eilės

Nerimas dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje pasiekė ir Lietuvos gyventojus. Ketvirtadienį po pietų prie bankomatų Vilniuje nusidriekė eilės, juose ėmė trūkti grynųjų pinigų. Lietuvos bankas pripažįsta, kad grynųjų paklausa išaugusi, tačiau ramina, kad tam yra pasiruošta. Portalo tv3.lt skaitytojai pastebėjo, kad ketvirtadienį kai kuriose sostinės vietose prie bankomatų išsirikiavo klientų eilės.

Vyriausybei apsisprendus nuo šeštadienio atsisakyti galimybių paso, bet riboti plotą vienam pirkėjui parduotuvėse, prekybininkai sako pirkėjų srautus reguliuoti jau pasiruošę. Jie mano, kad didelių eilių nebus, nebent nedidelės prie mažų parduotuvių piko metu.   Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė mano, kad prekybininkams pradėjus reguliuoti pirkėjų skaičių, nesusipratimų nebus, nes daug parduotuvių, į kurias įleidžiama be galimybių paso, tai daro ir dabar.

Užfiksavus rekordiškai didelio mirtingumo metus pateikiami niūrūs skaičiai – pagal perteklinį mirtingumą esame vieni pirmaujančių pasaulyje. Manoma, kad daugiau gyventojų Lietuva neteko tiek dėl pandemijos valdymo pasekmių, tiek baimės kreiptis pagalbos, tiek ir taip prastos sveikatos būklės. Tačiau nors sveikatos paslaugų poreikis toliau tik auga, prieinamumas prie jų dar toli gražu nestoja į vietas.

Omikron bangai vis dar augant ne tik stebina eilių prie mobiliųjų testavimo punktų ilgis, bet ir liejasi šeimos gydytojų apmaudas dėl neslopstančio pacientų antplūdžio. Dėl to daliai gyventojų planinių paslaugų gali tekti palaukti ilgiau arba rizikuoti būti konsultuojamam ant perdegimo ribos balansuojančio specialisto.

„Jau kelias savaites turiu savo laiką planuoti pagal apgultį, kurią kasdien matau prie COVID-19 testavimo punktų Vilniuje. Aš nežinau, kokie Vilniaus miesto savivaldybės ir susisiekimo ministerijos planai, tačiau toliau taip tęstis nebegali“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Agnė.

Dalyje pasienio kontrolės punktų Lietuvos–Baltarusijos pasienyje pirmadienį nėra laukiančių vilkikų iš Lietuvos pusės. Tuo metu eilės Baltarusijos pusėje ir toliau išlieka didelės. Lietuvos Pasienio kontrolės punktų direkcijos 9 val. duomenimis, nė vieno vilkiko nebuvo Lavoriškių ir Raigardo punktuose. Medininkų punkte patikros laukė 154 transporto priemonės (vidutinis laukimo laikas – apie 26 val., o Šalčininkuose – 38 (apie 4 val.

Internautai nesiliauja dalintis tuščių koridorių nuotraukomis iš gydymo įstaigų baksnodami pirštais, neva gydytojai dirba tik nuotoliu ar apskritai tegeria kavą. Poliklinikų vadovai gi siūlo nekalbėti niekų, mat dabar kaip tik nebeliko tų, kurie ateina „tik paklausti“, tad pacientai eilę prieina laiku. Be kita ko, paslaugų apimtys grįžta į priešpandeminį lygį.

Vilkikų eilės Baltarusijos–Lietuvos pasienyje iš kaimyninės šalies pusės ir toliau išlieka didelės, kai kuriuose punktuose jiems tenka laukti ilgiau nei tris paras, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Pasak VSAT atstovo Giedriaus Mišučio, viena iš priežasčių, kodėl išaugo eilės – vis dar uždarytas Baltarusijos ir Lenkijos pasienio punktas.  „Yra likęs uždarytas Bruzgy-Kuznica punktas, kur buvo neramumai prie Lenkijos sienos, kai migrantai šturmavo.

Augant įtampai Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, auga ir vilkikų eilės. Transporto įmonės „Komlita“ atstovas Vitas Klimavičius tikina, kad šiuo metu Raigardo (Privalkos) pasienio punkte nusidriekusi 11 kilometrų eilė, kuri faktiškai nejuda. Anot jo, su tokiomis eilėmis nėra tekę susidurti per visą veiklos istoriją, rašoma pranešime spaudai.  „Ten įstrigę buvo du mano vilkikai ir jų vairuotojai.

Vilkikų eilės Lietuvos–Baltarusijos pasienyje antradienį, palyginti su praėjusia savaite, sumažėjo maždaug tris kartus. Pasak nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje situacija nuolat kinta. „Šiuo metu eilės yra šiek tiek sumažėjusios visuose pasienio kontrolės postuose su Baltarusija.

Medininkų ir Šalčininkų pasienio su Baltarusija punktuose susidarė  šimtų vilkikų eilės – jie patikros turi laukti daugiau nei 60 valandų. Sudėtingiausia situacija, anot vežėjų atstovų, šiuo metu yra Medininkuose. Ten ketvirtadienio pavakare buvo įstrigę 328 vilkikai, laukiantys vidutiniškai 61 valandą. Panaši situacija ir Šalčininkuose, kur laukia 257 vilkikai, o jų laukimo laikas – apie 38 valandos. Mažiausia eilė buvo Raigarde, kur vidutiniškai 22 valandas laukia 86 vilkikai.

Augant ir testavimo, ir vakcinacijos apimtims, Vilniaus miesto savivaldybė pataria gyventojams taupyti savo ir kitų laiką – registruotis reikiamai procedūrai, kad niekam nereikėtų laukti eilėse, rašoma pranešime spaudai.  Daugėja testavimui skirtų laikų, bet prie testavimo punkto V. Gerulaičio g. 1 vis vien driekiasi eilės? Tokia situacija pastarąjį savaitgalį buvo Vilniuje.

Daugėjant koronaviruso atvejų nuo penktadienio sugriežtinus ir  mažesnių, iki 1,5 tūkst. kv. metrų ploto, parduotuvių darbą prie jų nusidriekė pirkėjų eilės.   Prekybininkai sako, jog viskas vyksta sklandžiai, bet pripažįsta kai kur susidarančias eiles. Tuo metu vieni pirkėjai apgailestauja dėl tokios tvarkos, kiti piktinasi, kad valdžia neprivertė skiepytis, treti galvoja, kaip išvengti eilių.

Susirgimų koronavirusu ir mirčių skaičius Lietuvoje kasdien auga. Todėl operacijų vadovas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys priėmė sprendimą įvesti papildomų ribojimų parduotuvėse, kuriose nereikalaujama pirkėjų galimybių paso. Prekybininkai turės užtikrinti, kad jose kiekvienam pirkėjui tektų bent 30 kv. metrų ploto. Prekybininkai sutinka su šiuo sprendimu ir tikina, kad galimybių pasas atnešė daugiau nuostolių nei naudos.

Paauglys sirguliuoja jau antrą savaitę, o gydytojo konsultacija – tik po pusantros savaitės. Su tokia realybe susidūręs vilnietis Linas (vardas pakeistas ir žinomas, – aut.) piktinosi, kad šiuo metu į polikliniką apskritai vos įmanoma prisiskambinti, ką jau kalbėti apie gyvą vizitą pas gydytoją. Pati gydymo įstaiga tvirtina, kad tai tebuvęs nesusikalbėjimas ir situacija jau išspręsta.

Nors ministerija ramina, kad dalies sveikatos paslaugų apimtys jau pasiekė priešpandeminį lygį, eilės pas šeimos gydytojus ir specialistus ne vieną toliau varo į neviltį. Pripažįstama, kad kai kur eilė pas šeimos gydytoją siekia ir 3 savaites, o pas kardiologą ne visada papulsi per mėnesį. Be kita ko, eilė pas specialistą toje pačioje įstaigoje gali skirtis nuo 2 iki 23 dienų.

Kai tik prasidėjo pandemija ir patekimas pas gydytojus tapo apsunkintas, dar labiau išaugo vaistininkų darbo svarba. Vaistinės dirbo net ir COVID-19 sergamumo piku, tad pasikonsultuoti dėl sveikatos problemų galima greitai ir patogiai. Vaistininkai pastarąjį mėnesį pastebi, kad patekimas pas gydytojus vėl tapo apsunkintas, todėl įvairiais sveikatos klausimais dar aktyviau kreipiamasi į juos.

Šimtai galimybių paso atsispausdinti nemokančių žmonių užgulė ne tik Registrų centro padalinius, bet ir mobiliąsias centro komandas rajonuose. Prie seniūnijų pastatų nusidriekė eilės, o žmonės guodžiasi, kad valdžia nepagalvojo apie pensininkus, kuriems išsiimti tokį dokumentą – didžiulis iššūkis. Registrų centras gyventojus ramina – netrukus pasą jie galės gauti ir „Sodroje" ar vaistinėse.

Į šalies sanatorijas plūsta pacientai po COVID-19 infekcijos. Žmones, be kitų negalavimų, vis dažniau susiduria ir su psichologinėmis problemomis. Trijų savaičių reabilitacija padeda ir valstybė skiria lėšų gydymui, tačiau ne visi patenka į sanatorijas. Vietų yra, tačiau esą trūksta pinigų, tad į sanatorijas nusidriekė eilės, kokių nebuvo jau jau seniai. Kaunietis Juozas į Birštono „Versmės“ sanatoriją atvažiavo prieš pora savaičių. Vyras persirgo koronavirusu.

„Regitra“, siekdama efektyviau valdyti „gyvas“ eiles padaliniuose ir sudaryti vienodas galimybes visiems klientams transporto priemonių registracijos paslaugas gauti patogesniu metu, keičia išankstinės registracijos sistemą. Taip pat tam, kad būtų paspartintas verslo klientų aptarnavimas, jiems įdiegtas papildomas paslaugų gavimo kanalas, rašoma pranešime spaudai.  Primename, kad iki birželio mėnesio „Regitroje“ klientai buvo aptarnaujami tik pagal išankstinę registraciją.

Karantinui pasibaigus į Lietuvą sugrįžo poliklinikų eilės. Mat, švelnėjant ribojimams, ligas anksčiau apleidę gyventojai vėl užplūdo savo gydytojus, tad nutįso eilės. Dalis gyventojų skundžiasi, kad vizito pas specialistus priversti laukti net kelis mėnesius, todėl bijo dėl sveikatos.  Vilnietė Beata atėjo į vieną iš sostinės poliklinikų, kur šeimos gydytoja jai išrašo vaistų.  „Pas šeimos gydytoją visada greičiau, aišku pas specialistus visada reikės laukti ilgiau.

Atlaisvėję ribojimai ir naujos koronaviruso bangos rudenį baimė gena tautiečius pas medikus. Gyventojai skundžiasi, kad eilės pas šeimos gydytojus didžiuosiuose miestuose didžiulės, o dar ilgiau tenka laukti, kol pateks pas specialistą. Savo ruožtu šeimos gydytojai, ragindami tiek neatidėlioti vizitų, tiek ir neskubėti kreiptis be reikalo, apgailestauja, kad ministro pažadas ištraukti juos iš popierizmo liūno bliūkšta.

Sveikatos priežiūros įstaigos kasmet sudaro sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kuriose įvardijama, kiek ir kokių paslaugų pacientams bus galima teikti per ateinančius metus. Atsižvelgiant į tų paslaugų įkainius. Vienos didžiausių sostinės gydymo įstaigų Antakalnio poliklinikos direktorius tikina, jog augantis pacientų skaičius lėmė, kad poliklinika kiekvieną mėnesį viršija sutartą sumą.

Daugiau nei mėnesį eilėse prie „Regitros“ padalinių laukę vairuotojai nuo šiol šios kankynės gali išvengti. Viešojoje erdvėje reklamuojama paslauga, kuri vos už kelis eurus gali „pagauti“ vietą vizitui. Tuo metu „Regitros“ atstovai įspėja – tai nesaugu ir ragina savo duomenų neatskleisti tretiesiems asmenims. Dėl naujos paslaugos jau kreiptasi į Valstybines inspekcijas.

Jungtinėse Valstijos, amerikiečiai kantriai rikiuojasi įsipilti kuro. Mat rytinėse šalies valstijose pastarosiomis dienomis jo itin trūksta. Šalies naftos produktų bendrovė „Colonial Pipeline“ praėjusią savaitę patyrė kibernetinę ataką, dėl kurios sustabdė degalų tiekimą į rytinę šalies dalį. Tiesa, ne tik kuras verčia amerikiečius lūkuriuoti eilėse. Nutrauktas degalų tiekimas skatina juos taip pat apsirūpinti maisto atsargomis.

Nuo 2021 metų sausio 1 d. nebelikus dantų protezavimo eilių ir įsigaliojus vienos sutarties principui, gyventojui teisė į dantų protezavimo paslaugą gali būti suteikta arba pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (PAASPĮ), arba kitoje gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl gydytojo odontologo paslaugų teikimo.

Nors vakcinavimo tempas Lietuvoje vis dar piktina dalį visuomenės, jis pamažu vis tiek auga. Jau praėjusį šventinį savaitgalį Lietuvoje paskiepyta virš 10 tūkst. žmonių, o šiuo metu 2 vakcinos dozes jau gavo virš 170 tūkst. asmenų. Į naujienų portalą tv3.lt ketvirtadienį kreipėsi skaitytojas. Jis dalijasi nuotraukomis, kuriose matoma, jog prie Vilniaus miesto savivaldybės – dešimtys žmonių. Šiuo metu šiose patalpose vyksta asmenų skiepijimas nuo koronaviruso.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymo nuostatos dėl profesijų, kurių atstovai gali būti skiepijami prioriteto tvarka, bus keičiamos dar ne kartą. Tai ministrė pirmininkė sakė atsakydama į žurnalistų klausimus apie situaciją, kai Lietuvos teisėjai gavo Sveikatos apsaugos ministerijos išaiškinimą, kad jie gali būti skiepijami prioriteto tvarka, nors ir nėra tiesiogiai įvardyti kaip prioritetinė grupė ministro Arūno Dulkio įsakyme.

Šeštadienį atstačius sugedusį pagrindinį Muitinės serverį, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje pirmadienio rytą eilėse vis dar laukė apie 2 tūkst. vilkikų. Muitinės departamentas teigia, jog eilės turėtų sumažėti iki trečiadienio. Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovo Roko Pukinsko, Medininkų kontrolės punkte į Lietuvą iš Baltarusijos įvažiuoti pirmadienio rytą laukė apie 510 vilkikų, Lavoriškių – 690, Šalčininkų punkte – 390, o Raigardo – 270 vilkikų.

Vilniuje šeštadienis išsiskyrė saulėtu oru, todėl daug žmonių vaikščiojo viešose erdvėse. Nemažai jų susibūrė miesto centre. Nors šalyje paskelbtas karantinas, tačiau užfiksuota, kaip žmonės stovi ilgose eilėse prie parduotuvių. Sostinės  Katedros aikštėje šeštadienį per pietus ramybę sudrumstė kelių šimtų antivakserių ir prieš karantino ribojimus nusiteikusių žmonių piketas. Žmonės reikalavo nutraukti karantiną, piktinosi kaukėmis, testais, skiepais.

Ministerijos ilgai laukta įdiegti išankstinė pacientų registravimo informacinė sistema (IPR IS), panašu, kol kas palengvėjimo dėl mažesnių eilių neatnešė. Atvirkščiai – vyresnio amžiaus pacientams tik padidino naštą. Nors gydytojai vieną po kitos vardija naujosios sistemos spragas, prie jos iki balandžio turėtų prisijungti dauguma gydymo įstaigų, nes senosios sergu.lt svetainės nebeliks.

Po kelių mėnesių pertraukos pirmadienį atidarius nedideles ne maisto prekių parduotuves kai kur susidarė eilės, nes į prekybos vietas įleidžiamas ribotas klientų srautas. Plastikinių modelių parduotuvėlę Vilniaus Lazdynėlių mikrorajone atvėręs Povilas Bartuška sako, kad iki karantino metu iki šiol prekybą vykdė internetu, tačiau dalis klientų laukė atidarymo, kad galėtų pasikonsultuoti ir gyvai pamatyti prekes.

Portalo tv3.lt redakciją pasiekė skaitytojo vaizdo įrašas, kuriame jis nufilmavo, kas dedasi kelyje „Via Baltica“. Vaizdo įraše matyti, kad automagistralėje nuvilnijo didžiulės eismo spūstys. „Ir taip iki pat seno Kazlų kelio“, – vaizdelyje kalbėjo skaitytojas. Vaizdo įrašą galite pamatyti siužete, esančiame straipsnio pradžioje.

Ne vienus metus netylant skundams dėl didžiulių eilių sveikatos įstaigose ir sunkumų registruojantis pas gydytojus imtasi kurti išankstinę pacientų registravimosi (IPR) sistemą per e.sveikatos portalą. Nors keli šimtai įstaigų prie jos jau prisijungė ir nuo balandžio įprastos buvusios platformos sergu.lt nebeliks, kol kas ir naujoji jos versija veikia ne be nesklandumų.

Puiki naujiena visiems, kurie turi teisę dantis protezuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Išspręsta dešimtmečio problema – eilių nebelieka. Nuo sausio dantų protezavimo paslaugą bus galima gauti praktiškai iš karto. Be to, pacientui nereikės vargti pildant įvairius dokumentus bei gaišti laukiant ligonių kasų laiškų. Teigiama, kad sutrumpėjęs paslaugos kelias bus patogesnis, naudingesnis ir pacientams, ir medikams.

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, abiejose pusėse pirmadienį susidarė kelių šimtų krovininių automobilių eilės, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas.  Pasak Rustamo Liubajevo, eilės buvo tikėtinos artėjant šventiniam laikotarpiui. Jo teigimu,  didžiausios eilės yra Medininkų-Kamenyj Log kontrolės punkte, juo per parą pravažiuoja apie tūkstantį krovininių automobilių.

Tūkstančiai lietuvių paskutinę dieną spjovė į pavojų užsikrėsti ir užkrėsti kitus ir toliau šturmuoja parduotuves – šluoja Kalėdines dovanas, pramogauja ir mažiausiai galvoja apie virusą. Kai kurie prekybininkai net ilgina darbo laiką, skelbia nuolaidas, iki išnaktų dirba ir kirpyklos bei grožio salonai. Policija jau gauna pranešimus apie tai, kad prekybininkai nesilaiko karantino reikalavimų, nereguliuoja žmonių srautų – tokiems pažeidėjams grasina baudomis.

Nuo rytojaus automobiliai į gatves turėtų išriedėti jau su žieminėmis padangomIs, tačiau jas keičiantys autoservisai sako, kad apgultis neatslūgs dar pora savaičių. Ar pandemija turėjo įtakos ir visi spėjo padangas pasikeisti laiku bei kiek laiko teko laukti eilėje? Ratų montuotojas Genrikas pluša išsijuosęs. Mat šiandien paskutinė diena, kuomet vasarines padangas reikėtų pasikeisti į žiemines.

Šeimos gydytojo balsas į dangų neina. Taip galima apibūdinti šiandienines sveikatos sistemos realijas. Gydytojų pečius užgulusi ne tik korona. Galvos skausmo priežastis – pacientų konvejeris, nesibaigiantys popierizmai ir pasenusi finansavimo sistema. Skurdus rūpestis Keli kepalėliai geresnės duonos. Štai tiek gydymo įstaigai apmokama už vienam pacientui teikiamas paslaugas (2–3 eurai, o jei pacientas vaikas ar vyresnis asmuo – iki maždaug 6 eurų). Valdininkai paskaičiavo: to užteks.

Naujausios gyventojų apklausos atskleidė liūdną realybę – kas penktas gyventojas vizito pas gydytoją atsisako dėl per didelių eilių. Taip pat gerokai išaugo negalinčių susimokėti už odontologo paslaugas žmonių skaičius. Lietuvos statistikos departamentas pristatė naują Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimą. Jame dalyvavo 15 m. ir vyresni asmenys, apklausa atlikta 2019 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Nors daugiau nei pusė (52 proc.

Jau pasibaigus karantinui kurį laiką nesiliauja pacientų skundai, kad prisibelsti pas gydytojus vis dar sudėtinga. Dalies įstaigų gydytojai tuo metu stebisi tokiais teiginiais, mat sako, jog ligonius galėtų priimti kad ir kitą dieną. Tačiau pasigirdo svarstymų, kad galbūt prie tokios situacijos prisideda ir gydymo įstaigų noras pelnyti gerus darbo rezultatus.

Didžiosios Britanijos vyriausybė pareiškė, kad pasienyje gali susidaryti 7 000 vilkikų eilės, o vairuotojams gali tekti laukti dvi dienas, kad patektų į Prancūziją, kai metų pabaigoje JK atskirs savo ekonomiką nuo Europos Sąjungos. JK kabineto ministrui Michaelas Gove'as, atsakingas už pasirengimą „Brexitui“, laiške logistikos įmonėms pavadino minėtą prognozę blogiausiu scenarijumi, ir pažadėjo trečiadienį pateikti Parlamentui daugiau informacijos.

Didžiulės eilės, nenoriai atliekami tyrimai, gydytojams spėliojant telefonu skiriami vaistai – tokie skundai nesiliauja iš pacientų lūpų. Nors, kaip teigia ministras Aurelijus Veryga, kliūčių gydymo įstaigoms atnaujinti paslaugas neturėtų būti, realybė vis dar tokia, kad žmonės mėnesių mėnesiais nesulaukia reikiamos pagalbos. „Sunku pakliūti, užsiregistravau rugpjūčio pradžioje, pateksiu tik lapkričio pabaigoje, o gal ir numirsiu per tiek laiko.

Pacientai skundžiasi, kad po karantino sveikatos priežiūros paslaugos taip ir negrįžo į buvusį ritmą. Gydymo įstaigos sako, kad kitaip neįmanoma dėl privalomų reikalavimų. Visgi greičiau patekti pas gydytojus patektų viena taisyklė, kurią dažnas pamiršta . Šiuo metu teisės aktais numatyta tvarka, kad šeimos gydytojas, siųsdamas kito lygio specialisto konsultacijai, privalo nurodyti bent tris įstaigas, kur dirba tokios kvalifikacijos gydytojas.

Jau kitąmet pacientai sveikatos priežiūros paslaugas galės gauti bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su bet kuria teritorine ligonių kasa (TLK). Šią naujovę numato iš esmės keičiama TLK ir gydymo įstaigų sudaromų sutarčių tvarka. Išimtis – pirminės sveikatos priežiūros paslaugos.

Paradoksas: situacija dėl koronaviruso prastėja, tačiau poliklinikoms Vyriausybė leis priimti daugiau pacientų nei dabar. Neapsikentusi žmonių aimanų valdžia sugalvojo, kad pirmenybę medikai turės teikti gyvoms, o ne nuotolinėms konsultacijoms, kaip yra dabar. Taip siekiama gerinti paslaugų prieinamumą, tačiau patys medikai atkerta, kad saugesnė – dabartinė tvarka.

Po Vyriausybėje vykusio COVID-19 valdymo komiteto posėdžio ministrą Aurelijų Verygą pavaduojantis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius teigė, kad keisis tvarka dėl patekimo pas gydytojus. Žmonės galės patekti į įstaigą greičiau, paprasčiau, tik antrinė ir vėlesnė konsultacija galės vykti nuotoliniu būdu. Sprendimą ministrų kabinetas priims trečiadienį.  „Mes matome, kad mums reikia didinti sveikatos paslaugų prieinamumą savivaldybėse.

Pasibaigus karantinui, medikus užplūdo nerimo ar depresijos simptomus jaučiantys žmonės. Specialistai aiškina, kad tokių pacientų jau po karantino padaugėjo net 3-4 kartus. Vizito laukiančiųjų virtualios eilės tįsta poliklinikose, psichikos centruose, apie tai vis garsiau kalba ir pacientus vienijančių organizacijų atstovai. Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių bendrijos nariai prieš kamerą mielai užtraukia vieną kitą dainą.

Nors gydymo įstaigos skelbia, kad vis plačiau atveria duris ir atnaujina planines paslaugas, ligoninių atstovai neslepia, kad „įsijungti“ pilnu tempu neleidžia ne tik griežtesni higienos reikalavimai, bet ir darbuotojų atostogos bei registraciją ateičiai koreguojantis galimos antros koronaviruso bangos laukimas.