eugenijus gentvilas

Antradienį Seime planuojama pateikti Turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektą. Jį inicijavo parlamentaras Eugenijus Gentvilas, projektą parengęs kartu su Lietuvos Turto vertintojų asociacija. Numatoma, kad pritarus įstatymo projektui bus sudaromos prielaidos vertintojų profesinės savivaldos sukūrimui, per savivaldą skatinamas tvarios ir profesijos prestižu suinteresuotos vertintojų profesinės bendruomenės formavimasis.

Kilus diskusijoms dėl premjerės Ingridos Šimonytės pareiškimų apie esą egzistuojančias teisines kliūtis, ribojančias Lenkijos kariuomenės pagalbą Lietuvai, kritika Vyriausybės vadovei pasigirsta ir iš Seimo. Viešą konservatorės retoriką, sukėlusią abejones dėl Vilniaus sąjungininkų įsipareigojimų, kritikuoja tiek kolegos valdančiojoje koalicijoje, tiek opozicija.

Seime registruotos kelių įstatymų pataisos, kuriomis siūloma leisti šalies gyventojams skirti tikslinę paramą šalies gynybai.    Pusšimtis Seimo narių, priklausančių įvairioms frakcijoms, Labdaros ir paramos įstatymo pataisomis siūlo nuo gegužės 1-osios leisti gyventojams ir įmonėms savanoriškai prisidėti prie krašto apsaugos finansavimo.

Šią savaitę Seimo nariai patenkino prokurorų prašymus ir panaikino Remigijaus Žemaitaičio teisinę neliečiamybę. Žemaitaitį prokurorai įtaria antisemitizmu ir kurstymu prieš žydus. Jis pats ginasi, kad su juo politiškai bandoma susidoroti, nors ir dėkoja už nemokamą politinę reklamą. Susitvarkę su Žemaitaičiu, konservatoriai bandė pakeisti įstatymus, kad kalėjime sėdintis Vytautas Gapšys negautų tūkstantinės išeitinės kompensacijos, tačiau Seimas tam nepritarė.

Pirmadienį prasidėsiančios neeilinės Seimo sesijos metu planuojama svarstyti ir antisemitizmu kaltinamo parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimą. Visgi, Seimo nariai svarsto, ar klausimo neteks nukelti, mat, į plenarinių posėdžių salę gali atvykti nepakankamai parlamentarų. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas įžvelgia riziką, kad dėl itin trumpos posėdžių darbotvarkės į neeilinę sesiją gali nesusirinkti reikiamas parlamentarų skaičius.

Valdančiojoje koalicijoje kyla nesutarimų dėl parlamente svarstomo Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekto. Praeitų metų pabaigoje Seime buvo pritarta Finansų ministerijos projekto korekcijomis ir naujoje redakcijoje numatyti privalomi Lietuvos turto ir verslo vertintojų rūmai, kurių būtų reguliuojama įstatymu. Pagrindiniai šio siūlymo autoriai yra valdantieji – Eugenijus Gentvilas, Kazys Starkevičius.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį sukvietė politikus ir socialinių partnerių atstovus pasitarti dėl papildomo gynybos finansavimo Lietuvai rengiantis atremti Rusijos grėsmę. Šiais metais Lietuva gynybai skiria 2,75 proc. nuo bendrojo gynybos produkto, kas sudaro 2,09 mlrd. eurų, bet į tai patenka 134,8 mln. eurų laikinų bankų solidarumo lėšų, jų mokėjimas baigsis kitų metų viduryje.

Liberalų sąjūdis siūlo papildomų finansų krašto gynybai skirti iš mokesčių, taip pat surinkti lėšų parduodant valstybės taupymo lakštus, steigiant valstybės gynybos fondą, pritraukiant verslus į gynybos pramonę. Visgi, jų manymu, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas būtų netvari priemonė, nes taip būtų dar labiau sumažintas jo surinkimas. „Projektinis lėšų trūkumas pagal Lietuvos gynybos finansavimo prioritetus iki 2030 m. sudaro 4 mlrd.

Liberalų sąjūdžiui antradienį baigus reitinguoti kandidatus į Europos Parlamentą, daugiausiai palaikymo sulaukė frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas. Kaip pranešė partija, toliau sąraše rikiuojasi dabartinis europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Edita Rudelienė, Virgilijus Alekna ir Andrius Bagdonas. Šį sąrašą sausio 25 dieną tvirtins ir partijos tarybai teiks valdyba.

Laisvės partijos kandidatui į Lietuvos prezidentus Dainiui Žalimui vedant ir šios partijos sąrašą į Europos Parlamento rinkimus, šalies liberalių pažiūrų rinkėjai yra vedžiojami už nosies, pastebi Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas, frakcijos seniūnas Seime Eugenijus Gentvi-las. „Mums, liberalams, kaip turbūt daugumai liberalių pažiūrų rinkėjų, tiko simpatiška D. Žalimo kandidatūra į Lietuvos prezidentus. Todėl Liberalų sąjūdis greičiausiai būtų jį parėmęs.

Seimo frakcijų vadovai pritaria, kad Lietuvos gynybai reikia didesnio finansavimo. Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, užsimenama ir apie naujo mokesčio įvedimą. O tai galėtų nulemti ir didesnį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai kategoriškai nesutinka, kad PVM tarifas turėtų būti didinamas.

Visi Seimo frakcijų vadovai pritaria, kad Lietuvos gynybai reikalingas didesnis finansavimas, visgi išsiskiria požiūriai, ar šiam tikslui reikalingas naujas gynybos mokestis. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė teigia, kad nauji būdai tvariai finansuoti gynybą turi būti rasti, o Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, kad gynybos mokestis – vienintelis įmanomas variantas.

Minėdami Sausio 13-ąją dar labiau suvokiame šiandienines grėsmes. Tąkart savo laisvę apgynėme, tačiau ar šiandien būtume pasiruošę tą padaryti? Apie tai ir apie šių dienų politikų nesutarimus laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Nepriklausomybės akto signataras Eugenijus Gentvilas. Ar dabar sugebėtume apginti Lietuvos laisvę? Sugebėtumėm. Tikrai gerai prisimenu sausio 13-ąją ir esu įsitikinęs, kad Lietuvos žmonės tikrai gintų vienaip ar kitaip.

Seimas prieš didžiąsias metų šventes baigė rudens darbus ir išsiskirstė iki pavasario. Paskutiniame posėdyje parlamentarai po šios savaitės apkaltų maratono dažniausiai minėjo žodį „gėda“. O gėda politikams, kad, išmetus Gražulį iš Seimo, kalėjime sėdintis Gapšys mandatą išsaugojo. Bet chaoso rudenį buvo ir daugiau, kai kurie parlamentarai net kalbėjo, jog darbas buvo tikrų tikriausia kančia.

Liberalų sąjūdžio senbuvis Eugenijus Gentvilas visgi žada baudai prisidėti iš savų pinigų. Kiek jis ketina paaukoti ir kokios tikrosios priežastys partiją paskatino nedalyvauti kitų metų Prezidento rinkimuose?  Į šiuos klausimus laidoje „Dienos komentaras“ atsakė politikas Eugenijus Gentvilas. Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad partijai prioritetas yra Seimo rinkimai ir prezidento rinkimuose partija nedalyvaus.

Per Lietuvą nuvilnijus skaudžiai žiniai apie 79-erių poetės, ilgametės Seimo narės Dalios Teišerskytės netektį, atsiminimais pasidalijo ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas. „Šviesiausi prisiminimai. Ji politikoje, kas nors sakytų, buvo „balta varna“. Ji gyveno kitomis kategorijomis, negu tradiciniai politikai gyvena, bet tuo ji ir buvo puošmena.

Valdančiųjų partijų įkurta koalicinė taryba pirmadienį planuoja aptarti kitų metų biudžeto projekto svarstymo procesą. „Posėdis skirtas aptarti artėjantį biudžeto svarstymo procesą“, – BNS sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. 2024 metų valstybės biudžeto projekto pirmasis svarstymas Seime turėjo įvykti praėjusį antradienį, tačiau tuomet dėl Seimo statuto pažeidimo opozicijos siūlymu klausimas išimtas iš darbotvarkės.

Kiekviena Lietuvos valdžia per kadenciją išvysto savitą politinę kultūrą bei savitą bendravimo stilių tarp koalicijos partnerių. Kai kada politikai valandų valandas praleidžia pietaudami ar vakarieniaudami taip bandydami pasiekti kompromisą, kai kuriais atvejais viskas vyksta klaidų ir bandymų būdu.

Konservatorių ir Laisvės partijos tarpusavio pykčiai dažnai nuleidžiami juokais, bet tikriausiai pirmą kartą istorijoje juos bus galima įkainoti realiais pinigais, jeigu Seime nebus susitarta įgyvendinti mokestinę reformą, kurią Lietuva pasižadėjo Europos Komisijai. Įvairiais skaičiavimais, per tai Lietuva gali prarasti nuo 260 iki 350 mln. eurų europinių lėšų, nors tiksli suma nėra aiški.

Opozicijos siūlymą iš Gyvenimo įgūdžių programos išbraukti lytiškumo ugdymo dalį ir integruoti ją į dorinį ugdymą – tikybos ir etikos pamokas – palaiko ir dalis valdančiųjų. Pritarimą iniciatyvai reiškia net tik projektą pasirašęs liberalas Ričardas Jukna, bet ir konservatorius Audronius Ažubalis, kuris tikina, kad panašiai mąstančių valdančiojoje daugumoje yra ir daugiau.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas mano, kad „laisviečių“ spaudimas kuo skubiau priimti Civilinės sąjungos įstatymą gali šią iniciatyvą „nužudyti“. Anot parlamentaro, sprendžiant šį klausimą svarbu ne greitis, o galutinis rezultatas. Visgi politikas pripažįsta, kad artėjant rinkiminiam sezonui didesnio palaikymo šiai iniciatyvai Seime, greičiausiai, neatsiras.

Seimo Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia ateinančių metų birželio mėnesį vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose vesiantis partijos sąrašą. „Dabar kaip koks karjeristas noriu garsiai pareikšti – šituose 2024 metų Europos Parlamento rinkimuose nuo partijos sieksiu dalyvauti su visa ambicija (...), sieksiu tapti sąrašo lyderiu ir sieksiu tapti europarlamentaru“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė E. Gentvilas.

Nuo 2014-ųjų iki 2024-ųjų pradžios galiojančią pelno mokesčio lengvatą filmų gamybai siūloma pratęsti dar penkeriems metams – iki 2028-ųjų pabaigos. Lengvatos tęsimą numatančią Pelno mokesčio įstatymo pataisą siūlo liberalas Eugenijus Gentvilas. Pasak jo, jau sukurta ekosistema užtikrina didelį Lietuvos konkurencinį pranašumą pritraukiant kino industrijos lyderius „Netflix“ ar HBO.

Valdantysis Liberalų sąjūdis koalicijos partnerius konservatorius ragina grįžti prie susitarimo dėl užsienio politikos dar iki Seimo rudens sesijos, paaštrėjus Baltarusijos klausimui. „Savivaldybių tarybas ir merus išrinkome prieš pusmetį. Suprantu, kad visus einamuosius reikalus sujaukė birželį užgriuvusi parlamentinė krizė, vis dėlto ir ji baigėsi.

Valdančiosios koalicijos partnerio Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime atstovai šią šios savaitės pabaigoje planuoja registruoti parlamente svarstomai mokesčių pertvarkai skirtus įstatymų projektus, susijusius su turto bei taršos apmokestinimu, sako frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.  „Manau, kad jau šios savaitės pabaigoje bus ne tik išsakyta pozicija, bet ir registruoti įstatymų projektai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis šią savaitę po nepavykusio balsavimo dėl priešlaikinių rinkimų atsiprašė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo ir taip, greičiausiai, bandė normalizuoti ne tik tarpasmeninius santykius, bet ir padėtį valdančiojoje koalicijoje. E. Gentvilas sako, kad laiko tai išspręsta problema.

Visuomenė liko labai nustebusi, kai premjerė Ingrida Šimonytė, jau ne kartą gynusi savo ministrus, net ir po čekių skandalo pareiškė pasitikinti švietimo ministre, o po kelių dienų su Gabrieliumi Landsbergiu išplatino laišką, kuriame teigia, esą ministrė buvo sudeginta ant sakralinio laužo. Rinkėjai ėmė stebėtis, kur dingo konservatorių žadėti aukšti moralės standartai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Daugiau nei pusšimtis žmonių susirinko į piketą po Seimo langais – jie baiminasi, kad Laisvės partija su partneriais gali iš anksto nepranešę į Seimo darbotvarkę įtraukti civilinės sąjungos projektą. Juo būtų įteisinta homoseksualų partnerystė. Piketuotojai ne tik tam nepritaria, bet ir nerimauja, kad laisviečiai jį jau stumia ir apgaulės būdu. Kad kolegos seimūnai naudoja melą, pripažįsta ir kiti Seimo nariai, ir sako, kad tai negarbinga kova dėl projekto, kuriam daugumos parlamente nėra.

Drama dėl pirmalaikių Seimo rinkimų tautos išrinktųjų kaip reikiant užkaitino kraują parlamentarams. Premjerė Šimonytė pareiškė, kad „į šitą Seimą tikrintis pasitikėjimo neis“, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis dalį seimūnų išvadino veidmainiais, o liberalai nebežino, ar koalicija dar išvis egzistuoja. Landsbergis kvietė Seimo frakcijas tartis dėl pirmalaikių rinkimų, tačiau jos siūlymą boikotavo.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija abejoja koalicijos partnerių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kvietimu „palaikyti politinės sistemos skaidrinimo bei perkrovimo iniciatyvą“ šaukiant pirmalaikius parlamento rinkimus. Liberalų teigimu, diskusija dėl dabartinio Seimo likimo ir priešlaikinių rinkimų perspektyvos turėtų vykti plenarinių posėdžių salėje dalyvaujant visai Tautos atstovybei, rašoma frakcijos pranešime spaudai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad nėra taip, kad visi politikai buvę savivaldybių tarybose švaistė biudžeto lėšas. Jis neturėjo aiškaus atsakymo paklaustas, ar jo vadovaujami konservatoriai vėl formuotų Vyriausybę atsistatydinus Ingridos Šimonytės kabinetui. Pirmadienį jis išplatino laišką kreipdamasis į šių partijų vadovus ir kviesdamas juos palaikyti siūlymą rugsėjį surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.

Savivaldybių išmokų skandalas skandina jau visą Vyriausybę. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad prašymai čekiais pagrįsti, kaip ministrai anksčiau Kauno taryboje leido mokesčių mokėtojų pinigus per aukštas skaidrumo standartas, dėl to esą reikia keisti visą Vyriausybę, o gal net ir Seimą. Konservatoriai siūlo Seimui išankstinius rinkimus, o jei nesutiks, kels klausimą apie Vyriausybės pasitraukimą.

Vis labiau atskleidžiama savivaldos politikų lėšų naudojimo praktika gali peraugti į politinę krizę, todėl Vyriausybės pasitraukimas galimas, bet tai nereiškia pirmalaikių Seimo rinkimų, sako valdančiosios koalicijos partneriai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Šiugždinienės skandalas įgauna pagreitį. Ministrei sunkiai sekasi pasiteisinti visuomenei, kam naudojo išmokas, beveik 700 eurų per mėnesį, kai dirbo Kauno miesto savivaldybės taryboje. Šiugždinienės pateiktose ataskaitose daugiau klausimų nei atsakymų.

Viešai pasipiktinę, kad mokesčių reformą rengiantys konservatoriai nesilaiko koalicijos sutarties, Liberalų sąjūdžio atstovai pirmadienį apie reformą kalbėjosi su premjere Ingrida Šimonyte. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Ar tai ir liks tik pareiškimu, ar visgi kažko imsitės? Šimonytė sakė, kad tada laukia kažkokio raštiško kreipimosi iš jūsų. Čia ir liks tik pareiškimas.

Garsiai pristatyta ir daug šurmulio sukėlusi mokesčių reforma gali ir neišvysti dienos šviesos. O sutrukdyti jai gali net ne opozicija, o konservatorių partneriai liberalai. Po Liberalų sąjūdžio viešų pareiškimų, kad konservatoriai, neįsiklausydami į pasiūlymus, galimai pažeidžia koalicijos sutartį, premjerė Šimonytė sukvietė keletą liberalų į neviešą pasitarimą. Tačiau nusileisti premjerė neketina – esą liberalai pageidauja milijardinių pakeitimų, nors lėšų jiems nėra.

Petrui Gražuliui vėl rimtai pakvipo apkalta. Su teismo ekspertais ištyrusi vaizdo medžiagą, kurioje matyti, kad Gražulis galimai balsavo už savo salės kaimyną Liną Jonauską, specialioji Seimo komisija nusprendė, kad pagrindas pradėti apkaltą yra. Gražulis tai vadina politiniu susidorojimu ir neatsimena, spaudė mygtuką, ar ne. O detektyvas tuo nesibaigia. Komisija apkaltino Andrių Palionį galimai davus melagingus parodymus ir skundžia jį prokurorams.

Savivaldybių pinigų grobstymo skandalas atėjo ir iki Vyriausybės. Buvusi Kauno miesto tarybos narė, dabartinė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė galimai neteisėtai pasisavino beveik 14 tūkstančių mokesčių mokėtojų pinigų. Pati ministrė aiškina, kad pinigų negrobstė, o leido juos darbo išlaidoms, tačiau išlaidų pagrįstumą įrodančių kuro čekių, sąskaitų už mobilųjį ryšį, kanceliarines prekes neturi. Opozicija reikalauja Šiugždinienės atsistatydinimo.

Gyvenime yra tik du neišvengiami dalykai – mirtis ir mokesčiai. Tik klausimas, kokie tie mokesčiai bus. Nors viešojoje erdvėje daug triukšmo sukelia, kai valdančiosios koalicijos partneriai ginčijasi dėl tokių temų, kaip homoseksualų partnerystė ar narkotikų dekriminalizavimas, dėl kurių ir taip sutarė nesutarti, panašu, kad didžiausias kibirkštis įžiebia diskusijos dėl mokestinės politikos.

Paskolų turėtojams – prastos žinios: naudos iš bankų apmokestinimo gali nesitikėti. Seimas antruoju iš trijų balsavimų pasistūmėjo planui apmokestinti bankų viršpelnius, tačiau pinigai bus skirti kariuomenei, o ne gyventojams. O patys bankai viešina neįtikėtinus šių metų pelnus – didžiausio banko pelnas padidėjo net keturis kartus. Šimtai milijonų eurų palūkanų jiems kapsi vien už tai, kad laiko rekordines sumas Lietuvos banke.

Parodų centro „Litexpo“ pritaikymas NATO viršūnių susitikimui, kuris sostinėje vasarą vyks tik dvi dienas, gali valstybei kainuoti apie 17 milijonų eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Didelę dalį paslaugų „Litexpo“ perka be atvirų konkursų, neskelbiamų derybų būdu, už kiek nori ir iš ko nori. Dalis verslininkų stebisi tokia valdžios praktika, esą ji švaisto pinigus, permoka, nors laiko pasiruošti renginiui buvo per akis.

Finansų ministerijos siūlomas bankų viršpelnių mokestis pasiekė Seimo salę ir įveikė pirmąjį barjerą. Konservatoriai su Lietuvos banku tikina, kad būtina apmokestinti komercinius bankus, kurių pelnai šiemet gali viršyti net milijardą eurų, sukritusių į bankų aruodus tiesiog dėl augančių palūkanų. Bankų viršpelnių neliesti siūlo liberalai ir laisviečiai. Visgi dėl 400 milijonų eurų paskirstymo dar laukia aršios rietenos.

Nuo ankstyvo ryto didžiulė sumaištis Seime – rimtai sugedus balsavimo sistemai negalėjo vykti plenarinis posėdis. Kadangi darbotvarkėje laukė žemės ūkio ministro Navicko interpeliacija, opozicija suskubo įžvelgti sąmokslo teorijas, esą valdantieji gal taip bando apsaugoti ministrą. Pasipylė ir idėjos, kaip seimūnai darbuotis galėtų be technologijų, pavyzdžiui, sugrįžti prie senovinio būdo ir balsuoti rankomis. O pusdienį pailsėję, parlamentarai į darbus sugrįžo tik popiet.

Dėl Seimo posėdžių salės sistemos gedimo ketvirtadienį sutriko parlamento darbas. Rytinis posėdis neįvyko, tikimasi, kad parlamentas darbą galės atnaujinti po pietų, tačiau Seimo nariams gali tekti balsuoti ir rankomis. „Yra nedidelis sistemos sutrikimas, nepavyksta užsiregistruoti. Technikai tvarko, siūlau šiek tiek vėliau, po dešimties minučių pradėti posėdį, tikiuosi, per tiek laiko pavyks sutvarkyti“, – prieš prasidedant posėdžiui sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo skandalistui Petrui Gražuliui ir vėl sekasi – Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs bylą, kurioje Gražulis nuteistas dėl piktnaudžiavimo, nesugebėjo priimti sprendimo. Nusprendė, kad klausimas pernelyg sudėtingas ir jį turi nagrinėti išplėstinė teisėjų kolegija. Tai reiškia, kad Gražulio galimos apkaltos reikalai nusikels į kitus metus, kai Lietuvoje vyks net treji rinkimai.

Naminė degtinė vėl bando skintis skelią į legalią rinką. Įstatymo pataisoms vyriausybė jau pritarė, dabar sprendimas – Seimo narių rankose. Ar parlamentarai leis kaimo turizmo sodybose legaliai virti stiprius alkoholinius gėrimus? Ar toks sprendimas padėtų gamintojus ištraukti iš šešėlio, naminę paversti paveldu  ir pritraukti turistų? O gal tai dar vienas būdas atsirasti legalioms girdykloms? Diskusija apie tai TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre“ su pataisų iniciatoriumi, S...

„Naminukės“ įteisinimas skinasi kelią Vyriausybėje. Ministrų kabinetas pritarė Seimo narių siūlymui leisti naminių alkoholinių gėrimų iki 65 laipsnių gamybą. Jei įstatymo pataisas galutinai palaimins Seimas, ūkininkas kaimo turizmo sodyboje per metus galėtų pagaminti 1000 litrų samanės ar kitų tradicinių stipriųjų gėrimų, juos pardavinėti vietos turistams. Tiesa, daliai parlamentarų tokia naujovė nepatinka, neva legali „naminukė“ nugramzdins lietuvius į gilesnį alkoholizmo liūną.

Panevėžio rajono gyventojas Vaidotas pasakoja, kad pakilus palūkanoms už būsto paskolas taupo, kaip išmano. O Seimo opozicija užsimojo gyventojams sugrąžinti dalį bankams sumokėtų pinigų už rekordiškai išbrangusias būsto paskolas: už kiekvieną 1000 eurų palūkanų per gyventojų pajamų mokesčio lengvatą atiduoti 200 eurų. Tokia tvarka esą galiotų metus ir valstybei kainuotų 100 milijonų eurų.

Po prezidento Gitano Nausėdos atgailos, kad jis priklausė komunistų partijai ir kaltinimų konservatoriams, kad šie artėjant rinkimams jį medžioja – patys konservatoriai į tai reaguoja ironija ir juokiasi. Premjerė apskritai pareiškė, kad tokius kaltinimus turėtų komentuoti peliukų personažai Sūrskis ir Mauzeris.