elektra

Energiją savo būste taupo 80,3 proc. Lietuvos gyventojų, o 19,7 proc. jos netaupo, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atlikta apklausa. Labiausiai linkę taupyti vyriausi ir jauniausi – 65-75 metų bei 18-24 metų žmonės. Tuo metu mažiausiai taupymu rūpinasi tie namų ūkiai, kurių skaitiklių parodymai nuskaitomi automatiškai – tik 39,7 proc. jų sako taupantys.

Nepriklausomi elektros tiekėjai klientus vilioja vis patrauklesniais elektros tarifais. Jau ir „Ignitis“ siūlo mažesnius už 28 centus fiksuotus tarifus. Energetikos agentūros vadovas vertina, kad bendrovės kovoja dėl klientų mažindamos kainas ir ragina tuo pasinaudoti – nutraukti brangias sutartis. O premjerė Ingrida Šimonytė po susitikimo su Švedijos premjeru pareiškė nesitikėti greito sprendimo dėl dalies pinigų susigrąžinimo iš Švedijos už pernai iš jos nupirktą brangią elektrą.

Lietuvos socialdemokratų frakcija Seime kreipėsi į Vyriausybę, kad ši operatyviau reaguotų į besikeičiančią situaciją elektros energijos rinkoje ir keistų elektros energijos kainos gyventojams kompensavimo modelį, rašoma partijos preanešime spaudai.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) diegia išmaniuosius elektros skaitiklius, leidžiančius klientams sekti detalų elektros energijos suvartojimą ir pamiršti būtinybę nurašinėti skaitiklių duomenis. Nors naujovės ilgalaikėje perspektyvoje padės taupyti elektrą ir koreguoti vartojimo įpročius, gyventojams gali kilti klausimų dėl skaitiklių keitimo proceso, tikslumo ir suvartotos energijos fiksavimo.

Lietuvai šiemet balandį planuojant atlikti pirmąjį šalies istorijoje elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą, elektros perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, jog Latvijos ir Estijos operatoriai galutinai pranešė nedalyvausiantys bandyme.  „Kaimynai galiausia nesutiko – gavome jau aiškius raštus iš jų, kad jie nedalyvaus bandyme. Aišku, viltis miršta paskutinė, gal dar persigalvos, bet manau, kad ne“, – portalui vz.lt sakė R. Masiulis.

Privačios saulės elektrinės elektros gamybos apimtis pernai Lietuvoje, palyginti su 2021-aisiais, padidino 6,5 proc. Nors pačioje metų pabaigoje saulės spinduliai buvo reti, tačiau bendri metiniai saulės elektros gamybos rodikliai augo ir padėjo stabilizuoti vartotojų kaštus brangusiai elektros energijai, konstatuoja energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Įmonės Technikos ir tiekimo departamento vadovas Kostas Dryžas sako, kad individualios saulės elektrinės daugiau elektros pernai ...

Sausio mėnesio vidutinė didmeninė elektros  kaina Lietuvoje siekė 103 eurus už megavatvalandę (MWh) – 61 proc. mažiau nei gruodį, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Anot bendrovės, šilti sausio orai visame regione lėmė stabilias gamtinių dujų kainas, mažą vartojimą ir aukštą hidroelektrinių elektros gamybą, o tai veikė ir elektros kainą.

Prekybos tinklą „Iki“ valdančiai įmonei „Iki Lietuva“ nepavyko pasiekti, kad bankrutavus Estijos elektros tiekėjai „Nordic Power Management“ tinklo patirtą 570 tūkst. eurų nuostolį atlygintų jos motininė įmonė.  Lietuvos apeliacinis teismas vasario 3 dieną atmetė tuometinės „Palink“ ieškinį ir paliko galioti anksčiau priimtą sprendimą.

Sausio mėnesį elektra biržoje kainavo vos daugiau nei 10 centų. Nepriklausomų tiekėjų gąsdinimai, kad dujos ir elektra tik brangs, tad būtinai kainas reikia fiksuoti ilgesniam laikotarpiui, neišsipildė. Atvirkščiai – dabar žmonės tiekėjams permoka dvigubai ar net daugiau, kai lyginame su biržos kainomis.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje krito 10 proc. ir siekė 112,23 Eur/MWh, tuo metu Latvijoje ir Estijoje elektra pigo po 2 proc. iki 111,86 Eur/MWh, rašoma „Elektrum Lietuva“ pranešime spaudai. Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos praėjusią savaitę taip pat sumažėjo. „Elektrum Lietuva“ nuo vasario gyventojams siūlo mokėti 25,567 ct/kWh, kainą fiksuojant 6 mėnesiams, arba 26,822 ct/kWh, pasirenkant 36 mėnesių fiksavimo laikotarpį.

Gyventojai masiškai perka savo elektros matuoklius, kuriais mėgina nustatyti, kiek sunaudoja elektros energijos. Taip žmonės reaguoja į ESO statomus naujuosius išmaniuosius elektros skaitiklius. Vis daugiau žmonių įtaria, kad šie skaitikliai jiems prisuka daugiau elektros nei senieji. ESO tokias abejones griežtai atmeta ir tvirtina, kad naujieji skaitikliai yra patikimi. Panevėžietis Vitalijus prieš porą mėnesių sulaukė ESO staigmenos.

2022-aisiais vėjo elektrinių galia, palyginus su 2021 metais, išaugo trečdaliu, šeštadienį pranešė Energetikos ministerija. „Įrengta 370 megavatų (MW) galios vėjo elektrinių, o šiais metais numatomas tolimesnis plėtros augimas – prie perdavimo tinklo artimiausiu metu planuojama prijungti dar keturis vėjo jėgainių parkus, kurių bendra generuojama galia sieks 235 MW“, – nurodoma pranešime.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 32,7 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 8,7 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje sausio 27–vasario 2 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 98,4 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 146,1 euro. Latvijoje ir Estijoje elektros kainos krito 30,5 proc. – iki 95 eurų už MWh, Lenkijoje vidutinė megavatvalandės kaina, nepaisant 24,7 proc.

Valstybinė energetikos grupės „Epso-G“ valdoma bendrovė „Energy cells“ baigė pirminį bendros 200 megavatų (MW) galios elektros kaupiklių sistemos testavimą.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ atnaujintoje strategijoje iki 2030 metų numato aktyviai vystyti atsinaujinančiai energijai būtinus pajėgumus, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, pranešė bendrovė. „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad daugiau dėmesio bus skiriama vėjo ir saulės elektrinių vystytojams, elektros gamintojams ir prie tinklo prisijungusiems vartotojams.

Didžioji dalis buitinių vartotojų yra pasirinkę nepriklausomą elektros tiekėją ir sudarę fiksuotos kainos sutartis. Kiti gi nusprendė surizikuoti bei už elektrą mokėti pagal biržoje kasdien svyruojančias kainas. Ir dabar skaičiuoja, kad toks pasirinkimas visiškai apsimokėjo. Naujienų portalo tv3.lt redaktoriui Artūrui Anužiui nuo Naujųjų pasirinkus vieno tiekėjo planą ne su fiksuota elektros kaina, bet kintama, išryškėjo ir pagrindiniai skirtumai.

Visi nepriklausomi elektros tiekėjai sausio pabaigoje sumažino fiksuotų planų kainas, palyginti su mėnesio pradžios kainomis, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Jos duomenimis, „Ignitis“ kainas vidutiniškai sumažino 12 centų už kilovatvalandę (27 proc.), „Enefit“ – 7 centais (20 proc.), „Elektrum Lietuva“ – 9 centais (24 proc.). Sausio 31 dieną „Elektrum Lietuvos“ vienos laiko zonos kaina (36 mėnesių plano) siekė 27,85 cento, „Enefit“ (36 mėnesių) – 29,76 cento.

Nepriklausomiems elektros tiekėjams sausį pasiūlius vartotojams mažesnius fiksuotus tarifus, jų atstovai sako, kad tai padaryti leido sumažintos ateities sandorių kainos, atpigusios dujos, palankesnės ilgalaikės kainų prognozės bei savi gamybos pajėgumai. Vis dėlto, pasak jų, drastiško kainų kritimo artimiausiu metu neturėtų būti.   Tiekėjai sako pastebėję išaugusius klientų skambučių srautus – dažniausiai jie domisi sutarčių sąlygomis bei galimybe pasikeisti planą.

Gyventojai masiškai atakuoja elektros pardavėjus ir reikalauja sumažinti elektros kainas. Nebeturėdami, kur trauktis, tiekėjai po truputį jas mažina. Tačiau, kad susimažintų elektros sąskaitas, gyventojai turi pasirašyti naujas sutartis, o dominuojančios rinkoje bendrovės „Ignitis“ elektroninė savitarna kaip tyčia nuo penktadienio užstrigo.

Valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Ignitis“ sėkmė vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje aukcionuose turėtų būti valstybės lūkestis, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. „Aš manau, kad valstybė, kaip „Igničio“ savininkas, turėtų „Igničiui“ nustatyti tam tikrus reikalavimus ar palinkėjimus per lūkesčių laišką, kad bent vienas iš aukcionų būtų laimėtas“, – pirmadienį televizijos TV3 laidai „Dėmesio centre“ sakė jis.

Elektros kainų krizė jau yra praeityje ir jos į neseniai pasiektas aukštumas sugrįžti bent jau kol kas neturėtų, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Elektros kainos biržoje krito į prieš metus buvusį lygį – vidutiniškai 10 ct. už kilovatvalandę. Daugelio vartotojų sutartys – nuostolingos ir žmonėms, ir valstybei.

2023 m. prasidėjo seniai nematytomis elektros kainomis. Ar gali elektros kaina kristi dar labiau? „Dėmesio centre“ – svečias energetikos ministras Dainius Kreivys.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 7 proc. iki 126 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje ji siekė 114 eurų už MWh, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. „Praėjusią savaitę Baltijos šalyse antrą savaitę iš eilės mažėjo vėjo jėgainių gamyba, tačiau kainos Latvijoje ir Estijoje išliko panašiame lygyje, o Lietuvoje nežymiai išaugo.

Kėdainiai vakarais vietomis skendi tamsoje. Ir tai susiję ne tik su elektros taupymo planu, kai  visai neseniai savivaldybei atnaujinus elektros tiekimo sutartį, netrukus elektros kaina išaugs net keturis kartus. Paaiškėjo, kad ir tvinstantis Nevėžis atima iš žmonių galimybę sutemus kai kuriomis miesto atkarpomis praeiti saugiai.

Sunkmetis ir bažnyčiose. Dvasininkai vos sumoka sąskaitas už elektrą. O viena Dzūkijos bažnyčia paskelbė akciją, kad parapijiečiai padovanotų po kilovatvalandę. Dievo namuose šalta, vos keli laipsniai šilumos. Daugumoje bažnyčių šildymas įjungiamas tik prieš mišias ir išjungiamas joms pasibaigus. Alytaus miesto Vidzgirio bažnyčioje šildymas įjungiamas likus kelioms minutėms iki mišių. Tikinčiuosius šildo ant sienų pakabintos infraraudonųjų spindulių lempos.

Europos Sąjungos (ES) elektros rinkos reforma, atsiejant jos kainą nuo dujų kainos, bus pateikta kovą, sako Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius.  „Komisija planuoja pateikti šį siūlymas jau kovo mėnesį“, – penktadienį Seimo Europos reikalų komitete pranešė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras.   „Kol kas daugiau detalių nėra, vyksta konsultacijos tiek su šalimis narėmis, tiek su suinteresuotais asmenimis“, – pridūrė jis.

Biržoje atpigus elektrai, jau reaguoja ir energetikos reguliuotojas. Jis ragina gyventojus pasikeisti brangias eletros pirkimo sutartis ir ragina paskubėti, mat nuo liepos kompensacijų gali nebelikti ir už elektrą gresia mokėti brangiau nei dabar. Renatas Pocius tvirtina, kad pasirašę naujas sutartis ir susimažinę elektros kainą, sutaupysite ne tik patys, bet ir sumažinsite valstybės biudžeto išlaidas.

Pusė Lietuvos gyventojų pernai sumažino elektros vartojimą ir atsakingiau stebi savo įpročius. Vis dėlto maždaug kas ketvirtas žmogus neketina imtis jokių veiksmų, kad sumažintų mokesčius už elektrą, rodo „Luminor“ banko užsakymu agentūros „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Norėdami sumažinti elektros sąskaitas net pusė gyventojų (51 proc.) teigė kasdien namuose naudojantys mažiau elektros ir atsakingiau stebintys jos vartojimo įpročius.

Turto banko valdomuose valstybės pastatuose įsikūrusios įstaigose 2022 metais sutaupyta 1,5 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros arba beveik 0,5 mln. eurų, penktadienį pranešė Turto bankas.   Pranešime nurodoma, kad per keturis paskutinius praėjusių metų mėnesius sutaupė 17 proc. energijos, lyginant su 2021 metais tuo pačiu laikotarpiu.   Daugiausiai elektros sutaupiusios institucijos bus paskelbtos vasario mėnesį.

Nuo sausio beveik du kartus išaugusi visuomeninė elektros kaina antrąjį pusmetį vėl gali sumažėti dukart iki 28–29 centų už kilovatvalandę (be valstybės kompensacijos), prognozuoja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.

Vyriausybei svarstant antrąjį šių metų pusmetį keisti valstybės kompensacijų gyventojams už elektrą modelį, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas sako, jog efektyviausia būtų jas mokėti už dalį suvartotos elektros – iki 100 ar 150 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį.  Pasak jo, tokia tvarka būtų palanki ir paprastai mažiau elektros suvartojantiems socialiai pažeidžiamiems vartotojams.

Rinkoje mažėjant elektros kainoms, o nepriklausomiems tiekėjams mažinant fiksuotų planų tarifus, energetikos rinkos reguliuotojas ragina vartotojus peržiūrėti pasirašytas sutartis ir taip padėti sutaupyti kompensacijoms skirtas valstybės lėšas.

Saulės parkų įrengimas nedarant žalos gamtai Lietuvoje dar spartės, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot jo, pernai parengti nauji aplinkosaugos reikalavimai bus privalomi planuojant, statant ir naudojant didesnes nei 100 kW saulės jėgaines, tačiau jie nebus taikomi saulės elektrinėms ant pastatų.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ parengė elektros energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo valdymo reikalavimus, kurie bus taikomi didelės galios baterijų sistemoms, veikiančioms aukštos įtampos elektros perdavimo tinkle. Operatorė skelbia viešąją konsultaciją, kurios metu į tokias sistemas investuoti planuojantys rinkos dalyviai kviečiami teikti pastabas ir pasiūlymus.

Latvija per praėjusius metus pagamino 4,795 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 14,5 proc. mažiau nei 2021-aisiais, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės elektros gamybą padidino 1,3 proc. iki 2,653 mln. MWh, mažosios hidroelektrinės – 13,3 proc. iki 77,7 tūkst. MWh. Didžiosios šiluminės elektrinės elektros pernai pagamino 36,9 proc. mažiau negu užpernai – 1,216 mln. MWh.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad elektros kainų kompensavimo tvarka antrąjį pusmetį priklausys nuo to, kaip keisis šios kainos. Anot ministro, joms išaugus valstybės kompensacijos gali būti labiau tikslinės, tačiau jei kainos nedidės, subsidijų gali ir neprireikti. „Pirmiausia, atidžiai sekame kainų dinamiką ir biržose ir nuo jų daugiausiai priklausys, kokias tikslinga bus kompensacijų mechanizmus naudoti ateityje“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

Per pastarąją savaitę fiksuotų planų kainas sumažino visi nepriklausomi elektros tiekėjai, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Jos duomenimis, „Ignitis“ per savaitę kainas vidutiniškai sumažino 3 centais už kilovatvalandę (8 proc.), „Enefit“ – 1 centu (3 proc.), „Elektrum Lietuva“ – 5 centais (15 proc.). Sausio 24 dienos duomenimis, vienos laiko zonos „Elektrum Lietuvos“ kaina (36 mėnesių plano) siekė 27,8 cento, „Enefit“ (36 mėnesių) – 33,1 cento.

Elektrai rinkoje pingant, prezidentūra ir vyriausybė elektros tiekėjus ragina mažinti elektros kainas, kad gyventojai pagaliau pajustų rinkos liberalizavimo naudą. Nors ir vangiai, elektros tiekėjai priversti mažinti savo viršpelnius. Šiuo metu jie jau siūlo tokius planus, kurie leis vyriausybei net nebemokėti gyventojams kompensacijų. Tiesa, kad taip nutiktų, aktyvūs turi būti ir patys gyventojai – turi patys nutraukti senas brangias sutartis ir pasirašyti naujas.

Mažėjant didmeninėms elektros kainoms ir visiems tiekėjams sausį sumažinus fiksuotų planų kainas, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys sako, jog atsakingos institucijos turėtų ištirti, ar visada pagrįstai mokamos valstybės kompensacijos, kurias tiesiogiai gauna tiekėjai.

Už elektros kilovatvalandę (kWh) 28 centus ar mažiau šiuo metu moka 34 proc., arba 401 tūkst. didžiuosius nepriklausomus tiekėjus pasirinkusių buitinių vartotojų, rodo  BNS skaičiavimai, atlikti remiantis bendrovių pateiktais duomenimis. Šiems vartotojams nereikia valstybės kompensacijų.    Kompensacijų šiuo metu nereikia apie 30 proc. dviejų tiekėjų vartotojams, o vieno  – apie 60 procentų.

Finansų ministrė neatmeta, kad antrąjį šių metų pusmetį gyventojams reikės mažiau kompensacijų už elektrą ir dujas nei dabar numatyta valstybės biudžete. Gintarė Skaistė pabrėžia, kad konkretūs sprendimai bus priimami iki liepos, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustatys naujas elektros ir dujų kainas buitiniams vartotojams. „Matome, kad tendencijos tikrai yra gerėjančios ir tikėtina, kad reikės mažiau lėšų nei esame numatę.

Sausį visiems nepriklausomiems elektros tiekėjams sumažinus fiksuotų planų kainas, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys sako, jog vartotojai gali tikėtis jų tolesnio mažėjimo.  „Visos tendencijos rodo ir aš visiškai nenustebčiau, kad už kelių savaičių matytume eilinį (fiksuotų tarifų – BNS) pamažinimą“, – BNS teigė V. Poderys.

Įsipareigojimų klientams nesugebėjusi įvykdyti ir veiklą sustabdžiusi nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ privalo sumokėti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) už vartotojų klaidinimą skirtą 90 tūkst. eurų baudą dar prieš teismui nusprendžiant dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo, galutinai nutarė teismas.

Didelių elektros kainų išvarginti vartotojai bent kurį laiką galės atsikvėpti – nepriklausomo tiekimo kaina gyventojams nukrito žemiau valstybės kompensuojamos 28 ct/kWh ribos. Pasak „Elektrum Lietuva“ ekspertų, kainų posūkį šia linkme labiausiai lėmė brangimo tendencijos nerodantys ateities sandoriai, kurie turi didelės reikšmės elektros tarifų nustatymui.

Valstybei pernai apribojus komercinių saulės parkų plėtrą, o verslui siūlant atsisakyti jam  nustatytos dviejų gigavatų (GW) ribos, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad priėmus tokį sprendimą nukentėtų visi gaminantys vartotojai – tiek gyventojai, tiek įmonės, tiek savivaldybės.

Sausį visi nepriklausomi elektros tiekėjai sumažino fiksuotų planų kainas, palyginti su gruodžio pabaigos kainomis, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Jos duomenimis, „Ignitis“ kainas vidutiniškai sumažino 11 centų už kilovatvalandę (24 proc.), „Enefit“ – 6 centais (15 proc.), „Elektrum Lietuva“ – 3 centais (7,5 proc.

Vyriausybė numatė skirti 220 tūkst. eurų (be PVM) karo nuniokotai Ukrainos Mykolajivo srities energetikos infrastruktūrai atnaujinti pagal europinius standartus. Lietuva finansiškai prisidės projektuojant naujus tinklus. Tam Vyriausybė trečiadienį pritarė pasitarime. Lėšos skiriamos iš šių metų vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo biudžeto. Anksčiau jos buvo numatytos Mykolajivo srities tilto per Trubižo upę atstatymui.

Opoziciniams socialdemokratams siūlant įstatymu įpareigoti elektros tiekėjus leisti gyventojams už elektrą sumokėti dalimis, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius sako, jog tiekėjai dėl to galėtų įsipareigoti bendru susitarimu.  „Mes galime galbūt ne įstatymu visą šitą priimti. Teko kalbėti ir su ESO („Elektros skirstymo operatorius“ – BNS), ir su VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – BNS) vadovu.

Elektros kainų šuoliai ne juokais išgąsdino tiek verslo atstovus, tiek kiekvieną gyventoją. Pasirinkus nepriklausomą tiekėją, žmonės turėjo nuspręsti – arba pasirinkti fiksuotos kainos planus, arba mokėti už elektrą pagal kainas biržoje. Tuo metu dalis gyventojų griebėsi eksperimentų ir nusprendė rizikuoti, kad pamatytų, kuriuo gi atveju gyventojai galėtų sutaupyti.