dujos

Skandinavijos šalių institucijos antradienį pranešė apie nustatytus du nuotėkius iš Baltijos jūros dugnu nutiesto dujotiekio „Nord Stream 1“, praėjus kelioms valandoms po panašaus incidento dujotiekyje „Nord Stream 2“. „Institucijos buvo informuotos, kad užfiksuoti du nuotėkiai iš „Nord Stream 1“ – kuris taip pat neveikia, bet kuriame yra dujų“, – naujienų agentūrai AFP teigė Danijos klimato ir energetikos ministras Danas Jorgensenas.

Latvijos ekonomikos ministerija pranešė parengusi įstatymo projektą dėl nacionalinės svarbos objekto statuso suteikimo būsimam suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalui Skultės uoste.

Neveikiančio Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ dujotiekio vienoje iš gijų užfiksuotas slėgio kritimas, pirmadienį popiet skelbia Rusijos žiniasklaida, cituodama vamzdyno operatorės pranešimą. „Šiąnakt „Nord Stream 2“ dispečeris sausumoje užfiksavo staigų slėgio kritimą vamzdyno A gijoje. Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos pakrančių apsaugos tarnybos buvo įspėtos nedelsiant.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, praėjo jau 214 dienų. Nors agresorė karo baigti neplanuoja, sparčiai blogėjanti finansinė šalies situacija rodo kitaip. Ekonomistas įvardija pagrindines priežastis, kodėl Rusijai finansuoti karą Ukrainoje gali tapti nebeįmanoma. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame trumpai aptarė finansinę Rusijos padėtį.

Nuo antradienio iki spalio 1-osios dėl techninės priežiūros darbų laikinai stabdoma suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veikla, o laivas-saugykla „Independence“ bus atjungtas nuo dujų perdavimo sistemos ir peršvartuotas kitoje Klaipėdos uosto vietoje.

Lenkijos valstybės kontroliuojama angliavandenilių įmonė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) pranešė su Norvegijos „Equinor“ pasirašiusi 10 metų sutartį dėl gamtinių dujų tiekimo „Baltic Pipe“ vamzdynu per Baltijos jūrą, kuris turėtų būti pradėtas naudoti spalio 1-ąją. Lenkija atsisakė rusiškų dujų, pasikliaudama suskystintų gamtinių dujų (SGD) importu bei PGNiG valdomų gavybos aktyvų Norvegijos kontinentiniame šelfe plėtojimu.

Trakų rajone kasdami darbininkai  pramušė dujų vamzdį, iš kurio ėmė sklisti dujos.   Policija pranešė, kad apie incidentą Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 buvo pranešta 16.46 val. Nurodyta, kad Lentvaryje, Birutės gatvėje kasdami darbininkai pramušė dujų vamzdį, iš kurio sklinda dujos.  Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.

Jungtiniai Arabų Emyratai sekmadienį pasiekė su Vokietija „energetinio saugumo“ susitarimą dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir dyzelino tiekimo, Berlynui ieškant naujų energijos šaltinių, kurie pakeistų nebeimportuojamus rusiškus išteklius.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš JAV ir Norvegijos. Tai jau ketvirtas SGD krovinys šį mėnesį.  BNS žiniomis, krovinys skirtas Lenkijos naftos ir dujų įmonei „PGNiG“. Su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantis dujovežis „British Achiever“ šeštadienio ryte atvyko į Klaipėdos uostą ir prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com.

Opozicija spaudžia valdančiuosius piginti malkas, elektrą, dujas ir kitą kurą – panaikinti pridėtinės vertės mokestį. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė aiškina, esą vyriausybės planuojamas dujų ir elektros tarifų tolimesnis kompensavimas yra dosnesnis nei visos opozicijos siūlomos mokesčių lengvatos. O kai kuriems žmonėms itin sunku sumokėti sąskaitas. Valdantieji gąsdina –  patenkinus opozicijos siūlymus, biudžete atsivertų didesnė nei milijardo eurų skylė.

Alžyras planuoja šiais metais penktadaliu iki 25,2 mlrd. kubinių metrų padidinti gamtinių dujų tiekimą Italijai, Europai mažinant priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, skelbia agentūra „Bloomberg“, cituodama Alžyro naftos ir dujų kompanijos „Sonatrach“ vadovą Toufiką Hakkarą (Tufiką Hakarą). Pernai Italija iš Šiaurės Afrikos šalies importavo 20,9 mlrd. kubų dujų. Pasak „Sonatrach“ vadovo, šiais metais pagal ilgalaikes sutartis į Italiją bus eksportuota apie 21,6 mlrd.

Dujos Europos rinkoje dabar kainuoja dvigubai brangiau nei pirmąjį pusmetį, tad ir gyventojai turi pasiruošti, kad ir jiems greitai teks už dujas mokėti brangiau. Nors Vyriausybė žada ir toliau dalį brangimo kompensuoti, prezidentūra Seimą perspėja, kad jau dabar rekordiškai brangios dujos pagal preliminarų Vyriausybės planą kitąmet gali dar brangti – du kartus po 40 proc.

Vokietijos komunalinių paslaugų įmonėms pastarosiomis savaitėmis teko susidoroti su didžiuliu klientų skambučių kiekiu, kurie buvo pikti ar beviltiškos būsenos dėl nepaprastai didelių sąskaitų už energiją, praneša „Reuters“. Didžiausia komunalinė įmonė E.ON padidino savo pajėgumus norėdama priimti skambučius iš vartotojų, kurie buvo šokiruoti sužinoję, kiek pastaraisiais mėnesiais išaugo jų sąskaitos už energiją.

Artėjant rekordiškai brangiam šildymo sezonui gyventojai jau šturmuoja savivaldybių socialinės paramos skyrius. Infliacijos išvarginti žmonės viliasi sulaukti kompensacijų ir bent kiek susimažinti finansinę naštą. Tiesa, šilumininkai teigia, kad artėjantis šildymo sezonas bus brangesnis už praėjusį, kainas šiek tiek sumažins tik valdančiųjų pažadas jau nuo kito mėnesio centralizuotai šilumai panaikinti pridėtinės vertės mokestį.

Brangi elektra ir dar brangesnės dujos varo į neviltį ne vieną žmogų. Bet dar neramiau, pasak specialistų, jaučiasi valstybė, kuri pasigamina tik trečdalį jai reikalingos elektros energijos, o dujų kaina prasidėjus karui šoktelėjo į nematytas aukštumas. Ilgą laiką, pasak specialistų, mes rūpinamės, kaip savarankiškai atsigabenti dujų, apsaugojome naftos sektorių, bet elektrą tarsi pamiršome. Buvo tikima, kad jos visada bus ir ji bus pigi. Bet laikai pasikeitė.

Elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 13,8 proc., dujos pigo 6,8 proc., o degalų kainos išliko panašios ir buvo mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina rugsėjo 9-12 dienomis buvo 395,5 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 392,4 euro, arba 18,4 proc. didesnė nei praėjusią savaitę, o Estijoje atpigo beveik trečdaliu – 32,3 proc. iki 193,5 euro. Elektros gamyba Lietuvoje didėjo 16,3 proc.

Lietuvoje dujų ir elektros kainos – didžiausios Europoje, tačiau energetikos ministras Kreivys tvirtina, kad jos gyventojams įkandamos. Dėl chaoso energetikoje opozicija reikalauja ministro galvos ir jau renka parašus interpeliacijai. O štai lietuviai priversti griebtis vis radikalesnių taupymo priemonių. Marijampoliečiai senjorai ruošiasi artėjančiai rekordiškai brangiai žiemai.

Nauji dujų eksporto pajėgumai iš Prancūzijos į Vokietiją bus prieinami nuo spalio vidurio, trečiadienį pranešė Prancūzijos dujų tinklo operatorė, Europos energetikos sistemai persitvarkant po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.  „Istoriniai dujų srautai iš rytų pakito dėl karo Ukrainoje“, – sakoma operatorės „GRTgaz“ pranešime.

Ukrainą užpuolusiai Rusijai buvo įvestos sankcijos, o agresorei apribojus dujų tiekimą Europoje itin išaugo dujų kainos. Dėl šios priežasties chemijos pramonės bendrovė „Achema“ sustabdė savo veiklą. Tai lėmė, kad gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje sumažėjo 80 proc., o alternatyvaus kuro šilumai kainos dėl didelės paklausos irgi kyla į aukštumas.

Kompensacijos už itin aukštas energijos kainas gyventojams šiemet valstybei atsieis 700–800 mln. eurų, arba daugiau nei 1 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiais metais jau įvyko biudžeto tikslinimas, ir reikėtų prisiminti sprendimus, kurie jau buvo padaryti: per biudžeto tikslinimą buvo numatyta kompensacija elektros ir dujų  kainai tam, kad kainos vartotojams augtų ne daugiau kaip 40 proc.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad Vyriausybė pakankamai gerai rūpinasi atsaku į energijos išteklių kainų krizę, kuri kilo dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Politiko nuomone, Lietuvos gyventojų mokamos kainos už šilumą ir elektros energiją yra įkandamos ir Vyriausybė padarys viską, kad taip liktų ir toliau.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pareiškė, kad jo šalis iki 2023 metų pabaigos galės atsisakyti gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Kancleris priminė, kad federalinė vyriausybė ėmėsi priemonių mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos – gamtinių dujų saugyklos šalyje jau užpildytos 85 proc., o suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalų statybos projektai sparčiai įgyvendinami.

Sankcijų suvaržyta ir laikinojo administratoriaus prižiūrima Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ trečiadienį antrą kartą šiemet laikinai stabdo gamybą. Įmonė skelbia, kad tai lėmė vienos pagrindinių žaliavų – amoniako – trūkumas bei smarkiai išaugusios gamtinių dujų kainos.  Planuojama, jog pavykus susitarti su amoniako tiekėjais dėl būtino jo kiekio įmonė veiklą atnaujintų lapkritį.

Nuo dujų priklausomas Lietuvos verslas neviltyje dėl gresiančių milijoninių sąskaitų. Verslininkai ragina Lietuvos valdžią kuo greičiau kurti planą, kaip padėti verslui išgyventi žiemą: mokėti kompensacijas, siūlyti paskolas, nes kitu atveju bendrovės pavasario gali ir nesulaukti. Ekonomistai perspėja: bendrovėms gali tekti stabdyti veiklą arba net skelbti bankrotus. Ministerijos gelbėjimosi rato verslui mesti neskuba.

Šeštadienį vakare Vilniuje Užupyje nugriaudėjo galingas sprogimas. Aiškėja, kad nelaimė įvyko naujos statybos name, greičiausiai driokstelėjo dujos. Polocko, Olandų ir kitų gretimų gatvių gyventojai sprogimą išgirdo apie 21.17 val. Išgirdę baisų trenksmą žmonės išėjo žiūrėti, kas įvyko. Panašiu metu specialiosios tarnybos gavo pranešimą apie gaisrą daugiabutyje Kreivajame skersgatvyje. Greičiausiai sprogo nutekėjusios dujos ir po sprogimo kilo gaisras.

O paukštienos ir kiaušinių gamintojai rėžia – jei nesulauks valstybės kompensacijų už elektrą ir dujas, tai arba neištemps iki pavasario, arba produkcija brangs iki 40 procentų. Įmonės skundžiasi, kad sąskaitos išsipūtė kone 10 kartų ir tapo milijoninės. Paukštininkai kaltina Vyriausybę, kad, skirtingai nei gyventojams, verslams nuostolių ji nekompensuos. Ministrai atkerta, kad pinigų nespausdina, o papildomų milijardų biudžete nėra.

Europos Komisija penktadienį pažadėjo artimiausiomis dienomis parengti paketą precedento neturinčių priemonių, kuriomis siekiama kontroliuoti spartų energijos kainų Europoje kilimą, sukeltą Rusijos karo Ukrainoje, įskaitant prieštaringai vertinamą viršutinės dujų kainų ribos nustatymą, galintį dar labiau supykdyti Kremlių.

Vokietijos dujų bendrovė VNG penktadienį papildė europiečių įmonių gretas, prašančias savo vyriausybių pagalbos, nes sumažėjęs tiekimas iš Rusijos padidino energijos kainas ir sukėlė įtampą verslui.  VNG, trečia pagal dydį Vokietijos dujų importuotoja ir dujų saugojimo operatorė, paprašė paramos, kad „išvengtų tolesnės žalos“ ir išlaikytų grupės „gebėjimą veikti“, sakoma jos pranešime.

Gamtinės dujos iš Rusijos į Latviją vėl teka vamzdynais nuo rugsėjo 3-osios, skelbia Latvijos magistralinių dujotiekių ir Inčukalno požeminės saugyklos operatorė „Conexus Baltic Grid". Jos duomenys rodo, jog rugsėjo 3-ąją ir rugsėjo 4-ąją iš Rusijos į Latviją perpumpuota 3 gigavatvalandžių (GWh), rugsėjo 5-ąją – 4 GWh, o rugsėjo 6, 7 ir 8 dienomis – 11 GWh dujų.

Rusija Kinijai už beveik dvigubai mažesnę kainą pardavė keletą suskystintų gamtinių dujų siuntų iš savo „Sachalin-2“ eksporto gamyklos, skelbia verslo naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi prekybininkais, žinančiais apie šį atvejį. Kaip išsiaiškino agentūra, atitinkamas konkursas baigėsi šios savaitės pradžioje.

Verslas kritikuoja valdžios sprendimą išaugusias dujų, elektros kainas kompensuoti tik gyventojams. Anot jų, jeigu valdžia nieko nesiims, netrukus pinigų gyventojams iš valstybės reikės dar daugiau, nes įmonės sustabdys veiklą, o darbuotojai praras darbus. Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos rinkose vysta nesąžininga verslų kova, nes vienos valstybės remia savo verslus, o kitos, kaip Lietuva – ne.

Stambusis verslas ant stalo valdžiai deda prašymus, kokių nori kompensacijų už į bankrotą varančias elektros ir dujų kainas. Vieni iš biudžeto prašo konkrečia suma padengti dalį elektros kainos, kiti – netgi deginti daugiau mazuto, kad tik būsimos sąskaitos būtų mažesnės. Dalis valdančiųjų artėjantį šildymo sezoną verslui jau lygina su cunamio banga, tačiau dalyti subsidijų ir toliau nežada. O šalies ekonomikos kreivė antrąjį ketvirtį jau pakrypo žemyn.

Europos Sąjunga nuo šių metų pradžios iš Jungtinių Valstijų gavo daugiau kaip 40 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų suskystintų pavidalu, o tai – beveik dvigubai viršija tiekimą per visus 2021-uosius, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos energetikos komisarė. „2021 metais iš JAV importavome suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiek, kad išdujinus gavosi 22 mlrd. kubinių metrų.  Per aštuonis šių metų mėnesius šis tiekimas viršijo 40 mlrd.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pasiūlė valstybėms narėms susitarti dėl rusiškų dujų kainų viršutinės ribos – tai būtų dalis priemonių, kuriomis siekiama nubausti Maskvą už invaziją į Ukrainą. „Tikslas čia labai aiškus. Turime sumažinti Rusijos pajamas, kuriomis (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas finansuoja šį žiaurų karą prieš Ukrainą“, – žurnalistams sakė Europos Komisijos pirmininkė.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį atidarė atstovybę Katare, kurio reikšmė nepaliaujamai auga ieškant susiklosčiusios tarptautinės energetikos krizės sprendimų. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis kiek vėliau trečiadienį Dohoje turėtų susitikti su Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu al Thani ir kitais aukščiausiais pareigūnais. Ch. Michelis atvyko iš Alžyro, kur taip pat aptarė gamtinių dujų tiekimo klausimus.

Rusija nutrauks naftos ir dujų tiekimą šalims, įvesiančioms kainų „lubas“, trečiadienį įspėjo prezidentas Vladimiras Putinas. Kainų „lubos“, kurias svarsto kai kurios Vakarų šalys, „būtų absoliučiai kvailas sprendimas“, sakė V. Putinas Rytų ekonomikos forumui, vykstančiam Ramiojo vandenyno uostamiestyje Vladivostoke. „Išvis nieko netieksime, jei tai prieštaraus mūsų interesams, šiuo atveju – ekonominiams [interesams], – sakė jis. – Jokių dujų, jokios naftos, jokių anglių, jokio mazuto, nieko.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paneigė, kad Maskva, prieš kelias dienas sustabdžiusi tiekimą Europai svarbiu dujotiekiu, naudojasi energija kaip ginklu. „Jie sako, kad Rusija naudojasi energija kaip ginklu. Daugiau nesąmonių! Kokį ginklą mes naudojame? Mes tiekiame tiek, kiek reikia, pagal [importuotojų] prašymus“, – sakė V. Putinas Rytų ekonomikos forume Rusijos Vladivostoko uostamiestyje prie Ramiojo vandenyno.

Prancūzijos energetikos transformacijos ministrė Agnes Pannier-Runacher (Anjes Panjė-Runašer) pranešė, jog šalies vyriausybės tikslas – žiemai kuo labiau pripildyti dujų saugyklas – jau pasiektas. „Šiandien pasiekėme maksimaliai galimą dujų atsargų lyg. Šios atsargos atitinka 50 proc. viso mūsų poreikio žiemą, todėl esame gerai pasirengę“, – antradienį interviu CNews televizijai sakė ministrė. Ji paaiškino, kad saugyklos negali būti užpildytos iki 100 proc., nes jose turi likti vietos orui.

Rusija degina perteklines dujas, nes, nutraukusi jų tiekimą Europai, neturi galimybių jas kaupti, antradienį pareiškė Europos Sąjungos energetikos komisarė. „Mūsų palydovai fiksuoja gamtinių dujų nuotėkį arba jų atvirą deginimą, o tai labai teršia aplinką“, – sakė Indonezijoje oficialiai viešinti Kadri Simson, kur vyko G-20 grupės susitikimas energetikos klausimais. „Jie neturi alternatyvių dujų jungčių su kitais pasaulio regionais, o jų pačių požeminės dujų saugyklos yra pilnos“, – pridūrė.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar patvirtinti pavasarį pasirašytą Lietuvos ir Latvijos susitarimą dėl abipusio dujų tiekimo vartotojams ekstremalios situacijos atveju, kai nutrūktų ar kitaip sutriktų dujų tiekimas. Lietuvos energetikos ministro Dainiaus Kreivio ir tuomečio Latvijos ekonomikos ministro Janio Vitenbergo kovo 10 dieną pasirašytu dokumentu sutarta dėl būtinų techninių, teisinių ir finansinių priemonių užtikrinant dujų tiekimą  vartotojams.

Sąskaitoms už elektrą ir dujas pažaboti valdžia ketina fiksuoti jų kainas ir kompensuoti dalį šildymo kainų. Didžiausia mįslė dabar – kokia gali būti ta fiksuota elektros kaina. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad visuomeninė kaina galėtų išlikti tokia, kaip dabar – 24 centai už kilovatvalandę. Taip pat Nausėda ragina išlaidas kompensuoti ir verslui. Tačiau valdantieji nusiteikę įmonėms teikti lengvatines paskolas, o ne kompensacijas.

Sparčiai augančios sąskaitos už elektrą ir dujas tampa nebeįkandamos mažai uždirbantiems europiečiams ir per metus atsieina daugiau nei vieno mėnesio atlyginimą, rodo Europos profsąjungų konfederacijos (ETUC) atliktas tyrimas.

Vyriausybė artimiausiu metu turėtų skelbti, kokia dalis galutinė elektros ir dujų kainos bus kompensuojama gyventojams nuo kitų metų. Tačiau svarstoma, kad kompensacijos turėtų būti mokamos ne už visą, o tik nustatytą kiekį suvartotos energijos. Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis savo socialiniame tinkle paskelbė įrašą, kuriame teigė, kad teisingiausia būtų už žemesnę kainą siūlyti tik dalį dujų ir elektros, nes tai paskatintų vartotojų taupymą.

Europos Komisija siūlo dvi galimas gamtinių dujų viršutinių kainų rinkoje ribojimo priemones, kad jomis būtų galima reaguoti į sumažėjusį rusiškų dujų tiekimą ar jų visišką nutraukimą Europai, skelbia „Euractiv“, remdamasis nutekinta EK parengto dokumento kopija. Anot leidinio, jį rugsėjo 7-ąją tikimasi aptarti seminare, kuriame dalyvaus Europos Sąjungos 27 valstybių narių atstovai, o rugsėjo 9 dieną jo tolesnis svarstymas planuojamas Bendrijos energetikos ministrų neeiliniame posėdyje.

Agroperlitą dirvožemiui gerinti gaminanti Panevėžio „Soltera“ pirmadienį sustabdė gamybą, nes dėl pabrangusių dujų gamyba tapo nuostolinga, rašo portalas vz.lt. Šoktelėjus energetikos kainoms, kai „Solteros“ išlaidos už sunaudotą energiją padidėjo nuo 20 tūkst. eurų iki 200 tūkst. eurų, užsienio pirkėjai pabrangusios produkcijos nebeperka, gamyba tapo nuostolinga. Pasak „Solteros“ vadovo Dainiaus Spirikavičiaus, jie galėtų dirbti toliau, naudodami suskystintas naftos dujas.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ teigia, kad Lietuvos poreikiams dujų šaltąjį sezoną užteks. Pasak įmonės, Lietuva turi tiesioginę prieigą prie SGD rinkos ir stabiliai veikiantį Klaipėdos SGD terminalą, be to, šiuo metu neveikia didžiausia Lietuvos dujų vartotoja, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“. „Amber Grid“ teigia, kad iš terminalo dalis dujų kasdien nukreipiama į Latvijos Inčukalnio dujų saugyklą, tad jos pildymas vyksta nuolat.

Vokietijos dujų saugykloms pildantis sparčiau nei planuota, Baltijos šalyse tendencija atvirkščia  – Inčukalno dujų saugykla – vienintelė tokia Baltijos šalyse – tuštėja ir smuktelėjo iki mažiau nei 50 proc., rašo portalas vz.lt.  Dujų saugyklos Europoje šiuo metu yra pripildytos kiek daugiau nei 80 proc., tuo metu Inčukalno dujų saugykloje prasidėjus paskutiniam dujų metų mėnesiui smuko žemiau iki 49,7 proc.

Europa susiduria su energijos krize. Nežinomybė dėl gamtinių dujų tiekimo, atsiradusi Rusijai užpuolus Ukrainą, išprovokavo staigų kainų šuolį. Išaugusi gamtinių dujų kaina kelia baimę, kad žiemą trūks dujų, o namai bus šalti, rašo „Foreign Policy“. Tai jau spėjo paveikti svarbiausių prekių tiekimą. Trąšų gamyba, kuriai reikia daug gamtinių dujų, yra stabdoma dėl aukštų kainų. Gamintojai kaupia stiklą, laukdami trūkumo ateityje.

Kunigai baiminasi, ar bažnyčių neperims antstoliai. Brangstant elektrai ir gamtinėms dujoms, dvasininkai su baime laukia šildymo sezono. Jau praeitą žiemą tūkstantinės sąskaitos varė į neviltį, o dabar rekordiškai kylant dujų ir elektros kainoms, jos didės keliskart. Tad žmonės turėtų nusiteikti melstis šaltuose maldos namuose, nes bažnyčios tikriausiai prisuks šildymą. Visgi tikintieji ruošiasi aukoti daugiau, kad tik bažnyčios išsilaikytų. Vilkaviškio Švč.