ek

Profesinės sąjungos pirmadienį paragino Europos Komisiją nustatyti oro temperatūros ribą lauke dirbantiems darbuotojams, trims žmonėms Madride mirus darbo metu per praėjusios savaitės karščio bangą. Nors kelios Europos Sąjungos šalys narės įstatymais riboja darbo valandas itin didelių karščių metu, jų nustatyta temperatūros riba nėra vienoda, o daug narių nacionaliniu mastu išvis nereguliuoja šio klausimo. Kaip parodė agentūros „Eurofound“ apklausa, 23 proc.

Europos Sąjunga (ES) jau dabar turi mažinti dujų vartojimą, kad iki 2023 metų kovo jis būtų sumažintas 15 proc., arba 45 mlrd. kubinių metrų, nes Rusija, kaip dujų tiekimo partnerė, yra nepatikima, interviu agentūrai dpa, kurį cituoja „Deutsche Welle“, pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Mūsų pagrindinis tikslas – tapti visiškai nepriklausomais nuo rusiškų dujų importo Europai ne vėliau 2027 metų“, – pabrėžė ji.

Europos Komisija penktadienį pradėjo keturias naujas teisines procedūras prieš Jungtinę Karalystę, kaltindama Londoną nevykdant „Brexito“ susitarimo sąlygų, reglamentuojančių prekybą su Šiaurės Airija. Šios procedūros, apie kurias paskelbta po metus trukusių paliaubų tarp Londono ir Briuselio, yra naujausios iš virtinės teisinių žingsnių, ES siekiant užkirsti kelią JK vyriausybės pastangoms atšaukti kai kurias susitarimo dėl prekybos Šiaurės Airijoje po „Brexito“ nuostatas.

Europos Komisija penktadienį leido vėl įšaldyti sėjomainos taisykles, reikalavusias, kad Europos Sąjungos ūkininkai paliktų dirvonuoti apie 1,5 mln. ariamos žemės, siekdama padėti įveikti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę. Pasaulinis grūdų stygius, paaštrintas klimato kaitos ir Rusijos karo Ukrainoje, dėl kurio buvo užblokuoti svarbūs javų eksporto uostai, privertė ES nares laikinai netaikyti sėjomainos taisyklių ir kiek įmanoma padidinti gamybą.

Europos Komisija nemano, kad Rusija atnaujins dujų tiekimą Europai dujotiekiu „Nord Stream 1“ po to, kai šią savaitę bus užbaigta planuota šio dujotiekio techninė priežiūra, antradienį pareiškė už biudžetą ir administravimą atsakingas Komisijos narys Johannesas Hahnas, kurį cituoja agentūra „MarketWatch“. „Dirbame remdamiesi prielaida, kad jis [dujotiekis] neatnaujins veikimo“, – pareiškė jis reporteriams Singapūre.

Lietuva siekė viešo Europos Komisijos (EK) išaiškinimo dėl sankcionuotų rusiškų prekių tranzito į Kaliningradą, o ne jo pakeitimo, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Mes prašėme, kad tai, kas yra išaiškinta Užsienio reikalų ministerijos prašymu, būtų išaiškinta viešai ir visoms valstybėms vienodai“, – žurnalistams antradienį Seime sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Europarlamentaras, Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius sako, kad išaiškinimu dėl Kaliningrado tranzito Europos Komisija (EK) peržengė kompetencijos ribas. „Kaliningrado regionas nėra nei boikotuojamas, nei izoliuotas, ir turi būti neleidžiamas sankcionuotų prekių tranzitas.

Penktadienį Europos Komisija (EK) ketina priimti naujas sankcijas Rusijai ir pakoreguoti jau esamas priemones, kad nebūtų pakenkta maisto produktų eksportui iš Rusijos, teigia „Reuters“ šaltiniai. Vienas iš šaltinių sako, kad naujosios priemonės yra laikomos „priežiūros ir derinimo paketu“ bei pavadino jas „šeštuoju su puse“ sankcijų Rusijai paketu. Taip pašnekovas išsireiškė dėl naujų ribojimų apimties palyginus juos su ankstesniais sankcijų etapais, kai buvo smogta Rusijos naftai ar angliai.

Europos Komisijai trečiadienį nurodžius leisti sankcionuotų rusiškų prekių tranzitą į Kaliningradą šio Rusijos eksklavo poreikiams, šis sprendimas susilaukė prieštaringų vertinimų tarp Lietuvos politikų. BNS pateikia dešimt politikų citatų apie Kaliningrado tranzitą.

Europos Komisija (EK) pagerino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 1,9 proc. Gegužę EK prognozavo, kad Lietuvos ekonomika augs 1,7 procento.  Manoma, kad 2023 metais ekonomikos augimas paspartės iki 2,5 proc., pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  „Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą, nors augimas slopsta.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį sumažino euro zonos augimo prognozes, pareikšdama, kad karo Ukrainoje pasekmės ir toliau destabilizuoja ekonomiką dėl rekordiškai išaugusios infliacijos. EK skaičiavimais, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas euro zonoje 2022 metais sieks 2,6 proc., o 2023 metais – 1,4 procento. Infliacijos rodiklis metų pabaigoje greičiausiai sieks 7,6 proc. ir bus daug didesnis nei prognozuota anksčiau. Tuo metu 2023 metais infliacija gali siekti 4 proc.

Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas trečiadienį pasveikino naują Europos Komisijos (EK) išaiškinimą, leidžiantį sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą. „Palankiai vertiname ES pranešimą, kuriame aiškiai nurodyta, kaip valstybės narės įgyvendins ekonomines sankcijas Rusijai dėl Kaliningrado“, – pareiškime sakė departamento atstovas Nedas Price'as. „Taip pat sveikinamas ES valstybių narių sankcijų įgyvendinimas laikantis gairių“, – rašoma jame.

Europos Komisijai (EK) trečiadienį leidus geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningrado sritį tik eksklavo poreikiams, EK patikslino šio tranzito patikrą, sako Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas.   „Patikslinama, kaip reikia tikrinti prekes, kurios važiuoja geležinkeliu, kaip reikia tikrinti, kad tai netaptų sankcijų apėjimu ir ką galima padaryti, jeigu mes matome tokius sankcijų apėjimus“, – lrt radijui ketvirtadienį sakė Marius Vaščega.

Ketvirtadienio vakarą kreipdamasis į visuomenę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jokia kita pasaulio valstybė nekelia tokios terorizmo grėsmės kaip Rusija. Prezidentas sako, kad dėl tokių ciniškų Rusijos veiksmų specialusis tribunolas yra būtinas ir kuo greičiau.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pareiškė, kad Prancūzija turėtų dėti daugiau pastangų užtikrindama įmonių lobistinės veiklos taisyklių taikymą ir laikymąsi,  o perspėjimas paskelbtas tuo metu, kai prezidentas Emmanuelis Macronas susidūrė su kritikos banga dėl savo praeities ryšių su JAV pavėžėjimo paslaugų įmone „Uber“. Savo metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje EK teigė Prancūzijoje vis dar „reginti problemų, susijusių su lobistinės veiklos taisyklių taikymu visiems s...

Europos Komisijai (EK) trečiadienį leidus sankcionuojamų prekių Kaliningrado tranzitą, Maskva tai įvertins kaip silpnumo ženklą, teigia politologas Ramūnas Vilpišauskas. Anot jo, pakoreguota EK pozicija rodo strateginio mąstymo Europos Sąjungoje ir sutarimo tarp valstybių narių trūkumą.

Po Europos Komisijos (EK) išaiškinimo dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ paskelbė reikalaujanti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atsakomybės.

Lietuva smerkia Rusijos karą prieš Ukrainą ir toliau pasisako už sankcijų Rusijai plėtros politiką. Europos Sąjungos (ES) ir kitų šalių bendraminčių griežtos sankcijos Rusijai turi būti ir toliau stiprinamos tol, kol Rusija sustabdys agresiją prieš Ukrainą ir pasitrauks iš okupuotų teritorijų, rašoma URM pranešime.

Europos Komisijos (EK) sprendimas leisti Rusijai tik geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningrado sritį ir atgal per Europos Sąjungos (ES) teritoriją, didelės žalos ir įtakos Lietuvos transporto bendrovėms neturės, teigia šalies vežėjų atstovai. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas teigiamai vertina EK sprendimą.

Naujų Lenkijos teisės aktų, kuriais panaikinamas kontroversiškas teisėjų drausminimo įstatymas, nepakanka, kad būtų atšauktos finansinės bausmės, skirtos Varšuvai Europos Sąjungos teismo, trečiadienį pareiškė Europos Komisija. Dėl senojo teisės akto Europos Teisingumo Teismas (ETT) nuo praėjusių metų lapkričio 3 dienos Lenkijai kasdien skiria po 1 mln. eurų baudą.

Europos Komisija pirmadienį pranešė ketinanti dar kartą sumažinti šių metų ekonomikos augimo bei padidinti infliacijos prognozes, tačiau leido suprasti dar nereginti nuosmukio ženklų. „Regime, kad ekonomikos augimas šiais metais pasirodė esantis gana atsparus.

Lietuvos diplomatai su Europos Komisijos (EK) pareigūnais derina išaiškinimo dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui tekstą, ir tai nėra tas atvejis, kai Europos Komisija (EK) tik liepia, o Lietuva tik vykdo, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.

Ukrainos kariai privertė rusus paniškai trauktis Bachmuto kryptimi, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Ukrainiečiai skelbia čia bandantiems įsitvirtinti rusams padarę nuostolių. Ukrainos kariai taip pat atmušė rusų puolimą prie Slovjansko esančiame Bogorodichnės kaime. Ketvirtadienis yra 134-oji karo Ukrainoje diena.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga ir Naujoji Zelandija po ketverius metus trukusių derybų pasiekė laisvosios prekybos susitarimą, ir pažadėjo, kad tai sustiprins ryšius.

Jokių pokyčių ar atnaujinimų Europos Komisijos (EK) gairėse dėl Kaliningrado tranzito be Lietuvos sutikimo negali būti, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.  „Tiek, kiek žinau, ką gali vadovybė daryti ir konkrečiai žmogus, kuris sėdi prie EVT (Europos Vadovų Tarybos – BNS) stalo – be Lietuvos sutikimo jokių pokyčių būti negali“, – nacionalinio transliuotojo LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė D. Grybauskaitė.  „Be Lietuvos sutikimo jokių pokyčių būti negali.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį su kitais šalies vadovais aptars kilusią įtampą dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Kaliningrado tranzitui įgyvendinimo. „Visą savaitgalį Vyriausybė derasi su Europos Komisija (EK), pristatydama Lietuvos poziciją sankcijų įgyvendinimo klausimu. Šių derybų rezultatai bus aptarti pirmadienį kviečiamame susitikime su prezidentu“, – BNS sekmadienį sakė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis.

Europos Komisija (EK) patikslins išaiškinimą, kaip įgyvendinti ribojimus, susijusias su Europos Sąjungos (ES) sankcionuotų prekių gabenimu tranzitu tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Kaliningrado srities, ketvirtadienį pranešė prezidentas Gitanas Nausėda. „15.30 valandą lankausi pas Europos Komisijos prezidentę, pamatysiu projektą ir tikiu, kad tas išaiškinimas bus paskelbtas pačiu artimiausiu metu.

Moldovos prezidentė Maia Sandu penktadienį pasveikino Europos Komisijos sprendimą rekomenduoti suteikti šiai buvusiai sovietinei šaliai kandidatės į Europos Sąjungos nares statusą. Penktadienį Europos Komisija rekomendavo Ukrainą, į kurią Rusija įsiveržė vasario 24 dieną, ir Moldovą oficialiai įvardyti kandidatėmis į ES.

Lietuva ir Europos Komisija (EK) sutarė iki 2027-ųjų kartu investuoti į skaitmeninę ir žaliąją ekonomiką. Finansų ministrė Gintarė Skaistė bei už sanglaudą ir reformas atsakinga Europos Komisijos narė Elisa Ferreira (Eliza Fereira) trečiadienį Vilniuje pasirašė tai numatančią deklaraciją.

Dauguma Europos Komisijos narių palaiko kandidatės statuso suteikimą Ukrainai, sako Lietuvos atstovas institucijoje Virginijus Sinkevičius. Apie Europos Sąjungos politiką rašantis portalas „Politico“ pirmadienį paskelbė, kad Europos Komisija ruošiasi rekomenduoti suteikti su Rusija kariaujančiai šaliai kandidatės statusą. Galutinį sprendimą dėl to turės priimti Europos Vadovų Taryba.

Pabrangus statybinėms medžiagoms ir išaugus darbų kainoms, už transportą atsakingi devynių Vidurio Europos ir Baltijos šalių ministrai prašo Europos Komisijos (EK) pagalbos įgyvendinant infrastruktūros projektus, pranešė Susisiekimo ministerija.

  Europos Komisijos vadovė antradienį pareiškė, kad Rusijos karas Ukrainoje turėtų baigtis „strategine nesėkme“ įsiveržimą surengusiai šaliai, ir pažadėjo, jog Bendrija ir toliau daug investuos teikdama paramą karo draskomai Ukrainai. Europos Sąjunga jau taiko ekonomines sankcijas Rusijai ir teikia karinę pagalbą Ukrainai, o EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pranešė, kad 27 ES valstybės dar pasiūlė daugiau nei 10 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos Kyjivui.

Aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnai trečiadienį paragino valstybes nares ambicingai padėti Ukrainai atsistatyti po karo – be kita ko, per galimą bendrą skolinimąsi didžiulėms išlaidoms padengti. Tęsiantis karui Ukrainos atstatymo poreikių mastas nėra žinomas, tačiau Europos Komisija – pagrindinė ES vykdomosios valdžios struktūra – mano, kad jau padaryta žala siekia šimtus milijardų eurų.

 Europos Komisija (EK) Ukrainai šiais metais siūlo skolinti 9 milijardus eurų – pinigai būtų skirti palaikyti karo nualintai šalies ekonomikai, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. „Tai yra tik kelio pradžia ir aš labai džiaugiuosi, kad mes pagaliau pradedame kalbėti ir šiandien yra patvirtinti to koordinavimo, investicijų į Ukrainos atstatymą pamatai“, – BNS teigė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.

Europos Komisija (EK) rengia 195 mlrd. eurų vertės priemonių paketą, kaip iki 2027-ųjų atsikratyti Europos Sąjungos priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro ir nustatyti naujus, ambicingesnius atsinaujinančiosios energijos gamybos bei energijos taupymo tikslus, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“. Jos žiniomis, „RePowerEU“ priemonių paketas bus pristatytas gegužės 18 dieną.

Tokijuje viešinti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija, įsiveržusi į Ukrainą, kelia „didžiausią tiesioginę grėsmę“ tarptautinei tvarkai.

Tarptautinės sankcijos karą Ukrainoje sukėlusiai Rusijai veikia labai įvairioje srityse, o jų poveikis šios šalies ekonomikai yra stiprus, pareiškė Europos Komisijos vicepirmininkas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis. Pasak jo, nemažai Rusijos pramonės šakų jau dabar susiduria su rimtomis problemomis, o Europos Sąjungos sankcijos apima plačią eksporto kontrolę, užkertančią kelią aukštųjų technologijų ir dvejopo naudojimo prekių teikimui į Rusiją.

Europos Komisija (EK) atmetė Lietuvos komercinės žiniasklaidos skundą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo iš valstybės biudžeto tvarkos. Dabar bylą nagrinės ES Teisingumo Teismas, antradienį pranešė Interneto žiniasklaidos asociacija. Pirmasis apie tai paskelbė leidinio IQ interneto portalas. Asociacijos pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, toliau bus ieškoma teisingesnio balanso tarp komercines žiniasklaidos ir visuomeninio transliuotojo.

Baltijos šalių premjerai kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen (Urzula fon der Lajen) dėl atsirandančio COVID-19 vakcinų pertekliaus ir trumpo jų galiojimo ir siūlo keisti išankstinius susitarimus su gamintojais. „Su nerimu pažymime, kad valstybės narės susiduria su nauju iššūkiu, t. y. vakcinų pertekline gamyba ir pertekliniu paskirstymu. Vakcinos tiekiamos į Baltijos šalis ir kitas valstybes nares neatsižvelgiant į sumažėjusį poreikį.

Europos Sąjungos pareigūnai trečiadienį pareiškė, kad baigiantis „ūmios“ COVID-19 pandemijos etapui 27 valstybių blokas turi toliau skirti dėmesį gyventojų skiepijimui, testavimui ir stebėjimui. „Žengiame į naują pandemijos etapą, pereiname nuo nepaprastosios padėties režimo prie nuoseklesnio COVID-19 valdymo. Tačiau privalome išlikti budrūs“, –  savo pareiškime perspėjo Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. „Žinome kelią į priekį.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje kai kurioms pasaulio šalims kylant iššūkių dėl apsirūpinimo maistu, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad teks ieškoti kompromisų, kaip suderinti griežtus Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus žemės ūkyje ir nesumažinti produkcijos gamybos.

Rusijos laukia „irimas“ dėl vis griežtesnių Vakarų šalių sankcijų, o Ukraina turi „europinę ateitį“, penktadienį viešėdama Kyjive pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. „Rusiją apims ekonominis, finansinis ir technologinis irimas, o Ukraina žygiuoja į europinę ateitį“, – per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos vadovė. „Jūsų kova taip pat yra mūsų kova.

Virginijus Sinkevičius ketvirtadienį pakvietė Ukrainą derėtis dėl narystės Europos Sąjungos (ES) klimato kaitos programoje LIFE, pranešė Lietuvos deleguoto eurokomisaro biuras. „Ukraina išpildė visas sąlygas pradėti derybas dėl narystės LIFE programoje, todėl šiandien Ukrainos ekologijos ir gamtos išteklių ministrui Ruslanui Striletsui pasiūliau kuo skubiau pradėti šį procesą“, – teigė V. Sinkevičius.

Dėl augančios infliacijos brangsta europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statyba, sako susisiekimo viceministrė. Pasak Loretos Maskaliovienės, Lietuva jo statybai Europos Komisijos (EK) papildomai prašo beveik 700 mln. eurų, tačiau neatmetama, kad ateityje lėšų reikės dar daugiau.  „Infliacija neaplenkė ir „Rail Baltica“. Turime du svarbiausius šiai dienai finansavimo iššūkius.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, jog Europos Sąjungos tikslas yra atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų gamtinių dujų. „Mėnesiais, jei ne metais, stebėjome, kaip Rusija naudojo energijos išteklius spausti ne tik Ukrainą, bet ir ES. Ir dabar tikrai esame pasiryžę atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų“, – EK vadovė kalbėjo trečiadienį Briuselyje per susitikimą su atvykusiu Norvegijos premjeru Jonu Gahru Store.

Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas (TTLA) prašo Europos Komisijos (EK) ir transporto komisarės Adinos Valean išaiškinti, kaip reikėtų taikyti pirmadienį įsigaliojusias taisykles dėl vilkikų grąžinimo į kilmės šalį. TTLA taip pat pakartotinai paragino EK taikyti moratoriumą šiai Mobilumo paketo nuostatai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Rusija bus atkirsta nuo tarptautinių finansų rinkų ir nebegalės importuoti iš Vakarų šalių svarbių prekių, jei užpuls Ukrainą. „Rusija iš esmės būtų atkirsta nuo tarptautinių finansų rinkų“, – vokiečių transliuotojui ARD sakė U. von der Leyen.

Europos Komisija (EK) sumažino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 3,4 procento. Pernai lapkritį ji prognozavo, kad Lietuvos bendrasis produktas (BVP) augs 3,6 procento.  Pasak Komisijos, 2023 metais Lietuvos BVP taip pat turėtų augti 3,4 proc., ši prognozė nepasikeitė.  „Namų ūkių pajamos toliau didės, tačiau vartojimo augimą stabdys padidėjusios kainos.

Europos Komisija (EK) patvirtino 435 mln. vertės Lietuvos schemą, skirtą nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusioms įmonėms remti. EK teigimu, priemonė atitinka laikinąją valstybės pagalbos sistemą, trečiadienį pranešė komisijos atstovybė Lietuvoje. Pasak pranešimo, Lietuvos schema yra būtina, tinkama ir proporcinga ekonomikos sutrikimams atitaisyti bei skatina investicijas į tam tikrą ekonominę veiklą.  Parama teikiama paskolų taikant subsidijuojamas palūkanų normas forma.