ek

Lietuvai su Švedija iki šiol nesutariant dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, veikiausiai prireiks Europos Komisijos (EK) tarpininkavimo, sako energetikos ministras.  „Dar vienas susitikimas vyks apie (gruodžio – BNS) 15 dieną ir po jo bus sprendimas. Panašu, kad reikalai krypsta, kad reikės Europos Komisijos moderavimo“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė Dainius Kreivys.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jo netenkina Europos Komisijos (EK) šią savaitę pateiktas siūlymas dėl viršutinės gamtinių dujų kainų ribos.  „Kol kas tas sprendimas, kuris buvo pasiūlytas, netenkina, nes jis nepadėtų apsisaugoti net to buvusio praeityje piko atžvilgiu. Sąlygos yra nustatytos tokios, kad pasinaudoti jomis yra nepaprastai sudėtinga“, – bendroje spaudos konferencijoje su Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu Vilniuje sakė G. Nausėda.

Dirvožemis yra ribotas ir neatsinaujinantis gamtos išteklius, kuris kaupia, filtruoja ir transformuoja daugybę medžiagų, tarp jų vandenį, maistines medžiagas ir anglį. Jis yra labai svarbūs siekiant švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, žemės ūkio gamybos ir aprūpinimo maistu, išsaugoti gamtą ir biologinę įvairovę. Tačiau augantys vartotojų poreikiai ištisus dešimtmečius alino šį žemės sluoksnį  ir dabar konstatuojama, kad apie 70 proc.

Europos Komisija trečiadienį pranešė raginanti Europos Sąjungos Tarybą nedelsiant priimti reikiamus sprendimus, kad Bulgarija, Rumunija ir Kroatija galėtų visapusiškai dalyvauti Šengeno erdvėje, atsižvelgdama į reikšmingus šių trijų Europos Sąjungos valstybių pasiekimus taikant Šengeno taisykles.

Europos Komisija (EK) patvirtino 30 mln. eurų vertės schemą, skirtą remti energijai imlias įmones. EK nustatė, kad Lietuvos schema yra būtina, atsižvelgiant į Rusijos karo prieš Ukrainą , be to, ji atitinka sąlygas – neviršys 2 mln. eurų vienam pagalbos gavėjui ir bus suteikta iki 2023 metų pabaigos, pranešė EK atstovybė Lietuvoje. „Lietuvos schema yra būtina, tinkama ir proporcinga valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“, – teigiama pranešime.

ES penktadienį perspėjo, kad šią žiemą euro zona panirs į recesiją, Briuseliui dėl aukštų energijos kainų padidinus infliacijos prognozes 2022 ir 2023 metams.  Europa susidūrė su ekonominiais sukrėtimais, kuriuos sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, paskatinusi energijos kainų šuolį ir smogusi vartotojų išlaidoms visame žemyne.

Dėl aukšto ekonomikos aktyvumo šių metų pradžioje Europos Komisija (EK) Lietuvai šiais metais prognozuoja 2,5 proc. ekonomikos augimą – 0,6 punkto spartesnį, nei prognozuota vasarą (1,9 proc.). Tačiau 2023 metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 0,5 proc. – gerokai lėčiau nei manyta vasarą (2,5 proc.), pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Europos Komisija trečiadienį paskelbė išsamią informaciją apie 18 mlrd. eurų vertės ekonominės paramos Ukrainai paketą 2023 metams, kuriam, kaip tikimasi, pritars Bendrijos valstybės narės. Pagal šį planą blokas kas mėnesį Kyjivui siųstų po 1,5 mlrd. eurų 35 metų trukmės paskolomis, kurių palūkanas padengtų Europos Sąjunga, kad paremtų Ukrainos vyriausybę Rusijos invazijos akivaizdoje.

Europos Komisija (EK) pranešė ketinanti ir toliau leisti valstybėms narėms siūlyti ribotas subsidijas ir pigias paskolas bendrovėms, nukentėjusioms nuo karo Ukrainoje padarinių ir sparčiai augančių energijos kainų.  Pasak EK, priemonės galios iki 2023 metų gruodžio 31 dienos.  Blokas pirmą kartą paskelbė apie paramos teikimo taisyklių sušvelninimą kovo mėnesį ir iš pradžių buvo numatyta, kad jis galios iki šių metų pabaigos.

Europos Komisija trečiadienį pareiškė norinti, kad bankai gyventojams ir įmonėms siūlytų momentinius atsiskaitymus eurais ir atsisakytų dabartinės praktikos, kai pinigai gali būti užlaikomi kelias dienas. EK tvirtina, kad taip siekiama iš esmės sutrumpinti bankų atliekamų mokėjimų laiką iki kelių sekundžių ir padaryti pervedimus prieinamesnius tuo metu, kai Europos namų ūkius slegia augančios pragyvenimo išlaidos bei sparčiai didėjančios energijos kainos.

Europos Komisija (EK) siūlo griežtinti oro, vandens ir nuotekų taršos kontrolę ir iki 2030 metų šią taršą sumažinti bent 2,5 karto. Siekiant šio tikslo norima suteikti gyventojams teisę į kompensacijas už žalą sveikatai, patirtą dėl taršos, o gamintojus – įpareigoti mokėti už taršą ar gaminti neteršiant aplinkos.

Europos Komisija (EK) jau prieš kelis mėnesius įspėjo Vokietiją dėl Kinijos investicijų į Hamburgo uostą, šeštadienį naujienų agentūrai AFP teigė su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis, kancleriui Olafui Scholcui susilaukus kritikos dėl tariamo pritarimo sandoriui.  Šaltinis patvirtino dienraščio „Handelsblatt“ publikacijoje paskelbtą informaciją, kad EK pavasarį nepritarė Berlyno sprendimui Kinijos laivybos milžinei „Cosco“ perduoti 35 proc.

Europos Sąjungai priimant sprendimus dėl gamtinių dujų kainų lubų, reikia įvertinti, ar iš dujų pagaminta pigesne elektra nesinaudos trečiosios šalys, sako Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega. Pasak jo, taip pat būtina įvertinti, kas finansuos lubas viršijančias dujų kainas.  „Yra įvairiausių papildomų niuansų, prie kurių mes visi turime padirbėti.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, jog Europos Sąjungos valstybėms narėms pavyko gerokai sparčiau nei planuota sumažinti priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Kovo mėnesį pasiūlydami planą atsisakyti angliavandenilių importo iš Rusijos, buvome labai priklausomi nuo rusiškų dujų. Tuo metu manėme, kad prireiks kelerių metų, kol bus pakeistos iš Rusijos tiekiamos dujos.

Europos Komisija antradienį pasiūlė naujų priemonių, kuriomis siekiama suvaldyti energetikos krizę, bet pakete nėra Lietuvos ir dalies kitų šalių pasiūlymo įvesti dujų kainų lubas. EK pažymi, kad naujomis priemonėmis siekiama spręsti didelių dujų kainų Bendrijoje problemą ir užtikrinti patikimą tiekimą šią žiemą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį dalyvaus Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų taryboje Liuksemburge. Per susitikimą Europos Komisija pristatys situaciją migracijos srityje bei Šengeno barometrą, o Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ – strateginę rizikos analizę artimiausiam dešimtmečiui, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Europos Komisija patvirtino 303,4 mln. eurų paramą sienų apsaugai, vizoms, Kaliningrado tranzito schemai įgyvendinti, antradienį informavo Vidaus reikalų ministerija (VRM). Parama bus paskirstyta pagal naują 2021–2027 metų Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, programą. Šiuo metu baigiama įgyvendinti Vidaus saugumo fondo 2014–2020 metų programa, kuriai buvo skirta trečdaliu mažiau – beveik 220,4 mln. eurų.

Su Europos Komisijos koordinatore kovai su antisemitizmu trečiadienį susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda aptarė žydų tradicijų ir atminimo išsaugojimą Lietuvoje. Per susitikimą taip pat aptartos Europos Sąjungos kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo bei Lietuvos nacionalinės kovos su antisemitizmu strategijos, Holokausto atminimas ir totalitarinių režimų Europoje įvertinimo svarbos klausimai, pranešė Prezidentūra.

Europos Komisija pirmadienį pareiškė besitikinti konstruktyvių santykių su nauja Italijos vyriausybe, visuotinius rinkimus šioje šalyje laimėjus euroskeptiškai partijai. EK iš principo bendradarbiauja „su vyriausybėmis, kurios suformuojamos po rinkimų“, per spaudos konferenciją sakė Europos Sąjungos atstovas spaudai Ericas Mameris. „Ne kitaip yra ir šiuo atveju. Žinoma, tikimės, kad konstruktyviai bendradarbiausime su naujomis Italijos valdžios institucijomis“, – pridūrė jis.

Europos Komisijai (EK) siūlant mažinti pesticidų naudojimą, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad teisės aktai turi būti įgyvendinami atsižvelgiant į realybę. „Abejojame, ar vienu konkrečiu procentu išreikštas tikslas tikrai yra veiksmingiausia priemonė užsibrėžtiems Žaliojo kurso ir tvarumo tikslams siekti.

Lietuva sieks penktadaliu padidinti žuvies vartojimą ir daugiau žuvų užauginti akvakultūros fermose, o ne sužvejoti jūroje. Tam artimiausiais metais planuojama skirti daugiau kaip 87 mln. eurų. Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai (EK) oficialiai pateikė galutinį Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 metų programos projektą. Lietuvos žuvininkystės sektoriui planuojama skirti daugiau kaip 61 mln. eurų Europos Sąjungos paramos lėšų.

Lietuvoje penktadienį lankosi už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Stella Kyriakides, ji susitiks su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu ir žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku. Eurokomisarė su A. Dulkiu aptars paramą Ukrainai sveikatos srityje, skiepijimą nuo COVID-19, pasirengimą rudeniui ir žiemai, beždžionių raupus, pranešė Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Dėl pastarųjų Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino veiksmų reikia naujo Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai etapo, CNN pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Trečiadienį V. Putinas paskelbė apie dalinę mobilizaciją Rusijoje ir dar kartą pagrasino branduolinio ginklo panaudojimu. „Prezidentas V. Putinas dabar rodo savo silpnumą.

Suomija kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama pateikti bloko masto rekomendaciją, kuri apribotų Rusijos piliečių atvykimą į Europos Sąjungos šalis su turizmo vizomis, pranešė suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“. Antradienio popietę išplatintame pareiškime Užsienio reikalų ministerija teigė, kad Suomija paprašė EK rekomenduoti visoms ES ir Šengeno šalims panaikinti arba atšaukti anksčiau Rusijos piliečiams išduotas turistines vizas, taip pat sustabdyti būsimų prašymų išduoti turistines viz...

Europos Komisija siūlo Lietuvai skirti papildomą 142 mln. eurų paramą finansuoti 2021 metų Vyriausybės išlaidas, mokant darbo užmokesčio subsidijas už prastovas karantino metu, kai neveikė dalis verslų. Tokiu būdu bendra parama Lietuvai siektų 1,1 mlrd. eurų, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  ES Tarybai pritarus pasiūlymui, parama bus teikiama kaip lengvatinės paskolos.

Europos Komisijai rekomendavus blokui įšaldyti maždaug 7,5 mlrd. eurų išmokėjimą Vengrijai dėl susirūpinimo teisinės valstybės principo pažeidimais ir galimai netinkamu Europos Sąjungos lėšų valdymu, vengrų teisingumo ministrė antradienį pareiškė, kad jos šaliai reikia laiko, ir paragino partnerius Bendrijoje būti „tolerantiškus“. Teisingumo ministrė Judit Varga teigė, kad Vengrija pasiūlė 17 priemonių, kurios „gali padėti išspręsti visus Europos Komisijos išsakytus susirūpinimą keliančius klau...

Europos Komisija pristatė naujų taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti žiniasklaidos nepriklausomumą Europoje, kylant vis daugiau būgštavimų dėl valstybės kišimosi tokiose šalyse kaip Vengrija ir Lenkija. Europos žiniasklaidos laisvės akte bus numatytos „bendros apsaugos priemonės... siekiant užtikrinti, kad mūsų žiniasklaida galėtų veikti be jokių trukdžių, nesvarbu, ar ji būtų privati, ar valstybinė“, pareiškime teigė už vidaus rinką atsakingas EK narys Thierry Bretonas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį interviu sakė norinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl karo nusikaltimų Ukrainoje būtų teisiamas Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT). „Man svarbu, kad Putinas pralaimėtų šį karą ir susidurtų su savo veiksmų [pasekmėmis]", – sakė ji Vokietijos leidinio „Bild“ televizijos kanalui.

Europos Komisija (EK) pateikė ketvirtadienį pasiūlymą dėl naujo Kibernetinio atsparumo akto, siekdama įvesti griežtas taisykles susietųjų prietaisų, tokių kaip „išmanieji“ šaldytuvai ar virtualūs asistentai, gamintojams ir užtikrinti, kad įmonės garantuotų geresnę apsaugą nuo kibernetinių atakų.  Pasak EK pranešimo spaudai, naujuoju aktu bus užtikrinta, kad skaitmeniniai produktai, pavyzdžiui, belaidžiai ir laidiniai įrenginiai ir programinė įranga, būtų saugesni vartotojams visoje ES.

Europos Komisijai (EK) siūlant Lietuvai  susigrąžinti dalį pigiai elektrą gaminančių ir eksportuojančių šalių „viršpelnių“ pagal dvišales sutartis, Lietuva dėl to pirmiausia turėtų tartis su Švedija, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį atvyko į Kyjivą. Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė pati EK pirmininkė „Esu Kyjive. Lankausi čia trečią kartą nuo karo, kurį pradėjo Rusija, pradžios. Labai daug kas pasikeitė. Ukraina dabar yra kandidatė į ES. Ketinu su [prezidentu] Volodymyru Zelenskiu ir [premjeru] Denysu Šmyhaliu aptarti tolesnį mūsų ekonomikų ir žmonių suartėjimą Ukrainos stojimo į ES kelyje“, – rašė U. von der Leyen.

Europos Komisijai (EK) siūlant perskirstyti pigiai elektrą gaminančių Bendrijos įmonių viršpelnius, Lietuva dalį jų galėtų gauti pagal dvišales sutartis su elektrą eksportuojančiomis valstybėmis, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Pasak jo, tokios sutartys turėtų būti pasirašytos iki gruodžio 1 dienos, o procesą prižiūrėtų EK.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė vėliau trečiadienį vyksianti į Kyjivą, kad parodytų, jog Bendrija tvirtai remia su Rusijos agresija kovojančią Ukrainą.   Europos Parlamente skaitydama metinį pranešimą apie Sąjungos padėtį, Ukrainos vėliavos spalvų drabužius vilkėjusi U. von der Leyen, sakė, kad blokas padės Ukrainai labiau atverdamas savo bendrąją rinką ukrainietiškiems produktams.

Europos Sąjunga planuoja „nuodugnią ir visapusišką elektros energijos rinkos reformą“, kad įveiktų Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltą energijos krizę, trečiadienį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).  Ji pabrėžė, kad ši reforma būtina siekiant sumažinti dujų įtaką elektros kainoms. Gamtinės dujos naudojamos pramonei, namams ir biurams šildyti bei elektrai gaminti.

Europos Komisijai (EK) svarstant, kaip vartotojams sumažinti rekordines elektros kainas, ir siūlant perskirstyti pigiai elektrą gaminančių jėgainių viršpelnius, Lietuva derasi dėl išimčių ir kompensacijų, sako energetikos ministras. Dainius Kreivys sako tikintis, kad su Briuseliu pavyks susiderėti.  „Dar viena (EK siūloma – BNS) priemonė – kaip uždėti lubas generatoriams, kurie yra pigesni nei dujos, o gauna kainą kaip už dujas.

Nepriimtina, kad Europos teritoriją turizmui ar apsipirkinėjimui gali naudoti tie, kurie remia Europos skaldymą ir tyčiojimąsi iš jos, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo savo tradiciniame kreipimesi į ukrainiečius. „Esu dėkingas Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir visiems Europos vadovams, kurie pritaria vizų apribojimams Rusijos piliečiams.

Europos Komisija siūlo dvi galimas gamtinių dujų viršutinių kainų rinkoje ribojimo priemones, kad jomis būtų galima reaguoti į sumažėjusį rusiškų dujų tiekimą ar jų visišką nutraukimą Europai, skelbia „Euractiv“, remdamasis nutekinta EK parengto dokumento kopija. Anot leidinio, jį rugsėjo 7-ąją tikimasi aptarti seminare, kuriame dalyvaus Europos Sąjungos 27 valstybių narių atstovai, o rugsėjo 9 dieną jo tolesnis svarstymas planuojamas Bendrijos energetikos ministrų neeiliniame posėdyje.

Požeminės gamtinių dujų saugyklos Europos Sąjungos šalyse paskutinę rugpjūčio dieną buvo užpildytos vidutiniškai daugiau kaip 80 proc. – Bendrijos narėms pavyko užsibrėžtą tikslą pasiekti dviem mėnesiais anksčiau, skelbia Lenkijos radijas, cituodama ES energetikos komisarę Kadri Simson. Didžiausias saugyklų užpildymas, siekiantis 100 proc. – Portugalijoje ir Lenkijoje, pažymi transliuotojas.

Ieškant sprendimų, kaip sumažinti rusų turistų srautus Europos Sąjungoje, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Komisija (EK) yra „mūsų pusėje“. Pasak šalies vadovo, jis šiuos klausimus antradienį Kopenhagoje aptarė su Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). „Jie yra mūsų pusėje, o tai – labai geras ženklas.

Europos Komisijos (EK) pirmininkei paskelbus apie rengiamą „skubią intervenciją“ siekiant suvaldyti išaugusias elektros kainas, Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas sako, kad pasiūlymų galima tikėtis artimiausiomis savaitėmis.  Tuo metu su struktūrine elektros rinkos reforma susiję sprendimai, pasak Mariaus Vaščegos, gali būti priimti per kelis mėnesius. „Vis tik čia ganėtinai greitos reakcijos reikalaujantis dalykas.

Aplinkos ministerija parengė ir su Europos Komisija suderino finansavimo tvarką, pagal kurią įmonėms, investuojančioms į energetinę konversiją, bus teikiama parama. Europos Komisija trečiadienį patvirtino 90 mln. eurų vertės Lietuvos finansinį modelį, skirtą remti įvairių sektorių įmones, mažinančias iškastinio kuro vartojimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Turto nusavinimui iš subjektų, kuriems taikomos sankcijos, būtini Europos Sąjungos (ES) teisės pakeitimai, teigia Vidaus reikalų ministerija (VRM). Pasak ministerijos, turto konfiskavimo svarba niekam nekelia abejonių, o šios temos aktualumas ypač padidėjo Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste.

Europos Komisija (EK) patvirtino 90 mln. eurų vertės Lietuvos schemą, skirtą padėti įmonėms mažinti iškastinio kuro vartojimą ir skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Pagalba bus teikiama tiesioginių dotacijų forma, kuriomis padengiama dalios papildomų išlaidų, susijusių su dideliu gamtinių dujų ir elektros kainų padidėjimu.

Europos Komisija (EK) patvirtino 61 mln. eurų vertės Lietuvos schemą, skirtą įmonių likvidumui užtikrinti, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Parama galės pasinaudoti žemės ūkio, maisto, miškininkystės, kaimo plėtros, žuvininkystės ir akvakultūros įmonės, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai paveikė karo sukelti dideli ekonomikos trikdžiai, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Lietuva pasinaudos galimybe pritaikyti Europos Komisijos (EK) pasiūlytas išimtis ir kitais metais netaikyti dalies Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų. Žemės ūkio ministerija informavo EK, kad ūkininkams 2023 paraiškų teikimo metais leis nesilaikyti privalomojo augalų kaitos reikalavimo. Taip pat nebus reikalaujama, kad pareiškėjai ne mažiau kaip 4 proc. savo ariamosios žemės dalies skirtų negamybinei veiklai.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad Lietuva su Europos Komisija (EK) jau ne kartą bandė aptarti elektros biržos „NordPool“ kainų nustatymo algoritmo keitimą, tačiau palaikymo nesulaukė.  „Energetikos ministerija ne kartą susitikimuose su EK kėlėme šį klausimą, ar nereikėtų peržiūrėti biržų veikimo ir algoritmo principų. Matome, kad dujomis varomi generatoriai formuoja kainą. Ar tai teisinga? Šiuos klausimus kėlėme EK.

Europos Komisija (EK) penktadienį patvirtino 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą, pagal kurią Lietuvoje numatoma investuoti 7,449 mlrd. eurų, pranešė Finansų ministerija.

Liepos viduryje paskelbtos gairės dėl Kaliningrado tranzito atitinka ankstesnius Europos Komisijos (EK) sankcijų Rusijai išaiškinimus, sako Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). „Prieš tris savaites paskelbtos gairės atitinka ankstesnes Europos Komisijos gaires. Jos patvirtina, kad pagal Europos Sąjungos ribojamąsias priemones Rusijos veiklos vykdytojams neleidžiama vykdyti prekių, kurioms taikomos sankcijos, tranzito keliais“, – interviu BNS sakė EK vadovė.

JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas teigia, jog liepos viduryje Europos Komisijos (EK) išleistos gairės dėl Kaliningrado tranzito suteikė aiškumo.  „Mūsų šalis remia aiškumą Lietuvai ir visišką supratimą kaip įgyvendinti sankcijas. (...) Mes vertiname Komisijos suteiktą aiškumą, padedantį mūsų sąjungininkams lietuviams įgyvendinti sankcijas“, – LRT ketvirtadienį sakė R. Gilchristas. Jis teigė EK išaiškinimo nelaikantis išdavyste.  „Tikrai ne, nelaikau to išdavyste.