elektra

Nepriklausomi elektros tiekėja „Enefit“ gaminantiems vartotojams ketina išmokėti apie 1,1 mln. eurų kompensacijų už sukauptą elektros energiją, kiti tiekėjai konkrečių sumų neįvardino, penktadienį rašo „Verslo žinios“.   „Skaičiuojame, kad šiemet už praėjusį dvejų metų kaupimo laikotarpį, iš viso išmokėsime apie 1,1 mln. eurų kompensacijų verslo ir privatiems klientams“, – teigė „Enefit“ komercijos vadovas Justinas Pileckas.  „Enefit“, turinti apie 15 tūkst.

Vilniaus rajone baigti Neries transformatorių pastotės rekonstrukcijos pirmojo etapo darbai ir įjungta laikinoji jungtis Lietuvos elektrinė–Neris–Utena, praneša Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Įjungę laikinąją jungtį Lietuvos elektrinė–Neris–Utena, visiškai užbaigėme Neries pastotės 330/110/10 kV skirstyklų pirmojo rekonstrukcijos etapo darbus.

Vyriausybė pritaria, kad elektros gamybos įmokos turi būti nustatytos visiems savarankiškai ją gaminantiems vartotojams. Tačiau, anot ministrų kabineto, leidimą gaminti elektros energiją iki 2023 metų liepos 1 dienos gavę vartotojai turėtų pradėti mokėti po 10 metų. Šios Vyriausybės išvados Seimas prašė dėl „demokratų“ frakcijos atstovų Laimos Nagienės, Lino Kukuraičio ir Zigmanto Balčyčio teikiamų Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimų.

Per dvi pastarąsias paras ugniagesiai 214 kartų vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies užvirtusių medžių. Nuo antradienio 6 val. ryto iki trečiadienio 6 val. ryto gauti 142 tokie pranešimai, Eltai pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyrius.

Prezidento kanceliarija balandį pradėjo gaminti elektrą Biržų rajone nutolusioje saulės elektrinėje. Prezidentūra BNS pirmadienį informavo, kad sutartis dėl elektrinės įsigijimo pasirašyta maždaug prieš metus, o ji pradėta naudoti balandį. Prezidentūros kanceliarija nurodo, kad saulės parke kartu su ja energija gaminasi ar 56 institucijos: darželiai, savivaldybės, sporto mokyklos, kultūros ir globos namai, universitetas, teatras, bibliotekos, parapija, mokyklos, muziejai.

Po rekordinių kainų žemumų, didmeninės elektros kainos Lietuvoje praėjusią savaitę pakilo net 186,8 proc. – iki 78,6 euro už megavatvalandę (MWh). Anot Lietuvos energetikos agentūros (LEA), elektra brango visame Baltijos jūros regione. Tuo metu Brent naftos kainų vidurkis vėl nesiekia 90 USD/bbl – tai pirmas naftos kainos sumažėjimas per daugiau nei mėnesį. Nagrinėjamą savaitę, balandžio 15–21 dienomis, didmeninės elektros kainų vidurkis Lietuvoje padidėjo nuo 27,4 Eur/MWh iki 78,6 Eur/MWh.

Elektros energijos vidutinė mėnesio kaina Nord Pool biržoje balandžio pirmojoje pusėje siekė 0,042 Eur/kWh be PVM – tai 38 proc. mažiau už šių metų kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM, nurodo Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Skelbiama, kad trečią savaitę iš eilės fiksuojama mažiausia savaitės vidutinė kaina šiemet – 0,027 Eur/kWh be PVM. Balandžio 14-ąją fiksuota ir mažiausia elektros dienos kaina biržoje nuo 2018 m. birželio – 0,002 Eur/kWh be PVM.

Tūkstančiai žmonių Ukrainoje antradienį liko be elektros energijos po to, kai stiprus vėjas ir smarkus lietus sugadino elektros infrastruktūrą, pranešė pareigūnai.  Naktinės audros padarė nuostolių itin pažeidžiamai Ukrainos energetikos sistemai, kuri ir taip pastarosiomis savaitėmis kenčia nuo nuolatinio Rusijos bombardavimo. „Dėl blogų oro sąlygų elektros energijos neturi 173 gyvenvietės keturiose srityse“, – pranešė Ukrainos energetikos ministerija.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 45 proc. ir vidutiniškai siekė 27,42 Eur/MWh, toks pats kainos pokytis buvo ir Latvijoje, o Estijoje kaina mažėjo 44 proc. iki 27,98 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos išliko panašiame lygyje kaip ir ankstesnę savaitę. „Elektrum Lietuva“ žemiausia fiksuota kaina siekė 22,95 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams.

Energetikos ministras Dainius Kreivys siūlo Lietuvai antrojo šimtmečio ketvirčio energetikos plėtros strategiją. Ragina atsisakyti naftos bei dujų ir ne tik plėsti saulės ir vėjo elektrines, bet ir statyti branduolinius reaktorius, gaminti vandenilį. Ministras žada, kad Lietuva pasigamins net per daug elektros negu mums reikės, ir ji esą bus pigesnė negu dabar.

Ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2021 metų pasiektas maksimalus elektros eksportas į Švediją. Jūrinė jungtis „NordBalt“ dienos metu eksportavo maksimaliai – 700 megavatų (MW), pranešė „Litgrid“. „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė sako, kad elektros gamybą šiomis dienomis augino saulėti ir vėjuoti orai.  „Aplink nulį svyruojančios kainos tai atspindi.

Elektros energijos vidutinė mėnesio kaina „Nord Pool“ biržoje balandžio pirmąją dekadą siekė 0,048 Eur/kWh be PVM, o tai 29 proc. mažiau už šių metų kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Balandžio 7 dieną fiksuota mažiausia šiais metais dienos kaina biržoje – 0,005 Eur/kWh be PVM, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak LEA, tokia vidutinė dienos kaina pernai buvo liepos 2 dieną.

Per savaitę Lietuvoje elektros kainos sumažėjo 10,7 procento. Taip pat 4 proc. pigo biokuras, o TTF kainų vidurkis per savaitę sumažėjo 1 proc. Tuo metu dyzelino ir benzino kainos beveik susilygino, o Brent naftos kainų vidurkis rinkose per savaitę padidėjo 3,6 procento, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, nagrinėjamą savaitę – balandžio 1–7 dienomis – didmeninės elektros kainų vidurkis Lietuvoje sumažėjo nuo 55,4 iki 49,5 cento už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Est...

Praėjusios savaitės vidutinė didmeninė elektros kaina, mažėjusi 11 proc., buvo mažiausia šiais metais, pirmadienį pranešė šalies elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Litgrid“ duomenimis, balandžio 1–7 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 11 proc., nuo 56 iki 50 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtam projektui ir nutarė pripažinti Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimą ypatingos valstybinės svarbos projektu. Minėtą tinklą sudaro 330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai–Varduva–Mūša statyba, 330 kV elektros perdavimo linijos Panevėžys–Mūša statyba ir 330 kV transformatorių pastotės „Varduva“ statyba.

Vyriausybė trečiadienį svarstys, kaip sudaryti sąlygas įmonėms, kurios teikia medicininę pagalbą, reikiamą priežiūrą, veikia pagalbos gyvūnams ar jų apsaugos srityje, gauti paramą mažos galios saulės ar vėjo elektrinei įsigyti ir įsirengti. Šio nutarimo projektą parengė Energetikos ministerija, jis bus svarstomas Vyriausybės posėdyje. Pakeitimuose numatoma, kad paramos lėšos būtų skiriamos tiesiogiai rangovui ar vystytojui, kuris atliks tokių jėgainių įrengimo darbus.

Energijos išteklių kainos šventinę Velykų savaitę pakito skirtingai. Labiausiai krito didmeninė elektros kaina, kuri per savaitę Lietuvoje sumažėjo 34,3 procento. Šalis pasigamino 70 proc. visos reikalingos elektros energijos. Biokuro kainos Lietuvoje toliau smuko ir pasiekė 17,46 Eur/MWh, dyzelino kainos sumažėjo 1,1 proc., o benzinas pabrango 1,4 procento.

Elektros suvartojimą Lietuvoje seka beveik trys ketvirtadaliai gyventojų, o daugiau nei pusė jų tai daro periodiškai, atskleidė „Ignitis“ užsakymu KOG instituto atliktas tyrimas. Pasak „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovės Astos Vaitulevičės, ši tendencija nekinta jau kelerius metus iš eilės, o taip pat lietuviai itin susidomėję ir tolesnių žinių apie elektros vartojimą gilinimu. Be reguliariai sekančių savo elektros energijos suvartojimą, 12 proc.

Vasarį energetikos rinkos reguliuotojui patvirtinus naujus tarifus, nuo balandžio elektros kaina visiems vartotojams mažėja apie pusę cento už už kilovatvalandę (kWh). Tuo metu gamtinės dujos pinga 19–30 proc., arba 24 centais už kubinį metrą.  Anot Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT), reguliuojama elektros kainos dalis mažinama sausį pakoregavus „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paslaugų tarifus, kurie yra viena iš galutinės kainos dedamųjų.

Ukraina penktadienį perspėjo, kad dėl Rusijos oro atakų kyla vis didesnė grėsmė elektros tiekimui, praėjus kelioms valandoms po to, kai dėl smūgių buvo apgadintos kelios elektrinės ir žuvo mažiausiai vienas žmogus. Pastarosiomis savaitėmis Maskva suintensyvino Ukrainos bombardavimą iš oro, nukreiptą prieš energetikos infrastruktūrą, atsakydama į mirtinus Ukrainos išpuolius Rusijos pasienio regionuose.

Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį skurdą patiriantiems gyventojams. Šia finansine priemone Energetikos ministerija gaminančiais vartotojais skatins tapti visas visuomenės grupes – verslą, viešąjį sektorių ir socialiai pažeidžiamus vartotojus.

Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėms bendrijoms. Skaičiuojama, kad tokia galimybe galės pasinaudoti apie 130 tūkst. Lietuvos gyventojų, o bendra tokioms bendrijoms skiriama parama sieks 207 mln. eurų.

Atsinaujinančių išteklių energetikos bendrijų (AIEB) ir piliečių energetikos bendrijų (PEB) steigimas padės mažinti energetinę nelygybę, nes gyventojai reikiama elektros energija apsirūpins savo bendruomenėse, teigia Energijos ministerija.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) patikslinus vartotojų prisijungimo prie elektros tinklų tvarką ir įkainius, vartotojams pagerės elektros energijos prieinamumas, sako „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ir Energetikos ministerijos atstovai.

Lietuvoje iškylant ne tik naujoms, bet ir senesnėms, naudotoms vėjo elektrinėms, Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA) siekia, kad būtų reglamentuota ir periodiškai atliekama jų patikra. „Dabar su valstybinėmis institucijomis ir kalbamės. (...) Manau, kad tai atsiras, ir bus toks periodiškumas kaip ir automobiliams – kas du metai, arba kas metai (techninė apžiūra – BNS)“, – LRT radijui trečiadienį sakė LVEA direktorius Linas Sabaliauskas.

Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete energetikos ministras Dainius Kreivys pristatys Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategija iki 2050 metų. Energetikos ministerijos parengtame dokumente bus išdėstyta, kaip Lietuvai iki šio laikotarpio pasigaminti visą reikiamą elektrą, ją eksportuoti, taip pat didinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumus bei transformuoti pramonę į netaršią aplinkai.

Vidutinė elektros energijos kaina kovo 1–26 dienomis siekia 0,073 Eur/kWh be PVM, o tai 3 proc. mažiau už šių metų vasario mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,075 Eur/kWh be PVM. Nuo šių metų sausio vidurio kainos biržoje yra stabilios – vidutinė savaitės kaina svyravo 0,06–0,10 Eur/kWh be PVM ribose, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Kovo 26-ąją, palyginti su kovo 19-ąja, 24 mėn.

Pirmadienį penkioms dienoms atjungus Lietuvos ir Lenkijos elektros liniją „LitPol Link“, rinkos dalyviai reikšmingų didmeninių elektros kainų pokyčių neprognozuoja. Perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“ taip pat laikosi pozicijos, kad remonto įtaka rinkai bus minimali, o sumažėjusią elektros pasiūlą turėtų kompensuoti tikėtina didesnė gamyba iš atsinaujinančių išteklių.

Bendrovė „Litgrid“ Žeimiuose statys pastotę, prisidėsiančią prie valstybinės svarbos geležinkelio Vilnius–Klaipėda elektrifikacijos projekto įgyvendinimo. Skirstykla statoma bendrovės „LTG Infra“ užsakymu. „Įgyvendindami šį ir kitus traukos pastočių bei susijusios infrastruktūros projektus prisidedame prie valstybei svarbaus tikslo – elektrifikuoti pagrindinę Lietuvos geležinkelių arteriją nuo Vilniaus iki Klaipėdos.

Dėl mažesnės elektros gamybos iš vėjo ir didesnio vartojimo vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 18–24 dienomis padidėjo 31 proc.

Seimas spręs, ar įpareigoti elektros tiekėjus su skolininkais sudaryti mokėjimo grafiką  išdėstant skolos apmokėjimą dalimis, bet ne ilgiau kaip iki šešių mėnesių.  Pakeitimų iniciatoriai sako, kad taip siekiama apsaugoti įsiskolinusius gyventojus, kad jiems nebūtų nutrauktas elektros tiekimas.    Seimas praėjusią savaitę priėmė svarstyti tokias keturių socialdemokratų inicijuojamas Elektros energetikos įstatymo pataisas. Toliau Seimas jas svarstys gegužės pabaigoje.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad kitą savaitę, Lenkijos elektros perdavimo operatorės „PSE“ prašymu, bus atjungta Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungtis. Planuojama, kad tarpsisteminės jungties „LitPol Link“ pralaidumas prekybai nebus prieinamas nuo kovo 25 d. 8.00 val. iki kovo 29 d. 20.00 val. „LitPol Link“ jungtis yra Baltijos šalių elektros sistemos vartai į Vakarus, per kuriuos vyks prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įsigijo elektros perdavimo oro linijų avarinio atstatymo sistemą. Kaip nurodoma išplatintame pranešime, ši nesunkiai transportuojama modulinė sistema leidžia greičiau atstatyti pažeistą liniją ir užtikrinti elektros energijos perdavimą. „Pasitaiko atvejų, kai dėl išorinio mechaninio poveikio ar gamtos stichijų būna apgadinamos aukštos įtampos oro linijų atramos ir taip sutrikdomas elektros tiekimas.

Bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros rinka galėtų veikti 2027 metais, jei sprendimas dėl to būtų priimtas po 2025-ųjų vasarį numatyto Baltijos šalių sinchronizavimo su Vakarų Europa, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.  „Europos Sąjungos teisės aktai numato galimybę sujungti bendras prekybines zonas.

Ketvirtadienį Seime bus teikiamos Elektros energetikos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama leisti buitiniams vartotojams skolas už sunaudotą elektrą padengti dalimis. Tokie įsiskolinimai padažnėjo pradėjus elektros skaitiklių modernizacijos procesą, taip pat skatinti infrastruktūros saulės ir vėjo elektrinių vystymui kūrimą ir įteisinti dažnesnę kainų elektros rinkoje peržiūrą, kad ji būtų vykdoma bent kas tris mėnesius.

Kai kuriems nepriklausomiems elektros tiekėjams nesutinkant grąžinti vartotojams baudų už iki pernai birželio nutrauktas sutartis, energetikos ministras Dainius Kreivys neabejoja, kad teismai ginčus spręs klientų naudai. Jis pabrėžia, kad gavus Europos Komisijos (EK) išaiškinimą šis klausimas yra išspręstas.

Vidutinė elektros energijos kaina kovo 1–12 d. siekia 0,069 Eur/kWh be PVM, o tai 8 proc. mažiau už šių metų vasario mėnesio vidutinę kainą ir artėja prie 2023-ųjų mažiausios mėnesio vidutinės kainos, kuri buvo pernai balandį – 0,067 Eur/kWh be PVM. Lietuvos energetikos agentūros (LEA), duomenimis, šių metų kovo 12-ąją, palyginti su kovo 5-ąja, 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus du nepriklausomi tiekėjai sumažino 0,3–2,8 proc., o vienas tiekėjas tarifų nekeitė.

Parlamentarai antradienį atmetė siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuri analizuotų problemas energetikos sektoriuje.   Už komisijos sudarymą balsavo 53 parlamentarai, prieš buvo 52, o 10 susilaikė.  Opozicijos atstovai siekė sudaryti komisiją, kuri aiškintųsi, ar politikai ir Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT) tinkamai prižiūri elektros ir dujų rinkas. Anot jų, dėl netinkamos kontrolės ne kartą galėjo būti pažeistas viešasis interesas ir vartotojų teisės.

Vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, kovo 4-10 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, augo 14 proc. iki 75,4 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje vidutinė kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, Estijoje – 75,6 euro, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  „Praėjusią savaitę fiksavome rekordinę saulės generaciją. Kovo 6 dieną 12 val.

Pirmadienį per parą pagamintos elektros kiekis viršijo bendrą šalies elektros energijos suvartojimą. Beveik visa ji – iš atsinaujinančių energijos šaltinių, daugiausiai – iš saulės ir vėjo, praneša Energetikos ministerija. Skelbiama, kad tai pirmas kartas nuo 2009 metų, kai vienos paros elektros energijos gamyba Lietuvoje viršija elektros energijos suvartojimą.

Sumažėjus vartojimui, regione patvinus upėms bei dėl to išaugus hidroelektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje vasarį mažėjo 36 proc.

Elektros vartotojai vis aktyviau reikalauja nepriklausomus tiekėjus grąžinti sumokėtas baudas ir netesybas už nutrauktas sutartis. Taip daryti juos paragino Valstybinė reguliavimo taryba, išaiškinusi, kad pagal europinę teisę tokios baudos neteisėtos. Tačiau ne visi tiekėjai geranoriškai sutinka pinigus grąžinti ir ruošiasi kovoti net teismuose. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vidutinė elektros energijos kaina vasario mėnesį siekė 0,075 Eur/kWh be PVM, o tai 36 proc. mažiau už šių metų sausio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,117 Eur/kWh be PVM. Pirmųjų penkių kovo dienų vidutinė kaina yra dar mažesnė – 0,062 Eur/kWh be PVM praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, kovo 5-ąją, palyginti su vasario 27-ąja, 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus visi trys nepriklausomi tiekėjai sumažino 0,6–2,8 proc., o 12 mėn.

Labai mažos, mažos įmonės, ūkininkai, atsinaujinančių išteklių energijos ir piliečių energetikos bendrijos kovo 6 dieną galės teikti paraiškas 62 mln. eurų vertės paramai saulės elektrinėms iki 500 kilovatų (kW) įsirengti. Parama skiriama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF), ją dministruos Lietuvos energetikos agentūra (LEA), pranešė Energetikos ministerija. Įmonėms bei ūkininkams valstybė kompensuos iki 35 proc. išlaidų, o bendrijoms – iki 45 proc.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) trečiadienį patvirtinus naujus visuomeninių elektros kainų tarifus, visiems vartotojams kilovatvalandės (kWh) kaina nuo balandžio mažės puse cento, sako VERT pirmininkas Renatas Pocius.  „Elektros energijos tarifai nuo balandžio 1 dienos mažėja puse cento už kilovatvalandę. Šiandien turime 21,9 cento už kilovatvalandę visuomeninę elektros energijos kainą, o nuo balandžio 1 dienos ji sieks 21,4 cento už kilovatvalandę.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos pakeitimus, kurie įsigalios nuo šių metų balandžio 1 dienos. Pokyčiu siekiama supaprastinti naujų elektros energijos vartotojų prijungimo paslaugų ir esamų vartotojų galios didinimo kainodarą.

Visuomeninė elektros kaina, kurią moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę buitiniai vartotojai, nuo balandžio mažės 2-3,2 proc., arba 0,44–0,47 cento už kilovatvalandę (kWh).  Naujus tarifus trečiadienj patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).   Pakoregavus pirmajam pusmečiui anksčiau nustatytus „Ignitis“ tarifus elektros kaina vidutinės įtampos tinkluose mažės 3,2 proc. (0,473 cento) iki 14,301 cento (su PVM), o žemos įtampos tinkluose – 2,05 proc.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl grupės Seimo narių prieš metus pateikto siūlymo neriboti komercinių bei gaminančių vartotojų saulės elektrinių suminės įrengtosios galios iki 2 gigavatų (GW). Energetikos ministerija siūlo tokiems pakeitimams nepritarti.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį ketina patvirtinti mažesnes „Igničio“ visuomenines elektros bei gamtinių dujų kainas vartotojams. Jos įsigaliotų nuo balandžio.  Patvirtinus naujus tarifus visuomeninė elektros kaina apie 441 tūkst. nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių gyventojų nuo balandžio mažėtų 2–3,2 proc.