dovilė šakalienė

Seimui ketvirtadienį planuojama pateikti liberalų inicijuotas pataisas, kurios įteisintų tiek vyro ir moters, tiek homoseksualių asmenų partnerystę. Civilinio kodekso bei lydinčiųjų įstatymų pataisų paketas privalomai įrašytas į plenarinio posėdžio darbotvarkę, nes savo parašais jį parėmė 47 Seimo nariai. Pagal pataisas, partnerystės faktas būtų fiksuojamas dviem būdais: pas notarą registravus partnerystės faktą arba partneriams kartu pragyvenus ilgiau kaip metus.

Prieštaringai vertinamas visuomenės veikėjas Mindaugas Jonušas portalui tv3.lt prisipažino, kad planuoja rimtai imtis politiko karjeros. Po nuvilnijusių galimo priekabiavimo skandalų, vyras teigė galutinai apsisprendęs dalyvauti Savivaldybių tarybų rinkimuose 2019 m. bei svarsto apie dalyvavimą Seimo rinkimuose. Pasak jo, politiko kelią jis nusprendė pasirinkti dėl turimų idėjų gerinti šalies švietimą, socialines sritis. Be to, esą, yra sulaukęs ir dabartinių politikų palaikymo.

Pompastiškai su sveikatos ministru Aurelijumi Veryga susitikęs nevyriausybinės organizacijos vadovas Mindaugas Jonušas pradėtas kaltinti seksualiniu priekabiavimu. Apie tai viešai pareiškė kita Seimo valstietė Dovilė Šakalienė, esą ji turinti duomenų, kad Minedas, viliodamas į savo organizaciją „Nebūk naivus kelyje“ nepilnametes savanores, siuntinėja joms dviprasmiško turinio žinutes, o kai kurias esą ir fiziškai lietęs prieš jų pačių valią.

Judėjimo „Nebūk naivus kelyje“ vadovo Mindaugo Jonušo veikla kenkia nevyriausybinio sektoriaus reputacijai, trečiadienį pareiškė Seimo narė Dovilė Šakalienė. Tai ji sakė socialiniuose tinkluose pasklidus informacijai, kad kviesdamas nepilnametes merginas į savo judėjimo gretas M.Jonušas su jomis elgėsi neetiškai.

Seimo apkaltos komisijos pirmininkė „valstietė“ Dovilė Šakalienė kreipsis į teisėsaugą dėl parlamentaro Kęstučio Pūko komisijos tyrimo metu išsakyto siūlymo bendradarbiauti, jį traktuodama kaip bandymą papirkti. „Buvo labai nemaloni situacija, buvo liudininkų, šalia esančių žmonių, kurie girdėjo tą pokalbį. Pokalbį stebėjęs žmogus po to priėjo ir paklausė: „Tai ar jis jus papirko?“ Sakiau, bandė papirkti, bet nepapirko.

Seimo specialioji komisija siūlo pradėti apkaltos procesą seksualiniu priekabiavimu apkaltintam Seimo nariui Kęstučiui Pūkui, BNS patvirtino komisijos pirmininkė valstietė Dovilė Šakalienė. Seimo koridoriais parlamentarą lydėjo žmona Lina Pūkienė. Sprendimą komisija priėmė penktadienį šešiais balsais „už“ ir dviem komisijos nariams susilaikius.

Seimo specialioji komisija siūlo pradėti apkaltos procesą seksualiniu priekabiavimu apkaltintam Seimo nariui Kęstučiui Pūkui. Tokį sprendimą komisija priėmė penktadienį šešiais balsais „už“ ir dviem komisijos nariams susilaikius. Komisijos pirmininkė Dovilė Šakalienė teigia, jog komisijos darbas buvo labai sudėtingas. „Asmuo, kuriam yra taikoma apkalta, dėjo dideles pastangas vilkinti ir stabdyti komisijos darbą.

Seimo komisija trečiadienį planuoja apsispręsti, ar siūlys pradėti apkaltos procesą seksualiniu priekabiavimu apkaltintam Seimo nariui Kęstučiui Pūkui. „Priimsime oficialų sprendimą, ar siūlysime apkaltą K.Pūkui, ar ne. Rytoj mes turime balsuoti, priimti sprendimą, tai ir padarysime“, – BNS sakė komisijos pirmininkė „valstietė“ Dovilė Šakalienė.

„Buvo minimas nuolatinis įžeidinėjimų ir žeminimų srautas, iš pavyzdžių – kai liudijantis asmuo buvo lyginamas su ne vietoje besituštinančiu naminiu gyvūnu ir kiti panašūs pavyzdžiai“, - sako Dovilė Šakalienė, komentuodama vakar pasirodžiusią informaciją apie liudytoją prieš Kęstutį Pūką.

Parlamentaro Kęstučio Pūko apkaltos komisijai antradienį liudijęs asmuo patvirtino buvęs verčiamas atiduoti dalį savo Seimo nario padėjėjo atlyginimo, žeminamas, įžeidinėjamas, sako komisijos pirmininkė Dovilė Šakalienė. Kęstutis Pūkas kaltinimus neigia. Parlamentaras sako turėjęs du pagalbininkus – vyrą ir moterį – kuri blogai dirbo, negana to, smirdėjo rūkalais. „Jeigu ji nepadarė man darbų, tai buvo nutraukta sutartis ir pasibaigė“, - tvirtina K. Pūkas.

Parlamentaro Kęstučio Pūko apkaltos komisijai antradienį liudijęs asmuo patvirtino buvęs verčiamas atiduoti dalį savo Seimo nario padėjėjo atlyginimo, žeminamas, įžeidinėjamas, sako komisijos pirmininkė Dovilė Šakalienė. Tuo metu pats K.Pūkas tokius kaltinimus neigia. Buvusį ar buvusią Seimo nario K.Pūko darbuotoją komisija išklausė neskelbtame posėdyje, taip siekiant išsaugoti liudytojo anonimiškumą.

D.Šakalienė atsiims pataisas, reikalaujančias pozityvios informacijos žiniasklaidoje Po kritikos dėl cenzūros valstietė frakcijos Seime atstovė Dovilė Šakalienė sako atsiimsianti parlamente registruotas pataisas, kurios įpareigotų žiniasklaidą, kad bent pusę turinio sudarytų pozityvi informacija. „Pataisų nebus. Trojos arklys išardytas“, - socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė parlamentarė. Su pačia Seimo nare šeštadienį BNS susisiekti nepavyko.

Seime svarstomas naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas per klausymus parlamento komitete sulaukė nemažai kritikos – keltas ir klausimas dėl tokio įstatymo reikalingumo, siūlant nuo deklaracijų pereiti prie realių veiksmų vaikų gerovei užtikrinti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nesusipratimu vadina pataisas, kurios įpareigotų žiniasklaidą, kad bent pusę turinio sudarytų pozityvi informacija. „Tai – nesusipratimas. Cenzūros laikai baigėsi prieš 27 metus“, – D.Grybauskaitės poziciją BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba. Tokias pataisas inicijavo „valstiečių“ frakcijos narė Dovilė Šakalienė, jas įregistravusi kartu su frakcijos kolegomis Zenonu Streikumi ir Robertu Šarknicku.

Premjeras Saulius Skvernelis kritikuoja pataisas, kurios įpareigotų žiniasklaidą, kad bent pusę turinio sudarytų pozityvi informacija. Tokias pataisas inicijavo valstietė Dovilė Šakalienė, jas įregistravusi kartu su frakcijos kolegomis Zenonu Streikumi ir Robertu Šarknicku.

Naujasis trijų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos politikų inicijuotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos yra kompetencijos trūkumą atskleidžiantis, švelnus būdas reguliuoti žiniasklaidos darbą, tikina žiniasklaidos ekspertai. Reaguodami į pataisas, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją. Taip pat tik pozityvias žinias publikuoti pirmuosiuose puslapiuose.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai inicijuoja įstatymų pataisas, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją. Tai numatančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas Seimo sekretoriate registravo valstiečiai Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas.

Nuo mirtinai tėvų uždaužyto keturmečio Matuko laidotuvių praėjo pusantro mėnesio. Prokuratūra ir policija, ne sykį ragintos greičiau atlikti vidinius patikrinimus, galiausiai Seimo komisijai pateikė išvadas. Kalta rasta viena pareigūnė – Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Inga Balkūnė. Dar lapkritį berniuko darželio auklėtojai kilo įtarimų, kad vaikas namie mušamas. Tyrimas pradėtas, tačiau po savaitės nutrauktas. Dabar prokurorei už tai skirtas papeikimas. „Reikia pradėti apie tai kalbėti.

Nors Seimas, po ilgų iečių laužymo, priėmė vaikų nemušimo įstatymą, tačiau kol kas nuo tėvų nukenčiančių vaikų skaičius nemažėja – per vasarį vėl nužudyti du vaikai. Ekspertai sako, kad su įstatymu buvo atvertas pūlinys, kuris neužgis dar ilgai. Visgi valdžia jau turi konkretų planą, kaip įstatymą iš popieriaus perkelti į realybę. Seimo narė, buvusi Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė tv3.lt sakė, kad pirmiausia reikia įsisąmoninti liūdną smurto prieš vaikus statistiką.

Sekmadienį Vilniuje keli šimtai žmonių surengė eitynes Gedimino prospektu, kad pademonstruotų savo nepritarimą visuomenėje įsigalėjusiam smurtui prieš vaikus ir paragintų Seimą kitą savaitę uždrausti fizines bausmes vaikams. Eitynes „Už vaikystę be smurto“ per socialinius tinklus suorganizavo pavieniai žinomi Lietuvos žmonės, tarp jų – aktorė Elžbieta Latėnaitė, visuomenininkė, viešųjų ryšių specialistė Rima Olberkytė-Stankus, kt.

Esate vaiko priežiūros atostogose – galite prižiūrėti ir keletą svetimų vaikų. Tokią idėją Vyriausybės programoje įrašė naujoji valdžia. Toks versliukas klesti ir dabar, nemažai moterų už pinigus, lyg auklės, prižiūri vaikus, tačiau už tai nemoka mokesčių. Valstiečiai sako, kad Vakaruose įprasta naujovė spręstų ne tik klestinčio šešėlio, bet ir darželių trūkumo problemas, visgi kiti nelinkę skubėti.

Vaikų teisių gynėjai reikalauja, kad naujasis Seimas kuo greičiau uždraustų fizines bausmes vaikams. Ranką prieš savo vaiką pakėlusius tėvus netgi siūloma sodinti į kalėjimą. Tačiau daugybė žmonių tam nepritaria: vieni sako, kad tuomet išvis su vaikais nebesusitvarkys, kiti gi atkerta, kad be diržo auginant vaikus, Lietuvoje išvis išnyks smurtas.

Seimui antradienį pritarus, kad į premjerus būtų skiriamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Saulius Skvernelis, vienintelė iš LVŽS frakcijos susilaikiusi Dovilė Šakalienė sako, jog suabejojo dėl būsimos Vyriausybės ryžto pokyčiams, ypač socialinėje srityje.

Su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) į Seimą išrinkta žmogaus teisių gynėja Dovilė Šakalienė neslepia nusivylimo paskirta dirbti į užsienio klausimus kuruojančius Seimo komitetus, kai pati sako norėjusi kuruoti socialinius klausimus. Tuo metu „valstiečių“ frakcijos Seime seniūnas ir partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog D.Šakalienė nenorėjo dirbti Socialinių reikalų ir darbo komitete, jei būtų išreiškusi tokį norą - tikrai būtų dirbusi būtent šiame komitete.

 Penktadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ paplito Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) vadovės Dovilės Šakalienės laiškas. Su onkologine liga kovojanti moteris sužinojo, kad tapo nepageidaujama darbe ir turi rinktis – išeiti pati arba būti atleista. "Daugelį metų atkakliai dirbau, kad Lietuvoje būtų mažiau žmogaus teisių pažeidimų, kad pažeidžiami ir negalintys apsiginti žmonės sulauktų pagalbos ir būtų apgintas jų orumas.

Kiek dar mūsų šalyje yra degradavusių žmonių? Tyrimų rezultatai stulbina - pasirodo, potencialūs alkoholikai yra daugiau kaip pusė lietuvių vyrų. Tokią kraupią tikrovę atskleidžia tyrimai valdžiai aiškinantis, kaip pažaboti alkoholizmą ir smurtą šeimose. Ekspertų teigimu, degradacijos ratas įsisukęs kaip reikiant – alkoholikai gimdo būsimus alkoholikus, pagalbos jiems arba nėra, arba ji labai sunkiai prieinama. O socialinės rizikos šeimų yra gerokai daugiau negu skelbia statistika.

Po žudynių Kražiuose atgaivinta idėja dėl priverstinio gydymo nuo alkoholizmo sulaukė ir palaikymo, ir skeptiškų vertinimų. Kritiškiausiai nusiteikę žmogaus teisių aktyvistai mano, kad ši iniciatyva yra populistinė, vengiant spręsti tikrąsias problemos priežastis. Iniciatyvą palaikantieji pabrėžia poreikį apsaugoti aplinkinius nuo žalos.

Sutinku, kad mes esame tokios globalios erdvės dalis, kurioje terorizmas yra kasdieninis dalykas, „Žinių radijui“ sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovile Šakalienė. „Mes taip pat esame ant ribos su valstybe, kuri nesibodi jokių priemonių, tame tarpe teroristinių. Taip kad būti saugūs ir pasiruošę – mes turime, tiktai turėkime suvokimą, kodėl tai darome, kam tai darome, kokie bus saugikliai, kaip veiks parlamentinė kontrolė, kaip veiks teisminė kontrolė.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt JAV Senato žvalgybos komiteto paskelbta ataskaita apie CŽV per tardymą kankintus kalinius ir sustiprinto tardymo programą, vykdytą slaptuose įkalinimo centruose, iškart sulaukė žmogaus teisių gynėjų reakcijos. LRT televizijos laidos „Savaitė“ studijoje – Lietuvos Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė.

Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Dauguma lietuvių vis labiau vertina savo teises į privatų gyvenimą socialiniuose tinkluose, bet nenutuokia, kokius veiksmus būtų galima traktuoti kaip pažeidimus. Skirtingas situacijas, kai vienoje apibūdinamas pažeidimas, o kitoje – nuo paties žmogaus priklausanti padėtis, dauguma vertina vienodai – kaip kišimąsi į privatumą. Tokias tendencijas pastebi Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė.

„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, beveik kas antras mūsų gyventojas mano, kad Lietuvoje yra paplitusi diskriminacija dėl amžiaus. Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė įsitikinusi, kad to priežastis – mūsų šalyje dominuojantis jaunystės kultas. Esą iš viešosios erdvės daug sužinome apie jaunystę, bet daug mažiau – apie senatvę. O ko nepažįstame ir nesuprantame, to ir netoleruojame.

Vilniuje pristatytas naujas režisierės Aistės Ptakauskės dokumentinis filmas „Pasaulio virtuvė“, kviečiantis susipažinti su penkiomis į Lietuvą gyventi iš užsienio šalių atvykusiomis moterimis. Jį netrukus nemokamai galės pamatyti ir kitų šalies miestų gyventojai. „Tikiuosi, kad filmas padės lietuviams atidaryti savo namų duris ir širdis žmonėms, kurie yra skirtingi“, – per filmo pristatymą pažymėjo NVO programos Lietuvoje, parėmusios filmo sukūrimą, direktorė Dovilė Šakalienė.

 Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“ „Užuot išmokę būti demokratine visuomene, gerbiančia žmogaus teises, pradėjome manyti, kad tai kažkaip prieštarauja mūsų kultūrai, tradicijoms ir mūsų vertybėms“, – pabrėžia Žmogaus teisių stebėjimo instituto laikinoji direktorė Dovilė Šakalienė.

Įsivaikinti Lietuvoje likimo nuskriaustą žmogutį gali būti daug sunkiau nei galima įsivaizduoti. Nors atrodytų, kad stengiesi daryti gera, sukrešėjęs biurokratijos aparatas tau parengs tiek išbandymų, jog įveikti sistemą pavyks tik labai daug kantrybės turinčioms šeimoms. Laikinai Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorės pareigas einanti Dovilė Šakalienė interneto svetainei balsas.

Už uždarų Lietuvos vaikų globos namų durų verda toks gyvenimas, kokio greičiausia nesitikėtų net visko mačiusieji. Suprantama, kad didžioji dalis nemalonių incidentų lieka nutylėta, tačiau į viešumą vis tiek kartkartėmis iškyla itin skaudžios nelaimės. Išsekusi mergaitė Paskutinė – garsiausiai nuskambėjusi istorija Ventos socialinės globos namuose, kuriuose rasta visiškai išsekusi 8-metė. Į Kauno klinikas pristatyta mergaitė svėrė viso labo penkis kilogramus.

„Iš mūsų nori padaryti kultūringus ir dorus žmones, bet dažniausiai vaikai išeina morališkai sužaloti ir su polinkiu daryti bloga“, – sako šešiolikmetė Austėja, beveik dvejus metus besimokanti socializacijos centre. Patys paaugliai ir žmogaus teisių gynėjai sugriežtintą auklėjimo priemonę vadina bausme ir socializacijos centrus siūlo iš viso uždaryti. Daugiausiai – iš vaikų namų Austėja (vardas pakeistas – aut. past.) į socializacijos centrą perkelta iš vaikų namų.

Žmogaus teisių padėtį stebinčių institucijų atstovai skambina pavojaus varpais - šioje srityje padėtis Lietuvoje nuo įstojimo į Europos Sąjungos (ES) vis blogėja. Atkreipiamas dėmesys, kad daugėja etninio, rasinio nepakantumo, netolerancijos seksualinėms mažumoms, blogėja moterų, vaikų, neįgaliųjų padėtis.

Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, dvi nevyriausybinės organizacijos, sužinojusios apie Lietuvių tautinio centro (LTC) organizuojamas eitynes Vilniuje, nepanoro prie jų prisidėti.

Atliktos apklausos duomenimis, net 31 proc. apklaustų vaikų ir paauglių teigia, kad patyrė seksualinę prievartą. „Nebūtinai tą prievartą jie patyrė iš suaugusių, tai galėjo būti ir jų bendraamžiai. Smurtas tarp vaikų yra taip pat paplitęs“, teigė Žmogaus teisių stebėjimo instituto darbuotoja Dovilė Šakalienė. „Nors formaliai mūsų valstybė deklaruoja, kad vaikų teisės prioritetinės, tačiau praktikoje mažai, kas padaryta“, sakė D. Šakalienė.