dujos

Latvijoje per tris šių metų ketvirčius sudeginta 5,862 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 33,4 proc. mažiau nei per tą laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Praėjusį mėnesį jų poreikis šalyje buvo 49,3 proc. menkesnis nei pernai rugsėjį – 374,1 tūkst. megavatvalandžių (MWh). Dujų vartojimo metinis augimas šiais metais buvo užfiksuotas tik rugpjūtį – 27,2 proc. iki 432,2 tūkst. MWh. Liepą jų paklausa per metus sumažėjo 66,8 proc. iki 201,7 tūkst.

Aukso laikai naftos perdirbėjams. Nafta pinga, tačiau degalus vairuotojai ir toliau priversti pirkti brangiai. Užtai pelnus iš naftos perdirbimo perdirbėjai semia net ir dešimt kartų didesnius nei buvo prieš karą Ukrainoje. O turtus jiems krauname mes – degalų pirkėjai. Ekonomistai perspėja, kad artimiausiais mėnesiais įsigaliosiant rusiškos naftos ir degalų embargui, dyzelinas gali dar labiau pabrangti, mat reikiamo kiekio pasigaminti Europa nėra pajėgi.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 3 proc., dujos Europoje pigo beveik 17 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Elektros megavatvalandė (MWh) Lietuvoje spalio 21–27 dienomis vidutiniškai kainavo 174,7 euro, arba 3 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 179,6 euro. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pat kaip Lietuvoje, Estijoje – augo 3 proc., iki 170,2 euro už MWh. Lenkijoje praėjusią savaitę elektros kaina mažėjo 3 proc.

JAV viešintis Lietuvos energetikos ministras sako, kad Europai reikalingas dar didesnis amerikietiškų dujų kiekis, ypač kitą žiemą, kuri gali būti kritinė. Dainius Kreivys tvirtina, kad šią žiemą Europa suskystintomis dujomis yra apsirūpinusi, tačiau įspėja, kad po metų bus sunkiau dėl rusiškų dujų stygiaus.   „Šią žiemą esame saugūs. Saugyklos yra pilnos.

Dujų kainos rinkose pastaruoju metu sumažėjo dėl Europoje užpildytų dujų saugyklų bei mažesnio jų vartojimo esant nešaltiems orams, sako BNS kalbinti ekspertai. Pasak jų, artimiausiais mėnesiais dujų kainos turėtų augti, tačiau neturėtų pasiekti rugpjūčio lygio, kai sandorių kaina viršijo 300 eurų.    „Pagrindinė to priežastis yra užpildytos Europos dujų saugyklos.

Išaugusios elektros ir dujų kainos – galvos skausmas ne tik Lietuvos, bet ir Belgijos verslininkams. Tūkstantinės sąskaitos už energijos išteklius jau privertė dalį smulkių Belgijos verslų visam laikui užverti duris. O kol vieni dar tikisi ir laukia valdžios pagalbos, kiti taupo iš paskutiniųjų ir tikina, kad turės kelti kainas – antraip neišgyvens. Tiesa, pastarosiomis dienomis į dvejų metų žemumas nusiritusios dujų kainos suteikia verslams vilties, kad situacija pasitaisys.

Baltijos šalių ir Suomijos energetikos rinkos reguliuotojai sutarė vieneriems metams –  iki 2024 metų spalio – atidėti bendros regioninės gamtinių dujų rinkos sujungimą, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  2020 metų pradžioje Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Su​omijos energetikos ministerijos, reguliuotojai bei dujų perdavimo sistemų operatoriai susitarė sujungti rinkas ir taikyti bendrą tarifą įleidimo taškuose nuo 2023 metų spalio 1 dienos.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino subsidijų verslui už elektrą mokėjimo tvarką, pagal kurią iš valstybės biudžeto įmonėms bus kompensuojama pusė elektros kainos, šių metų ketvirtąjį ketvirtį viršijančios 24 centus už kilovatvalandę, o kitų metų pirmąjį ketvirtį – 28 centus. „Siūlomas kompensavimo dydis nustatytas atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes“, – posėdyje sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Pirmadienį energetikos ministras Dainius Kreivys Liuksemburge dalyvavo Europos Sąjungos transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje. Jame ministrai diskutavo dėl dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkos Direktyvos ir Reglamento pasiūlymų.  Susitikime buvo siekiama Tarybos bendrojo požiūrio dėl Pastatų energetinio naudingumo direktyvos peržiūros.

Europos Sąjungos (ES) šalių vadovams, energetikos ministrams bei Europos Komisijai ieškant sprendimų, kaip sumažinti rekordines aukštumas pasiekusias elektros ir dujų kainas, BNS pateikia atsakymus į 5 svarbiausius klausimus apie siūlomas įvesti dujų, naudojamų elektros gamybai, kainų lubas.   Apžvalgoje remiamasi vieša informacija, pranešimais, ekspertų bei stebėtojų komentarais.

Rusijai toliau šantažuojant Europą dėl dujų tiekimo, rinkoje tendencija keičiasi europiečių naudai – ekonomistai skelbia, kad pirmadienį dujų kainos smarkiai krito. Vienu metu jų kaina buvo netgi neigiama. Ekonomistas Marius Dubnikovas dar pirmadienį pasidalijo grafiku, iš kurio matosi, kad gamtinių dujų kainų kreivė smarkiai krito žemyn. „Smagi dujų rinka šiandien – testavo net 94 eurų už megavatvalandę“, – pirmadienį rašė ekonomistas.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams praėjusią savaitę paraginus Bendrijos energetikos ministrus bei Europos Komisiją pateikti konkrečius sprendimus dėl laikinų elektros gamybai naudojamų dujų kainų lubų, energetikos ministras Dainius Kreivys kartu su kitais ministrais antradienį gali bandyti spręsti tokį politikų uždavinį. D. Kreivys dalyvaus Liuksemburge vykstančiame ES transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje.

Iranas sekmadienį paskelbė sudaręs sutartį su Rusija dėl 40 turbinų tiekimo Maskvai, kad padėtų jos dujų pramonei Vakarų sankcijų fone, pranešė vietos žiniasklaida. Irano „pramoninė sėkmė neapsiriboja raketų ir bepiločių orlaivių sektoriais“, – pareiškė „Iranian Gas Engineering and Development Company“ vadovas Reza Noushadi, kurį pacitavo oficialioji naftos ministerijos naujienų agentūra „Shana“.  „Šiuo metu 85 proc.

Vokietijos energetikos kompanija „Uniper“ pasirinko Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorę „Klaipėdos nafta“ valdyti Šiaurės jūros pakrantėje statomą pirmąjį šalyje Vilhelmshafeno SGD terminalą – jis turėtų pradėti veikti šią žiemą.

Europos Komisijos (EK) pasiūlymas laikinai nustatyti dinaminę kainų ribą sandoriams TTF biržoje būtų naudingas dujų vartotojams Lietuvoje, sako elektros ir dujų tiekėjos „Ignitis“ valdybos narys, verslo klientų ir plėtros vadovas Haroldas Nausėda. Pasak jo, tiek vamzdynais, tiek laivais į Lietuvą atkeliaujančių dujų įsigijimas yra susietas su TTF indeksu (Nyderlandų dujų indeksas), o pastarąjį formuoja TTF birža.

Europos Komisija antradienį pasiūlė naujų priemonių, kuriomis siekiama suvaldyti energetikos krizę, bet pakete nėra Lietuvos ir dalies kitų šalių pasiūlymo įvesti dujų kainų lubas. EK pažymi, kad naujomis priemonėmis siekiama spręsti didelių dujų kainų Bendrijoje problemą ir užtikrinti patikimą tiekimą šią žiemą.

Estijos energetikos grupė „Elenger“ („Eesti Gaas“) per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą iš JAV atsigabeno 1 teravatvalandės (TWh) SGD krovinį. Tai jau ketvirtasis didelis „Elenger“ užsakytas SGD krovinys, didesnė jo dalis bus skirta Lietuvos vartotojams.   Dujos atgabentos antradienį į Klaipėdos uostą įplaukusiu tanklaiviu „Isabella“, pranešė bendrovė.

Latvijos energetikos rinkos reguliavimo tarnyba – Viešųjų paslaugų reguliavimo komisija – planuoja Inčukalno požeminės gamtinių dujų saugyklos naudojimo taisyklų pataisas, kurias patvirtinus dujas į saugyklą bus leidžiama pumpuoti ir per jų išėmimo sezoną – nuo spalio 15-osios iki balandžio 30 dienos.

Romą ir Paryžių sudrebino protestai dėl kylančių dujų ir elektros kainų. Į gatves išėję žmonės reikalauja kompensacijų ir didesnių atlyginimų bei socialinių išmokų. Prie Prancūzijos protestuotojų prisijungė ir šių metų Nobelio literatūros premijos laureatė. Tūkstančiai prancūzų kelia triukšmą Paryžiaus gatvėse ir į šuns dienas deda prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybę.

Antradienį į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą turėtų atplaukti didelis dujų krovinys iš JAV. Tai bus jau antras SGD krovinys šį mėnesį.   Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ BNS informavo, kad su Graikijos vėliava plaukiojantis dujovežis „Isabella“ gabena 153 tūkst. kubinių metrų SGD.

Azerbaidžanas gamtinių dujų per tris šių metų ketvirčius eksportavo 22,6 proc. daugiau nei prieš metus – 16,3 mlrd. kubinių metrų, 51 proc. šio kiekio teko Europai, skelbia Azerbaidžano žiniasklaida, cituodama energetikos ministrą Parvizą Šachbazovą. Anot jo, tiekimas į Europą siekė 8,3 mlrd. kubų, į Turkiją – 6,1 mlrd. kubų, į Sakartvelą – 1,9 mlrd. kubų. Gamtinių dujų gavybą Azerbaidžanas palyginamuoju laikotarpiu padidino 8,6 proc. iki 34,4 mlrd. kubų.

Prieš artėjantį šildymo sezoną tautiečiai ieško įvairių būdų, kaip šildyti savo namus pigiau ir dar labiau sutaupyti. Iš parduotuvių žmonės šluoja kietojo kuro krosneles ir geležines vadinamąsias „buržuikas“. Nors malkos šį sezoną brango taip pat ženkliai, tačiau jos išlieka pigiausias būdas šildytis. Specialistai pataria, kad taip galima sutaupyti iki 50-ies proc. palyginti su šildymu dujomis, tad vis daugiau pirkėjų skuba į parduotuves ieškoti alternatyvos dujiniam šildymui.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas palaiko Kremliaus idėją sukurti naują tarptautinį dujų centrą Turkijoje ir pageidauja, kad jo vyriausybė netrukų pradėti rengti idėjos įgyvendinimo planus, penktadienį pranešė Turkijos žiniasklaida.

Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis pareiškė neatmetantis galimybės, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo Skultės uoste projektą gali perimti valstybė. „Esu atviras ir tokią galimybę esu aptaręs su potencialiais partneriais“, – sakė premjeras. „Vyriausybė ir parlamentas patvirtino specialias sąlygas šio projekto vystymui, tačiau kitas klausimas – kas terminalą pastatys.

Prancūzijos prezidentūra ketvirtadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą sukurti naują „dujų centrą“ Turkijoje, per kurį dujos būtų tiekiamos Europai, pareikšdamas, kad toks pasiūlymas yra „beprasmis“.  „Nėra prasmės kurti naujų infrastruktūrų, kurios leistų importuoti daugiau rusiškų dujų“, – pažymėjo prezidentūra.  V. Putinas pateikė pasiūlymą Turkijos lyderiui Recepui Tayyipui Erdoganui per asmeninį susitikimą, įvykusį ketvirtadienį Kazachstane.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė nemananti, kad jos sprendimas didinti gamtinių dujų pirkimą iš Rusijos yra klaidingas, ir teigė, kad tai buvo tuo metu buvo pelningiau nei suskystintos gamtinės dujos. Savo kalboje Lisabonoje, Portugalijoje, A. Merkel sakė, kad „visada elgiesi tuo metu, kada esi“ ir nesigaili dėl savo sprendimų, buvusią Vokietijos kanclerę cituoja AP.

Sostinė atidaro šildymo sezoną ir giriasi, kad mazutu šildomi vilniečiai už šilumą mokės mažiau nei kauniečiai. Pasak miesto valdžios šiuo metu taršesnį mazutą apsimoka deginti labiau nei Lietuvoje dažniausiai naudojamą, bet iki dangaus išbrangusį biokurą. Sostinės valdžia taip pat ramina milžiniškas sąskaitas už karštą vandenį ir gyvatuką gavusius gyventojus. Esą spalį kaina kris beveik dvigubai. Lazdynų mikrorajone gyvenanti vilnietė mama Donata dėlioja dukros žaislus.

Europą apėmus Rusijos agresyvumo išprovokuotai energetikos krizei, Prancūzija pradeda tiekti dujas Vokietijai, skelbia „Deutsche Welle“. Pasak Prancūzijos dujotiekių operatorės „GRTGaz“ pranešimo, dujos į Vokietiją nuo spalio 13-osios pumpuojamos per jungtį, esančią netoli Niederheilbacho kaimo Vokietijos Saro federalinėje žemėje.

Briuselyje svarstomos elektros gamybai naudojamų gamtinių dujų kainų lubos sumažintų elektros kainas, tačiau padidintų dujų poreikį ir kainą, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovas.  „Apibendrinant rugsėjo mėnesio (elektros – BNS) kainas visoje Europoje mes matome aiškų išsiskyrimą Pirėnų pusiasalyje – Ispanijoje ir Portugalijoje – kurios šią priemonę taiko nuo birželio pradžios.

Vis daugiau Lietuvos miestų skelbia apie šildymo sezono pradžią. Nors dalis gyventojų baiminasi, kad neišsimokės sąskaitų už šildymą, greitai šiltesniais namais galės džiaugtis ir kauniečiai, savo sprendimą netrukus žada skelbti ir Vilnius. O Prahoje Europos Sąjungos energetikos ministrai derasi, kaip atpiginti elektros energiją ir šilumą, sumažinti dujų kainą Europoje. Šiaulietė Liongina tvarko savo daugiabučio kiemą: nuo šaligatvio šluoja lapus.

Baltijos šalyse ir Suomijoje veikiančioje „GET Baltic“ biržoje spalio 1–11 dienomis gamtinės dujos kainavo 144 eurus už megavatvalandę – 32 proc. mažiau nei rugsėjį (212 eurų).  Birža skelbia, jog gamtinių dujų kainos mažėja antrą mėnesį iš eilės, o įtakos tam darė Europoje vyraujančios tendencijos. „Dėl mažėjančios paklausos smukus dujų vartojimui ir užsipildžius dujų saugykloms, Europos biržose dujų kaina mažėjo trumpalaikių sandorių rinkoje“, – teigiama „GET Baltic“ pranešime.

Viršutinė kainos riba turi būti nustatyta ne tik elektros gamybai naudojamoms dujoms, bet ir visiems didmeniniams jų sandoriams, teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Kalbėdami apie lubų nustatymą dujų kainoms, turime būti ambicingesni ir laikinai nustatyti viršutinę ribą ne tik elektros generacijai naudojamoms dujoms, bet ir visiems didmeniniams gamtinių dujų sandoriams“, – trečiadienį Energetikos ministerijos išplatintame pranešime teigė D. Kreivys.

Estijos premjerė Kaja Kallas, trečiadienį kalbėdama šalies parlamente, patikino, jog šalis artėjančią bus „garantuotai aprūpinta“ gamtinėmis dujomis, net ir tuo atveju, jei jų tiekimas per jungtį su Suomija „Balticconnector“ dėl kokio nors incidento nutrūktų. Kaip alternatyvius rusiškoms dujoms tiekimo šaltinius ji įvardijo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje ir gerokai mažesnio pajėgumo terminalą Suomijos Haminos uoste, taip pat Latvijos Inčukalno požeminę saugyklą.

Lenkijos operatorius PERN aptiko nuotėkį viename „Družba“ sistemos vamzdyje, kuriuo nafta tiekiama iš Rusijos į Europą, skelbia Reuters. Manoma, kad tai dar labiau padidins susirūpinimą dėl Europos energetinio saugumo po „Nord Stream“ dujų nuotėkio. Nuotekis, kurį PERN pranešė aptikęs antradienio vakarą, buvo surastas tuomet, kai Europa susiduria su rimta energetine krize po Maskvos invazijos į Ukrainą, dėl kurios ir nesutarimų su Vakarų Europa buvo nutrauktas dujų tiekimas.

Dar penki klientai kitais metais pirks 9 teravatvalandes (TWh) suskystintų gamtinių dujų (SGD) per Klaipėdos SGD terminalą, pranešė jo operatorė „Klaipėdos nafta“.   2023 metais SGD terminalu naudosis iš viso 7 klientai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Norvegijos.

Besitęsiant karui Ukrainoje užsienio šalys stengiasi toliau finansiškai remti ukrainiečius, tačiau kol kas išeina atvirkščiai. Už naftą, dyzeliną, anglį ir gamtines dujas Europos Sąjungos (ES) valstybės Rusijai sumoka tris kartus daugiau. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame suskaičiavo, kad ES šalių parama Ukrainai yra trigubai mažesnė, nei už žaliavas mokami pinigai Rusijai.

Viltys, kad infliacijai pasiekus 20 procentų, ji jau rudenį ims slūgti, dužo į šipulius. Bendras kainų augimas šalyje rugsėjį perkopė 24 procentus. Energijos išteklių – dujų, elektros – kaina per metus augo kone 70 procentų, o maisto produktų kainos padidėjo trečdaliu. Kai kurie ekonomistai tokį kainų kilimą vadina nekontroliuojamu ir tvirtina – artimiausiai mėnesiais kainos tik augs.

Maždaug pusę Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo pajėgumų 10-čiai metų rezervavus Latvijos ir Lenkijos įmonėms, Lietuvos vartotojams terminalo išlaikymas atpigs, teigia energetikos viceministrė Inga Žilienė.  Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ nuo 2023-iųjų dešimtmečiui keturiems tiekėjams suteikė keturis jo pajėgumų paketus po 6 teravatvalandes (TWh) per metus.

Į Lietuvą šių metų pirmąjį pusmetį buvo importuota 19 proc. daugiau gamtinių dujų nei tuo pačiu metu 2021-aisiais, o jų vartojimas sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Šiemet sausį-birželį į Lietuvą importuota 19 teravatvalandžių (TWh) dujų – 19,1 proc.

Prahoje į neformalų susitikimą susirinkę Europos šalių vadovai tarėsi, ar verta įvesti dujų kainų lubas. Šis klausimas jau kuris laikas skaldo Europos Sąjungą, mat Lietuva ir kitos šalys to nori, o sprendimui priešinasi Vokietija, Nyderlandai ir Danija. Dėl to Lenkijos premjeras aštriai užsipuolė Vokietiją.  Europos vadovų taryba renkasi į neformalų susitikimą Prahoje.

Siekiant mažinti elektros kainas, Europos Sąjungos (ES) lygiu būtina susitarti dėl dujų kainų lubų, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  Pasak jo, ieškant išeičių būtina atsižvelgti į tokių šalių kaip Lietuva, kurios importuoja didžiąją dalį elektros energijos, specifiką. „ES lygiu priimti sprendimai turi palengvinti piliečių finansinę naštą. Turime išlikti vieningi ir suprasti, kad vienašaliai sprendimai nėra pakankami sprendžiant energetikos iššūkius.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę sumažėjo 19 proc., dujos Europoje pigo 5 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Elektros megavatvalandė (MW) Lietuvoje rugsėjo 30–spalio 6 dienomis vidutiniškai kainavo 285 eurus, arba 19 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 353,2 euro. Latvijoje elektros kaina taip pat mažėjo 19 proc. iki 285 euro, Estijoje – augo 25 proc. iki 255,1 euro.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Norvegijos. Tai pirmas SGD krovinys šį mėnesį.  BNS žiniomis, krovinys skirtas didžiausiai Lietuvoje gamtinių dujų importuotojai – rugsėjo pradžioje laikinai gamybą sustabdžiusiai Jonavos azotinių trąšų gamintojai „Achemai“.   Su Bahamų vėliava plaukiojantis dujovežis „Arctic Voyager“ penktadienio rytą atvyko į Klaipėdos uostą ir prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai mari...

Išaugusių energijos kainų kompensavimui kitų metų biudžete numatytas milijardas eurų, bus siekiama neviršyti 5 proc. biudžeto deficito, BNS ketvirtadienį sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. „Turime energetinį karą ir milžinišką infliaciją. Todėl biudžeto pagrindinis dėmesys skiriamas energetiniam saugumui ir pajamų didinimui.

Biometano dujų gamybos ir valymo įrenginių projektams skirtoms valstybės subsidijoms gauti verslas pateikė aštuonias paraiškas už 25,4 mln. eurų, pranešė Energetikos ministerija.  Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų tam buvo numatyta 22,2 mln. eurų. „Biometanu galima sėkmingai pakeisti importuojamas gamtines dujas ir kelis kartus sumažinti energijos išteklių kainas.

Dujotiekio „Nord Stream“, jungiančio Rusiją su Europa, nuotėkių vietos apžiūra sustiprino įtarimus, kad tai buvo sabotažo aktai, ketvirtadienį pranešė Švedijos pareigūnai. „Galime daryti išvadą, kad Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje dujotiekyje „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ įvyko detonacija, dėl kurios buvo padaryta didelė žala dujotiekiams“, – sakoma prokuroro Matso Ljungqvisto pareiškime.

Maskva trečiadienį pareiškė esanti pasirengusi skubiai pradėti tiekti gamtines dujas Europai dujotiekio „Nord Stream 2“ nepažeista gija, paaštrėjus geopolitinei įtampai dėl neseniai užfiksuotų nuotėkių iš vamzdynų, jungiančių Rusiją su Vokietija. „Jei kolegos europiečiai priims reikiamus teisinius sprendimus dėl [„Nord Stream 2“] sertifikavimo.

Vokietijos ekonomikos ministras trečiadienį apkaltino šalis, įskaitant Jungtines Valstijas, pernelyg brangiai parduodant gamtines dujas. „Kai kurios šalys, net ir draugiškos, kai kuriais atvejais pasiekia astronominį kainų lygį“, – laikraščiui „Neue Osnabruecker Zeitung“ pareiškė Robertas Habeckas. „Natūralu, kad dėl to kyla problemų, apie kurias turime kalbėtis“, – pažymėjo jis.

Europos Sąjunga (ES) yra „pasirengusi diskutuoti“ dėl importuojamų dujų kainų viršutinės ribos, siekdama sumažinti sparčiai augančias energijos sąnaudas, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyer. Europos Parlamentui pasakytas komentaras žymi tono pasikeitimą ES po to, kai galingiausia ES šalis Vokietija išreiškė susirūpinimą, jog žema kainų riba gali atgrasyti tiekėjus, kurie verčiau rinksis pelningesnius regionus.