dujos

Skuode ir Mažeikiuose, kuriame dauguma gyventojų būstą šildo suskystintomis naftos dujomis (SND), šildymas dėl nuo šių metų taikomo akcizo turėtų brangti.  Skuodo rajono meras Stasys Butautas sako, kad gyventojai dėl to skundžiasi, bet alternatyvų neturi, nes gamtinių dujų tiekimo infrastruktūra čia neišvystyta.   „Skundžiasi gyventojai, bet ką mes galime padaryti, žmonės irgi supranta, kad ne savivaldybė uždėjo tuos akcizus.

Nuo naujųjų metų įsigaliojus didesniam akcizui už dujų balionus, degalinių tinklas „Jozita“ čekiuose pradėjo žymėti, kad tai yra „Tėvynės Sąjungos-Konservatorių įvestas akcizas buičiai“. Vis tik, kilus ažiotažui viešojoje erdvėje, buvo nuspręsta papildyti čekį bei nurodyti ne tik TS-LKD, bet ir valdančiąsias Liberalų sąjūdžio bei Laisvės partijas. Tokio čekio pavyzdžiu, kaip ir pirmą kartą paviešinus informaciją, savo feisbuko paskyroje pasidalino parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.

Gamtinės dujos Europos didmeninėje rinkoje šią savaitę pabrango kiek daugiau nei 6 proc., dalį žemyno sukausčius šalčiams. Už megavatvalandę dujų ateities sandorių biržoje TTF teikimui kitą mėnesį penktadienį popiet buvo mokama 34,7 euro, nurodo „Trading Economics“. Tikimasi, kad šildymo paklausa padidės, nes minusinė temperatūra nuo Paryžiaus iki Berlyno išsilaikys iki sausio vidurio.

Suskystintas naftos dujas (SND) naudoja ne tik gyventojai, perkantys dujų balionus ar važinėjantys su dujomis varomais automobiliais, bet ir verslas. Nuo metų pradžios Lietuvoje joms nebetaikomas lengvatinis akcizo tarifas. Už 1 t SND reikia mokėti 304 eurų akcizą. Dėl to verslininkai įspėja, kad brangs jų produkcija – pavyzdžiui, paukštienos augintojų produkcija. Įspėja dėl didesnės taršos Apie tai prakalbo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Nuo sausio 1 d. įsigaliojus pernai priimtoms Akcizų įstatymo pataisomis ir nuo šiol Lietuvoje verslo naudojamoms suskystintoms naftos dujoms (SND) ėmus taikyti didžiausią akcizą regione (304,1 Eur/t), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kreipėsi į Vyriausybę su raginimu atsakingai įvertinti neigiamą naujo reguliavimo poveikį.

Lenkijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Svinouisčyje per praėjusius metus priėmė 62 jų siuntas – keturiomis siuntomis daugiau nei užpernai ir daugiausiai per metus nuo terminalo veiklos pradžios, pranešė jį valdanti energetikos grupė „Orlen“. SGD apimtimis importas didėjo nuo apytikriai 4,4 mln. tonų iki maždaug 4,66 mln. tonų. Tai reiškia, kad rezervuoti terminalo pajėgumai pernai buvo visiškai panaudoti, pažymima pranešime.

„Amber Grid“, kartu su Suomijos, Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos dujų perdavimo infrastruktūros valdytojomis susitarė įgyvendinti žaliojo vandenilio koridoriaus galimybių studiją.

Didžiausias Europoje požemines dujų saugyklas turinti Ukraina padėjo Europos Sąjungai išvengti energetinės krizės pasikartojimo šią žiemą bei gamtinių dujų kainų šuolio, rašo „Financial Times“. Leidinys pažymi, jog Kyjivas pasiūlė Europos bendrovėms patrauklias sąlygas kaupti dujas Ukrainos saugyklose, kurios yra šalies vakarinėje dalyje, toli nuo fronto linijos, įrengtos giliai po žeme.

Praėjusių metų rudenį Seimas priėmė Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis numatyta nuo 2024 m.  panaikinti akcizo lengvatą naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams. Kainų pokytį gyventojai pajuto iš karto – jau nuo sausio 1 d. dujų balionus perka gerokai brangesnėmis kainomis.

Gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške per savaitę atpigo 5,3 proc., tuo metu biokuro kaina Lietuvoje sumažėjo 3,2 proc., antradienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Dujų kainų vidurkis TTF sumažėjo iki 35,5 euro už megavatvalandę (MWh), kai prieš savaitę ji siekė 37,5 euro. Pagal gamtinių dujų kainų ateities sandorius, gamtinių dujų kainos 2024 metams prognozuojamos 2 eurais už MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę, pastebi LEA.

Bandymas „sušaldyti“ Europą, Rusijai siekiant prispausti dėl palankių sprendimų Ukrainos klausimu, brangiai kainavo „Gazprom“. Netekusi didžiausios užsienio rinkos, kuri iki karo sudarė 80 proc. eksporto ir du trečdalius „Gazprom“ pajamų, Rusijos dujų monopolininkė atsidūrė beveik 40 metų nematytoje situacijoje. 2023 m. pabaigoje „Gazprom“ pardavė apie 69 mlrd. kubinių metrų dujų eksportui – mažiausią kiekį nuo 1985 m., skelbiama „Reuters“. Lyginant su 2022 m. (100,9 mlrd.

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, per kurį šiemet patiekta 32 teravatvalandžių (TWh) dujų, išliko svarbiausiu regiono dujų tiekėju, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Tuo metu per Suomijoje esantį Inku terminalą pateikta 14,7 TWh dujų, iš kurių trečdalis teko Estijai.

Atsiradus paklausos mažėjimo ženklų ir esant didelei pasiūlai, Europos gamtinių dujų ateities sandorių kaina pirmadienį smuko žemiau 37 eurų už megavatvalandę, pasiekusi žemiausią per daugiau kaip du mėnesius lygį. Gamtinių dujų kaina prekybos ateities sandoriais TTF sistemoje pirmadienį iki maždaug 12 val. 35 min. Lietuvos laiku krito 5 proc. iki 36,67 euro, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Sekmadienį iškilmingai atidaryta dujotiekio jungtis tarp Serbijos ir Bulgarijos, suteiksianti prieigą prie Azerbaidžano išteklių ir turinti sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, pranešė serbų valstybinė televizija RTS. „Mes gausime kitą išteklių šaltinį“, – renginyje netoli pietinio Nišo miesto sakė Serbijos energetikos ministrė Dubravka Djedovič Handanovič, skelbia RTS.

Gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške per savaitę atpigo 4,2 proc., pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Dujų kainų vidurkis prekybos taške sumažėjo iki 42,5 euro už megavatvalandę (MWh), kai prieš savaitę ji siekė 46,6 euro. Pagal gamtinių dujų kainų ateities sandorius, ateinančiais metais gamtinių dujų kainos turėtų mažėti 4 eurais už MWh, pastebi LEA.  Europos dujų saugyklų užpildymas šiuo metu siekia 94,4 proc. – 3,3 proc.

Prognozuojama mažesnė gamtinių dujų kaina rinkose kitų metų pirmajam pusmečiui yra pagrindinė priežastis, dėl kurios nuo sausio 4–7 centais pinga vartotojams tiekiamos dujos. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad pirmąjį 2024 metų pusmetį prognozuojama dujų megavatvalandės kaina turėtų siekti 47 eurus vietoje dabartinių 52 eurų.  „Tai mažiau šiek tiek ir tas leidžia atpiginti galutinį tarifą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Pocius.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ketvirtadienį patvirtino 4–7 centais mažesnes nei dabar bendrovės „Ignitis“ dujų kainas vartotojams 2024 metų pirmajam pusmečiui. Pirmajai grupei – mažiausiai dujų (iki 300 kubinių metrų dujų per metus) suvartojantiems gyventojams – kaina mažėja 7 centais iki 1,29 euro, antrajai – dujomis namus besišildantiems (nuo 300 iki 20 tūkst. kubinių metrų) – 4 centais iki 0,83 euro, o trečiajai – daugiausiai dujų suvartojančiai grupei (daugiau nei 20 tūkst.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) sprendžiant dėl kitų metų pirmojo pusmečio visuomeninių elektros ir gamtinių dujų tarifų, dujos gyventojams nuo sausio gali pigti 4–7 centais, palyginti su dabar jų mokama kaina, sako reguliuotojo vadovas Renatas Pocius. Tuo metu vidutinė visuomeninė elektros kaina kitų metų pirmąjį pusmetį, kaip jau skelbta, bus 4 proc.

Gamtinių dujų kainų nuosmukis Europos rinkoje tęsiasi, skatinamas gausaus tiekimo, nepaisant šaltų orų Europoje gruodį ir atitinkamo didesnio energijos poreikio prognozių. Megatvalandės gamtinių dujų kaina prekybos ateities sandoriais TTF sistemoje pirmadienį nukrito 4,5 proc.

88,7 proc. į Latviją per tris šių metų ketvirčius importuotų gamtinių dujų nukreipta iš Lietuvos, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Savo ruožtu tiekimas iš Suomijos sudarė 9,6 proc., Estijos – 1,7 proc. viso importo. Pernai sausio-rugsėjo mėnesiais 78,9 proc. gamtinių dujų Latvija importavo iš Lietuvos, 20,4 proc. – iš Rusijos, 0,4 proc. – iš Suomijos, 0,3 proc. – iš Estijos.

Rusijos valstybės kontroliuojamas gamtinių dujų milžinas „Gazprom“ pranešė investicijas ateinančiais metais planuojantis apkarpyti penktadaliu, pirmiausia dėl smarkiai sunykusio eksporto į  Europą bei padidėjusios mokesčių naštos.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 3,7 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 0,8 proc.  Lapkričio 13–19 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) kainavo iki 104,3 euro, kai prieš savaitę jų kaina buvo 100,6 euro, pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot jos, elektros kainų kilimui įtakos galėjo turėti mažesnė atsinaujinančių energijos išteklių jėgainių gamyba, vėstantys orai ir padidėjęs elektros energijos vartojima...

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) sprendžiant dėl kitų metų pirmojo pusmečio elektros ir gamtinių dujų tarifų, dujos gyventojams nuo sausio gali pigti 5–6 centais, sako reguliuotojo vadovas Renatas Pocius. Pasak jo, kainos tiek turėtų mažėti, nepaisant to, kad nuo sausio valstybė nebemokės kompensacijų.

Seimas spręs, ar nuo 2024-ųjų sausio taikyti lengvatinį akcizą buityje naudojamoms suskystintoms dujoms balionuose – joms siūlomas 13,94 euro už toną akcizas – beveik 22 kartus mažesnis nei turintis įsigalioti nuo sausio (304,1 euro). Šiuo metu dujoms balionuose taikoma išimtis ir jos nėra apmokestinamos.

Energetikos rinkose – kainų kritimo metas. Pinga nafta, elektra, dujos. Paradoksalu, bet Lietuvos vartotojams iš to mažai naudos. Energetikai ragina nesidžiaugti kainų kritimu biržose, esą jis bus trumpalaikis, ir perspėja ruoštis artėjančiai žiemai ir kainų kilimui. Esą apie 5-iais procentais šį mėnesį pabrangęs šildymas žiemą brangs dar labiau. Vyriausybė jau ruošiasi papildomai skolintis 25 mln. eurų, kad turėtų iš ko mokėti kompensacijas gyventojams už brangstantį šildymą.

Latvijoje užbaigus vamzdynų tinklo tvarkymo darbus, nuo pirmadienio ketvirtadaliu – iki 82 gigavatvalandžių (GWh) per parą – didėja dujų perdavimo į Lietuvą pajėgumai, penktadienį pranešė „Amber Grid“.  „Latvijai atlikus paskutinius dujų perdavimo tinklo patobulinimus atsirado papildoma alternatyva dujų tiekėjams organizuoti didesnius srautus iš Latvijos į Lietuvą ir į Europą per GIPL (Lietuvos-Lenkijos – BNS) jungtį“, – pranešime teigė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Gamtinių dujų saugyklos Vokietijoje visiškai užpildytos – Europos dujų saugyklų asociacijos (Gas Infrastructure Europe, GIE) jų užpildymo lygis dabar sudaro 100,03 proc. pajėgumų, praneša „Der Spiegel“. Vokietijos federalinės vyriausybės skaičiavimais, sukauptų dujų atsargų pakaktų 2-3 vidutiniškai šaltiems žiemos mėnesius, jei dujų importas sustotų.

Inčukalno požeminėje saugykloje, prasidėjus oficialiam gamtinių dujų išėmimo sezonui, jų saugoma 21,7 teravatvalandės (TWh), pranešė jos valdytoja ir Latvijos magistralinių dujotiekių operatorė „Conexus Baltic Grid“. Ji pažymi, jog šis kiekis šiuo laikotarpiu – didžiausias per pastaruosius penkerius metus. „Conexus“ duomenimis, nuo šių metų gegužės į saugyklą buvo įpumpuota 12,7 TWh gamtinių dujų. Maždaug 70 proc. jų pateko iš Lietuvos, 30 proc. – iš Suomijos.

Kataras susitarė 27 metus tiekti Italijos įmonei „Eni“ suskystintas gamtines dujas (SGD), pirmadienį paskelbė Persijos įlankos emyrato valstybinė energetikos kompanija. Pagal šį susitarimą Doha tieks milijoną tonų SGD per metus, teigė „QatarEnergy“, po to, kai su „Eni“ buvo susitarta dėl dalies didžiulio Kataro Šiaurės dujų telkinio plėtros projekto. Po pernai vasarį prasidėjusios Maskvos invazijos į Ukrainą Europos šalys suskubo keisti vamzdynais iš Rusijos gautas dujas alternetyvomis.

Europos Sąjunga svarsto galimybę pratęsti vasarį įvestos gamtinių dujų kainų viršutinės ribos galiojimą, siekiant išvengti naujos energetikos krizės artėjančią žiemą, skelbia „Financial Times“. Gamtinių dujų kainos ES rinkoje nuo pernai rugpjūtį pasiektų neregėtų aukštumų sumažėjo septynis kartus, o neigiamo jų lubų įvedimo poveikio nenustatyta, teigiama Europos šalių diplomatams pristatytame Europos Komisijos pranešime, kurio kopiją turi britų verslo leidinys, kaip jis tvirtina.

Per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje suvartota 9,3 teravatvalandės (TWh) dujų, arba 22 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (12 TWh), pirmadienį pranešė „Amber Grid“. Bendrovės teigimu, dujų vartojimas mažėjo dėl šiltų praėjusios žiemos orų, metų pradžioje buvusios aukštos dujų kainos ir dėl to ženkliai sumažėjusio dujų panaudojimo trąšų gamybai bei miestų šildymui.

Gamtinės dujos ateities sandoriuose tiekimui kitą mėnesį TTF biržoje per antrąją spalio savaitę pabrango daugiau kaip 40 proc. iki beveik 55 eurų už megavatvalandę, rodo „Trading Economics“ skelbiami duomenys. Europos lyginamoji dujų kaina pakilo aukščiausiai per aštuonis mėnesius, artėjančiam orų atvėsimui didinant paklausą, o susirūpinimą dėl pakankamos pasiūlos stiprinant geopolitinei įtampai bei nesibaigiantiems streikams dujų skystinimo gamyklose Australijoje.

Suomiją ir Estiją jungiančio dujotiekio sprogimo vietoje suomių saugumas ne kartą fiksavo Rusijos žvalgybinį laivą. Helsinkis skelbia, kad ir vamzdynas, ir netoli jo einantys telekomunikacijos kabeliai buvo tyčia susprogdinti. Visų žvilgsniai krypsta į Kremlių, kuris jau dedasi nekalta avele, bet kartu ir pelnosi iš sabotažo – dujos Europoje iš karto pabrango penktadaliu. O NATO Aljansas perspėja: jei bus įrodytas tyčinis sabotažas – kaltininkas sulauks atsako.

Lietuvos gamtinių dujų vartojimas šiemet turėtų mažėti 6 proc., o regiono dujų infrastruktūros pakanka ar „netgi yra per daug“ užtikrinant jo poreikį, sako elektros ir dujų tiekėjos „Ignitis“ atstovė.  „Lietuvoje ženkliai traukęsis jų (dujų – BNS) poreikis ir toliau mažėja.

Lenkijos valdžios institucijų sprendimu, koncernui „Gazprom“ priklausiusi Rusijos tranzitinio dujotiekio Jamalas-Europa atkarpos Lenkijoje operatorės „EuRoPol GAZ“ akcijų dalis perkelta į pačios šios bendrovės balansą, skelbia lenkų žiniasklaida.

Didėjant susirūpinimui dėl tiekimo, 15 proc. pirmadienį šoktelėjusios gamtinių dujų ateities sandorių kainos Europoje antradienį pakilo dar kone 10 proc., viršijusios 48 eurų už megavatvalandę kartelę, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys. Ateities sandorių gamtinių dujų kaina TTF biržoje (Europos lyginamoji kaina) antradienį iki 15 val. 45 min. Lietuvos laiku pakilo 10,69 proc. iki 48,65 euro už megavatvalandę, pasiekusi aukščiausią nuo balandžio pradžios lygį.

Dėl įtariamo nuotėkio laikinai uždarius Suomiją ir Estiją jungiantį dujotiekį, Estijai dujos pradėtos tiekti iš Latvijos Inčukalno dujų saugyklos, o nedidelė dalis dujų į Latviją papildomai buvo nukreipta iš Lietuvos, teigia bendrovė „Amber Grid“.  „Dėl šio incidento buvo pakeistas Latvijos Inčukalno požeminės dujų saugyklos režimas iš dujų įleidimo į saugyklą į dujų išleidimą iš saugyklos ir dujos iš Latvijos buvo pradėtos tiekti Estijai“, – BNS pirmadienį nurodė „Amber Grid“. „Kad būtų ...

Aplinkosaugininkai per tris mėnesius dronu patikrino 140 laivų išmetamąsias dujas, penkiais atvejais nustatyti leistinos normos viršijimai. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, projekto metu taip pat buvo stebima Klaipėdos uosto akvatorija, žvejyba pakrantėse.

Suslėgtų biodujų pildymo viešųjų punktų įrengimui numatyta skirti 6,9 mln. eurų paramos. Tikimasi, kad bus įrengta ne mažiau kaip 30 punktų su stotelėmis, pranešė Susisiekimo ministerija. Pasak viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės, norima, kad būtų naudojama mažiau taršių transporto priemonių.

Neįprastai šiltas ruduo Europoje toliau smukdo gamtinių dujų kainas, jų saugyklų užpildymui ribotos pasiūlos sąlygomis artėjant prie 100 procentų. Megavatvalandės dujų kaina ateities sandoriuose TTF biržoje (Europos lyginamoji kaina), pirmadienį kritusi 6 proc., antradienį iki vidurdienio sumažėjo dar kiek daugiau nei 5 proc. iki 37 eurų, skelbia „Trading Economics“. Atsargų lygis Europoje tapo pagrindiniu pasaulio dujų rinkos rodikliu. Visas regionas ir toliau pumpuoja dujas į saugyklas.

Rusijos koncernas „Gazprom“ pirmąkart šiais metais paskelbė gamtinių dujų gavybos ir tiekimo duomenis, kuriuos iki 2022-ųjų pabaigos skelbdavo mažiausiai kartą per mėnesį – gavyba pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sunyko 24,7 proc. iki 179,45 mlrd. kubinių metrų.

Latvijoje per pirmus aštuonis šių metų ketvirtį sudeginta 4,949 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 9,8 proc. mažiau nei prieš metus, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Jų poreikis vien tik praėjusį mėnesį siekė 407,1 gigavatvalandės ir buvo 5,8 proc. menkesnis nei praėjusių metų rugpjūtį. 2022-aisiais Latvijoje sudeginta 8,887 TWh gamtinių dujų – 30,3 proc. mažiau nei 2021 metais.

Skuode sprogo dviejų aukštų namas. Smūgio banga išgriovė sienas, išplėšė duris, išdaužė langus. 52-iejų namo savininkas išėjo pats, tačiau smarkiai apdegęs – jis gydomas reanimacijoje. Nelaimė kilo dėl paties vyro kaltės – skuodiškis netinkamai priveržė dujų balioną, dėl to dujos susikaupė patalpoje ir sprogo.  Skuode dviaukščiame name sprogo jame susikaupusioms dujoms – išgriuvo sienos, išdužo langai, išlakstė durys.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 11,7 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 0,4 proc. Tuo metu biokuro kainos praėjusią savaitę šalyse padidėjo beveik 1,5 proc., pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Rugsėjo 11–17 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) Lietuvoje vidutiniškai kainavo 142,4 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 127,5 euro.

Gamtinių dujų kaina ateinančiam mėnesiui Nyderlandų ateities sandorių biržoje TTF (Europos lyginamoji kaina) pirmadienį nukrito žemiau 35 eurų už megavatvalandę, sumenkus susirūpinimui dėl pasiūlos, o paklausai išliekant nedidelei.

Vokietijos federalinės statistikos tarnybos (Destatis) paskelbti duomenys atskleidė įspūdingą šalies naftos produktų importo iš Indijos augimą – sausį-liepą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, finansine išraiška 12,2 karto iki 451 mln. eurų.

Į Lietuvą pirmąjį pusmetį importuota 1 proc. mažiau gamtinių dujų nei prieš metus, o jų vartojimas mažėjo 34 proc.  Šiemet sausį-birželį į Lietuvą importuota 18,8 teravatvalandės (TWh) dujų – 1,1 proc. mažiau nei tuo pačiu laiku 2022 metais, iš jų 12,3 TWh eksportuota į kitas Europos Sąjungos šalis – 30,8 proc. daugiau, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Dujų perdavimo sistema sausį-birželį transportuota 30,6 TWh dujų – 5,3 proc.

Lietuvos elektros ir dujų perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir „Amber Grid“ diegs vieningą verslo, žmogiškųjų išteklių, projektų bei rizikų ir atitikties valdymo skaitmeninę platformą. Jai įsigyti bendrovės paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą, pirmadienį pranešė elektros ir dujų perdavimo įmonių grupė „Epso-G“. Pasak grupės infrastruktūros ir projektų valdymo vadovo Tomo Varnecko, siekiama standartizuoti ir susieti įmonių veiklos procesus, padidinti jų integraciją bei efektyvumą.

Moldovos gamtinių dujų perdavimo sistemos valdymą laikinai perėmė bendrovė „Vestmoldtransgaz“, priklausanti Rumunijos nacionaliniam operatoriui „Transgaz“ ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, pranešė Moldovos energetikos ministerija. Atitinkamą sutartį penkeriems metams „Vestmoldtransgaz“ pasirašė su „Moldovatransgaz“ – antrine įmone „Moldovagaz“, kurios 50 proc.