elektra

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje šių metų liepą augo 7 proc. ir siekė 98,02 euro už megavatvalandę (MWh). Toks pat elektros kainos pokytis buvo ir Latvijoje, o Estijoje minimaliai mažesnis (97,97 Eur/MWh). Bendrovės „Elektrum Lietuva“ duomenimis, valandinės elektros kainos liepą Baltijos šalyse svyravo nuo – 2,01 Eur/MWh iki 337,16 euro už megavatvalandę. „Didžiausią įtaką elektros kainoms darė paklausos augimas ir vidutiniškai 5 proc. mažėjusi energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių.

Atlikto tyrimo duomenimis, 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad vasaros mėnesiais jų elektros suvartojimas šiek tiek sumažėja. Dar 13 proc. respondentų nurodė, kad šiltuoju metu suvartoja žymiai mažiau elektros energijos nei įprastai. Elektros energijos vasarą suvartojantys daugiau sakė 3 proc. apklaustųjų, o kone trečdalis gyventojų teigė, jog vasarą elektros suvartoja tiek pat, kiek ir kitais metų laikais.

Estijos-Suomijos povandeninė elektros jungtis „Estlink 2“, sausio pabaigoje sustojusi dėl trumpojo jungimo, po remonto turėtų pradėti veikti rugsėjo 13-ąją, pranešė Estijos perdavimo tinklų operatorius „Elering“. Kaip jau buvo skelbta, „Estlink 2“ gedimas įvyko sausio 26-ąją, o tiksli gedimo vieta jūroje buvo nustatyta vasario pabaigoje. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tai įvyko ne dėl tyčinių veiksmų. Kabelio remonto darbai apima sudėtingą nedidelės jo dalies keitimą.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina visose Baltijos šalyse mažėjo 1 proc. ir vidutiniškai siekė 95,37 Eur/MWh. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, elektros kainos kitose Europos šalyse taip pat mažėjo: Lenkijoje iki 87,37 Eur/MWh, o Vokietijoje iki 75,83 Eur/MWh atitinkamai. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite mažėjo 29 proc. iki 17,22 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę Baltijos šalyse iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminta 26 proc.

Praėjusią savaitę daugumos energijos išteklių kainos toliau mažėjo: didmeninė elektros kaina Lietuvoje smuko antrą savaitę iš eilės ir sumažėjo 1,3 proc., dyzelino kainos krito 1,2 proc., benzino – 0,7 proc., o Brent nafta rinkose atpigo 1,1 proc., bet biokuras pabrango 0,7 proc. ir gamtinių dujų kainų vidurkis padidėjo 5,6 procento.

Pastarąją savaitę vidutinė elektros kaina augo nežymiai, o savaitgalį net 19 valandų buvo minimali (0 Eur/MWh) ar neigiama, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Rugpjūčio 5–11 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje išliko tokia pati, kaip ir praėjusią savaitę – 96 eurai už megavatvalndę. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.

Tarp populiariausių energijos taupymo būdų išlieka sąmoningas jos vartojimas – 71 proc. gyventojų sako, kad suvartoja jos tik tiek, kiek yra būtina, o daugiau nei pusė gyventojų – 55 proc. – tikina taupantys išjungdami elektros prietaisą iš lizdo, kai įrenginio nebenaudoja. Tai rodo nepriklausomo tiekėjo „Elektrum Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Jos duomenys parodė, kad 2 iš 3 Lietuvos gyventojų domisi patarimais, kaip galima sumažinti elektros vartojimą.

„Nord Pool” biržoje aštuonias valandas iš eilės laikysis neigiamos elektros kainos. Tokios jos bus nuo 9 valandos, šeštadienį pranešė LRT radijas.  Gegužę pasiektas rekordas Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad kainų krytis tiesiogiai aktualus išmaniuosius biržos planus ir išmaniuosius skaitiklius turintiems vartotojams.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia 330 kV elektros perdavimo linijos Tytuvėnai–Kaunas rekonstrukcijos projektavimo ir rangos darbų pirkimą. „Tytuvėnai–Kaunas rekonstrukcija yra antrasis etapas 330 kV elektros perdavimo linijos Šiauliai-Kaunas projekte.

Elektros tiekimas atstatytas visiems gyventojams, kurie jos buvo netekę dėl liepos pabaigoje siautusios audros, sako bendrovė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO). „Po audros tiekimas atstatytas visiems. Kai kur veikia generatoriai. Yra linijų pažeidimai ir tam, kad žmonės turėtų elektrą, jiems paimti generatoriai“, – BNS teigė ESO atstovė Rasa Juodkienė.   Pasak jos, daugiausia generatorių veikia Vilniaus regione. Kiek jų iš viso pastatyta, R. Juodkienė negalėjo pasakyti.

Po liepos pabaigoje praūžusios audros dalis gyventojų be elektros energijos kentė visą savaitę, o viešojoje erdvėje vis pasigirsta priminimų pasirūpinti elektros generatoriais. Tačiau tiems, kurie elektrą gamina saulės elektrinėse, įsigytas generatorius jų veiklos palaikyti negalės, tam reikalingas specialus prietaisas.

Siekiant sumažinti gamtos stichijų padarinius, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) siūlo miškuose platinti elektros linijų proskynas (nuo medžių valomus koridorius), savo lėšomis finansuoti savivaldybių gyvenvietėse atliekamą medžių genėjimą, supaprastinti tai numatančią tvarką.  Bendrovė antradienį pranešė siūlymus pateikusi Vyriausybei.

Praėjus daugiau nei savaitei nuo Lietuvoje praūžusios audros, elektros tiekimas šalyje dėl to vis dar yra sutrikęs apie 400 vartotojų, BNS informavo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  Pasak ESO atstovės Rasos Juodkienės, visiems vartotojams tiekimą planuojama atkurti dar antradienį.  „Visiems šiems klientams planuojame elektros energiją atstatyti šiandien.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina visose Baltijos šalyse mažėjo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 96,65 Eur/MWh. Kaip nurodoma pranešime, elektros kainos kitose Europos šalyse suko skirtingomis kryptimis: Lenkijoje vidutinė kaina mažėjo iki 88,49 Eur/MWh, o Vokietijoje augo iki 79,19 Eur/MWh. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite sumažėjo 3 proc. iki 24,11 Eur/MWh.

Vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje liepos 29–rugpjūčio 4 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 6 proc. iki 96 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje vidutinė kaina buvo tokia pat, kaip ir Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Pučiant tokiems stipriems vėjams, vietinė elektros gamyba savaitės pradžioje užtikrino daugiau nei 80 proc.

 Tinklų priežiūra užsiimantis „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad pirmadienio rytą dėl praėjusios savaitės pradžioje praūžusios audros sukeltų tiesioginių nuostolių elektros dar neturi apie 400 vartotojų. Kaip pabrėžė ESO atstovė Rasa Juodkienė, tvarkyti gedimus užtrunka, nes, skirtingai nei po ankstesnių audrų, kai perdegdavo saugikliai ar kitos greitai techniškai pakeičiamos detalės, šį sykį audra daug kur nutraukė elektros tiekimo laidus.

Energetikos ministras per audras elektros netekusiems gyventojams siūlo įsigyti brangius generatorius, kurių naudą ilgalaikėje perspektyvoje ekspertai kritikuoja. O kai kurie gyventojai vis dar gyvena be elektros ir laukia kompensacijos. Vidutinis vartotojas už gyvenimą be elektros ilgiau nei 3 paras gali tikėtis viso labo 60 eurų kompensacijos.

Po sekmadienį ir pirmadienį per Lietuvą praūžusios audros elektros dar neturi apie 1,3 tūkst. vartotojų, šeštadienį BNS informavo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė. Anot jos, tikimasi, kad per savaitgalį pavyks visiems vartotojams atkurti energijos tiekimą. „Turime tokių labai kritinių taškų, kurie nukentėjo nuo audros.

Ukrainos centrinis bankas prognozuoja, kad emigracijos lygis šiemet bus daug didesnis nei manyta anksčiau, daugiausia dėl elektros energijos tiekimo nutrūkimų dėl Rusijos atakų prieš energetikos objektus. „Dėl prastėjančios energetikos padėties ir lėto ekonominių sąlygų normalizavimosi emigrantų srautas į užsienį 2024 ir 2025 metais bus didesnis negu buvo manyta anksčiau“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtoje Ukrainos nacionalinio banko ataskaitoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje praūžusios audros padaryti nuostoliai bus įvertinti ir dėl jų kompensacijų bus sprendžiama nepriklausomai nuo to, kokiu mastu šalyje bus paskelbta ekstremali situacija.  Taip ministrė pirmininkė kalbėjo draudikams skelbiant apie milijoninę audros padarytą žalą šalies ūkininkams, o šiems tikintis, jog ekstremali situacija bus paskelbta visos šalies mastu, ne atskiruose regionuose.

Audra smarkiai pažeidė ir apgadino oro linijas bei kitą „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) prižiūrimą infrastruktūrą, todėl elektros energijos tiekimo atstatymo darbai užtruko. Lietuvoje audros padarinius vis dar šalina apie 500  ESO ir rangovų elektrikų bei inžinierių. Kai kurie elektros vartotojai dėl to patyrė nuostolių, todėl Lietuvos operatorius priėmė sprendimą kompensuoti virš 72 val.

Sumaištis dėl žalos atlyginimo už gyventojų ir verslo vargus per audrą netekus elektros. Vidutinis elektros vartotojas už gyvenimą be elektros ilgiau nei 3 paras gali tikėtis viso labo 60 eurų kompensacijos. Energetikos reguliuotojas ragina rinkti išlaidų čekius ir skųstis ESO. Tačiau energetikos viceministrė žmones siunčia tiesiai į teismus.

Antrąjį vasaros mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 7 proc., nuo 92 iki 98 eurų už megavatvalandę (MWh). „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovo Ramūno Bikulčiaus teigimu, tokį kainų pokytį lėmė augęs elektros suvartojimas bei sumažėjusi saulės elektrinių generacija. „Liepą toliau fiksavome dėl besitęsiančių karščių kylantį elektros suvartojimą.

Po sekmadienį ir pirmadienį per Lietuvą praūžusios audros elektros vis dar neturi 11,7 tūkst. vartotojų.   Kaip LRT radijui penktadienį sakė bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė, yra gyventojų, kuriems elektros tiekimas dar neatstatytas skirtinguose regionuose, išskyrus Klaipėdos, kur elektrą turi visi vartotojai.

Po savaitės pradžioje Lietuvoje praūžusios audros elektros ketvirtadienį 15 val. dar neturėjo apie 22 tūkst. šalies vartotojų (iš 1,9 mln.), skelbia bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  Bendrovės teigimu, šiuo metu šalyje dirba 300 brigadų, kurios šalina elektros tiekimo sutrikimus visuose regionuose.

Po sekmadienį ir pirmadienį siautusios audros be elektros palikti ir nuostolių dėl to patyrę gyventojai dėl jų atlyginimo gali kreiptis į teismą, sako energetikos viceministrė.  Inga Žilienė ragina netapatinti kompensacijų, priklausančių tiems gyventojams, kurie elektros neturėjo ilgiau nei tris paras, bei dėl gamtos stichijos patirtos žalos atlyginimo.   „Kompensacija tai nėra žalos atlyginimas.

Po Lietuvą savaitės pradžioje siaubusios audros elektros tiekimo dar neatstačius apie 30 tūkst. namų ūkių, iki ketvirtadienio vakaro šį skaičių planuojama sumažinti iki 10 tūkst., sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. Situaciją šalyje dėl audros šalinimo padarinių viceministrė pristatė Mišrios Seimo frakcijos ketvirtadienį organizuotame susitikime.

Dėl audros padarinių daliai gyventojų iki šiol neturint atkurto elektros tiekimo, Lietuvoje jau diskutuojama apie atsparumo audroms stiprinimą. Telekomunikacijų bendrovių atstovai sutaria – būtina pirmiausia dėti pastangas, kad elektra nedingtų, o ne ieškoti atsarginių elektros šaltinių. „Pritarčiau ieškoti priežasties, o ne simptomus spręsti.

Dėl audros padarinių Lietuvoje elektros iki šiol neturi 30 tūkst. 566 klientai, gyvenantys Pakruojo, Kėdainių, Pasvalio, Panevėžio ir kituose rajonuose. Energijos skirstymo operatorius ESO skelbia užregistravęs 429 gedimus. Tuo metu ugniagesiai gelbėtojai toliau šalina nuvirtusius medžius ant kelių, elektros linijų. Nuo trečiadienio 6 valandos ryto iki ketvirtadienio 6 valandos ryto registruoti 36 tokie išvykimai, Eltą informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Sekmadienį ir pirmadienį pro Lietuvą praūžusi audra, apie kurią, beje, gyventojai nebuvo įspėti pranešimais, pridarė milijoninių  nuostolių ir apie 160 tūkst. vartotojų paliko be elektros. O priežastys, lėmusios elektros dingimą, kiekvienoje gyvenvietėje, greičiausiai, yra skirtingos. Pavyzdžiui, viename Vilniaus rajone (kelyje Kyviškės–Valčiūnai, iškart už Naujosios Vilnios stoties) buvo užfiksuota elektros pastotė, tiesiog „plūduriuojanti“ vandenyje.

Elektros perdavimo sistemos operatorės – Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST ir Estijos „Elering“ – kuria Baltijos šalių balansavimo pajėgumų rinkos platformą, planuoja įsigyti sistemos valdymui reikalingus balansavimo rezervus.

Širvintų rajono savivaldybė pasidalino, jog vyko susitikimas su „ESO“ atstovais, kuriame dalyvavo ir Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. Susirinkimo metu buvo atsakyta, kada visi gyventojai turės elektrą. „Vyko susitikimas su „ESO“ atstovais, kurio metu atsakyta į savivaldybės vadovių ir seniūnų klausimus“, – rašoma pranešime. Širvintų rajone virš 4 tūkst.

Sekmadienį šalį nusiaubus audrai ir be elektros likus daugiau kaip 160 tūkst. namų ūkių, energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad per artimiausią dešimtmetį į skirstymo tinklą planuojama investuoti beveik 3,3 mlrd. eurų. „ESO toliau planuoja intensyviai dirbti. Mes atnaujiname visus planus ir per artimiausią dešimtmetį, jeigu kalbėtume apie investicijas, vien į skirstymo tinklą planuojama investuoti beveik 3,3 mlrd. eurų“, – LRT televizijai sakė ministras.

 „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, po sekmadienį praūžusios audros antradienį elektrikai energiją atstatė daugiau nei 50 tūkst. vartotojų, o nuo audros pradžios – maždaug 80 tūkst. klientų. ESO skelbia, kad darbuotojai dirbo nuo sekmadienio vakaro, antradienio dieną elektros energijos sutrikimus dar jautė apie 90 tūkst. iš beveik 1,9 mln. vartotojų Lietuvoje. Tačiau per antradienį jiems pavyko atnaujinti energijos tiekimą daugiau nei 50 tūkst. vartotojų.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, liepos mėnesio vidutinė elektros energijos kaina biržoje yra 0,099 Eur/kWh be PVM – tai 8 proc. daugiau už birželio mėnesio vidutinę kainą.  kuri siekė 0,092 Eur/kWh be PVM. Skelbiama, kad per savaitę, liepos 30 d. palyginti su liepos 23 d., 24 mėn. fiksuotos kainos tarifus vienas nepriklausomas tiekėjas padidino 0,4–0,5 proc., o kiti du tiekėjai tarifų nekeitė. 12 mėn.

Vilniaus regione elektros tiekimas buvo atkurtas penkiose gyvenvietėse, praneša Energijos skirstymo operatorius (ESO). Elektra buvo atstatyta Nemenčinės, Gelvonų, Riešės kaimuose, Šimonių bei Gegužinės miesteliuose. ESO duomenimis, šiose vietose bendrai gyvena daugiau nei 16 tūkst. žmonių. Elektros atstatymo darbus visoje Lietuvoje planuojama tęsti iki vėlaus vakaro, praneša bendrovė. „Džiaugiamės, kad dar siaučiant audrai, pavyko atstatyti elektrą ištisuose miesteliuose.

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse elektros energijos gamyba mažėjo ketvirtadaliu, reikšmingiau augo tik Latvijos šiluminių elektrinių generacija. Visose Baltijos šalyse kainos išliko vienodos ir augo 2 proc., palyginti su savaite prieš tai. Lietuvoje daugiausiai elektros energijos pagamino saulės elektrinės. Kaip nurodo „Litgrid“, liepos 22–28 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 2 proc.

Dėl Lietuvoje siaučiančios audros, ESO teigimu, Jonavos rajone pirmadienio rytą be elektros buvo likę apie 8 tūkst. vartotojų. Kaip skelbia miesto savivaldybė, Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centras pranešė, dėl sutrikusio ryšio negali teikti paslaugų ir aptarnauti pacientų. Sustiprinę pajėgas specialistai dirba siekdami pašalinti sutrikimus kuo greičiau, tačiau įspėja, kad darbai gali užtrukti, ragina gyventojus, jei yra galimybė, naudoti generatorius.

Elektros jungčių remontai ir karščiai toliau augina elektros kainas. Elektra rinkoje dešimtadaliu brangesnė nei praėjusį mėnesį ir vis labiau artėja prie sausio aukštumų. Pramonininkai perspėja, kad išbrangus energijai, jų gaminiai tampa nebekonkurencingi ir ilgisi bent trečdaliu pigesnės elektros. Tačiau energetikai neguodžia ir iki pat rudens pigesnės elektros nežada.  Vasarai perkopus į antrą pusę, elektra Lietuvoje toliau brangsta.

Rusijos pietuose ir okupuotoje Krymo teritorijoje trečią dieną tęsiasi elektros atjunginėjimai pagal grafiką. Priežastis – sutrikdyta Rostovo atominės elektrinės veikla. „Rosenergoatom“ anksčiau skelbė, kad saugumo sumetimais sustabdytas pirmasis energijos blokas vėl buvo paleistas, tačiau elektros tiekimo ribojimai ir toliau taikomi.

Baltijos šalims informavus Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis elektros energetikos sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį, baltarusiai pareiškė, kad tai niekaip nepaveiks jų sistemos darbo. Rusija kol kas viešai nesureagavo.

Rytų ir Vidurio Europą, kaip ir Lietuvą, užklupo karščio banga – kai kur termometro stulpelis rodo daugiau nei 40 laipsnių. Ieškodami vėsos, žmonės plūsta prie vandens telkinių ir fontanų. Kiti stengiasi neišeiti iš namų ir gaivintis oro kondicionieriumi. Tačiau ukrainiečiai, kurie taip pat kenčia nuo karščio, tokios prabangos neturi. Rusai sunaikino didžiąją dalį šalies elektrinių, todėl pusę paros šalyje elektros tiesiog nėra.

Pietų Rusijoje tvyrant karščiams ir laikinai sustojus vienam branduoliniam reaktoriui, sutriko elektros tiekimas. Rostovo regiono gubernatorius Vasilijus Golubevas platformoje „Telegram“ pranešė, kad vartotojams bus periodiškai kelioms valandoms išjungiama elektra.

Nors garantiniu tiekimu – pagal dalinai valstybės įtvirtinamą tarifą – elektrą gaunantys vartotojai nepriklausomą tiekėją pasirinkti privalo pasibaigus 6 mėnesių laikotarpiui, dalis jų tokią kainą už elektrą moka ir ilgiau, rodo garantinio tiekėjo ESO turimi duomenys.

Antradienį keliuose Rusijos regionuose bei laikinai okupuotame Kryme be elektros liko šimtai tūkstančių vartotojų, rašo UNIAN. Kai kuriuose regionuose griaudėjo sprogimai. Rusijoje tūkstančiai liko be elektros „Telegram“ kanalas „Astra“ skelbia, kad Rusijos Buriatijoje išsijungė du iš trijų elektrinės blokų, todėl elektros energijos tiekimas nutrūko bent 115 tūkst. vartotojų.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad nepaisant sumažėjusių elektros kainų apie 470 tūkst. buitinių vartotojų vis dar aktyviai nedalyvauja rinkoje, nelygina biržos kainos ir nepriklausomų tiekėjų siūlomų planų skirtumo, todėl permoka už suvartojamą elektros energiją.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 1,3 proc. ir pirmą kartą nuo metų pradžios viršijo 100 Eur/MWh ribą, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, dyzelinas šalyje per savaitę pabrango 0,5 proc., benzinas – 0,1 proc., Brent nafta atpigo 1,8 proc., TTF gamtinių dujų kainos per savaitę sumažėjo 2,3 proc., o biokuras praėjusią savaitę kainavo 2,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad antrąją liepos savaitę atkeliavę karšti orai darė įtaką elektros rinkoms. Europoje. Anot agentūros, Lietuvoje ir Baltijos šalyse augusį elektros suvartojimą patenkino didesnė saulės ir šiluminių elektrinių generacija, visgi Vengrijoje ir Balkanų šalyse fiksuota karščio banga lėmė itin aukštą elektros kainą.

Nuo liepos mėnesio įsigaliojo naujos visuomeninio tiekimo kainos už elektrą.  Gyventojams, kurie nėra sudarę sutarties su nepriklausomu elektros tiekėju ir naudojasi visuomeninio elektros tiekimo paslauga, siunčiama žinia - nuo liepos pasikeitė tiekimo kainos už elektrą. Kainas nustatanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) dar gegužę priėmė sprendimą mažinti visuomeninio tiekimo tarifus.