elektra

Po sekmadienį ir pirmadienį per Lietuvą praūžusios audros elektros dar neturi apie 1,3 tūkst. vartotojų, šeštadienį BNS informavo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė. Anot jos, tikimasi, kad per savaitgalį pavyks visiems vartotojams atkurti energijos tiekimą. „Turime tokių labai kritinių taškų, kurie nukentėjo nuo audros.

Ukrainos centrinis bankas prognozuoja, kad emigracijos lygis šiemet bus daug didesnis nei manyta anksčiau, daugiausia dėl elektros energijos tiekimo nutrūkimų dėl Rusijos atakų prieš energetikos objektus. „Dėl prastėjančios energetikos padėties ir lėto ekonominių sąlygų normalizavimosi emigrantų srautas į užsienį 2024 ir 2025 metais bus didesnis negu buvo manyta anksčiau“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtoje Ukrainos nacionalinio banko ataskaitoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje praūžusios audros padaryti nuostoliai bus įvertinti ir dėl jų kompensacijų bus sprendžiama nepriklausomai nuo to, kokiu mastu šalyje bus paskelbta ekstremali situacija.  Taip ministrė pirmininkė kalbėjo draudikams skelbiant apie milijoninę audros padarytą žalą šalies ūkininkams, o šiems tikintis, jog ekstremali situacija bus paskelbta visos šalies mastu, ne atskiruose regionuose.

Audra smarkiai pažeidė ir apgadino oro linijas bei kitą „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) prižiūrimą infrastruktūrą, todėl elektros energijos tiekimo atstatymo darbai užtruko. Lietuvoje audros padarinius vis dar šalina apie 500  ESO ir rangovų elektrikų bei inžinierių. Kai kurie elektros vartotojai dėl to patyrė nuostolių, todėl Lietuvos operatorius priėmė sprendimą kompensuoti virš 72 val.

Sumaištis dėl žalos atlyginimo už gyventojų ir verslo vargus per audrą netekus elektros. Vidutinis elektros vartotojas už gyvenimą be elektros ilgiau nei 3 paras gali tikėtis viso labo 60 eurų kompensacijos. Energetikos reguliuotojas ragina rinkti išlaidų čekius ir skųstis ESO. Tačiau energetikos viceministrė žmones siunčia tiesiai į teismus.

Antrąjį vasaros mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 7 proc., nuo 92 iki 98 eurų už megavatvalandę (MWh). „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovo Ramūno Bikulčiaus teigimu, tokį kainų pokytį lėmė augęs elektros suvartojimas bei sumažėjusi saulės elektrinių generacija. „Liepą toliau fiksavome dėl besitęsiančių karščių kylantį elektros suvartojimą.

Po sekmadienį ir pirmadienį per Lietuvą praūžusios audros elektros vis dar neturi 11,7 tūkst. vartotojų.   Kaip LRT radijui penktadienį sakė bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė, yra gyventojų, kuriems elektros tiekimas dar neatstatytas skirtinguose regionuose, išskyrus Klaipėdos, kur elektrą turi visi vartotojai.

Po savaitės pradžioje Lietuvoje praūžusios audros elektros ketvirtadienį 15 val. dar neturėjo apie 22 tūkst. šalies vartotojų (iš 1,9 mln.), skelbia bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  Bendrovės teigimu, šiuo metu šalyje dirba 300 brigadų, kurios šalina elektros tiekimo sutrikimus visuose regionuose.

Po sekmadienį ir pirmadienį siautusios audros be elektros palikti ir nuostolių dėl to patyrę gyventojai dėl jų atlyginimo gali kreiptis į teismą, sako energetikos viceministrė.  Inga Žilienė ragina netapatinti kompensacijų, priklausančių tiems gyventojams, kurie elektros neturėjo ilgiau nei tris paras, bei dėl gamtos stichijos patirtos žalos atlyginimo.   „Kompensacija tai nėra žalos atlyginimas.

Po Lietuvą savaitės pradžioje siaubusios audros elektros tiekimo dar neatstačius apie 30 tūkst. namų ūkių, iki ketvirtadienio vakaro šį skaičių planuojama sumažinti iki 10 tūkst., sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. Situaciją šalyje dėl audros šalinimo padarinių viceministrė pristatė Mišrios Seimo frakcijos ketvirtadienį organizuotame susitikime.

Dėl audros padarinių daliai gyventojų iki šiol neturint atkurto elektros tiekimo, Lietuvoje jau diskutuojama apie atsparumo audroms stiprinimą. Telekomunikacijų bendrovių atstovai sutaria – būtina pirmiausia dėti pastangas, kad elektra nedingtų, o ne ieškoti atsarginių elektros šaltinių. „Pritarčiau ieškoti priežasties, o ne simptomus spręsti.

Dėl audros padarinių Lietuvoje elektros iki šiol neturi 30 tūkst. 566 klientai, gyvenantys Pakruojo, Kėdainių, Pasvalio, Panevėžio ir kituose rajonuose. Energijos skirstymo operatorius ESO skelbia užregistravęs 429 gedimus. Tuo metu ugniagesiai gelbėtojai toliau šalina nuvirtusius medžius ant kelių, elektros linijų. Nuo trečiadienio 6 valandos ryto iki ketvirtadienio 6 valandos ryto registruoti 36 tokie išvykimai, Eltą informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Sekmadienį ir pirmadienį pro Lietuvą praūžusi audra, apie kurią, beje, gyventojai nebuvo įspėti pranešimais, pridarė milijoninių  nuostolių ir apie 160 tūkst. vartotojų paliko be elektros. O priežastys, lėmusios elektros dingimą, kiekvienoje gyvenvietėje, greičiausiai, yra skirtingos. Pavyzdžiui, viename Vilniaus rajone (kelyje Kyviškės–Valčiūnai, iškart už Naujosios Vilnios stoties) buvo užfiksuota elektros pastotė, tiesiog „plūduriuojanti“ vandenyje.

Elektros perdavimo sistemos operatorės – Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST ir Estijos „Elering“ – kuria Baltijos šalių balansavimo pajėgumų rinkos platformą, planuoja įsigyti sistemos valdymui reikalingus balansavimo rezervus.

Širvintų rajono savivaldybė pasidalino, jog vyko susitikimas su „ESO“ atstovais, kuriame dalyvavo ir Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. Susirinkimo metu buvo atsakyta, kada visi gyventojai turės elektrą. „Vyko susitikimas su „ESO“ atstovais, kurio metu atsakyta į savivaldybės vadovių ir seniūnų klausimus“, – rašoma pranešime. Širvintų rajone virš 4 tūkst.

Sekmadienį šalį nusiaubus audrai ir be elektros likus daugiau kaip 160 tūkst. namų ūkių, energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad per artimiausią dešimtmetį į skirstymo tinklą planuojama investuoti beveik 3,3 mlrd. eurų. „ESO toliau planuoja intensyviai dirbti. Mes atnaujiname visus planus ir per artimiausią dešimtmetį, jeigu kalbėtume apie investicijas, vien į skirstymo tinklą planuojama investuoti beveik 3,3 mlrd. eurų“, – LRT televizijai sakė ministras.

 „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, po sekmadienį praūžusios audros antradienį elektrikai energiją atstatė daugiau nei 50 tūkst. vartotojų, o nuo audros pradžios – maždaug 80 tūkst. klientų. ESO skelbia, kad darbuotojai dirbo nuo sekmadienio vakaro, antradienio dieną elektros energijos sutrikimus dar jautė apie 90 tūkst. iš beveik 1,9 mln. vartotojų Lietuvoje. Tačiau per antradienį jiems pavyko atnaujinti energijos tiekimą daugiau nei 50 tūkst. vartotojų.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, liepos mėnesio vidutinė elektros energijos kaina biržoje yra 0,099 Eur/kWh be PVM – tai 8 proc. daugiau už birželio mėnesio vidutinę kainą.  kuri siekė 0,092 Eur/kWh be PVM. Skelbiama, kad per savaitę, liepos 30 d. palyginti su liepos 23 d., 24 mėn. fiksuotos kainos tarifus vienas nepriklausomas tiekėjas padidino 0,4–0,5 proc., o kiti du tiekėjai tarifų nekeitė. 12 mėn.

Vilniaus regione elektros tiekimas buvo atkurtas penkiose gyvenvietėse, praneša Energijos skirstymo operatorius (ESO). Elektra buvo atstatyta Nemenčinės, Gelvonų, Riešės kaimuose, Šimonių bei Gegužinės miesteliuose. ESO duomenimis, šiose vietose bendrai gyvena daugiau nei 16 tūkst. žmonių. Elektros atstatymo darbus visoje Lietuvoje planuojama tęsti iki vėlaus vakaro, praneša bendrovė. „Džiaugiamės, kad dar siaučiant audrai, pavyko atstatyti elektrą ištisuose miesteliuose.

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse elektros energijos gamyba mažėjo ketvirtadaliu, reikšmingiau augo tik Latvijos šiluminių elektrinių generacija. Visose Baltijos šalyse kainos išliko vienodos ir augo 2 proc., palyginti su savaite prieš tai. Lietuvoje daugiausiai elektros energijos pagamino saulės elektrinės. Kaip nurodo „Litgrid“, liepos 22–28 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 2 proc.

Dėl Lietuvoje siaučiančios audros, ESO teigimu, Jonavos rajone pirmadienio rytą be elektros buvo likę apie 8 tūkst. vartotojų. Kaip skelbia miesto savivaldybė, Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centras pranešė, dėl sutrikusio ryšio negali teikti paslaugų ir aptarnauti pacientų. Sustiprinę pajėgas specialistai dirba siekdami pašalinti sutrikimus kuo greičiau, tačiau įspėja, kad darbai gali užtrukti, ragina gyventojus, jei yra galimybė, naudoti generatorius.

Elektros jungčių remontai ir karščiai toliau augina elektros kainas. Elektra rinkoje dešimtadaliu brangesnė nei praėjusį mėnesį ir vis labiau artėja prie sausio aukštumų. Pramonininkai perspėja, kad išbrangus energijai, jų gaminiai tampa nebekonkurencingi ir ilgisi bent trečdaliu pigesnės elektros. Tačiau energetikai neguodžia ir iki pat rudens pigesnės elektros nežada.  Vasarai perkopus į antrą pusę, elektra Lietuvoje toliau brangsta.

Rusijos pietuose ir okupuotoje Krymo teritorijoje trečią dieną tęsiasi elektros atjunginėjimai pagal grafiką. Priežastis – sutrikdyta Rostovo atominės elektrinės veikla. „Rosenergoatom“ anksčiau skelbė, kad saugumo sumetimais sustabdytas pirmasis energijos blokas vėl buvo paleistas, tačiau elektros tiekimo ribojimai ir toliau taikomi.

Baltijos šalims informavus Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis elektros energetikos sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį, baltarusiai pareiškė, kad tai niekaip nepaveiks jų sistemos darbo. Rusija kol kas viešai nesureagavo.

Rytų ir Vidurio Europą, kaip ir Lietuvą, užklupo karščio banga – kai kur termometro stulpelis rodo daugiau nei 40 laipsnių. Ieškodami vėsos, žmonės plūsta prie vandens telkinių ir fontanų. Kiti stengiasi neišeiti iš namų ir gaivintis oro kondicionieriumi. Tačiau ukrainiečiai, kurie taip pat kenčia nuo karščio, tokios prabangos neturi. Rusai sunaikino didžiąją dalį šalies elektrinių, todėl pusę paros šalyje elektros tiesiog nėra.

Pietų Rusijoje tvyrant karščiams ir laikinai sustojus vienam branduoliniam reaktoriui, sutriko elektros tiekimas. Rostovo regiono gubernatorius Vasilijus Golubevas platformoje „Telegram“ pranešė, kad vartotojams bus periodiškai kelioms valandoms išjungiama elektra.

Nors garantiniu tiekimu – pagal dalinai valstybės įtvirtinamą tarifą – elektrą gaunantys vartotojai nepriklausomą tiekėją pasirinkti privalo pasibaigus 6 mėnesių laikotarpiui, dalis jų tokią kainą už elektrą moka ir ilgiau, rodo garantinio tiekėjo ESO turimi duomenys.

Antradienį keliuose Rusijos regionuose bei laikinai okupuotame Kryme be elektros liko šimtai tūkstančių vartotojų, rašo UNIAN. Kai kuriuose regionuose griaudėjo sprogimai. Rusijoje tūkstančiai liko be elektros „Telegram“ kanalas „Astra“ skelbia, kad Rusijos Buriatijoje išsijungė du iš trijų elektrinės blokų, todėl elektros energijos tiekimas nutrūko bent 115 tūkst. vartotojų.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad nepaisant sumažėjusių elektros kainų apie 470 tūkst. buitinių vartotojų vis dar aktyviai nedalyvauja rinkoje, nelygina biržos kainos ir nepriklausomų tiekėjų siūlomų planų skirtumo, todėl permoka už suvartojamą elektros energiją.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 1,3 proc. ir pirmą kartą nuo metų pradžios viršijo 100 Eur/MWh ribą, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, dyzelinas šalyje per savaitę pabrango 0,5 proc., benzinas – 0,1 proc., Brent nafta atpigo 1,8 proc., TTF gamtinių dujų kainos per savaitę sumažėjo 2,3 proc., o biokuras praėjusią savaitę kainavo 2,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad antrąją liepos savaitę atkeliavę karšti orai darė įtaką elektros rinkoms. Europoje. Anot agentūros, Lietuvoje ir Baltijos šalyse augusį elektros suvartojimą patenkino didesnė saulės ir šiluminių elektrinių generacija, visgi Vengrijoje ir Balkanų šalyse fiksuota karščio banga lėmė itin aukštą elektros kainą.

Nuo liepos mėnesio įsigaliojo naujos visuomeninio tiekimo kainos už elektrą.  Gyventojams, kurie nėra sudarę sutarties su nepriklausomu elektros tiekėju ir naudojasi visuomeninio elektros tiekimo paslauga, siunčiama žinia - nuo liepos pasikeitė tiekimo kainos už elektrą. Kainas nustatanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) dar gegužę priėmė sprendimą mažinti visuomeninio tiekimo tarifus.

Pro Lietuvą ketvirtadienio pavakarę ir penktadienio naktį praūžus smarkiam vėjui ir lietui ugniagesiai-gelbėtojai  beveik 66 kartus vyko šalinti audros padarinių sulaukę pranešimų apie vėtros neatlaikiusius ir ant kelių ar kitų vietų nuvirtusius medžius arba nulaužtas dideles šakas.   7.30 val. ESO atjungimų žemėlapis rodė, kad elektros dar neturėjo 1 769 vartotojai. „Keturiais atvejais medžiai buvo užvirtę ant automobilių.

Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai artimiausiu metu ketina informuoti Rusiją ir Baltarusiją apie sprendimą nepratęsti BRELL sutarties ir pasitraukimą iš rusiškos elektros sistemos (IPS/UPS) 2025 metų vasarį, praneša Energetikos ministerija.

Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai per artimiausias savaitės planuoja informuoti Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis elektros sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš rusiškos elektros sistemos 2025 metų vasarį, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad liepos pirmąją savaitę vidutinė elektros energijos kaina biržoje buvo 0,100 Eur/kWh be PVM – tai 5 proc. daugiau nei birželio paskutinę savaitę, kai vidutinė kaina siekė 0,095 Eur/kWh be PVM. Birželį ir liepos pradžioje biržos kainos išlieka stabilios – vidutinės savaitės kainos svyruoja 0,09–0,10 Eur/kWh be PVM ribose. LEA duomenimis, per savaitę 24 mėn.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad praėjusią savaitę šalyje pagaminta 68 proc. visos suvartotos elektros energijos. Per savaitę didmeninė elektros kaina šalyje padidėjo 4,6 proc., Brent nafta per savaitę pabrango 1,2 proc., dyzelino kainos paaugo 0,1 proc., benzino – sumažėjo 0,7 procento. TTF gamtinės dujos per savaitę atpigo 2,2 procento. Biokuro kaina Lietuvoje padidėjo 2 proc., bet išliko mažiausia tarp Baltijos valstybių.

Pirmąją liepos savaitę mažesnę saulės elektrinių generaciją Lietuvoje kompensavo didesnė vėjo jėgainių gamyba. O „Auvere“ elektrinės gedimo Estijoje įtaką elektros kainai Baltijos šalyse mažino didesni importo srautai iš Švedijos, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, liepos 1–7 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 4 proc. nuo 96 Eur/MWh iki 99 Eur/ MWh.

Latvijos hidroelektrinės, vėjo ir saulės jėgainės per praėjusius metus pagamino 4304 gigavatvalandes (GWh) elektros – 44,3 proc. daugiau nei užpernai, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Hidroelektrinės gamybą padidino 38 proc. (1044 GWh), saulės elektrinės – 4,8 karto (198 GWh), vėjo jėgainės – 42,5 proc. (81 GWh). Atsinaujinanti energija patenkino 43,5 proc. vietinio vartojimo – 0,2 procentinio punkto daugiau nei užpernai.

Dėl karštų orų birželį, Baltijos šalyse į viršų stiebėsi ne tik termometrų stulpeliai, bet ir elektros kainos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pirmąjį kalendorinės vasaros mėnesį jos, lyginant su geguže, augo 20,8 proc. iki 9,16 ct/kWh. Didžiausią įtaką kainoms turėjo išaugęs elektros poreikis vėsinimui, kurio nesugebėjo kompensuoti gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių bei sudėtinga situacija su elektros perdavimo tinklais iš kitų šalių.

Per savaitę vienas nepriklausomas elektros tiekėjas 2–6 procentais padidino 12 ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus, o likę du – sumažino 1–3 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, nepriklausomų tiekėjų siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina per savaitę padidėjo nuo 0,254 Eur/kWh iki 0,255 Eur/kWh (viena laiko zona), o dviejų laiko zonų vidutinis tarifas, nors ir didėjo, tačiau kaip ir ankstesnę savaitę sudaro 0,245 Eur/kWh.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didėjo 1 proc. ir vidutiniškai siekė 95,29 Eur/MWh, praneša energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Kai kuriose kitose Europos šalyse elektros kainų kryptis išsiskyrė: Lenkijoje savaitės vidutinė kaina augo ir pasiekė 116,57 Eur/MWh, tuo tarpu Vokietijoje ji mažėjo iki 77,12 Eur/MWh. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 20 proc. iki 27,08 Eur/MWh.

Nepaisant aukštos temperatūros vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje birželio 24–30 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, išliko stabili – augo 1 proc. iki 96 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje vidutinė kaina buvo tokia pat, kaip ir Lietuvoje, pirmadienį pranešė „Litgrid“. „Nepaisant aukštų temperatūrų ir įvykių elektros rinkoje, praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje išliko stabili.

Per pirmąjį šių metų pusmetį pagal Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) priimtas atrankos išvadas, sausumoje galėtų būti statomos 248 vėjo elektrinės, kurių bendra galia sudarytų iki 1984 MW. Skelbiama, kad daugiausiai vėjo elektrinių šiemet suplanuota Biržų rajono – 69 vėjo elektrinės ir Rietavo – 54 vėjo elektrinės, savivaldybėse.

Energetikos rinkos reguliuotojui gegužę patvirtinus naujus tarifus, nuo liepos visuomeninės elektros kainos, kurias moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, mažėja 8–12 proc., arba 1,8 cento už kilovatvalandę (kWh). Tuo metu gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams antrąjį šių metų pusmetį nesikeičia – jie lieka tokie pat, kaip balandį–birželį.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad 2024 m. buvo pirmieji metai nuo 2021 m. pradžios, kai elektros kainų mėnesinis vidurkis retai perlipo 100 eurų už megavatvalandę (MWh) ribą. Kaip teigia LEA analitikas Dovydas Balčiūnas, keliais atvejais tokias žemas kainas nulėmė aukšta vietinės atsinaujinančios energijos generacija. „Balandžio 14 d., kai Lietuvoje vien vėjo ir saulės jėgainės pagamino daugiau nei 83 proc.

Dėl jūrinės elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ pralaidumo ribojimo bei rytinių ir vakarinių kainų pikų vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje birželio 17–23 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, augo 6 proc.

Keturiose Balkanų šalyse nutrūko elektros energijos tiekimas, praneša žiniasklaida. Elektros energijos tiekimas nutrūko beveik visur Bosnijoje ir Hercegovinoje, Juodkalnijoje, Albanijoje ir kai kur Kroatijoje.  Juodkalnijos leidinys „Vijesti“, remdamasis vietos elektros tinklų operatoriaus duomenimis, penktadienį perpiet pranešė, kad beveik visose šalies gyvenvietėse dingo elektra.  Leidinyje taip pat teigiama, kad didelė kaimyninės Albanijos dalis liko be elektros.

Trečiadienį sinoptikams perspėjant apie smarkią audrą, ypač pietų, rytų ir vidurio Lietuvoje, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pranešė sustiprinusi pajėgas šiuose regionuose dorotis su stichijos padariniais. „Atidžiai stebime situaciją ir ruošiamės reaguoti šalinant audros sukeltus padarinius, kad kuo greičiau atstatytume elektros energijos tiekimą, jeigu sutriktų dėl lūžtančių medžių ir krentančių jų šakų“, – įmonės pranešime sakė ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.