad bendroji Europos valiuta egzistuos ir 2021-aisiais. Ypač skeptiškai euro ateitį vertina rytų vokiečiai: 41 proc. jų spėja, kad 2021 metais euro nebeliks. Vakarų Vokietijoje tokių pesimistų yra tik 28 proc. Kitas tyrimas parodė, kad sukrėtimai finansų rinkose nejaudina daugumos vokiečių. 53 proc.

Šveicarijos nacionalinis bankas svarsto priemones, kurios padėtų pažaboti Šveicarijos franko kurso augimą. Vienas iš pasiūlymų - susieti nacionalinę valiutą su euru, penktadienį pranešė Londono laikraštis „The Financial Times“. Per pastarąjį mėnesį Šveicarijos frankas euro atžvilgiu pabrango 12 procentų. Dėl to Šveicarija pamažu praranda konkurencingumą.

Garsūs Vokietijos ekspertai, darantys įtakos šalies ekonominei politikai, siūlo laikinai pašalinti Graikiją iš euro zonos, rašo ketvirtadienį laikraštis „The New York Times“. „Jeigu Europos skolų krizė būtų senas filmas apie skęstantį laivą, jame būtų scena, kurioje keleiviai gelbėjimo valtyje suvokia, kad visiems maisto ir vandens neužteks ir kad kažkurį iš jų reikia išmesti iš valties. Ir tas kažkas – Graikija.

Estijai, kuri prie euro zonos prisijungė tuomet, kai jos valstybės narės kovojo su skolų krize, net vyraujant sąmyšiui monetarinėje sąjungoje bendra valiuta duoda naudą, teigia Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas. „Estijai buvo labai svarbu prisijungti prie euro zonos, net ir turint omenyje praėjusių metų įvykius, galiu teigti, kad taip, tai buvo puikus Estijos sprendimas“, - tikino A. Ansipas.

Nežiūrint daugybės protesto demonstracijų, 48 valandų nacionalinio streiko ir riaušių Atėnų Syntagma aikštėje prie Parlamento rūmų, Graikijos parlamentarai nusprendė paklusti Europos Sąjungos reikalavimams ir dar kartą pabandyti išgelbėti šalį nuo bankroto. Po antro balsavimo birželio 30 dieną balsų dauguma (155 prieš 136) buvo priimtas naujas šalies sugriežtintos ekonomikos paketas, kuriuo siekiama sumažinti 40 mlrd. eurų nacionalinę skolą.

Birželį vartotojų kainos Estijoje augo sparčiausiai iš visų euro zonos šalių. Birželį, palyginus su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, vartotojų kainos Estijoje išaugo 4,7 proc. Nuo sausio infliacija Estijoje nuolat buvo didžiausia iš visų euro zonos šalių. Būtent nuo sausio Estija įsivedė eurą. Šių metų birželį, palyginti su geguže, metinė infliacija euro zonoje išliko nepakitusi ir siekė 2,7 proc. Lietuvoje kainos augo 3,2 proc., Latvijoje - 2,4 proc.

Europos Sąjunga (ES) paskelbė karą trims pagrindinėms reitingų agentūroms: „Standard & Poor's“, „Moody's“ ir „Fitch“, rašo „gaurdian.co.uk“. Praėjus savaitei po Portugalijos reitingo sumažinimo, antradienį „Moody's“ agentūra sumažino Airijos skolinimosi reitingą iki „šlamšto“ lygio ir įspėjo, kad šaliai tikriausiai prireiks dar vieno finansinės paramos paketo.

Pirmadienį euro kursas JAV dolerio atžvilgiu pasiekė aukščiausią lygį per mėnesį, nes sumažėjo nerimas dėl Graikijos skolų krizės. Šeštadienį euro zonos finansų ministrai pritarė 12 mlrd. eurų paskolos dalies Graikijai išmokėjimui ir teigė, kad dėl kitos paskolos Graikijai susitars iki rugsėjo vidurio. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo 0,2 proc., iki 1,4560 JAV dolerio. Praėjusią savaitę euras sustiprėjo 2,4 proc.

Po Graikijos parlamento sprendimo pritarti taupymo priemonių paketui euro kursas JAV dolerio atžvilgiu ketvirtadienį pasiekė aukščiausią lygį per tris savaites. Ketvirtadienį Graikijos parlamentas ruošiasi antrajam balsavimui dėl taupymo programos, kuris yra susijęs su trečiadienį patvirtinto griežtų taupymo priemonių paketo įgyvendinimu.

Europos Komisija (EK) siūlo 5 proc. didinti Europos Sąjungos (ES) biudžetą, praneša BBC. Tokio pasiūlymo 2014–2020 metams sulaukta, nepaisant kai kurių ES valstybių narių raginimų užšaldyti biudžetą. Komisija taip pat nori peržiūrėti biudžeto nuolaidas, taikomas kai kurioms valstybėms narėms, ypač Didžiajai Britanijai.

Latvija tikisi jau šiais metais atsisakyti užsienio finansinės paramos, o 2014 metais, įvykdžiusi iškeltas sąlygas, tapti visateise euro zonos nare. Apie tai pirmadienį Japonijos verslo laikraščiui „Nikkei“ sakė Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis. „Jau kitais metais turime atitikti kriterijus, būtinus norint įstoti į euro zoną, - sakė jis.- Sieksime įstoti į euro zoną 2014 m. sausį“. Tam būtina sumažinti biudžeto deficitą iki žemiau nei 3 proc.

Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jeanas Claude Trichet teigia, kad euro zonai užsidegė raudonas pavojaus signalas, nes iškilo grėsmė, kad skolų krizė gali užkrėsti bankus.„Aš manau, kad pavojaus signalas dega raudonai. Valdyba mano, kad didžiausią grėsmę Europos Sąjungos (ES) finansiniam stabilumui kelia sąveikos tarp skolų ir bankų“, - po Europos sisteminės rizikos valdybos susirinkimo sakė J. C. Trichet.

Kartą jau pasakęs, kad infliacija gali pakišti koją Lietuvos planams 2014 metais įsivesti eurą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas dar kartą, šįkart kalbėdamas Seimo salėje, pažymėjo kainų didėjimo pavojų. „Kalbant apie perspektyvą, šiuo metu mes dar tenkiname vidutinį infliacijos rodiklį, tai yra Mastrichto kriterijų, kuris yra 3 proc. Mūsų metinė vidutinė infliacija šiuo metu yra 2,8 proc.

Europos ekonominė ir pinigų sąjunga ilgainiui gali iširti, jeigu ji nesugebės išspręsti savo „ekonominių ir konkurencinių skirtumų“, leidinyje „The Financial Times“ rašo Niujorko universiteto profesorius ir vienas iš 2007-2009 metų finansų krizės pranašų Nourielis Roubini.

Jeigu nori pažaboti infliaciją ir įsivesti eurą, Latvija ir Lietuva turi išlaikyti krizės metu nustatytus atlyginimų apkarpymus, teigia Pasaulio banko vadybininkas Baltijos šalims Thomas Laursenas. Varšuvoje Th. Laursenas žurnalistams sakė, kad euras abiem šioms šalims tebėra „puikus inkaras“. Latvijai ir Lietuvai gali nepavykti įsivesti euro 2014-aisias, prekių brangimas didina infliaciją. Gegužę vartotojų kainų augimas šiose šalyse pasiekė 5 proc.

Latvija ir Lietuva rodo vis mažiau entuziazmo pasekti savo kaimynės Estijos pavyzdžiu ir tapti euro zonos nare, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas trečiadienį sakė, kad „euras nėra tas dalykas, dėl kurio būtų verta žudytis“. Latvijos banko prezidentas Ilmaras Rimševičius taip pat neseniai teigė, kad euras neturi būti įvestas „bet kokia kaina“. Anksčiau Lietuva ir Latvija žadėjo pasekti Estijos pavyzdžiu. Pastaroji eurą įsivedė šiemet.

Lietuvos planams 2014 metais įsivesti eurą koją gali pakišti infliacija, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. "Tikrai pats euras nėra tas dalykas, dėl kurio būtų verta žudytis. Turime atitikti sąlygas, nes sąlygos, kurias įgyvendinus galima įsivesti eurą, tai yra esminis dalykas. Įstoję į Europos Sąjungą mes prisiėmėme teisinį įsipareigojimą jį turėti, bet tam, kad jį turėtume, mūsų ekonomika turi būti tvari", - sakė V. Vasiliauskas.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas skeptiškai vertina pastarosiomis dienomis nuskambėjusius kai kurių skandinavų bankų analitikų komentarus, esą Europos Sąjungos (ES) senbuvės nelabai norės įsileisti Lietuvos į euro zoną, nepaisant to, ar mūsų šalis atitiks keliamus kriterijus. „Siūlyčiau iš anksto nekurti mitų ar legendų. Nemanau, kad euro įvedimas Lietuvoje priklausys nuo atskirų ES valstybių noro ar nenoro.

Pastarąją Lietuvos krizę ir būsto kainų sprogimą dar 2007-aisiais teisingai išpranašavęs „Danske“ banko ekonomistas Larsas Christensenas į Lietuvos ateitį dabar jau žvelgia kur kas optimistiškiau, rašo „Lietuvos rytas“. L.Christensenas yra įsitikinęs, kad euras lito artimiausiais metais Lietuvoje nepakeis, mat krizės apimtos euro zonos šalys nenorės priimti valstybės, kuri dar neseniai balansavo ant bankroto slenksčio.

Baltarusijos nacionalinis bankas leido atsiskaityti doleriais ir eurais už kurą degalinėse, viešbučių bei turizmo paslaugas, siekdamas padidinti valiutos įplaukas į šalį, kuri nuo kovo vidurio išgyvena gilią valiutų krizę, apie tai teigiama Nacionalinio banko laiške.Pirmadienį Baltarusijos nacionalinis bankas 56 proc. devalvavo Baltarusijos rublį JAV dolerio atžvilgiu.

Į Europos Komisiją Graikijos deleguota komisarė Maria Damanaki paragino savo šalį vykdyti griežtą taupymo politiką. „Aš esu priversta kalbėti atvirai, – pareiškė ji trečiadienį. – Arba mes susitarsime su savo kreditoriais dėl programos, pareikalausiančios didelės aukos, arba grįšime prie drachmos“. Graikija stovi kryžkelėje, pabrėžė Briuselyje už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga politikė.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, dėl euro įvedimo Estijoje sausį kainos šalyje pirmą šių metų ketvirtį išaugo 0,2-0,3 proc. Taip pat buvo ir kitose anksčiau eurą įsivedusiose šalyse. "Eurostat" mano, kad euro įsivedimo padariniai Estijoje buvo jaučiami, tačiau ne tokio dydžio, kad smarkiai paskatintų infliaciją", - teigiama "Eurostat" tinklapyje.

Trečiadienį JAV akcijų rinka prekybą pradėjo augimu, nes dėl padidėjusių naftos kainų investuotojai susidomėjo energetikos sektoriaus bendrovių akcijomis. JAV lengvosios naftos ateities sandorių kaina išaugo beveik 3 proc. po to, kai vyriausybės duomenys parodė, jog praėjusią savaitę JAV naftos atsargos šiek tiek sumažėjo. "Dow Jones" indeksas trečiadienį padidėjo 0,13 proc. iki 12495,81 punkto, "S&P 500" ūgtelėjo 0,41 proc. iki 1334,38 punkto, o "Nasdaq Composite" padidėjo 0,49 proc.

Nors vakar EUR/USD kursas buvo pasiekęs septynių savaičių žemumas ties 1,4045, tačiau ilgai jose neišsilaikė ir dienos prekybos pabaigoje jis jau svyravo ties 1,4150. Pagrindinei Europos valiutai šiek tiek atsitiesti padėjo geresnės naujienos iš Europos Sąjungos finansų ministrų susirinkimo. Investuotojų nerimą dėl euro zonos skolos problemų sumažino vakar ES finansų ministrų pagaliau patvirtinta trijų metų, 78 mlrd. eurų vertės finansinė parama Portugalijai.

Per Liuksemburge vykusį euro zonos finansų ministrų susitikimą nebuvo svarstomas klausimas dėl Graikijos ketinimų atsisakyti euro, pareiškė šeštadienį Graikijos premjeras George'as Papandreou'as. Vyriausybės vadovas paneigė Vokietijos savaitraščio „Der Spiegel“ publikaciją, esą Atėnai gali palikti euro zoną, ir pavadino šį straipsnį provokacija. „Nieko panašaus nebuvo svarstoma, netgi per neoficialius pokalbius.

Pastangos įsivesti eurą tokiose valstybėse kaip Estija ar Lietuva atneša šalių ekonomikai daugiau naudos nei pats bendros valiutos įsivedimo faktas. Taip mano žinomas SEB banko Estijoje vyriausiasis ekonomistas, buvęs šios šalies premjero patarėjas ekonomikos klausimais Hardo Pajula. Jo teigimu, euro įsivedimas tokiose mažose rinkose kaip Baltijos šalys yra neišvengiamas, tačiau jis atlieka labai svarbią funkciją – sutelkia politines jėgas ir vienija jas bendram ekonominiam tikslui.

2011 m. sausio 1 d. Estija tapo 17-ta Europos Sąjungos nare, įsivedusia eurą. Po maždaug 100 dienų nuo valiutos įvedimo vokiškos įmonės Estijoje pateikia teigiamas išvadas. Privalumus įvedus eurą mato dauguma įmonių. Toks yra preliminarus vertinimas, atsispindintis kasmetinėje Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) įmonių apklausoje.

Dėl besitęsiančios įsiskolinimų krizės Europoje gali ateiti pabaiga bendrai Europos Sąjungos (ES) valiutai – eurui. Ekonominės informacijos padalinio (Economist Intelligence Unit – EIU) atstovai skaičiuoja, kad tikimybė, jog nutrūks pinigų sąjungos egzistavimas, prilygsta vienai septintajai.