dujos

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pranešė apie planus gerokai padidinti gamtinių dujų gavybą Lenkijoje ir Norvegijoje, skelbia Lenkijos radijas. Grupės vadovas Danielis Obajtekas sakė, jog „Orlen“ planuoja per artimiausius septynerius metus gamtinių dujų telkinių išžvalgymui ir įsisavinimui išleisti apie 60 mlrd. zlotų (apie 13 mlrd. eurų). Lenkijos klimato ir aplinkos ministerijos duomenimis, 2022-aisiais šalyje sudeginta 16,62 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 56 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 3 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje balandžio 14–20 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 67 eurus, kai prieš savaitę kaina siekė 43 eurus. Pasak LEA, kainų augimą galėjo lemti šiek tiek atvėsę orai ir didėjęs energijos poreikis. Latvijoje ir Estijoje elektra per savaitę brango 55,6 proc.

Šiemet sausį–kovą Lietuvoje suvartota 3,2 teravatvalandės (TWh) dujų – 44 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai šalies dujų poreikis siekė 5,7 TWh, pranešė „Amber Grid“. Pasak bendrovės, sumažėjusią dujų paklausą labiausiai lėmė šilta žiema, aukšta dujų kaina ir dėl to sumažėjęs dujų naudojimas trąšų gamybai, taip pat Vilniaus šildymui kūrentas mazutas.

Rusijos dujų gavybos ir eksporto gigantė „Gazprom“ pasiūlė valdžiai nuimti kainų ribojimą dujoms Rusijos vidinėje rinkoje. Tokį sprendimą „Gazprom“ atstovai pasiūlė po staigaus eksporto į Europą kritimo 2022-aisiais ir pajamų susitraukimo.

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ ieško, kas parengs tarptautinio Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus sukūrimo galimybių studiją – bendrovė paskelbė šių paslaugų konkursą.  Pasak bendrovės vadovo Nemuno Bikniaus, pirminiai galimybių studijos rezultatai turėtų paaiškėti iki šių metų pabaigos.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Baltijos šalys ieškos sprendimų, kaip sustabdyti suskystintų naftos dujų (SND) importą iš Rusijos į Baltijos šalis, kuris pernai išaugo daugiau nei du kartus. Tai ministras teigė aptaręs ketvirtadienį su Latvijos klimato ir energetikos ministru Raimondu Čudaru. „Sutarėme, kad (suskystintos – BNS) naftos dujos neturėtų būti importuojamos į tris Baltijos šalis.

Lietuvą užplūdo šilti orai, o sinoptikai skelbia, kad šiluma nesitrauks ir esą jau palankios sąlygos baigti šildymo sezoną. Tačiau savivaldybės į tokias žinias reaguoja skirtingai. Štai Vilnius skelbia, kad šildymo sezoną jau baigia, nors net nespėjo išnagrinėti kompensacijų prašymų už lapkričio mėnesį. O kitų didmiesčių vadovai išjungti šildymo dar nesiryžta ir baiminasi galimų šalčių.

Europos Sąjungos (ES) bendro gamtinių dujų pirkimo platformoje ketina dalyvauti dvi Lietuvos įmonės – „Ignitis grupės“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ bei Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“, BNS pranešė Energetikos ministerija. „(Bendruose dujų pirkimuose – BNS) dalyvautų įmonės – išreiškusios susidomėjimą ir pasirengimą dalyvauti yra „Ignitis“ ir „Achema“, bendras poreikio kiekis būtų apie 3–4 teravatvalandės dujų per metus“, – BNS teigė ministerijos atstovė Vita Ramanauskaitė.

Baltijos šalyse ir Suomijoje veikiančios „GET Baltic“ gamtinių dujų kainų indeksas BGSI, fiksuojantis gamtinių dujų kainų pokyčius dieninių sandorių rinkoje kovą siekė 49,24 euro už megavatvalandę ir buvo mažiausia vidutinė kaina per paskutinius 18 mėnesių. „GET Baltic“ biržoje nuo 2022 metų rugpjūčio, kai buvo fiksuota didžiausia vidutinė kaina nuo karo Ukrainoje pradžios (241,69 euro), sumažėjo 80 proc.

Į Suomijos Ingos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą praėjusį savaitgalį atgabentas pirmasis Estijos užsakytas krovinys. Bendrovės „Eesti Gaas“ užsakytą SGD krovinį iš Jungtinių Valstijų atgabeno tanklaivis „Vivit Americas LNG“. „Iki šiol JAV ir Norvegijos kilmės dujų tiekimui naudojomės SGD terminalu Klaipėdoje, tačiau dabar pradedame bendradarbiauti ne tik su Norvegijos „Equinor“, bet ir tarptautine energetikos grupe „Vitol“ per Ingos terminalą“, – „Eesti Gaas“ pranešime cituojamas jos...

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 7 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 1,5 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje kovo 24–30 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 67 eurus, kai prieš savaitę kaina siekė 63 eurus. Pasak LEA, nežymų elektros kainų augimą Lietuvoje lėmė sumažėjusi nacionalinė elektros gamyba – vėjo elektrinėse ji sumažėjo 6,4 proc., saulės – 24,5 proc.

Vyriausybės sprendimą, ar pratęsti kompensacijas gyventojams už elektrą ir dujas antrąjį šių metų pusmetį, taip pat rinkos reguliuotojo nustatomą visuomeninę elektros kainą lems ir dujų kainų pokyčiai pildant saugyklas, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Sunku pasakyti, kokia bus dujų kainų dinamika, kada prasidės saugyklų pildymas. Šiuo metu dujų kainos svyruoja ties 40–45 eurais už megavatvalandę.

Danija iškėlė cilindro formos objektą, pastebėtą netoli dujotiekio „Nord Stream 2“, prieš kurį buvo įvykdytas sabotažo aktas, trečiadienį paskelbė Danijos energijos agentūra. Pranešime nurodoma, kad šis objektas, kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vadino įtartinu, yra dūminis plūduras.

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrai antradienį susitarė iki 2024 metų kovo pratęsti priemones, skirtas savanoriškam dujų vartojimo sumažinimui visame bloke 15 procentų. Dujų suvartojimo mažinimas padeda išlaikyti užpildytas saugyklas, užtikrinti daugiau energijos tiekimo ir „sumažinti kainas“, pažymėjo deryboms pirmininkavusi Švedijos energetikos ministrė Ebba Busch. ES šalys praėjusią vasarą įsipareigojo sumažinti suvartojimą bent 15 proc.

Lietuva labai palankiai vertina sprendimą Europos Sąjungos (ES) valstybėms leisti riboti gamtinių dujų importą iš Rusijos, pareiškė antradienį ES Energetikos taryboje dalyvavęs energetikos viceministras Albinas Zananavičius.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ antradienį pranešė pasiekusi rekordines paros dujų tiekimo Kinijai dujotiekiu „Sibiro galia“ („Sila Sibiri“) apimtis. Pranešimas paskelbtas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui antrą dieną priimat Kinijos vadovą Xi Jinpingą. Pranešama, kad vizito metu turėtų būti pasirašyti įvairūs susitarimai, įskaitant susitarimus dėl ekonominės integracijos.

Suomijos bendrovė „Gasum“ toliau importuoja rusiškas suskystintas gamtines dujas (SGD), tai paaiškindama sutartimi su Rusijos koncernu „Gazprom“ prisiimtais įsipareigojimais, skelbia Suomijos visiuomeninė transliuotoja „Yle“. „Gasum“ atstovas transliuotojai paaiškino, kad anksčiau nei 2022 metais „Gasum“ su „Gazprom export“ pasirašė ilgalaikę dujų tiekimo sutartį, kuri „galios dar daug metų“, o joje numatyta „take-or-pay“ (imk arba mokėk) sąlyga.

Rusijos biudžete dėl karo Ukrainoje ir vėliau paskelbtų ekonominių sankcijų atsivėrus milžiniškai skylei šalies politikai ėmėsi siūlymų, kaip pagerinti ekonominę situaciją. Jeigu kalbos apie papildomą verslo apmokestinimą jau tapo įprastomis, tai neseniai rusus pasiekė naujiena, kad gali tekti kompensuoti negaunamas „Gazprom“ pajamas iš savo kišenės.

Europoje gamtinių dujų kaina pirmadienį pirmą kartą per daugiau nei pusantrų metų nukrito žemiau 40 eurų ribos, vyraujant šiltiems orams ir išliekant dideliam dujų saugyklų užpildymo lygiui. Gamtinių dujų kaina pirmadienį ryte Nyderlandų ateities sandorių biržoje TTF smuko iki 39,65 eurų už megavatvalandę (MWh) žymos.  Paskutinį kartą tokia kaina stebėta 2021 metų liepą.

Europos Komisijai (EK) antradienį pateikus naujus su elektros rinkos reforma susijusius pasiūlymus, Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad elektros kainos kol kas neįmanoma visiškai atsieti nuo dujų kainos.

Rusijos karas prieš Ukrainą turi daug frontų, vienas jų – energetikos srityje su Europos Sąjunga. Kaip ir su Kremliaus planais greitai iškovoti pergalę Ukrainoje, taip ir čia abi energetinio konflikto pusės suprato, kad jų svajonės apie greitą triumfą žlugo vykstant žiauriam ir alinančiam karui apkasuose, rašo „Financial Times“. Maskva buvo įsitikinusi, kad jos dujos yra nepakeičiamos, todėl be jų Europos pramonė per žiemą sustos.

Italijos energetikos bendrovė „Snam FSRU Italia“ pasirinko Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorę „Klaipėdos nafta“ partnere statant terminalą Piombino uoste. Lietuvos bendrovė konsultuos „Snam“ pasirengiant, o vėliau – išbandant plaukiojantį SGD terminalą, pranešė „Klaipėdos nafta“. „Klaipėdos naftos“ vadovas Darius Šilenskis sako, kad besiplečiančioje SGD rinkoje bendrovei atsiveria vis daugiau galimybių įsitraukti į naujus tarptautinius SGD projektus.

Elektros ir dujų kainos jau nukrito kartais, tačiau rekordiškai išbrangusių maisto produktų kainos stovi vietoje. Pasak ekonomistų, greitų pokyčių tikėtis būtų naivu. Esą reikės nemažai laiko, kol verslai pradės mažinti maisto produktų kainas. Pasak prekybininkų, nemaža produktų gamintojų dalis turi fiksuotas elektros tiekimo sutartis su didžiulėmis elektros kainomis, dėl to neva kainų mažinti šiuo metu negali. Marijampolėje įsikūrusio „Picos baro“ savininkė džiaugiasi nedidelėmis išlaidomis.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 10,4 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 8 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje vasario 24–kovo 2 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 114,1 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 103,3. Tuo pačiu metu Latvijoje elektra brango 8,8 proc. iki 112,4 euro, Estijoje – 8,6 proc. iki 112,3 euro. Lenkijoje vidutinė kaina per savaitę didėjo 16,5 proc.

Tarptautinė energetikos agentūra apskaičiavo Rusijos pajamas už dujas ir naftą šių metų pirmąjį mėnesį ir palygino su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu. Anot agentūros specialistų, Rusija neteko 40 proc. savo pajamų, o tai įrodo Vakarų sankcijų efektyvumą. „International Energy Agency“ (Tarptautinė energetikos agentūra, IEA) ataskaitoje skelbiama, kad šių metų sausį, lyginant su praėjusių metų rezultatu, Rusijos naftos ir dujų pajamos krito 38 proc.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importas į Europą pernai išaugo, šalims stengiantis kompensuoti sumažėjusį tiekimą iš Rusijos, sakoma antradienį paskelbtoje Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) ataskaitoje. Organizacijos parengtoje ketvirtinėje dujų rinkos apžvalgoje sakoma, kad dėl padidėjusios paklausos Europos šalyse kainos stiebėsi, o pasaulinių pardavimų vertė padvigubėjo iki 450 mlrd. JAV dolerių, nors pačios apimtys išaugo tik 5,5 procento.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 7,1 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 2,6 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje vasario 17–23 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 103,3 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 111,2 euro. Tuo pačiu metu Latvijoje elektra pigo 6,6 proc. iki 103,3 eurų, Estijoje – 6,1 proc. iki 103,3 eurų. Lenkijoje vidutinė kaina per savaitę mažėjo 15,2 proc.

Europos Sąjunga gamtinių dujų vartojimą per laikotarpį nuo praėjusių metų rugpjūčio pradžios iki šių metų sausio pabaigos, palyginti su vidutiniu per atitinkamus ankstesnių penkerių metų laikotarpius, sumažino 19,3 proc., skelbia Eurostatas. Toks rezultatas viršijo savanoriško mažinimo 15 proc. tikslą, dėl kurio kurį Bendrijos narės susitarė pernai rugpjūtį, susidūrusios su smarkiai kritusiu tiekimu iš Rusijos, kuri taip keršija Europai už sankcijas dėl karo Ukrainoje.

Naftos ir dujų įmonės nededa pakankamai pastangų, kad sumažintų metano emisijas, antradienį pareiškė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA), net nepaisydamos to, jog dėl aukštų energijos kainų emisijų mažinimo priemonės dažniausiai greitai atsipirktų. Naujausioje metinėje „Global Methane Tracker“ ataskaitoje TEA pažymėjo, jog energetikos sektoriaus išmetamų teršalų kiekis praėjusiais metais ūgtelėjo iki 135 mln. tonų, tik nedaug nusileisdamas 2019-aisiais užfiksuotam rekordiniam lygiui.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) trečiadienį patvirtinus dukart mažesnę visuomeninę elektros kainą, jos pirmininkas Renatas Pocius sako, kad elektros ir dujų tarifų pirmąjį šių metų pusmetį dar kartą perskaičiuoti nebeplanuojama.  „Turbūt mažai tikėtinas toks perskaičiavimas, kadangi kainų svyravimo bent pagal šiandienos prognozes nematyti.

Trečiadienį įsigaliosiančios gamtinių dujų kainų „lubos“ pravers tuo atvejui, jeigu dujos vėl smarkiai pabrangs, sako prezidento patarėjas.  „Įsigalioję sprendimai (..) yra kaip tam tikras draudimo polisas, ir „viršpelnių“ atveju, jeigu kartais vėl kainos labai užaugtų tai turėsime ką pritaikyti, bet šiuo atveju tai tikrai nėra to poreikio, nes kainos yra kritusios iki karo lygio buvusių kainų ir dar žemiau“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros ...

Trečiadienį įsigaliosianti Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų gruodį sutarta 180 eurų už megavatvalandę (MWh) viršutinė dujų kainos riba tebus formalumas ir energetikos rinkai poveikio neturės, sako BNS kalbinti ekspertai.  Pasak jų, dujų kainoms nukritus į 2021 metų lygį, jų „lubų“ tvarkos šį šildymo sezoną aktyvuoti nereikės, be to, šiemet neturėtų pasikartoti ir pernai rugpjūtį buvęs energijos kainų šuolis.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 31,4 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 5,5 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje vasario 3–9 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 129,3 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 98,4 euro. Tuo pačiu metu Latvijoje elektra brango 33,9 proc., iki 127 eurų, Estijoje – 31,9 proc., iki 125 eurų. Lenkijoje vidutinė kaina per savaitę padidėjo 22,5 proc.

Didžiausios pasaulyje naftos ir dujų bendrovės 2022 metais uždirbo rekordinius pelnus, kai po Rusijos invazijos į Ukrainą energijos kainos šovė į aukštumas. Penkių didžiųjų įmonių – „Shell“, „Chevron“, „ExxonMobil“, BP ir „TotalEnergies“ – grynasis pelnas 2022 metais viršijo 150 mlrd. JAV dolerių, o jei šioms bendrovėms nebūtų tekę pasitraukti iš Rusijos rinkos, pelnai būtų buvę arčiau 200 mlrd. JAV dolerių ribos.

Novosibirske (Rusija) sprogus dujų įrangai subyrėjo dvi daugiaaukščio namo laiptinės. Atliekama gelbėjimo operacija, pranešama apie mažiausiai tris žuvusiuosius ir 11 nukentėjusiųjų. „Pusės namo neliko!“ – „Podjom“ cituojama sprogimo Novosibirske liudininkė. Dėl dujų nuotėkio kilus sprogimui ir gaisrui sugriuvo dvi penkiaaukščio namo laiptinės. Tikslus žuvusiųjų ar nukentėjusiųjų skaičius dar nustatinėjamas. Sprogimas įvyko apie 7 val. 40 min.

Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ pradeda dujotiekio Vilnius-Kaunas atkarpų rekonstrukciją. Iki šių metų pabaigos planuojama perkloti beveik 17 kilometrų dujotiekio ruožų Kauno ir Kaišiadorių rajonuose, visa projekto vertė siekia 13 mln. eurų (be PVM), pranešė „Amber Grid“. Darbus atliks dujotiekių ir kitų energetikos objektų statybos įmonės „DS-1“ ir „MT Group“. „DS-1“ už 1,6 mln. eurų rekonstruos 2,1 kilometro ruožą Kaišiadorių rajone, o „MT Group“ – už 10,9 mln.

Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ kartu su antrine įmone dujų birža „GET Baltic“, neaudituotais duomenimis, 2022 metais uždirbo 98,2 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 43,1 proc. daugiau nei 2021 metais. Konsoliduotasis grynasis pelnas sumažėjo 32,5 proc. iki 15,7 mln. eurų, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) mažėjo 9,4 proc. iki 32 mln.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 32,7 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 8,7 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje sausio 27–vasario 2 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 98,4 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 146,1 euro. Latvijoje ir Estijoje elektros kainos krito 30,5 proc. – iki 95 eurų už MWh, Lenkijoje vidutinė megavatvalandės kaina, nepaisant 24,7 proc.

Bulgarija pradeda ilgai atidėliotą gamtinių dujų jungties su kaimynine Serbija tiesimą, kuri leis pietryčių Europos valstybėms atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų, skelbia agentūra „Reuters“. Tikimasi, kad 170 kilometrų ilgio dujotiekis, kuris drieksis nuo Bulgarijos miesto Novi Iskar iki Nišo Serbijoje, pradės veikti iki šių metų pabaigos, sakė Bulgarijos energetikos ministras Rossenas Hristovas.

Rusijos suskystintų naftos dujų eksportuotojai pernai daugiau nei padvigubino tiekimą Baltijos valstybėms, kurios dalį jų perpardavė Ukrainai, skelbia „Reuters“, remdamasi savais šaltiniais. Suskystintų naftos dujų importo iš Rusijos šuolis įvyko nepaisant to, kad trys Baltijos šalys ir visos NATO bei Europos Sąjungos narės, griežtai pasmerkė Maskvos veiksmus Ukrainoje, o Europa stengiantis rasti naujų angliavandenilio tiekimo šaltinių įtemptoje pasaulinėje rinkoje, pažymi agentūra.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pasirašė 20 metų trukmės sutartį dėl 1 mln. tonų suskystintų gamtinių dujų (SGD) per metus pirkimo JAV bendrove „Sempra“. Dėl šios sutarties derėjosi Lenkijos valstybės kontroliuota dujų įmonė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG), tapusi „Orlen“ dalimi.

Latvijoje per praėjusius metus sudeginta 8,887 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 30,3 proc. mažiau nei 2021-aisiais, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vien tik gruodį jų poreikis šalyje buvo 42,4 proc. didesnis nei prieš mėnesį, bet 16,3 proc. mažesnis nei prieš metus – 1,6 TWh. Pernai dujų vartojimo metinis augimas kol kas buvo užfiksuotas tik rugpjūtį – 27,2 proc. iki 432,2 tūkst.   megavatvalandžių, o visais kitais mėnesiais vartojimas buvo menkesnis nei prieš metus.

Lietuva 2022 metais suvartojo 15,6 teravatvalandės (TWh) dujų arba 35 proc. mažiau nei 2021 metais, kai šalies dujų poreikis siekė 24 TWh, rodo dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenys. Daugiau nei trečdaliu dujų vartojimas mažėjo, kai dėl aukštų dujų kainų šalyje ženkliai sumenko trąšų gamybos apimtys ir elektros gamyba Lietuvos elektrinėse, taip pat dėl šiltos žiemos ir sprendimo Vilniaus miesto šildymui naudoti mazutą.

Pakistanas nuo kovo mėnesio pradės importuoti naftą ir dujas iš Rusijos tokiomis sąlygomis, kurios užtikrins „abipusę ekonominę naudą“, sakoma penktadienį paskelbtame bendrame valstybių pareiškime.  Nuo tada, kai Maskva pradėjo karinį puolimą prieš Ukrainą, Rusija tapo Vakarų šalių ekonominių sankcijų taikiniu, o jos angliavandenilių tiekimas į Europą smarkiai sumažėjo. Dėl tokios padėties Rusija mėgina padidinti eksportą į Aziją, kad kompensuotų sumenkusį tiekimą.

Finansų ministrė neatmeta, kad antrąjį šių metų pusmetį gyventojams reikės mažiau kompensacijų už elektrą ir dujas nei dabar numatyta valstybės biudžete. Gintarė Skaistė pabrėžia, kad konkretūs sprendimai bus priimami iki liepos, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustatys naujas elektros ir dujų kainas buitiniams vartotojams. „Matome, kad tendencijos tikrai yra gerėjančios ir tikėtina, kad reikės mažiau lėšų nei esame numatę.

Bendruoju pagalbos telefonu policijos pareigūnai gavo pranešimą iš vieno daugiabučio. Gyventojai skundėsi, kad laiptinėje juntamas dujų kvapas, todėl į įvykio vietą skubėjo visos pagalbos tarnybos, o kartu su jomis – TV3 laidos „Farai“ operatorius. Į vietą skubėjo medikai, ugniagesiai ir policija, tačiau jai, nepaisant įjungto garso signalo ir švyturėlių, kelyje maišėsi vairuotojai ir pėstieji.

Kalėdinis pigių degalų festivalis baigėsi. Degalų kainos vėl kopia į viršų. Ypač tai jaučia dyzelinių automobilų vairuotojai. Litras dyzelino beveik 20 centų brangesnis už benziną. Dyzelino kainas dar labiau kaitina Europoje tvyranti įtampa ruošiantis atsisakyti rusiškų degalų. Ekspertai prognozuoja, kad jau po dviejų savaičių įsigaliojus embargui rusiškiems naftos produktams, dyzelino kaina dar labiau šoks į viršų. Benzinas ir dyzelinas degalinėse vėl brangsta.

Dujų kainos Nyderlandų TTF prekybos taške antrąją sausio savaitę mažėjo 5 proc. ir pasiekė seniai nematytas žemumas – 69,7 euro už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak jos, paskutinį kartą tokios žemos kainos tarptautinėje rinkoje fiksuotos 2021-ųjų lapkričio pradžioje. Pagal ateities dujų sandorius dujų kainos šiemet turėtų siekti 70–80 eurų už MWh.

Rusijos pajamos iš naftos pradėjo smukti po to, kai Vakarų šalys įvedė rusiškos naftos pirkimo kainos lubas, rašoma „Reuters“, remiantis JAV finansų ministerijos atstovų duomenimis. „Rusija kasdien praranda milžiniškus pinigus dėl ribojimų“, – cituojamas neįvardintas valdininkas. Jo teigimu, Rusijos pajamų mažėjimą taip pat nulėmė ir tai, kad Europos šalys prieš šią žiemą sukaupė pakankamą gamtinių išteklių rezervą.