dujų kaina

Šilumos kaina yra vienas svarbiausių klausimų gyventojams, nes kiekvienais metais didėjančios dujų kainos vis labiau tuština gyventojų pinigines, mažina tautiečių perkamąją galią. Daugiau negu 70 proc. šilumos kainos sudaro kuro kaina, todėl alternatyvus dujų tiekimas per suskystintų dujų terminalą tampa vis aktualesnis.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys sako, jog visas sąlygas tam, kad dujų kainos išliktų tokios pat didelės, sudarė dabartinė valdančioji dauguma, mat dar praeitų metų viduryje Darbo partija siūlė būdą ženkliai sumažinti dujų kainas, tačiau valdantieji pasiūlymą užblokavo, saugodami dujų tarpininkus. „Pavasario Seimo sesijos pabaigoje mes užregistravome Gamtinių dujų įstatymo pataisas, įvedančias daugiau tvarkos dujų tiekimo rinkoje.

2012 metais gamtinių dujų kainos vartotojams nesikeis, bet brangs gamtinių dujų skirstymo paslaugos. AB „Lietuvos dujos“ Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pranešė, kad neketina keisti tarifų gyventojams ir toliau taikyti 2011 m. antrąjį pusmetį galiojančias kainas. Sprendimas priimtas tikintis, kad naftos ir jos produktų kainų dinamika bei valiutų (JAV dolerio ir euro) santykis išliks tokie pat, kaip ir gamtinių dujų tarifų gyventojams skaičiavimo metu.

Spalį gamtinių dujų pardavimo kaina nebuitiniams vartotojams sumažėjo 50 litų už tūkstantį kubinių metrų ir siekia 1 261 litą. Tam įtakos turėjo neženklūs gegužės-spalio mėnesių vidutinės naftos ir naftos produktų kainos svyravimai (4-7 procentų ribose). Lietuvos dujos prognozuoja, kad lapkričio-gruodžio mėnesiais gamtinių dujų kaina priklausys nuo euro ir JAV dolerio santykio.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Lietuva išnaudojo visus įmanomus instrumentus siekdama sumažinti Rusijos energetikos kompanijos „Gazprom“ dujų kainą. Pasak jo, tik bendra Europos Sąjungos pozicija gali priversti „Gazprom“ netaikyti diskriminacinių kainų. A. Kubilius interviu Lietuvos radijui sakė nematantis galimybių prašyti „Gazprom“ lengvatų Lietuvai. „Mes išnaudojome visus instrumentus tam, kad pasiektume, jog „Gazprom“ netaikytų Lietuvai diskriminacinės dujų kainos.

Apie pragmatiškus santykius, gerą kaimynystę ir visokeriopas ekonominių naudų paieškas daug pasakojusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pakeitė kursą: už dujas mokės nesiderėdama (kieno pinigais?), o ir „į tarptautinių organizacijų įglėbį nepuls“ – skolinsis brangiai, kad būtų kietesnė. Grąžinti reikės ne jai. Daugiau informacijos čia. Ir čia.

Europa toliau daro spaudimą Rusijos dujų monopolijai „Gazprom“. Sekdama Italijos, Vokietijos, Lietuvos, Turkijos pavyzdžiu savo reikalavimus sumažinti dujų kainą pareiškė Lenkija. Varšuva mėgina susitarti su Maskva dėl kainos formulės susiejimo su esamomis rinkos kainomis. Tuo atveju, jeigu derybos pasibaigtų be rezultatų, lenkai grasina apskųsti „Gazprom“ arbitražo teismui.

Tv3 žiniose paskelbtame reportaže Energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas  prasitarė, kad gali brangti elektros energija. Jos kaina gali šoktelėti 5 centais už kilovatvalandę (kWh). Taip pat pasigirdo svarstymų, kad gali būti panaikintos lengvatos gyventojams, turintiems elektrines virykles. Energetikos ministerija, išgirdusi tokius svarstymus, iškart išplatino pranešimą, neigdama tokią informaciją. „Ministerija šia tema jokių oficialių pareiškimų nėra skelbusi.

Šiandien Seimo ekonomikos komitetas svarstė Darbo partijos frakcijos pasiūlytas Gamtinių dujų įstatymo pataisas, įvedančias daugiau tvarkos dujų tiekimo rinkoje. Paradoksalu, tačiau aršiausiai šioms pataisoms pasipriešino konservatorių atstovai Seime, kurie ir sužlugdė jų priėmimą. „Šiandien konservatoriai Ekonomikos komiteto posėdyje parodė savo tikrą veidą. Viešai daug kalbėdami apie tai, kad siekia sutvarkyti energetikos sektorių ir dujų tiekimą, praktikoje jie įrodė, kad veidmainiavo.

Dėl dujų tiekimo sutarties su Rusija sąlygų Ukraina kasmet permoka iki 6 mlrd. JAV dolerių, antradienį dienraščio „Kommersant“ išspausdintame straipsnyje teigia Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. „Mūsų permoka siekia 5-6 mlrd. JAV dolerių arba 20 proc. šalies metinio biudžeto“, - tikina Ukrainos prezidentas. ELTA primena, kad Ukraina jau daugiau nei metus tikisi, kad Rusija sutiks pakeisti dujų kainos skaičiavimo formulę, nes laiko ją neteisinga.

Ukraina ketina per artimiausius metus tris kartus sumažinti rusiškų dujų pirkimo apimtis, antradienį pareiškė šalies vyriausybės vadovas Mykola Azarovas per vyriausybės posėdį Charkove. Anksčiau antradienį M. Azarovas pareiškė, kad Ukrainos valdžia nepraranda vilties išspręsti klausimą dėl dujų sutarties su Rusija pakeitimų. M. Azarovas pastebėjo, kad didelė dujų kaina, kurią Ukraina moka, taip pat ir didelis jų kiekis neigiamai atsiliepia šalies prekybos balansui.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas įgaliojo šalies energetikos ministeriją ir dujų bendrovę „Gazprom“ neatidėliojant susitarti su Baltarusija dėl mažesnio koeficiento, kuriuo remiantis nustatoma Baltarusijai tiekiamų dujų kaina, praneša Rusijos vyriausybės spaudos tarnyba. „Priimtas principinis sprendimas, kad nuo 2012 metų Baltarusijai tiekiamų dujų kaina bus nustatoma remiantis specialiu mažėjančiu integraciniu koeficientu“, - antradienį vykusiame vyriausybės posėdyje sakė V. Putinas.

Pietų Korėja susitarė dėl ilgalaikio suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo su naftos ir dujų milžinėmis „Royal Dutch/Shell“ ir „Total“. Sutartys, kurios turėtų būti oficialiai pasirašytos kitą mėnesį, vertinamos 90 trln. vonų (84 mlrd. JAV dolerių). Pagal sutarties sąlygas, Pietų Korėjos valstybinė korporacija „Korea Gas Corp.“ (KOGAS) kasmet importuos 5,64 mln. tonų SGD per laikotarpį nuo 2013 iki 2035 metų. Be to, KOGAS įsigis 10 proc.

Liepos mėnesį vėl augo iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų kaina Lietuvai. Šilumos tiekimo įmonės už dujas liepą mokėjo net 1721 Lt/tne su transportavimo mokesčiu – 73 litais daugiau nei birželį, kuomet dujos kainavo 1648 Lt/tne. Per tris paskutinius mėnesius dujų kaina pakilo net 239 litais – virš 40 procentų daugiau nei dujos brango per visus 2010 metus. Gegužę dujų kaina sudarė 1598 Lt/tne, balandį – 1482 Lt/tne su transportavimo mokesčiu.

Nuo rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje nereguliuojama gamtinių dujų pardavimo kaina visiems didesniems vartotojams. Kartu su naująja Gamtinių dujų įstatymo, pagal kurį bus išskaidyta bendrovė „Lietuvos dujos“, redakcija tyliai prasmuko sprendimas nebereguliuoti dujų kainų visiems vartotojams, išskyrus buitinius ir kitus smulkius, rašo „Lietuvos rytas“. „Nors nutarimai, nustatantys tiekimo kainos viršutines ribas, formaliai nepanaikinti (tai bus padaryta rugsėjo mėnesio pirmoje pusėje), faktiškai įst...

„Lietuvos dujų“ didieji akcininkai „E.ON Ruhrgas“ ir „Gazprom“ patvirtino, kad kreipėsi į arbitražą dėl Vokietijai teikiamų dujų kainos pagal ilgalaikę sutartį. Kartu vokiečių ir rusų bendrovės teigia tęsiančios konsultacijas, kad nesutarimai būtų išspręsti.

Lietuvos pramonininkai prognozuoja palaipsniui atsigausiant vidaus vartojimą. Tą teigiamai veiks tokie dalykai, kaip didėjantis užimtumas, o su tuo ir dalies gyventojų pajamos, gerėjantys vartotojų lūkesčiai. Tačiau dalis žmonių išlieka labai atsargūs, o vartojimui neigiamą įtaką darys ir sąskaitos už šildymą, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas D. Budrys vėl kaltina Energetikos ministrą Arvydą Sekmoką labiau kenkiant nei pasitarnaujant energetinės nepriklausomybės reikalui. Be to energetikos ministras veliasi į netiesioginę polemiką su prezidente Dalia Grybauskaite.

Rusijos dujų milžino „Gazprom“ dujų kaina Lietuvai yra politinė, dėl to susitarti dėl jos yra sudėtinga. Ją paveiktų konkurencija, kuri atsirastų pastačius suskystintų dujų terminalus, ir tam neužtenka vieno terminalo visoms trims Baltijos šalims Latvijoje, nes jis galėtų būti lengvai perimtas. Tuo yra įsitikinusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Susitarti su „Gazprom“ dėl kainos mažėjimo yra sudėtinga, nes „Gazprom“ kaina yra politinė - ne ekonominė. Toks kainų skirtumas (30-40 proc.

Atsižvelgiant į geografinius ir ekonominius veiksnius, suskystintų dujų  terminalo statyba Latvijojoje  būtų tikslingiusia, rašoma  išplatintame Latvijos vyriausybės atstovų pranešime. Jame teigiama, kad siekiant užtikrinti Baltijos šalių gamtinių dujų rinkos konkurencingumą ir  pasiekti žemiausią kainą, būtina statyti tik vieną regiono suskystintų dujų terminalą.

Gamtinės dujos iki naujo šildymo sezono pradžios gali pabrangti 30 procentų. Lietuvos šilumos tiekimo įmonės už gamtines dujas gegužės mėnesį mokėjo 1598 Lt/tne su transportavimo mokesčiu. Balandį dujų kaina buvo 116 litų mažesnė ir siekė 1482 Lt/tne. Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Vytauto Stasiūno, tai dar vienas rimtas signalas, kad Lietuvos laukia brangiausias ir sudėtingiausias šildymo sezonas.

Apklausos rezultatai parodė, kad Seimo narių nuomonė Lietuvos energetinės nepriklausomybės klausimu gerokai skiriasi nuo juos išrinkusių gyventojų  nuomonės. Manančių, jog Lietuva yra visiškai energetiškai priklausoma tarp verslininkų yra 82 proc., gyventojų – 88 proc., o tarp Seimo narių – 66 proc. Tiesa, nė vienas respondentas nepasirinko teiginio, kad Lietuva yra visiškai energetiškai nepriklausoma. 24,5 proc. Seimo narių Lietuvą įvardijo kaip energetiškai nepriklausomą tik iš dalies.

Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) teigia, kad didėjantis dujų tiekimas ir paklausa gali lemti „dujų aukso amžių“, informuoja BBC. IEA ataskaitoje teigia, kad dujų paklausa iki 2030-ųjų gali viršyti anglies paklausą, o iki 2035-ųjų siekti naftos paklausos lygį. Agentūros teigimu, viena iš pagrindinių dujų paklausos augimo priežasčių yra neaiški branduolinės energetikos ateitis. Be to, paklausą didins ir Kinijos pasiryžimas atsisakyti branduolinės energetikos.

Socialdemokratai siūlo praplėsti Jaunimo sąjūdžio peticijos turinį dėl Vyriausybės nesugebėjimo įgyvendinti dujotakio su Lenkija ir Visagino atominės elektrinės projektų bei vangios atsinaujinančių elektros energijos šaltinių plėtros.

Nors Vyriausybės ir Energetikos ministerijos vadovai viešai tvirtina, kad derybose su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ dar iki šių metų rudens tikimasi susitarti dėl mažesnės Lietuvai parduodamų dujų kainos, neoficialioje aplinkoje tik spėliojama, kodėl derybos nevyksta, pirmadienį rašo „Verslo žinios“. Spėliojama, ar „Gazpromo“ derybų entuziazmas atšalo laikinai dėl svarbių koncerno vidaus pertvarkų.

Daugiau kaip 210 milijonų litų vartotojai liko skolingi už šildymą pasibaigus šiemetiniam šildymo sezonui, o prošvaisčių nematyti. Dėl brangstančių dujų pakilsiantys mokesčiai į skolas įklampins ir tuos, kurie šiemet dar įstengė susimokėti. Šiemet žmonės skolas atidavinės visą vasarą. Rudenį užgrius naujos. Iš neturtingųjų antstoliai neturi ko atimti – skolininkai yra bedarbiai, nėra jokio turto, krūva mažamečių vaikų.

„Gazprom“ visiškai išbrido iš krizės ir pasmerkė Europą susitaikyti su tuo, kad netrukus už 1000 kub. metrų dujų teks mokėti jau 500 JAV dolerių. Šaltas balandis koncernui suteikė galimybę eksportuoti dujų daugiau, negu buvo eksportuojama kai kuriais žiemos mėnesiais. Koncerno vadovas Aleksejus Milleris tikisi, kad šių metų rekordai dar tik laukia. Bet jau dabar galima numatyti, kad gamtinių dujų eksportas į Europą koncernui „Gazprom“ galės uždirbti papildomus 12 mlrd.

Kol premjeras Andrius Kubilius bruka Lietuvos gyventojams rožinius pažadus, kad netolimoje ateityje dujos esą turėtų atpigti 15 proc., o tada neva taptų pigesnė ir šiluma, energetikos specialistai kalba visiškai priešingus dalykus. „Žinoma, gerai būtų, jei A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė susitartų su Rusijos dujų milžine „Gazprom“ dėl teisingų dujų kainų. Tada gal ir pas mus šiluma kainuotų tiek pat, kiek Estijoje ir Latvijoje – 10–14 proc. pigiau.

Premjeras sako, kad į „Gazprom“ vadovų sprendimą nemažinti dujų kainos Lietuvai turėtų reaguoti Europos Sąjunga (ES). Praėjusią savaitę „Gazprom“ vadovai pareiškė, kad Latvijai ir Estijai dujų kaina bus mažinama, tuo metu Lietuvai ji nemažės. Pasak Andriaus Kubiliaus, tai išpuolis ne prieš Lietuvą, o prieš visą Bendriją, praneša Lietuvos radijas. „Mes informuosime ES vadovus, nes šiuo atžvilgiu Lietuva atsiduria savotiškoje padėtyje.

Gamtinių dujų tiekėjos „Dujotekana“ parduodamų gamtinių dujų kaina Lietuvos įmonėms šį mėnesį, lyginant su birželiu, pinga 3,7 proc., praneša bendrovė. „Iš Rusijos perkamos gamtinės dujos daugiausia šįmet kainavo birželį – dabar pastebime jų kainų mažėjimą. Dujos pinga dėl pasaulio valiutų rinkoje silpstančio euro kurso JAV dolerio atžvilgiu. Jei Europos valiuta ir toliau pigs, gamtinių dujų kainos taip pat turėtų mažėti“, - teigė „Dujotekanos“ komercijos direktorius Vytautas Laurinavičius.

2010 metų liepą, palyginti su 2010 metų birželiu, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija turėtų sudaryti 0,1 proc., prognozuoja Statistikos departamentas. Metinė infliacija birželį, tikėtina, sudarys 1,8, o vidutinė metinė – 0,8 proc.

Lenkija pradeda skalūnų dujų tyrimus, o Lietuvos Vyriausybė patingėjo savo atstovus nusiųsti net į konferenciją Varšuvoje, kurioje dalyvavo investuotojai amerikiečiai. Geologai teigia, kad didžiausi Europoje skalūnų dujų klodai yra Lenkijos teritorijoje. Tačiau mokslininkai užsimena, kad viena šio šaltinio atšakų užsuka ir į Lietuvą – į Vakarus nuo Tauragės iki Latvijos. Taigi skalūnų plotas užima apie 15 proc. šalies teritorijos.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija palaimino dujų kainų didėjimą. Kainų padidinimo prašė dujas tiekianti bendrovė „Lietuvos dujos“. Nuo liepos 1 d. gamtinių dujų kainos vartotojams keičiasi, pasak komisijos, dėl kylančių naftos produktų kainų ir silpstančio euro.

Jei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) „Lietuvos dujoms“ dujų kainas leis didinti apie 20 proc., Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Lietuva neturės galimybių tam priešintis. Kaip vieną iš priežasčių A. Kubilius įvardina tai, kad Lietuva perka dujas iš vieno monopolininko - Rusijos bendrovės „Gazprom“. „Mes jokių apetitų netenkiname (monopolininkų.

2009 metais JAV aplenkė Rusiją kaip didžiausia pasaulio gamtinių dujų gamintoja. Viena iš priežasčių dėl kurių Rusija užleido pirmą poziciją yra stipriai nuosmukio paveikta ekonomika, kuri nusmukdė paklausą. Nuo sausio iki spalio mėn. JAV gamtinių dujų produkcija išaugo 3,9 proc. iki 519 mlrd. kubinių metrų. Rusijos gamtinių dujų produkcija, kurios maždaug keturis penktadalius tiekia valstybės valdoma kompanija „Gazprom“, minėtu laikotarpiu smuko 17 proc. iki 462 mlrd. kubinių metrų.