eilės

Klaipėdos universiteto ligoninės filialas Jūrininkų ligoninė skelbia didinanti ambulatorinių paslaugų, ypač kardiologijos srityje, apimtis, ilgina medikų darbo laiką, be jokių apribojimų registruoja pacientus į laukimo eilę, tačiau situacijos analizė rodo, kad vien ligoninės pastangų nepakanka kritinei situacijai suvaldyti. Įstaiga teigia, kad dėl netrumpėjančių eilių atsakingi ir patys pacientai, nusprendę neatvykti į vizitą.

Teritorinės ligonių kasos ir daugiau nei dvi dešimtys šalies gydymo įstaigų pasirašė papildomus paslaugų prieinamumo gerinimo susitarimus. Šiais susitarimais įstaigos įsipareigojo pacientams suteikti daugiau tų paslaugų, dėl kurių eilės konkrečioje įstaigoje yra didžiausios. Tuo metu ligonių kasos susitarimuose patvirtino, kad proveržiui sudarys visas sąlygas – skirs reikiamo dydžio papildomą finansavimą.

Ilgos eilės pas gydytojus – nenustojama viešumoje linksniuoti sveikatos apsaugos sistemos problema. Medikai ir valdžia sutaria, kad vieno rakto joms įveikti nėra. Vis tik gydytojai atkreipia dėmesį, kad dar ne visi pacientai žino, kur turėdami siuntimą gali kreiptis pagalbos. Kita vertus, neatmetama, kad ir patys gydytojai ne visada atlieka savo pareigą.

Sutartis dėl nemokamų gydymo paslaugų yra, bet turi susimokėti pats – su tokia situacija susidūręs šilutiškis Tomas (tikrasis vardas redakcijai žinomas) sako nesuprantantis, kodėl už valstybės apmokamą paslaugą turi mokėti du kartus. Jei ir gali gauti nemokamą reikiamo gydytojo konsultaciją, tai tik toliau nuo namų, o ir laukti tenka ne vieną mėnesį. 49-erių šilutiškis į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi pasipiktinęs sveikatos paslaugų prieinamumu.

Intensyviai po rajonines gydymo įstaigas besilankantis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad didesnis sistemos finansavimas savaime neišspręs visų problemų. Pasak jo, šiandien ypač akis bado šlubuojanti vadyba, taip pat nedelsiant reikia galvoti apie pacientų srautų Lietuvoje perskirstymą.

Kiekvienas esame susidūrę su eilėmis gydymo įstaigose. Daugelis dėl susidariusios padėties kaltina neefektyvią registracijos sistemą ir įstaigų vadybą, tačiau priežastys yra gerokai arčiau mūsų. Sparčiai augantis pacientų skaičius, jų noras konsultuotis pas konkretų specialistą eiles išaugina nepriklausomai nuo įstaigos pastangų ar atliekamų organizacinių pokyčių siekiant mažinti eiles pas gydytojus specialistus.

Atsižvelgdama į didelį kai kurių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų poreikį, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ėmėsi priemonių jų prieinamumui didinti. Atnaujinta apmokėjimo tvarka skatins gydymo įstaigas didinti ambulatorinių paslaugų skaičių, ypatingą dėmesį skiriant prioritetinių specialybių gydytojų konsultacijoms: kardiologų, neurologų, endokrinologų, hematologų, onkologų radioterapeutų ir onkologų chemoterapeutų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Valstybine ligonių kasa (VLK) ir Valstybės duomenų agentūra (VDA) sukūrė naują eilių pas gydytojus stebėjimo įrankį. Švieslentė, atvaizduojanti Išankstinės pacientų registracijos (IPR) informacinės sistemos duomenis, leis stebėti eilių dinamiką ir identifikuoti problemas, taip pat stebėti taikomų poveikio priemonių efektyvumą.

Eilės Lietuvos poliklinikose rodo įsisenėjusias senjorų sveikatos problemas bei socializacijos trūkumą – vyresniems žmonėms gydytojai mūsų šalyje atlieka ir psichologo funkciją, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.   Eilės poliklinikose rodo, kad senjorams tikrai reikia medikų pagalbos – vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje turi daug apleistų ligų, tačiau tai kartu yra ir socialinė problema, teigia sveikatos apsaugos ministras.

Nors ministras Arūnas Dulkys viliasi, kad jo su komanda ruošiama sveikatos įstaigų tinklo reforma padės spręsti įsisenėjusias biurokratizmu apaugusios sistemos bėdas, medikų atstovai – ne vien optimistinės nuomonės. Jie mato didelę riziką, kad reforma gali neatnešti norimų rezultatų.

Dar neseniai kilus šaršalui, kad šeimos gydytojai ambulatorinę pagalbą turės teikti visą parą, po sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės viešo situacijos išaiškinimo daugiau aiškumo neatsiranda ir dabar. Nors numatoma, kad šeimos gydytojo nepertraukiama pagalba turės būti teikiama tik 12 valandų per parą, lieka klausimas, ar po jo darbo valandų daliai pacientų paslaugų prieinamumas nepablogės, o gal net priėmimo skyriuje teks susimokėti papildomai.

Sveikatos apsaugos ministras tęsia apsilankymus regiono ir rajoninėse gydymo įstaigose. Šįkart jis pasidalino įspūdžiais iš Pakruojo rajono. „Puikūs Pakruojo GMP komandos darbo rezultatai, labai šiltas bendravimas. Dabar kuriama nacionalinė GMP, kad gerėtų sąlygos visiems GMP darbuotojams visoje Lietuvoje, todėl ši komanda bus stipri pagalba visai naujai organizacijai“, – rašė A. Dulkys socialiniame tinkle.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys antradienį užsiminė, kad šiais metais galima tikėtis pakeitimų vaistų receptų išrašymo ir jų galiojimo tvarkose. „Manau, kad šiais metais bus pakeitimų ir dėl receptų išrašymo, ir dėl jų galiojimo“, – antradienį LRT radijui kalbėjo ministras.

Praėjusią savaitę kilus šaršalui dėl milžiniškos „gyvos“ eilės prie Klaipėdos ligoninės į viešumą vėl kaip didžiulis pūlinys iškilo nemažėjančių eilių pas gydytojus problema. Kol ministras Arūnas Dulkys aiškina, kad to priežastys įvairios ir spręstinos ne vienu būdu, specialistai konstatuoja, kad dėl apsunkinto patekimo pas medikus žmonės paprasčiausiai stumiami į mokamą mediciną.

Po Agnės Jagelavičiūtės mirties socialiniuose tinkluose išplito jos jautrios eilės, kurios buvo rašytos prieš ketverius metus ir skirtos Valentino dienai. Šiandien, šios eilės skamba ir kitų žmonių lūpomis. Vienas jų – Gargžduose gyvenantis Jonas Blagnys. Mirusios A. Jagelavičiūtės eiles vyras įdainavo jautrioje baladėje.

Nors šeimos gydytojai jau dabar negaili skundų valdininkams dėl per didelės biurokratizmo naštos, stringančios e.sveikatos ir kitų sistemos bėdų, dar tik ruošiami pokyčiai juos pribloškė. Medikai žodžio kišenėje neieško – įspėja, kad po tokių pakeitimų be gydytojo šalia namų likę pasipiktinę pacientai tiesiog sulips į ministeriją pro langus. Arūnas Dulkys gi pažadėjo, kad grąžins dokumentą persvarstyti.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį lankysis Vilkaviškyje, kur apžiūrės vietos gydymo įstaigas. Numatyti jo apsilankymai Greitosios medicinos pagalbos stotyje, Pirminės sveikatos priežiūros centre, ligoninėje.

Po didžiulį šaršalą sukėlusios situacijos Klaipėdoje, kai prie ligoninės nuo pat ryto rikiavosi gyva pacientų eilė, o iš viso laukimo eilėje talonui pas kardiologą gauti registruota apie 900 pacientų, ligoninė paskelbė keičianti tvarką – registruotis bus galima kasdien. Tokiu pavyzdžiu seka ir kitos gydymo įstaigos. Štai Respublikinė Panevėžio ligoninė ketvirtadienį paskelbė taip pat susidūrusi su didelėmis eilėmis, todėl pacientus specialisto konsultacijai nuo šiol irgi registruos nuolat.

Milžiniška gyva, lauke šąlančių žmonų eilė prie Klaipėdos ligoninės privertė reaguoti tiek medikus, tiek patį sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį. Žmonės piktinosi, kad norėdami vien tik užsiregistruoti laukimo eilei pas gydytoją turi nueiti pragaro kelius. Nors įstaiga teigia, kad situacija pasitaikė neeilinė, talonėlių „medžioklė“ ir eilės atrodo sunkiai išgyvendinamas reiškinys sveikatos sistemoje.

Ties Klaipėdos jūrininkų ligonine lauke besidriekiant gyvoms eilėms registracijai pas kardiologus, šios ligoninės Kardiologijos klinikos vadovė Dalia Jarašūnienė sako, kad būtini sisteminiai sprendimai ir šeimos gydytojų tarnybos stiprinimas. „Mes prisiimam visą atsakomybę už visą susidariusią situaciją, bet pirmiausia reikia pagalvoti, kodėl susidarė ši situacija? (...) Tai sisteminiai dalykai.

Klaipėdiečiai stebėjosi antradienio rytą prie Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) filialo išvydę nusidriekusią milžinišką gyvą žmonių eilę. Gyventojai susirinko tam, kad galėtų užsiregistruoti eilei patekti pas gydytoją kardiologą. Gydymo įstaiga aiškina daranti viską, kad palengvintų registracijos procesą, tačiau pripažįsta – tokios apgulties nebuvo seniai.

Sveikatos bėda, atrodo, viena, o siuntimų pas gydytojus – begalės. Kol pacientai piktinasi, kad yra varinėjami nuo vienų poliklinikos durų iki kitų, gydytojai konstatuoja, kad siuntimų rašymas jau seniai paverstas apsunkintu biurokratiniu mechanizmu.

Į ligoninių priėmimo-skubios pagalbos skyrius plūstantys pacientai su jau kelias savaites skaudančia koja, „atsibodusiu“ kosuliu ar į įsisiurbusią erkę panašiu spuogu – medikų kasdienybė. Vis tik jie įspėja, kad skubiosios pagalbos gydytojų rezervai suteikti pagalbą tiems, kam jos labiausiai reikia, nėra begaliniai. Todėl ir nereikėtų piktintis, kai neskubiais atvejais iš pacientų paprašoma susimokėti arba kreiptis į šeimos gydytoją.

Skundams dėl eilių ir apsunkinto patekimo pas gydytojus, atrodytų, galo nematyti. Ypač akis bado tai, kad atvėrus piniginę tokios neprieinamos sveikatos paslaugos tampa ranka pasiekiamos. Atsakingos institucijos savo ruožtu aiškina, kad vieno kaltininko čia nerasi, tačiau neslepia – situacija netoleruotina.  Įstatymai numato, kad skubiu atveju patekti į sveikatos priežiūros įstaigą pacientas turi nedelsiant. Jei pagalba nėra skubi, pas šeimos gydytoją – per savaitę.

Pacientai nesiliauja piktintis, kad Lietuvoje sunku prieiti pas gydytojus, o ir patekus pas juos medicinos paslaugomis patenkinti ne visi. Negana to, vis pasitaiko atvejų, kai skubios pagalbos ieškoję ir iš ligoninės išleisti asmenys netrukus numirė namuose.

Po Covid-19 pandemijos Lietuvos gyventojų galimybės patekti pas šeimos gydytojus pagerėjo, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis remiasi iš Valstybinių ligonių kasų gautais statistiniais duomenimis.    „Jus gal nustebinsiu, nes ir pats nustebau, nes kai kalbame, kad yra tokios eilės, kokių niekada nebuvo ir taip toliau, tai aš paprašiau Valstybinės ligonių kasos duomenų, kokie buvo duomenys iki pandemijos.

Keturių vaikų mama Anglijoje mirė 11 valandų nesulaukusi greitosios medicinos pagalbos, nors jai buvo pažadėta, kad medikai pas ją atvyks pirmumo tvarka, nes ji negalėjo kvėpuoti. Cistine fibroze serganti 36 metų Hannah Houghton vos prakvėpavo, kai gruodžio 18 d. 19.20 val. jos sužadėtinis Jamesas Jackmanas iškvietė greitąją pagalbą, rašo mirror.co.uk. Medikai į poros namus Kings Nortone, Birmingeme, atvyko tik kitos dienos rytą, 6.15 val.

Nors daug kam norint patekti pas gydytojus tenka susidurti su nemažomis eilėmis, šeimos gydytojas Andrius Bleizgys dalinasi patarimais, kurie gali padėti sutrumpinti laukimą ir greičiau patekti pas reikiamą specialistą. Gydytojas siūlo įsidėmėti kelis paprastus dalykus, kurie padėtų taupyti ir pacientų laiką, ir padėtų mažinti eiles bent pas šeimos gydytojus.

Į dienraščio „Vakarų ekspresas“ redakciją kreipėsi sunerimę klaipėdiečiai, kad vaistinėse tampa vis sunkiau įsigyti net pačių paprasčiausių vaistų. Vaistininkai gąsdina, kad tuoj net paracetamolio neliks. Problemą patvirtina ir šeimos gydytojai, kurių darbą ir pacientų gyvenimą apsunkino vis naujų vaistų paieškos.

Eilės sveikatos sistemoje – sena kaip žemė problema, po pandemijos tik dar labai išryškėjusi. Ministerija akcentuoja, kad vienos priežasties čia nėra, tad ir bėdai spręsti burtų lazdelės nepakaks. Vis tik konstatuojama, kad pasitempti turėtų net tik gydymo įstaigos, bet ir patys pacientai. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad bandant pažaboti eiles sveikatos sektoriuje ir patys gydytojai vieną po kito vardija pasiūlymus, kaip būtų galima efektyvinti jų darbą.

Eilės sveikatos sektoriuje jau gerokai įgriso tiek pacientams, tiek patiems gydytojams. Jie tvirtina, kad situacijai pagerinti sprendimų yra ir daug jie nekainuoja. Atsakingos institucijos gi ne tik sako turinčios savo planą, bet ir tikina įsiklausysiančios į savo kailiu sistemos netobulumus jaučiančių specialistų patarimus.

Nors prieš savaitę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prabilo apie vieną naują priemonę siekiant spręsti eilių problemą, vėl sulaukęs klausimo apie tai atkreipė dėmesį, kad patiems pacientams reikia keisti įpročius, kad situacija gerėtų. Vyriausybės metu Seime ministras vėl sulaukė klausimo apie eiles – ko vis tik dar be įvardytos švieslentės, kur bus skelbiamos mažiausiai laikų į e.sveikatą keliančios gydymo įstaigos, ministerija ketina imtis eilėms pas medikus pažaboti.

Nors pandeminių ribojimų, apsunkinančių patekimą į gydymo įstaigas, nebeliko, prieiti pas gydytoją išlieka toli gražu nelengva užduotis. Gyventojai dalinasi istorijomis, kad ne riba čia ir du trys, ir net 6 ar 8 mėnesiai laukimo. Ministras žada pokyčius, tačiau gydymo įstaigų atstovai siūlo džiaugtis tuo, ką turime, mat yra šalių, kur 3–6 mėnesių eilė pas specialistą – normali praktika. Vilnietė Rūta (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.

Netirpstant eilėms gydymo įstaigose sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sumanė imtis drausminimo priemonės – naujoje švieslentėje ruošiasi viešinti tas įstaigas, kurios į e.sveikatą sukelia mažiausiai vizitų pas gydytojus laikų. Vis dėlto pačios įstaigos tai vertina rezervuotai ir pažymi, kad yra kritikuojami be reikalo, mat pateikiami duomenys neatspindi tikrovės.

Milžiniškos eilės pas gydytojus toliau kaip reikiant erzina gyventojus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina, kad ruošiasi iš esmės pažiūrėti į šią problema – pirmieji pokyčiai laukia jau lapkričio mėnesį.  Seimo narė Orinta Leiputė Vyriausybės valandos metu atkreipė dėmesį į jau ilgą laiką besitęsiančią problemą – didžiules eiles patekti pas gydytojus specialistus ir klausė, ko ministras ketina imtis.

Nors pandemija nuslūgo, dalis sveikatos paslaugų vis dar teikiamos nuotoliniu būdu. Gydymo įstaigos teigia, kad gyvų vizitų šiandien yra daugiau, tačiau nuotolinių konsultacijų neretai prašo patys pacientai. Politikai gi ruošiasi užsiundyti patikrinimus, jei paslaugos nebus teikiamos „pilna koja“. Pandemijos įkarščiu, kai apskritai buvo ribojama dalis sveikatos paslaugų, nuotolinės šeimos gydytojo ar net specialisto konsultacijos tapo įprastu reiškiniu.

Gyventojai jau gana gerai žino, kad apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu, turėdami siuntimą, gali patys rinktis, kurioje sutartį su ligonių kasa turinčioje gydymo įstaigoje gauti reikiamos kvalifikacijos gydytojo specialisto paslaugas, atlikti tyrimus, procedūras. Šia garantija jie dažnai naudojasi, kai poliklinikoje, kurioje yra prisirašę, ilga reikiamos paslaugos laukimo eilė.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija toliau auga vilkikų eilės, kai kuriuose pasienio kontrolės punktuose (PKP) laukiančiųjų skaičius perkopė tris šimtus. Lietuvos pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenimis, Medininkų punkte penktadienio rytą patikros laukė 337 vilkikai (ketvirtadienio rytą – 285 vilkikai), Šalčininkuose – 233 vilkikai (ketvirtadienio rytą – 208 vilkikai). Medininkuose įvažiavimo į Baltarusiją vairuotojams tenka laukti apie 33 valandas, Šalčininkuose – apie 22 valandas.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) neseniai viešai sudrausmino šeimos gydytojus, kad jie vengtų perteklinių konsultacijų ir vieno vizito metu išklausytų kuo daugiau paciento sveikatos problemų. Gydytojus tokie pareiškimai suglumino – panašu, kad valdininkai visiškai nesuvokia, kaip atrodo mediko darbo kasdienybė. Pacientai gi skundžiasi, kad kokiu sveikatos klausimu į gydytoją besikreiptų, jis vos pakelia akis nuo kompiuterio ir esą net neįsiklauso į nusiskundimus.

Nors gyventojai nepaliaujamai raginami vos pajutus kokius negalavimus apsilankyti pas šeimos gydytoją, profilaktiškai tikrintis sveikatą, iškart atlikti visus reikiamus tyrimus gali pavykti ne taip greitai. Jei pacientas nesiryžta už paslaugą susimokėti pats, gali tekti stoti į ilgą eilę konsultacijai pas specialistą.

Tokių pacientų, kurie pas šeimos gydytoją per metus sugeba apsilankyti ir 150 kartų, nors kitas iškart nepatenka ir sukarščiavęs, nėra didelė dalis, tikina profesorius Vytautas Kasiulevičius. Vis dėlto jis atkreipia dėmesį į gausybę kitų nesutvarkytų ir kasdienį darbą apsunkinančių dalykų, kurie ilgina eiles pas gydytojus. V. Kasiulevičiaus pasakojo, kad šiuo metu šeimos gydytojai dirbdami vienu etatu vidutiniškai konsultuoja 30 pacientų per dieną.

Dalyje pasienio kontrolės punktų Lietuvos pasienyje su Baltarusija padidėjo vilkikų eilės. Bendrai įvažiavimo į Baltarusiją laukia apie 1,1 tūkst. automobilių. Baltarusijos pusėje vietomis susidarė tik minimalios automobilių eilės.

Praėjusį pirmadienį Vilniaus Migracijos departamente pasikeitė gyventojų priėmimo tvarka. Iki tol gyvoje eilėje laukę paso ar asmens tapatybės kortelės prašymo pateikimo ir atsiėmimo lankytojai, nuo šiol savo vizitą privalo rezervuotis iš anksto. Tiesa, nuo to eilės nesutrumpės. Priešingai – savo vizito galite laukti iki rugpjūčio, nebent esatę pasiryžę sumokėti apvalią sumą.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija išsidriekusios vilkikų eilės išlieka ilgos. Padėtis ne geresnė ir kitoje sienos pusėje, kur eilėse stovi daugiau nei 2 tūkst. automobilių.

Norinčiųjų pasigaminti pasą ar asmens tapatybės kortelę srautai šalies Migracijos departamento skyriuose slūgsta, išskyrus sostinę, kur atslūgimo tikimasi maždaug po mėnesio. „Kituose miestuose irgi buvo, bet pasibaigė. Vilniuje užtruks kelias savaites ar mėnesį, kol ims slūgti klientų srautas“, – pirmadienį LRT sakė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

Gyventojai neretu atveju priversti laukti net mėnesiais, kol galės patekti pas gydytoją specialistą. Tačiau jei atvertų piniginę, pas tą patį gydytoją galėtų patekti kad ir kitą dieną. Tokia tvarka – jokia naujiena, visgi poliklinikų vadovai primena, kad gauti konsultaciją daug greičiau būtų galima ir kitu būdu papildomai netuštinant kišenės. Jau seniai ką benustebina tokia realybė, kad norint patekti pas konkretų specialistą pasiruošti laukti gali tekti net kelis mėnesius.

Pasibaigus ekstremaliai situacijai vėl pasikeitusi patekimo pas gydytojus tvarka piktina gyventojus. Jie skundžiasi, kad dėl eilinio siuntimo pas specialistą priversti kaip ikipandeminiais laikais stumdytis eilėse prie gydytojo kabineto. Medikai sutinka, kad pacientams jau laikas grįžti gyvoms konsultacijoms, tačiau pažymi, kad ministerija išties nepagrįstai apribojo dalį funkcijų.

Nerimas dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje pasiekė ir Lietuvos gyventojus. Ketvirtadienį po pietų prie bankomatų Vilniuje nusidriekė eilės, juose ėmė trūkti grynųjų pinigų. Lietuvos bankas pripažįsta, kad grynųjų paklausa išaugusi, tačiau ramina, kad tam yra pasiruošta. Portalo tv3.lt skaitytojai pastebėjo, kad ketvirtadienį kai kuriose sostinės vietose prie bankomatų išsirikiavo klientų eilės.