dujų kaina

Europos Sąjungos (ES) ministrai antradienį Briuselyje įvykusiame susitikime išsprendė dalį nesutarimų dėl siūlomų gamtinių dujų kainų „lubų“, bet nusprendė derybas šiuo klausimu pratęsti kitą savaitę, kad būtų galima galutinai sutarti dėl „techninių“ detalių.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė dviejų įstatymų projektams, pagal kuriuos tikimasi sumažinti aukštas energijos kainas ir jos vartojimą, taip pat reguliuoti energijos rinkos pajamas ir jų perviršį.  Už Įstatymo dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo projektą ir Pelno mokesčio įstatymo pataisą balsavo 113 Seimo narių, prieš ir susilaikė po vieną. Galutinis balsavimas vyks iki Kalėdų.  Dokumentai į Lietuvos teisę perkelia Europos Sąjungos (ES) reglamento nuostatas.

Briuselyje antradienį susitinkantys Europos Sąjungos (ES) ministrai stengiasi išspręsti dėl siūlomų gamtinių dujų kainų „lubų“ tebevyraujančius nesutarimus, trukdančius įgyvendinti kitas priemones, kuriomis siekiama sušvelninti energijos krizės Europoje poveikį. Į šaltąjį žiemos sezoną Europos žemynas įžengė turėdamas mažiau energijos tiekimo galimybių, nes Rusija yra sumažinusi dujų tiekimą, keršydama už sankcijas, kurias Europos Sąjunga paskelbė Maskvai dėl jos karo Ukrainoje.

Už energetiką atsakingiems Europos Sąjungos (ES) ministrams ketvirtadienį nesusitarus dėl dujų kainų viršutinės ribos, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad jos turėtų būti tokios, jog nepasikartotų rugpjūtį buvę dujų kainų šuoliai.  „Pirma, siūlomos dujų kainos lubos turėtų būti tokios, kad nepasikartotų rugpjūčio mėnesio dujų kainų šuoliai.

Europoje dujų kaina artimiausiais mėnesiais kris dar 30 proc. Europai pavyko pasiekti būseną, kai pasiūla pradeda viršyti paklausą: rinkoje dujų jau daugiau negu yra būtina užtikrinti vartojimą. Nepaisant Rusijos pastangų sukelti dirbtinę energetikos krizę, kol kas šiems planams nelemta išsipildyti, rašoma „Goldman Sachs“ analitikų ataskaitoje. Europoje dujos šiuo metu kainuoja 120 eurų už MWh, tačiau jau 2023-ųjų pirmąjį ketvirtį atpigs iki 85 eurų už MWh, rašoma UNIAN.

Jungtinėje Karalystėje, kur gyvena tūkstančiai emigravusių lietuvių, žmones taip pat neramina išaugusios sąskaitos už elektrą ir dujas. Tačiau, pasirodo, didelė jų dalis nesikreipia į energetikos kompanijas, kad gautų vyriausybės įvestas laikinas kompensacijas. Pirmadienį apie tai rašo britų nacionalinio transliuotojo BBC naujienų portalas. Nuo spalio 1 d. šalies namų ūkiai jau pradėjo gauti pirmas išmokas, iš jiems numatytų 400 svarų sterlingų (464 eurų). JK paštas (angl.

Pirmadienį energetikos ministras Dainius Kreivys Liuksemburge dalyvavo Europos Sąjungos transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje. Jame ministrai diskutavo dėl dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkos Direktyvos ir Reglamento pasiūlymų.  Susitikime buvo siekiama Tarybos bendrojo požiūrio dėl Pastatų energetinio naudingumo direktyvos peržiūros.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams paraginus Bendrijos energetikos ministrus bei Europos Komisiją (EK) pateikti konkrečius sprendimus dėl elektros gamybai naudojamų dujų kainų lubų, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog tai turi būti padaryta iki žiemos.

Penktadienį Vyriausybėje pristatytas kitų metų valstybės biudžetas ir papildomos priemonės, kurios turėtų padėti gyventojams ir verslams dėl išaugusių elektros ir dujų kainų. Premjerė Ingrida Šimonytė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė guodė, kad elektra ir dujos galėtų brangti kone tris ar keturis kartus, tačiau brangs mažiau. Taip bus dėl numatytų kompensacijų, kurios iš viso bus skirta per 1,2 mlrd. eurų.

Už energetiką atsakingi Europos Sąjungos (ES) ministrai penktadienį pritarė Europos Komisijos (EK) siūlymams, siekiant suvaldyti aukštas energijos kainas Europoje. Tačiau lieka neaišku, ar dėl to Lietuvai bus kokios naudos.  Energetikos ministerija tikina, kad po derybų jame atsižvelgta į Lietuvos priklausomybę nuo elektros importo.

Jeigu Vyriausybė ir Seimas nesiims jokių priemonių, kitais metais vartotojai už dujas ir elektrą mokės kelis kartus daugiau, nei moka dabar. Tačiau kompensacijos gali kainuoti milijardus eurų. Ar gyventojams bus kompensuojama tokia pati kainos dalis? Ar Europoje bus pasiektas efektyvus susitarimas dėl dujų kainų ribojimo? Trečiadienį apie visa tai buvo diskutuojama Seimo Biudžeto ir finansų komitete.

Pasirodė naujų ženklų, kad jau beveik septynis mėnesius trunkantis Rusijos karas prieš Ukrainą agresorei kainuoja vis daugiau – ypač dėl nukritusių energijos produktų kainų. Netgi oficialūs Rusijos finansų ministerijos duomenys rodo, kad nuo metų pradžios fiksuotas didžiulis valstybės biudžeto perteklius per vasarą beveik išnyko, rašo CNN. Pajamos gerokai sumažėjo Birželio pabaigoje perteklius siekė apie 1,37 trilijono rublių (apie 23 mlrd.

Ukrainą užpuolusiai Rusijai buvo įvestos sankcijos, o agresorei apribojus dujų tiekimą Europoje itin išaugo dujų kainos. Dėl šios priežasties chemijos pramonės bendrovė „Achema“ sustabdė savo veiklą. Tai lėmė, kad gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje sumažėjo 80 proc., o alternatyvaus kuro šilumai kainos dėl didelės paklausos irgi kyla į aukštumas.

Ministrų kabinetas pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis numatoma, kad už šildymą ir karštą vandenį gyventojai kompensacijas gaus ilgiau, jiems bus kompensuojamas pridėtinės vertės mokestis (PVM), o nepriklausomą tiekėją bus galima rinktis ne iki šių metų pabaigos, o per artimiausius trejus metus. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoms Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisoms.

Vyriausybė yra linkusi ir toliau taikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą centralizuotai teikiamai šilumai ir karštam vandeniui. Panašią lengvatą tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai siūlo taikyti ir elektros energijai, kuriai išlaidos taip pat gerokai išaugo. Tačiau Finansų ministerija nelinkusi pritarti tokiam pasiūlymui. Pridėtinės vertės mokestį (PVM) moka kiekvienas galutinis vartotojas, mokėdamas už prekes ir paslaugas. Įprastinis PVM tarifas yra 21 proc.

Dujų ir elektros kainos yra rekordinėse aukštumose visoje Europoje. Tačiau Lietuva pati pasigamina daug mažiau elektros nei kitos Europos Sąjungos (ES) šalys ir yra priversta didelę dalį jos importuoti. Dėl to priėmus Europos Komisijos siūlomas priemones spręsti bendrijos energetikos problemas, mūsų šalis gali nukentėti labiausiai iš visų.

  Ketvirtadienį vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje daugelį žemės ūkio bendrovių valdančios ir šimtus milijonų eurų pajamų gaunančios „Linas Agro“ grupės vadovas Darius Zubas guodėsi, kad be mokesčių mokėtojų pagalbos, Lietuvos verslas susidurs su didelėmis problemomis. D. Zubas tikino, kad jo vadovaujamos grupės valdomos įmonės itin priklauso nuo energetikos išteklių, kurie šiuo metu labai pabrangę. „Ypatingai kritinė situacija yra susidariusi paukštininkystėje.

Jeigu šitaip išaugus elektros ir dujų kainoms Vyriausybė nepasiskolins ir neduos mokesčių mokėtojų pinigų verslui, tuomet jis stabdys veiklą ir atleis darbuotojus. Dėl to valstybės biudžetas turės dar daugiau problemų. Taip yra įsitikinęs SBA grupės prezidentas Arūnas Martinkevičius. Ketvirtadienį vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje jis sakė nematantis kitos išeities, kaip tik paremti verslą dėl pabrangusių energetikos išteklių.

Kėdainiuose įsikūrusi viena didžiausių trąšų gamintojų „Lifosa“ vėl planuoja stabdyti veiklą. Ji esą stabdoma dėl išaugusios dujų kainos ir amoniako, iš kurio gaminamos trąšos, trūkumo. Portalui tv3.lt tai patvirtino gamyklos laikinojo administratoriaus bendrovės „Finance Guru“ atstovas Rimvydas Vaštakas. „Gavome iš „Lifosos“ administracijos vakar apie 15 val. oficialų raštą, kad įmonės gamyba gali būti stabdoma rugsėjo 13, 14 arba 15 d.“ – pasakojo R. Vaštakas.

Jeigu Vyriausybė nesiims jokių priemonių dėl augančių energetikos išteklių kainų, Lietuvos verslas susidurs su rimtomis problemomis. Dėl išaugusių sąnaudų sustabdžius įmones ir atleidus darbuotojus, šalis gali susidurti su didelėmis problemomis. Be to, kad padaugės bedarbių, dar daugiau gali išaugti maisto produktų kainos, o kai kurių produktų gali iš viso nelikti lentynose. Ketvirtadienį verslo atstovai apie tai diskutavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje.

Kai kurie specialistai prognozuoja, kad laikantis itin didelėms dujų, elektros, biokuro kainoms, namų šildymas šį sezoną gali būti dar brangesnis nei ankstesniais metais. Dėl to dalis gyventojų gali susidurti su sunkumais. Trečiadienį Vyriausybėje finansų ministrė Gintarė Skaistė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir energetikos ministras Dainius Kreivys pristatė priemones, kurios turėtų padėti gyventojams artėjantį šildymo sezoną.

Paaiškėjus, kad Kremlius visiškai nutraukia dujų tiekimą „Nord Stream“ dujotiekiu, pirmadienį euro kursas JAV dolerio atžvilgiu gerokai nukrito. Specialistai įspėja, kad dėl to gali dar labiau brangti kai kurios prekės ir paslaugos. Kaip jau skelbta, pirmadienį valiutų rinkose už 1 eurą buvo galima nusipirkti vos 0,99 JAV dolerio. Tai prasčiausias euro ir dolerio santykis per pastaruosius 20 metų.

Vyriausybė artimiausiu metu turėtų skelbti, kokia dalis galutinė elektros ir dujų kainos bus kompensuojama gyventojams nuo kitų metų. Tačiau svarstoma, kad kompensacijos turėtų būti mokamos ne už visą, o tik nustatytą kiekį suvartotos energijos. Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis savo socialiniame tinkle paskelbė įrašą, kuriame teigė, kad teisingiausia būtų už žemesnę kainą siūlyti tik dalį dujų ir elektros, nes tai paskatintų vartotojų taupymą.

Dujų ir elektros kainos tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje jau kurį laiką yra istorinėse aukštumose. Nors jų išgavimo ar gamybos savikaina tiek nepadidėjo. Taigi, bent jau kai kurios energetikos kompanijos šiuo metu uždirba rekordinius pelnus. O kokie atlyginimai mokami šiose įmonėse? Elektros energijos rinkoje paprastai išskiriama jos gamyba ir tiekimas (pvz., iš saulės ar vėjo, šiluminių ir kt. elektrinių), perdavimas aukštos įtampos tinklais ir paskirstymas galutiniams vartotojams.

Per dvejus metus – 20 proc., arba penktadaliu, mažesnės centrinės valdžios sektoriaus energetinės sąnaudos. Toks tikslas numatytas Energetikos ministerijos parengtame energijos taupymo priemonių plane, kuris apima siūlomas taupymo priemones, joms skirtą finansavimą bei rekomendacijas privačiam sektoriui ir gyventojams.

Kainų augimas Lietuvoje yra kone tris kartus spartesnis nei Vokietijoje. Be to, daug didesnę dalį lietuvių namų ūkio išlaidų sudaro išlaidos būsto išlaikymui ir maistui. Iki šiol Lietuvos valdžia nepaskelbė jokių priemonių, kaip bus padedama gyventojams ir verslui ištverti išaugusias elektros ir dujų kainas. Tuo metu Vokietijoje paskelbta apie dar vieną priemonių paketą. Trečiasis priemonių paketas Sekmadienį Vokietijos vyriausybė paskelbė 65 mlrd.

Europos Sąjunga svarsto įvesti kainų „lubas“ Rusijos dujoms, rugsėjo 2-ąją pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Rusija jau suskubo grasinti visišku dujų tiekimo nutraukimu, tačiau ES pažymima, kad saugyklos jau yra užpildytos reikiamu 80 proc. lygiu. Jos teigimu, tokia priemonė gali būti pasiūlyta, kaip atsakas į Rusijos agresiją Europos šalių lygiu, rašoma „Reuters“. „Atėjo laikas įvesti kainų lubas rusų dujoms Europos Sąjungoje.

Smarkiai išaugusios dujų kainos parklupdė tikrą titaną – veiklą stabdo didžiausia Lietuvos trąšų gamintoja „Achema“. Vis neramiai jaučiasi ir kitos įmonės, kurių kišenes tuština ir rekordinės elektros kainos. Ekonomistas Marius Dubnikovas išlieka optimistiškas ir sako, kad vyksta sparčios permainos, kurios kitąmet jau leis atsikvėpti lengviau.

Šimtai tūkstančių emigrantų iš Lietuvos emigravo į Jungtinę Karalystę (JK). Šios šalies valdžia įspėja, kad artėjanti žiema gyventojams gali sukelti daug rūpesčių. Sveikatos sistema ir prekybininkai įspėjami ruoštis blogiausiems scenarijams. Smarkiai atšalus ir pritrūkus dujų, JK gali susidurti su rimtais iššūkiais – ėmus riboti elektros tiekimą, su problemomis susidurtų daugybė verslų ir namų ūkių visoje šalyje.

Elektros ir dujų kainoms išliekant rekordinėse aukštumose, būtina didinti pagalbą skurdžiausiai gyvenantiems gyventojams. Be to, gruodžio pabaigoje numatytą paskutinį elektros liberalizavimo etapą reikėtų nukelti. Ketvirtadienį vykusiame susitikime apie tai diskutavo šalies prezidentas Gitanas Nausėda ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius.

Lietuva priklauso „NordPool“ elektros biržai, tačiau kainos tarp skirtingų Šiaurės Europos, Baltijos šalių ir Lenkijos zonų labai skiriasi. To priežastis – riboti elektros linijų pralaidumui tarp skirtingų zonų. Pastaruoju metu Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose kainos yra paprastai aukščiausios visame regione, rašo Energetinių tyrimų institutas. Panašiai kaip vandentiekio vamzdžiais praleidžia ribotą kiekį vandens, taip ir elektros laidais gali tekėti tik ribotas kiekis elektros.

Didėjant neapibrėžtumui dėl rusiškų dujų tiekimo, artimiausią šaltąjį sezoną kai kuriose Europos šalyse gali būti ribojamas energijos kiekis. Tokios galimybės neatmeta energijos milžinės „Shell“ vadovas Benas van Burdenas, praneša BBC. Jo teigimu, Europos laukia „tikrai sunki žiema“. Energijos išteklių kainos pasiekė rekordinį lygį po to, kai vasario 24 d. Rusija pradėjo karinę agresiją prieš Ukrainą ir dėl to Kremliaus režimui buvo pritaikytos griežtos sankcijos.

Vis agresyvesni Rusijos veiksmai prieš Europos dujų vartotojus duoda neigiamų rezultatų. Nuo sausio mėnesio šalies gamtinių dujų eksportas sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu. Tačiau augančios žaliavų kainos didina Rusijos iždą, nors ji ir toliau nutraukinėja tiekimą, rašo portalas „CNN Business“. Per pirmuosius penkis 2022 m. mėnesius Maskvos dujų eksportas į šalis, nepriklausančias Nepriklausomų valstybių sandraugai, kuri apima 11 Vidurio Azijos ir Rytų Europos šalių, sumažėjo beveik 28 proc.

Pirmadienį ministrų kabinetas nusprendė, kiek pinigų skirti rekordiškai išaugusių elektros ir dujų kainų kompensavimui buitiniams vartotojams. Pinigai bus skirti iš valstybės biudžeto. Kitaip tariant, už energijos išteklių kompensacijas susimokės patys mokesčių mokėtojai. Seimas 2022 m. gegužės pradžioje įstatymų pataisas, kurios Vyriausybei numatė galimybę kompensuoti buitiniams vartotojams dalį elektros ir dujų kainų.

Nepriklausomai nuo to, ar gyvena prašmatnioje sodyboje, ar bendrabučio kambaryje, uždirba milijoną ar 200 eurų pensijos, Lietuvos gyventojai kol kas už elektrą ir dujas mokės mažiau. Tai numatančias įstatymų pataisas ketvirtadienį priėmė Seimas. Už jas balsavo 105 parlamentarų, 2 bus prieš, o 10 susilaikė. Dėl priimto įstatymo gyventojai netrukus gaus mažesnes sąskaitas, nei gautų jo nepriėmus.

Vokietija yra pajėgi patenkinti savo energijos poreikius ir be rusiškų dujų, trečiadienį pareiškė ekonomikos ministras, vyriausybei nusprendus stabdyti prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą augančios įtampos dėl Ukrainos krizės fone.

Gyventojai ir įmonės skaičiuoja kelis kartus padidėjusias išlaidas tiek šildymui, tiek elektrai ir dujoms. Dėl to Vyriausybė galiausiai pažadėjo artimiausiu metu gyventojams laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) centriniam šildymui ir karštam vandeniui, skirti daugiau pinigų saulės elektrinių įsirengimui.

Rusijos gamtinių dujų eksporto monopolininkas „Gazprom“ Stokholmo tarptautiniame arbitraže sausio 14-ąją inicijavo teisminį ginčą dėl dujų kainos Lenkijai padidinimo pagal galiojančią dvišalę sutartį atgaline data – nuo 2017-ųjų lapkričio mėnesio.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje itin sparčiai brango daugelis prekių ir paslaugų. Prognozuojama, kad kai kurios iš jų šiemet gali brangti dar greičiau. Taigi, net jeigu kai kurie atlyginimai, pensijos ar kitos išmokos pakils, gyventojams teks susiveržti diržus. Naujausiais duomenimis, 2021 m. gruodžio metinė infliacija Lietuvoje pasiekė daugiau kaip dešimtmetį nematytą dviženklį skaičių – 10,7 proc. Tiek per metus pabrango vidutinio lietuvio vidutinis prekių ir paslaugų krepšelis.

Šiais metais tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje buvo fiksuotas ryškus energijos produktų kainų didėjimas. Gamtinių dujų ir elektros kainos gruodį mušė rekordus, brango ir žaliavinė nafta ir iš jos gaminami degalai. Prognozuojama, kad kitais metais energijos produktai gali pabrangti dar labiau, tačiau metų pabaigoje kainos turėtų sumažėti. Ekspertai teigia, kad per pandemiją padidėjusios kainos artimiausiu metu kris nežymiai, labiausiai brangs elektra ir gamtinės dujos.

Nuo sausio 1 d. keičiantis gamtinių dujų ir visuomeninio elektros tiekimo kainoms, „Ignitis“ vartotojams primena skaitiklių rodmenų deklaravimo tvarką. Pasak bendrovės pranešimo, svarbu nepamiršti vienos paprastos taisyklės – rodmenis deklaruoti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Taip deklaravus rodmenis, sumokėti už suvartotą elektrą ar dujas šiuo metu galiojančiomis kainomis bus galima gavus sąskaitas ir ateinančių metų pradžioje.

Nepaisant Rusijos dujų monopolistės „Gazprom“ veiksmų, per savaitę dujų kaina Europoje krito perpus. Vos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsiminė apie galimai dar augsiančias dujų kainas dėl situacijos rinkoje, pasikeitusi situacija su vėjo generatorių išgaunama energija sumažino jas perpus. „Gazprom“ ir toliau laikosi savo taktikos nepardavinėti (net ir labai naudinga bendrovei kaina) papildomų dujų apimčių.

Ketvirtadienį Seimas priėmė įstatymų projektus, kuriais siekiama sustabdyti itin spartų dujų ir elektros kainų augimą. Vis dėlto kai kurie politikai įspėja, kad kainų skirtumą vartotojams vis tiek reikės padengti, o pasiskolinus pinigų dabar, kartu su palūkanomis už juos, ateityje reikės sumokėti daugiau. Už pagrindinio įstatymo pataisų projektą balsavo 75 Seimo narių, 2 buvo prieš, o 47 susilaikė.

Vyriausybė pritarė planui, kaip suvaldyti dujų kainų augimą, išdėstant jį per penkerius metus. Taip pat nuspręsta atidėti terminą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Šiems sprendimams trečiadienį pritarė ministrų kabinetas, tačiau dar reikės ir Seimo pritarimo. Planas atpiginti dujas „Kalbant apie Gamtinių dujų įstatymą, VERT (Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai – aut. past.

Pastaruoju metu energijos ištekliai pabrango visame pasaulyje ir ypač Europoje. Dėl to už dujas ar elektrą turėtume mokėti gerokai daugiau. Vyriausybė sako radusi būdą, kaip išvengti dabartinio kainų šoko – leisti mokėti vėliau. Tačiau kas galų gale mokės tikrąją kainą? Ekonomistai nesutaria, kaip vertinti Vyriausybės pasirinktą sprendimą. Viena vertus, ateityje daugiau gali tekti mokėti tiems, kurie net nenaudojo brangesnių dujų ar elektros.

Vyriausybei planuojant, kaip sukontroliuoti šį sezoną augančias dujų kainas, energetikos ministras Dainius Kreivys tikisi, kad kainų kilimas nebus ilgalaikė tendencija. Tačiau dalis Seimo narių nuogąstauja, kad už Vyriausybės pasirinktą kompensavimo mechanizmą reikės mokėti ateities vartotojams. Ketvirtadienį Seime D. Kreivys sulaukė Seimo nario Algirdo Butkevičiaus klausimo dėl artėjančio šildymo sezono ir planuojamo kompensacijų mechanizmo.

Trečiadienį energetikos ministras Dainius Kreivys papasakojo, kokių veiksmų Vyriausybė ketina imtis, kad sumažintų spartaus dujų, elektros ir kitų kainų augimo poveikį gyventojams. Sprendžiant iš ministro kalbų, kainos sumažės dėl to, kad gyventojai mokėti turės vėliau, dėl to, kad bus surinkta daugiau iškirstų medžių ir kito biokuro ar dėl to, kad bus pareguliuoti daugiabučių šilumos mazgai.

Gamtinių dujų kainos Europos „spot“ rinkoje trečiadienį priartėjo prie visų laikų rekordo, kuris – 969 JAV doleriai už tūkstantį kubinių metrų, arba 76 eurai už megavatvalandę (MWh). Kita vertus, vidutinė dujų kaina eurais už MWh šį rekordą jau viršijo. Trečiadienio popietę artimiausių (spalio mėnesio) ateities sandorių kainų indeksas TTF biržoje „ICE Futures“ pasiekė 79 eurus už MWh, arba 964 dolerius už tūkstantį kubinių metrų, rodo biržos duomenys.

Nuo 2021 m. sausio 1-osios įsigalioja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos gamtinių dujų kainos gyventojams. Šios kainos galios iki 2021 m. liepos 1 d.  Gamtinių dujų „Minimalus“ plano (1 gr.) klientams, kurie dažniausiai naudoja dujines virykles ir suvartoja iki 300 kubinių metrų dujų per metus, kitąmet pastovioji tarifo dalis išliks 0,56 euro per mėnesį. Šiems klientams vieno kubinio metro dujų kaina nuo kitų metų sausio 1 dienos padidės 6,4 proc.