dujos

Paspartinus strateginio dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumų didinimo projekto ELLI įgyvendinimą, nuo lapkričio dujų perdavimo pajėgumai iš Lietuvos į Latviją bus padidinti trečdaliu iki 90 gigavatvalandžių (GWh) per parą.

Gamtinės dujos iš Rusijos pirmadienį vis dar tekėjo į Latviją, nepaisant visą rusiškų eksportą vamzdynais kontroliuojančio „Gazprom“ pareiškimo liepos 30-ąją, jog jų tiekimas Latvijai sustabdomas. Latvijos dujų perdavimo sistemos ir Inčukalno požeminės dujų saugyklos operatorės „Conexus Baltic Grid“ atstovai naujienų agentūrai BNS patvirtino, kad buvo gautas pranešimas iš „Gazprom“ apie gamtinių dujų tiekimo Latvijai nutraukimą.

Rusijos pradėto karo akivaizdoje gamtinių dujų kainos nenustoja augti – liepos mėnesį pasiekė net 172 eurus už 1 MWh. Prognozuojama, kad šią žiemą gali būti ir dar daugiau rekordų, ypač jei ji bus šalta. Ekspertai sako, kad dėl aukštų dujų kainų didės ir elektros kainos, kurios pastarąjį mėnesį Lietuvoje išaugo rekordiškai. Spėjama, kad šią žiemą dujos bus net 10 kartų brangesnės nei prieš 3 metus, tačiau, jeigu Europa nepasiduos Rusijos spaudimui, sekanti žiema bus lengvesnė.

Nepaisydami įspėjimų, vokiečiai pasistatė tiesioginį dujotiekį „Nord Stream“ iš Rusijos, kuriuo ilgai tekėjo „Gazprom“ dujos. Tačiau užpuolęs ukrainiečius Putino režimas patyrė sankcijas iš Vakarų. Tuomet Kremlius ėmėsi dujų šantažo – gerokai sumažino jų tiekimą Europos Sąjungoje (ES). Labiausiai dabar dėl to ir nukentės Vokietija, bene labiausiai priklausoma nuo rusiškų dujų. Šioje šalyje įvestas naujas mokestis buitiniams dujų vartotojams. Namų ūkiams jis gali atsieiti ir 1 tūkst.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ šeštadienį sustabdė gamtinių dujų tiekimą Latvijai, tvyrant didelei įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių dėl karo Ukrainoje ir Rusijai paskelbtų griežtų Europos ir JAV sankcijų. „Šiandien „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Latvijai... dėl [pirkimo] sąlygų pažeidimų“, – sakoma bendrovės pranešime, paskelbtame per platformą „Telegram“. Latvija yra priėmusi sprendimą nuo sausio 1-osios visiškai atsisakyti rusiškų dujų importo.

Naktį į šeštadienį Vilniuje dėl didžiulio gaisro buvo visai uždaryta Titnago gatvė. Jankiškėse užsidegė požeminis dujų rezervuaras, dujos liepsnojo kelias valandas. Apie 22.30 val. ugniagesiams pranešta, kad įmonės teritorijoje Jankiškių gatvėje užsidegė dujų saugykla. Į gaisravietę atsiųstos labai didelės ugniagesių pajėgos: mažiausiai aštuonios ugniagesių mašinos.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas labai greitai „turės rinktis tarp ginklų ir sviesto žmonėms“. Apie tai jis penktadienį kalbėjo interviu DW. Pokalbio metu pirmiausia aptarta ES energetikos politika. Anot J. Borrellio, nuo karo pradžios ES valstybės rusiškų dujų importą sumažino apie 50 proc.

Latvijos gamtinių dujų bendrovė „Latvijas gaze“ per „Nasdaq“ Rygos biržą penktadienį pareiškė, jog perka gamtines dujas iš kitų tiekėjų ir už jas atsiskaito eurais, kaip reikalaujama pagal Latvijoje galiojančias reguliavimo nuostatas. „Iš Rusijos bendrovės „Gazprom“ šiuo metu netiekiama jokių gamtinių dujų“, – rašoma „Latvijas gaze“ paskelbtame pranešime.

Lenkijos premjeras pareiškė, kad jo šalis vetuotų galimus Europos Sąjungos mėginimus įvesti privalomus dujų vartojimo apribojimus, skelbia Lenkijos radijas. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis tokį pareiškimą padarė duodamas interviu televizijai ketvirtadienį, pranešė Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP. Privataus transliuotojo „Polsat News“ paklaustas, ar ES planuojamas gamtinių dujų paklausos sumažinimas 15 proc.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ Vokietijos koncerną „Siemens Energy“ kaltina nevykdant dujotiekio „Nord Stream“ turbinų remonto, tuo tarpu „Siemens“ tvirtina negavusi jokių pranešimų apie kokius nors gedimus. „Siemens Energy“ trečiadienio vakare atmetė „Gazprom“ kaltinimus nevykdant sugedusių dujotiekio „Nord Stream“ turbinų remonto, skelbia „Deutsche Welle“. „Šiuo metu neturime prieigos prie turbinų ir iki šiol negavome iš „Gazprom“ jokių pranešimų apie gedimus.

Europa sutarė mažiau vartoti dujų ir taip ruoštis scenarijui, kuriame Rusija visiškai nutraukia dujų tiekimą. Tai gali priminti kovą su koronavirusu, kai buvo skatinama vakcinacija, taip norint pažaboti pandemiją. Visgi į vyriausybių kvietimą skiepytis tuomet atsiliepė tikrai ne visi gyventojai. Ar taip bus ir su dujomis, kai valdžia kvies jų naudoti mažiau? Tęsiasi drama dėl rusiškų dujų tiekimo Europai. Senojo žemyno šalys bijo žiemą šalti, kol Kremlius grasina visai nutraukti tiekimą.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį smarkiai sumažino dujų tiekimą Europai dujotiekiu „Nord Stream“, kuriuo dabar tiekiamas dujų kiekis atitinka tik maždaug 20 proc. jo pajėgumo, pranešė Vokietijos institucijos. Rusijos valstybės valdoma bendrovė pirmadienį paskelbė, kad tiekimas bus sumažintas iki 33 mln.

Turkija dujų žvalgymą prie savo Viduržemio jūros kranto atnaujins rugpjūčio 9 dieną, pranešė šalies energetikos ministerija. „Turkijos gręžimo laivas „Adbulhamid Han“ misiją Viduržemio jūroje pradės rugpjūčio 9 dieną, kai išplauks iš Mersino uosto“ pietinėje šalies dalyje, rašoma antradienį paskelbtame ministerijos pranešime.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad Europos Sąjunga nepasiduos Maskvos „šantažui“, kai Rusijos kompanija „Gazprom“ paskelbė dar labiau sumažinanti dujų tiekimą Rusiją ir Vokietiją jungiančius „Nord Stream 1“ dujotiekiu.

Tikėtina, kad karui Ukrainoje besitęsiant, Kremlius manipuliuos dujų tiekimu Europai ir jį toliau išlaikys minimalų, „Bloomberg“ cituoja UNIAN. „Rusija viešai teigia, kad pastarosiomis savaitėmis buvo priversta nutraukti tiekimą dėl techninių problemų, pavyzdžiui, dokumentų trūkumo ir turbinų techninės priežiūros.

Rusija oficialiai pranešė, kad jau nuo trečiadienio ryto šildymui, maisto ruošimui ir elektros gamybai reikalingos dujos į Europą tekės vos 20 procentų pajėgumu. Maskva meluoja apie neva sugedusių turbinų remontus, o Europos energetikos ministrai Briuselyje svarsto, kaip padėti nuo rusiškų dujų labiausiai priklausomai Vokietijai atlaikyti dujų spaudimą. Ir panašu, kad ne visos šalys nori padėti vokiečiams.

Aplinkosaugos aktyvistų organizacija „Greenpeace“ antradienį padavė į teismą Jungtinės Karalystės vyriausybę tvirtindama, kad bendrovei „Shell“ buvo leista vystyti vieną dujų telkinį Šiaurės jūroje neatlikus reikiamo poveikio aplinkai vertinimo. Grupė sakė, kad leidimas eksploatuoti telkinį „Jackdaw“ netoli Škotijos krantų buvo suteiktas neįvertinus išgautų dujų deginimo žalos.

Vengrija antradienį balsavo prieš Europos Sąjungos siūlymą mažinti dujų suvartojimą ir pavadino šį planą „neįgyvendinamu“. „Mes vieninteliai parodėme, kad balsuojame prieš – tai yra Vengrija balsuoja prieš šį dekretą, nes šiuo dekretu visiškai ignoruojami Vengrijos žmonių interesai“, – Briuselyje sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.

Lietuvai nereikėtų imtis papildomų priemonių siekiant 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą, sako energetikos viceministras Albinas Zananavičius. Pasak jo, tai padėtų padaryti sumažėjusi dujų paklausa bei Vilniaus planai kitą šildymo sezoną gamtines dujas pakeisti mazutu.  Tai jis BNS teigė antradienį Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams pasiekus susitarimą, kaip 15 proc. sumažinti valstybių narių gamtinių dujų vartojimą ir mažinti jų priklausomybę nuo rusiškų dujų tiekimo.

Europos Sąjunga (ES) antradienį pasiekė susitarimą, kaip bus 15 proc. sumažintas valstybių narių gamtinių dujų vartojimas ir mažinama jų priklausomybė nuo rusiškų dujų tiekimo. Rusijos valstybinė dujų milžinė „Gazprom“ nuo trečiadienio sumažins dujų tiekimą Europai, sukeldama grėsmę tokiems ūkiams, kaip Vokietija, kurie yra priklausomi nuo Maskvos dujų, ypač energijos ir chemijos produktų gamybos srityse.

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ skelbia, jog per pirmąjį 2022 metų pusmetį į Lietuvą buvo patiekta 19,1 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučiaus sritį – 24 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo transportuota 15,4 TWh dujų. Dėl įtemptos padėties dujų rinkoje – aukštų kainų ir itin didelės paklausos – dujų vartojimas Lietuvoje pastarąjį pusmetį mažėjo. Per šešis mėnesius Lietuvoje buvo suvartota 9,6 TWh dujų – 35 proc.

Rusų dujų milžinė „Gazprom“ be įspėjimo staigiai padidino spaudimą Ukrainos dujų vamzdynui, praneša Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatorius. Operatoriaus įraše „Facebook“ teigiama, kad dispečeriai pirmadienį užfiksavo „staigų slėgio padidėjimą magistraliniame dujotiekyje „Urengojus–Pomari–Užgorodas“ Rusijos Federacijos ir Ukrainos valstybės sienos ruože“. Teigiama, kad slėgio pokytis įvyko be „Gazprom“ įspėjimo.

Rusija prieš Europą pradėjo dujų karą, prilygstantį tam tikrai teroro formai, todėl būtina Rusijai į tai atsakyti, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo savo kasdieniniame kreipimesi į ukrainiečius, rašo „Ukrinform“. „Šiandien pamatėme dar vieną dujų grėsmę Europai. Net nepaisant nuolaidos dėl „Nord Stream“ turbinos, Rusija nesiruošia atnaujinti dujų tiekimo į Europos šalis, kaip tai yra įsipareigojusi padaryti pagal sutartį“, – kalbėjo jis.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ pirmadienį pranešė, kad dujų tiekimas Europai vamzdynu „Nord Stream 1“ nuo trečiadienio bus sumažintas iki 33 mln. kubinių metrų per parą - tai sudaro maždaug 20 proc. dujotiekio pajėgumų. Bendrovė nurodė, kad nuo trečiadienio 7 val.

Ekspertai sako, kad Lietuvai pasisekė labiau nei kitoms Europos Sąjungos valstybėms, kurios yra daug labiau priklausomos nuo rusiškų dujų, tačiau skaudu ir sunku bus visiems, teigė energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistas aiškino, kad šitas laikotarpis bus pereinamasis visai Europai.

Rusijai grąsinant užsukti dujas Europa paviešino planą, kaip gelbėsis nuo krizės. Prašo visų savo valstybių narių, įskaitant ir Lietuvos, taupyti dujas, bent 15 procentų sumažinti jų naudojimą. Nuostolius prognozuoja ir Lietuva. Jei labiausiai nuo dujų priklausomoms vakarų Europos valstybėms dujų tiesiog pritrūks, stos fabrikai, kitos šalys kaip Lietuva, nors dujų ir turės, už jas greičiausiai mokės didžiulę kainą, o dėl ekonomikos nuosmukio kentės visas senasis žemynas.

Vokietijai atstovaujantis Europos Parlamento narys sukritikavo Europos Sąjungą (ES), kuriai, jo teigimu, trūksta taisyklių dėl dujų paskirstymo tuo atveju, jei Rusija nutrauktų tiekimą, keršydama už bloko paramą Ukrainai. Interviu vokiečių valstybinei radijo stočiai „Deutschlandfunk“ Markusas Ferberis pažymėjo, jog „nėra reikalo patarinėti, kaip taupyti energiją namuose ar biuruose, kaip kad šiuo metu planuoja daryti Europos Komisija“. „Solidarumas Europoje yra svarbus.

Lietuvos gyventojų ir vėl laukia ekstremali žiema – vieniems ji gali būti labai šalta, nes gali tekti prisukti dujų kranelius taupant, o kitus gali išmušti karštis išvydus sąskaitą už šildymą ar dujas. Ekspertai skaičiuoja, kad šildymas visoje Lietuvoje šį sezoną tikėtina kainuos apie 10–20 procentų daugiau nei pernai, o Vilniuje sąskaitos veikiausiai išaugs net trečdaliu ir daugiau. Tiesa, daug kas priklausys nuo Putino energetinių žaidimų, kuriuos jis ir toliau žaidžia.

Atlikti paskutiniai suvirinimo darbai, priešinguose Baltijos jūros krantuose sujungę dujotiekio „Baltic Pipe“ elementus, pranešė Lenkijos magistralinių dujotiekių operatorė „Gaz System“, kurią cituoja Lenkijos visuomeninis radijas. Taigi dujotiekis sujungė Lenkijos ir Danijos nacionalinę dujų infrastruktūrą, užtikrinęs galimybę tiekti dujas tarp šių šalių.

Penktadienį Vilniuje – incidentas. Degalinėje iš sunkvežimio cisternos ėmė veržtis dujos. Evakuoti žmonės, gatvė buvo uždaryta. 15 val. pranešta, kad eismas Titnago g. atnaujintas. „Perpumpuotas dujos į cisterną 14.37 val., pajėgos atšauktos“, – BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo poskyris. Penktadienio rytą gautas pranešimas, kad Vilniuje, Titnago gatvėje esančioje degalinėje – incidentas. Iš sunkvežimio cisternos ėmė veržtis dujos.

Vokietija atsidūrė kryžkelėje dėl rusiškų dujų tiekimo ir jos laukia sunki žiema, bet situacija yra valdoma, mano premjerė Ingrida Šimonytė. Jos nuomone, Vakarų Europos grįžimas prie ankstesnių santykių su Rusija yra neįmanomas. Apie tai, kas ateityje laukia Vokietijos ir kaip gali pakrypti šalies santykiai su Rusija, su Lietuvos ministre pirmininke kalbėjosi su TV3 žurnalistu Vladimiru Laučiumi. Dėl Rusijos kariaujamo energetinio karo juodi debesys kaupiasi virš Vokietijos.

Graikija ketvirtadienį pareiškė nepritarianti ES planui apriboti dujų vartojimą, atsižvelgiant į galimą tiekimo iš Rusijos sustabdymą. „Vyriausybė iš esmės nesutinka su Europos Komisijos pasiūlymu 15 proc. sumažinti gamtinių dujų suvartojimą“, – pranešė vyriausybės atstovas spaudai Janis Ekonomus (Yannis Economou). Europos Komisija trečiadienį paragino Europos Sąjungos šalis 15 proc.

Rusijai po techninės pertraukos ketvirtadienį atnaujinus gamtinių dujų tiekimą Europai vamzdynu „Nord Stream 1“, BNS kalbinti ekspertai mano, jog dujotiekis artimiausiais mėnesiais neveiks visu pajėgumu, kad Rusija tokiu būdu išlaikytų pirmiausia Vokietijos įtampą bei aukštą dujų kainą.

Rusijai ketvirtadienį atnaujinus dujų tiekimą Europos Sąjungai, Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad dujų tiekimo į bloką problemas sukėlė sankcijos, kurios lemia „techninius sunkumus“. „Visi su tuo susiję techniniai sunkumai kyla dėl apribojimų, kuriuos įvedė Europos šalys“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jo teigimu, kaltinimai, kad Maskva dujų tiekimą naudoja kaip politinį šantažą, yra „visiškai“ nepagrįsti.

Rusijai ketvirtadienį atnaujinus dujų tiekimą Europai, pagrindiniai Europos akcijų indeksai, kaip ir euro kursas, lėtai kopia aukštyn, tačiau rinkos dalyviai yra sutelkę dėmesį į svarbų Europos Centrinio Banko (ECB) posėdį, kuriame bus pirmą kartą per daugiau kaip dešimtmetį padidintos pagrindinės palūkanų normos.

Vokietijos leidinys DW skelbia, kad Rusija ketvirtadienį atnaujino dujų tiekimą į Europą dujotiekiu  „Nord Stream 1“, kuris nuo liepos 11 dienos neveikė dėl techninės profilaktikos. Vis dėlto energijos išteklių srautas, kaip ir baimintasi, dabar yra daug mažesnis nei šio dujotiekio pajėgumai. Europa buvo susirūpinusi, ar Maskva nuspręs atnaujinti dujų tiekimą žadėtąją liepos 21-ąją.

Europa su nerimu laukia, kada ketvirtadienį, pasibaigus suplanuotiems itin svarbaus vamzdyno techninės priežiūros darbams, bus atnaujintas rusiškų dujų tiekimas, nuo jų itin priklausomai Vokietijai kaltinant Kremlių, kad šis naudoja energiją kaip „ginklą“. Eksporto dujotiekio „Nord Stream“ darbas po dešimt dienų trukusių kasmetinių techninės priežiūros darbų turėtų būti atnaujintas 4 val. Grinvičo (7 val. Lietuvos) laiku.

Vokietijos dujotiekių operatorė „Gascade“ trečiadienį pareiškė mananti, kad, ketvirtadienį užbaigus dujotiekio „Nord Stream 1“ techninės priežiūros darbus, rusiškų dujų tiekimas šia jungtimi bus atnaujintas, kaip ir planuota. „Manome, kad pagal šiuo metu pareikštus kiekius (liepos 20 dieną 15 val.), dujų tiekimas „Nord Stream“ bus atnaujintas prieš techninę priežiūrą buvusiame lygyje (40 proc. perdavimo pajėgumų)“, – pareiškė bendrovė trečiadienį paskelbtame pranešime.

Lietuva lengvai išgyventų Europos Komisijos siūlomą gamtinių dujų vartojimo mažinimo planą, LRT sakė Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys. „Lietuva yra iš tų šalių, kurioms tai padaryti bus lengviausia, nes per metus ir kokius tris mėnesius didmeninė dujų kaina rinkoje išaugo kokius dešimt kartų, tai tokios kainos savaime spaudžia ir mažina vartojimą“, – trečiadienį LRT laidoje „Svarbi valanda“ sakė V. Poderys.

Europos verslo konfederacija trečiadienį įspėjo, jog bet koks sprendimas riboti ekonominį aktyvumą siekiant mažinti rusiškų dujų vartojimą Europoje turės katastrofiškų padarinių. „Priverstinis gamybos mažinimas turės katastrofiškų ekonominių padarinių, o verslui padarys dažnai neatitaisomą žalą“, – pareiškė „BusinessEurope“ generalinis direktorius Markusas Beyreris po to, kai Europos Komisija paviešino planą, pagal kurį bus siekiama 15 proc.

Europoje kyla nerimas dėl artėjančio rudens. Kas laukia, jei Rusija užsuks dujų kranelį? Senasis žemynas žiemą šals, o gyventojų piniginėse dėl pakilusių kainų švilpaus vėjai? Kol europiečiai neramiai laukia dramų dėl dujų atomazgos, Ukrainoje V. Zelenskis atleido du ištikimus bendražygius.

Kitaip nei Vokietija, Italija ar kitos turtingos Europos Sąjungos šalys, Lietuva jau sumokėjo didelę kainą, kad atsisakytų rusiškų dujų. Minėtos šalys ilgai nuolaidžiavo ir flirtavo su Vladimiro Putino režimu. Tačiau jam užsukus dujų kranelį į Europą, solidariai viena kitą turės gelbėti visos ES šalys. Apie tai asmeninėje „Facebook“ paskyroje pareiškė už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys iš Lietuvos Virginijus Sinkevičius.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad Rusija naudoja remontui išsiųstos turbinos nebuvimą kaip „pasiteisinimą“ apriboti dujų tiekimą pagrindiniu dujotiekiu, kuris šią savaitę turėtų vėl būti prijungtas prie tinklo.

Europos Komisija trečiadienį paragino Europos Sąjungos šalis 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą. ES vykdomosios valdžios institucija savo pareiškime taip pat prašo Bendrijos nares suteikti jai specialius įgaliojimus įvesti privalomus suvaržymus vartojimui, jeigu Rusija nutrauktų dujų tiekimą Europai.

Lietuvai nekiltų sunkumų įvykdyti Europos Komisijos rekomendaciją sumažinti gamtinių dujų vartojimą, jeigu jų trūktų artėjančią žiemą, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Didžiausia diskusija yra dėl tų 15 proc.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad dujotiekio „Nord Stream 1“, kuriuo Rusija daugiausiai pumpuoja dujas į Europą, pajėgumas gali būti sumažintas perpus. Jo teigimu, taip nutiks esą dėl lėto technikos remonto, skelbia „Reuters“. Dėl kasmetinės techninės priežiūros dujotiekis nenaudojamas nuo liepos 11 iki 21 d. „Reuters“ teigimu, „Nord Stream 1“ dujų eksportą atnaujins kaip ir planuota – liepos 21-ąją, – tačiau sumažintu pajėgumu.

Europos Sąjunga svarsto galimybę jau kitą mėnesį savanoriškai 15 proc. sumažinti gamtinių dujų suvartojimą valstybėse narėse, baiminantis, kad Rusija gali sumažinti energijos tiekimą, skelbia verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. Pagal planą, pavadintą „Saugokime dujas saugesnei žiemai“, Europos Komisija planuoja Bendrijos narėms rekomenduoti veiksmus, apimančius šildymo ir oro kondicionavimo paslaugų mažinimą, taip pat tam tikras rinka pagrįstas priemones.

Europa ruošiasi Rusijos akibrokštui dėl dujų. Nors „Gazprom“ žadėjo ketvirtadienį dujų tiekimą į Vokietiją per „Nord Stream 1“ dujotiekį atnaujinti, dujas Kremlius greičiausiai paliks užsuktas. Kad to galima tikėtis, įrodo ir pačios „Gazprom“ vokiečių įmonėms išsiųsti laiškai su pranešimu apie force majeure situaciją, dėl kurios „Gazprom“ esą nebegali vykdyti dujų tiekimo įsipareigojimų.

Europos Komisija ruošiasi blogiausiam: kuria planą, kaip atėjus šalčiams, valstybės, įskaitant ir Lietuvą, turėtų taupyti dujas. Tarp siūlymų: riboti viešų pastatų – ligoninių, ministerijų ar biurų šildymą. Rekomenduojama šildyti patalpas tik iki 19-os laipsnių. Labiausiai turėtų susirūpinti Vilnius, kuris šildymui naudoja daugiausia dujų Lietuvoje. Nekilnojamojo turto vystytoja „SBA Urban“ savo verslo centruose sostinėje energijos nešvaisto.