dovilė šakalienė

Vadovavimą Krašto apsaugos ministerijai (KAM) perėmus Dovilei Šakalienei, ketvirtadienį įvyko simbolinė ministrų pasikeitimo ceremonija. Aikštėje prie KAM vykusioje ceremonijoje buvęs ministras Laurynas Kasčiūnas ministerijos vėliavą ir skeptrą perdavė naujajai jos vadovei D. Šakalienei. Ceremonijos metu ministrai taip pat pasveikino karius ir kitus krašto apsaugos sistemos bendruomenės narius.

Naujoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pirmadienį vyks susitikti su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu. Anot jos, vizito metu bus aptariami klausimai, susiję su Lietuvoje dislokuojama karių brigada. „Pirmasis mano vizitas vyks pirmadienį. Vyksiu į Vokietiją susitikti su gynybos ministru B. Pistoriusu. Numatyta pakankamai rimtų pokalbių ir labai pozityvių dalykų“, – Eltai teigė D. Šakalienė. „Suplanuoti pokalbiai apie brigadą, tam tikrus įsigijimus, paramą Ukrainai.

Kadenciją baigiančiam krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui paraginus diskutuoti apie priešpėstinių minų pajėgumo kūrimą ir traukimąsi Otavos konvencijos, jo įpėdinė Dovilė Šakalienė ketina remtis kariniu patarimu. „Mes svarstome visas opcijas ir karinis patarimas bus svarbiausias elementas priimant sprendimus“, – BNS trečiadienį sakė paskirtoji krašto apsaugos ministrė socialdemokratė D. Šakalienė.

Krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui liko vos viena diena ministro kėdėje. Nuo ketvirtadienio jį pakeis socialdemokratė Dovilė Šakalienė. Krašto apsaugos ministeriją (KAM) paliekantis L. Kasčiūnas įvertino savo aštuonių su puse mėnesio kadenciją, įvardijo svarbiausius darbus ir pasakė, ko tikisi iš būsimosios ministrės. Nuo kovo trukusią ministro kadenciją L. Kasčiūnas vadina sprintu. „Tai buvo sprintas. Aš taip ir buvau nusiteikęs tokiam sprintui.

Paskirtoji krašto apsaugos ministrė socialdemokratė Dovilė Šakalienė sako, kad pradėjusi darbą įvertins, kaip veikia komendantūrų modelis. „Aš norėčiau nusiimti tikslią fotografiją pradėjusi dirbti ministerijoje, nes iš to, ką dabar matau, kai vienu metu skaičiai buvo apie 6 tūkstančiai (užsiregistravusiųjų į komendantūras – BNS), tik pusantro tūkstančio buvo realiai galintys tuo užsiimti“, – konservatorių frakcijos posėdyje Seime penktadienį sakė D. Šakalienė.

Paskirtoji krašto apsaugos ministrė socialdemokratė Dovilė Šakalienė sako nebijanti audito gynybos srityje. Taip ji teigė socialdemokratų koalicijos partnerei „Nemuno aušrai“ kalbant apie planus Seimo Audito komitete aiškintis dėl gynybos įsigijimų. „Aš nebijau jokių auditų, manau, kad skaidrumas yra labai svarbus valstybėje“, – konservatorių frakcijos Seime posėdyje penktadienį sakė D. Šakalienė.

Krašto apsaugos ministerijai (KAM) vadovauti pretenduojanti socialdemokratė Dovilė Šakalienė sako, kad jos buvimas ministre turėtų pagelbėti Lietuvos reputacijai, pašlijusiai dėl „Nemuno aušros“ įtraukimo į valdančiąją koaliciją. Ji teigia palaikanti gerus ryšius su Lietuvoje brigadą dislokuojančios Vokietijos valdančiaisiais socialdemokratais, kuriems kelia klausimų „aušriečių“ buvimas daugumoje.

Berlynui teigiant, kad krovininio DHL orlaivio katastrofa Vilniuje galėjo būti ir „hibridinis incidentas“, kandidatė į krašto apsaugos ministres Dovilė Šakalienė sako, kad Vokietijos jautrumas intensyvėjančiam Rusijos hibridiniam veikimui yra geras ženklas Lietuvai.  „Šioje situacijoje, aišku, Vokietijos didesnis jautrumas tam, kas vyksta visoje Europoje – Rusijos hibridinio veikimo intensyvėjimui – be abejo, yra teigiama“, – LRT radijui antradienį sakė D. Šakalienė.

Kandidatė krašto apsaugos ministres socialdemokratė Dovilė Šakalienė sako, jog visuomenėje kylantys ginčai dėl poligonų plėtros rodo, kad dėl jų reikalingumo trūksta suvokimo,. Poligonų plėtrą pretendentė vadovauti Krašto apsaugos ministerijai (KAM) įvardija kaip vieną iš savo prioritetų. Supratimo stoką politikė sako pastebėjusi, kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) buvo diskutuojama dėl steigiamų poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose.

Kandidatė į krašto apsaugos ministres, socialdemokratė Dovilė Šakalienė tikina, kad jos ir prezidento Gitano Nausėdos požiūris į esmines šalies gynybos problemas ir jų sprendimo būdus – sutampa. „Manau, kad susitikimas praėjo labai gerai. Labai džiaugiuosi, kad su prezidentu turime labai vienodą matymą. Netgi ne panašų, o, sakyčiau, vienodą matymą į pagrindines problemas, kurias turime spręsti“, – penktadienį po susitikimo su G. Nausėda žurnalistams Prezidentūroje teigė D. Šakalienė.

Į krašto apsaugos ministres siūloma socialdemokratė Dovilė Šakalienė tarp prioritetinių darbų įvardina Vokietijos brigados priėmimą, finansavimo gynybai didinimą, ginkluotųjų pajėgų stiprinimą, diviziją. Plačiau planuojamus darbus politikė žada pristatyti penktadienį, susitikusi su prezidentu Gitanu Nausėda. „Socialdemokratų programa atspindi tai, kokie prioritetai mums yra svarbūs“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė D. Šakalienė.

Realiausia kandidate į krašto apsaugos ministrės postą laikoma socialdemokratė Dovilė Šakalienė tikina, kad Donaldo Trumpo atėjimas į valdžią gali tapti reikiamu postūmiu stiprinant Europos saugumą. „Šiuo atveju Donaldo Trumpo atėjimas yra teigiamas veiksnys, nes jisai labai seniai sakė, kad Europa neproporcingai mažai investuoja į savo gynybą.

Sociaidemokratė Dovilė Šakalienė sako, kad būsimoji valdžia įsiklausys karinio patarimo ir numatys tokį finansavimą gynybai, dėl kokio bus susitarta Valstybės gynimo taryboje. Taip ji kalbėjo prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, jog Lietuva galėtų svarstyti nepaisyti europinių fiskalinės drausmės taisyklių, kad spėtų iki 2030 metų pilnai išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje. Pasak šalies vadovo, tam reikėtų per artimiausius šešerius metus gynybai skirti 5 proc.

Pirmadienis skirtas svarbiausiai aktualijai – artėjantiems Seimo rinkimams. Laidoje „Didieji TV3 debatai“ būsimi kandidatai į Seimą diskutuos saugumo ir gynybos klausimais. Politikai iki pat rinkimų bus pasiruošę aštriausiai žodžių kovai: jie ne tik turės atsakyti į laidos vedėjo, bet ir į pačių rinkėjų sugalvotus klausimus, kuriuos jie galės užduoti naujienų portale tv3.lt.

Parlamentarė Dovilė Šakalienė atsidūrė ligoninėje. Jai buvo atlikta operacija. Moteris savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo padėka ją gydžiusiems medikams ir kitam ligoninės personalui. Dovilė Šakalienė atsidūrė ligoninėje „Keletą dienų nebūsiu labai darbinga – bet jėgų parašyti nuoširdžius padėkos žodžius tikrai užteks“, – rašo ji. D. Šakalienė pastebi, kad šiuo laikotarpiu viešojoje erdvėje dominuoja kritika kitiems ir pagyros sau.

Parlamentaras Vytautas Bakas teigia, kad išvadas dėl galimo Dovilės Šakalienės interesų supainiojimo rengiantys Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) nariai patys yra šališki. Todėl, pasak jo, tyrimą dėl pranešėjo komisijos kartu su D. Šakaliene vykdę „valstietė“ Aušrinė Norkienė ir liberalas Andrius Bagdonas turėtų būti pakeisti.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijai prašant įvertinti, ar nuslėpdama vyro darbovietę socialdemokratė Dovilė Šakalienė nesupainiojo interesų, Seimo etikos sargai nusprendė pradėti tyrimą. Dėl šio klausimo kreipėsi VSD pranešėjo istoriją nagrinėjusi tyrimo komisija. Kaip teigiama skunde, Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadą rengusios D. Šakalienės vyras ir pats dirba VSD. Po ilgos diskusijos trečiadienį vykusiame EPK posėdyje, tyrimą pradėti nutarta bendru sutarimu.

Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusi tyrimo komisija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (EPK), prašant įvertinti, ar nuslėpdama vyro darbovietę socialdemokratė Dovilė Šakalienė nesupainiojo interesų.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį Vilniuje patvirtino abėcėlinį 243 galimų partijos kandidatų į Seimą sąrašą.  Sąraše nėra LSDP lyderės Vilijos Blinkevičiūtės, kuri reitingavime pagal partijoje galiojančią tvarką nedalyvaus. Savo sprendimą dėl dalyvavimo rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose partijos pirmininkė žada paskelbti birželio viduryje.

Etikos ir procedūrų komisijai (EPK) vykdant tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos, jos pirmininkas Vytautas Bakas nori išsiaiškinti, ar EPK narė Dovilė Šakalienė nenuslėpė dalies informacijos deklaruodama viešus ir privačius ryšius. Seimo koridoriuose pasigirdus kalboms, jog D. Šakalienės vyras galimai dirba VSD, parlamentaras kreipėsi į žvalgybos instituciją ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), siekdamas patikrinti, ar šie gandai teisingi.

Vilniaus miesto apylinkės teismui toliau nagrinėjant 2021 m. riaušių prie Seimo bylą, joje liudijo parlamento narė Dovilė Šakalienė. Politikė pasakojo, kad bandė kalbėtis su prie parlamento susirinkusiais žmonėmis, tačiau jai buvo grasinama, raginama su ja susidoroti. Tuo metu parlamentaras Tomas Tomilinas teisme teigė, jog prie parlamento susirinkusiems žmonėms buvo perduodama klaidinanti informacija apie Seime priimtus sprendimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismui toliau nagrinėjant 2021 m. riaušių prie Seimo bylą, teismo posėdyje ketvirtadienį savo parodymus duos parlamentarai socialdemokratė Dovilė Šakalienė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas. D. Šakalienė ir T. Tomilinas Eltai patvirtino, kad atvyks į teismo posėdį ir duos parodymus apie 2021 m. rugpjūčio įvykius prie Seimo. Šie parlamentarai byloje nėra pripažinti nukentėjusiaisiais.

Širvintų merę Živilę Pinskuvienę papiktino viešas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narės Dovilės Šakalienės pareiškimas, kad Socialdemokratų partija dar 2022 metų vasarį pasisakė už tai, jog Lietuvos kariai gali būti siunčiami į Ukrainą. „Turint omeny, kad Lietuvos socialdemokratų reitingai šiuo metu tikrai ne dugne, žmonės turėtų suprasti, ką ši politinė jėga mąsto ir kaip mato mūsų šalies buvimą NATO ir ES.

Visuomenės nuomonės apklausose Lietuvos socialdemokratų partija yra populiariausia politinė jėga, o socdemai jau viltingai laukia Seimo rinkimų bei tikisi, kad saldus ir gardus valdžios obuolys nukris į jų rankas. Istorija rodo, kad po konservatorių valdymo visuomenės nuotaikos iš tiesų krypsta į kairę, bet keletas faktorių signalizuoja prastas tendencijas – populiariausia partija gali būti nebūtinai pati įtakingiausia po rinkimų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Seimo narys Valdas Rakutis šokiravo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto klausymuose dalyvavusias moteris pareiškęs, kad reiktų labai padiskutuoti, kaip įtraukti moteris į krašto gynybą, nes reikia apsvarstyti, kas karo atveju prižiūrėtų vaikus. Parlamentaras siūlė pažvelgti į Ukrainos atvejį, kai daug moterų su vaikais išvyko, o vyrai liko kariauti – Ukraina ir neišleidžia šaukiamo amžiaus vyrų iš šalies.

 Paaiškėjus, jog Vilniuje gyvena ir dirba 2020 metais protestuotojų malšinimo akcijose Baltarusijoje dalyvavęs milicijos majoras, valdančiųjų ir opozicijos atstovai sutaria, kad reikia tobulinti į Lietuvą atvykstančių baltarusių patikros procesą. Pasak Seimo narių, tai, kad diktatūrinės valstybės saugumo struktūrose dirbę asmenys apsigyvena Lietuvoje, yra rimta problema, galinti peraugti į grėsmę nacionaliniam saugumui.

Per dešimt metų – milijardas eurų palūkanų. Tiek sumokėtų Lietuva, jei gynybą stiprintų skolintais pinigais. Tačiau esminė žinia – iš kur paimti pinigų – vis dar nenuskambėjo. Realiais lieka ir pridėtinės vertės, ir gyventojų pajamų mokesčio didinimas, o tai kirstų visų gyventojų kišenei. Jei artimiausią dešimtmetį karo pašonėje esanti Lietuva savo saugumą nuspręstų stiprinti skolindamasi, tam reikėtų šešių milijardų eurų. O skola turi savo kainą.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį sukvietė politikus ir socialinių partnerių atstovus pasitarti dėl papildomo gynybos finansavimo Lietuvai rengiantis atremti Rusijos grėsmę. Šiais metais Lietuva gynybai skiria 2,75 proc. nuo bendrojo gynybos produkto, kas sudaro 2,09 mlrd. eurų, bet į tai patenka 134,8 mln. eurų laikinų bankų solidarumo lėšų, jų mokėjimas baigsis kitų metų viduryje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai aplankė Lietuvą, Latviją ir Estiją, o tarp aptariamų klausimų buvo šaukiamojo amžiaus vyrų, apsigyvenusių Baltijos šalyse, galimas sugrįžimas arba sugrąžinimas į Ukrainą. Panašūs klausimai kelti ir Lenkijoje, kurioje prieglobstį rado antra pagal dydį ukrainiečių pabėgėlių bendruomenė Europoje.  Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 10 tūkst.

Lietuvos kariuomenės rezerve esantis jaunuolis viešai grasino iššaudyti lietuvius ir ukrainiečius, jeigu tik gautų automatą. Be to, aiškina, kad laukia rusų okupacijos, kurią tik sveikintų. Policija jau pradėjo tyrimą. Ukrainietis Edgaras Mitrovorecas turi įdomų užsiėmimą – apsimetęs rusų gerbėju, jis internete kalbasi su įvairiais nepažįstamais žmonėmis. Juos patempia už liežuvių, kad šie papasakotų, ką iš tikrųjų galvoja apie Rusiją, Ukrainą ir Vakarus.

Reaguodama į Rusijos grėsmes, NATO parengė naujus Baltijos šalių gynybos planus. Lietuvos politikai viešai džiūgauja, kad Lietuva pagal juos bus dar saugesnė nei iki šiol, tačiau pripažįsta, kad teks įdėti daug darbo ir pinigų jiems įgyvendinti. O kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, viešai besidžiaugiantis naujais planais, labai miglotai kalba, ar galime tikėtis tvirtos paties Vilniaus gynybos.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žeria priekaištus iš Vokietijos grįžusiam prezidentui Gitanui Nausėdai dėl žadėtos vokiečių brigados. Kol politikos lyderiai pešasi ir nesutaria, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė teigia, kad be vokiečių Lietuvai daugiau niekas nieko neduos, todėl nereikėtų taip šokinėti.

Seimo narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė patvirtino, kad Petras Gražulis kartą už ją balsavo, bet ji tai pastebėjo ir ištaisė rezultatą. Apie šį epizodą D. Šakalienė trečiadienį liudijo uždarame P. Gražulio apkaltos komisijos posėdyje.  „Toje situacijoje aš ištaisiau balsavimo rezultatą, todėl tos situacijos nefiksavau, nesikreipiau į Etikos ir procedūrų komisiją, nes perspėjau kolegą daugiau taip nesielgti.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija sulaukė kreipimosi dėl parlamentarų Mindaugo Puidoko ir Aido Gedvilo teiginių, kad jie atsisako bendrauti su psichikos negalią turinčiais asmenimis. Šias frazes abu parlamentarai pasakė viešai, į kamerą bendraudami su komiku Olegu Šurajevu, kai šis Seime klausinėjo, kam priklauso Krymas ir provokavo politikus pareikšti savo poziciją dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.

Prieš sugrįždamas į Lietuvos socialdemokratų partiją prieštaringai vertinamas Seimo narys Artūras Skardžius kalbėjosi dėl stojimo į Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, bet išgirdęs neigiamą atsakymą atsidūrė prie socialdemokratų pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės slenksčio, teigia portalo tv3.lt šaltiniai.  Socialdemokratų lyderė su A. Skardžiumi yra pažįstama dar nuo Naujosios sąjungos arba socialliberalų laikų.

Parlamentarė Dovilė Šakalienė iš opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pastaruoju metu gana dažnai bendrauja su Vokietijos socialdemokratais ir teigia esanti priversta mažinti įtampą tarp valstybių. Pagrindinė įtampos priežastis – nepamatuotas akių draskymas, ultimatumai iš Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vokiečių pusėn dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje.

Socialdemokratų Seimo narė iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto penktadienį socialiniame tinkle kirto konservatorių lyderiui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. Politikė sako, jog susidaro įspūdis, kad G. Landsbergis pats sabotuoja Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje.  „Na, tai jau peržengia ribas. Netgi konservatorių.

Baltarusiškų trąšų ir sankcijų apėjimo istorijoje, Seimo opozicija jau reikalauja susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio galvos. Sako jis atsakingas, kad „Lietuvos geležinkeliai“ vežė per Lietuvą karbamidą iš sankcionuotos Lukašenkos įmonės. Pats Skuodis sako apie pasitraukimą sako negalvojantis ir tikina, kad sankcijų apėjimo atvejai buvo vienetiniai.

Konservatorius Kasčiūnas užsimojo atimti teisėtai laikomus ginklus iš mūsų šalyje gyvenančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių. Anot saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, dabar tokių ginkluotų užsienio piliečių Lietuvoje yra pusketvirto šimto, o ar jie lojalūs mūsų valstybei ar karą pradėjusiai savo tėvynei niekas nežino.

Seksizmo apraiškos temdo Mažeikius. Buvusi kandidatė į Seimą, konservatorių skyriaus pirmininkė Mažeikiuose viešai deklaruoja rajono mero pozicijoje norinti matyti „jauną, energingą vyrą“, nes esą jis teiktų „daugiau pasitikėjimo“. Jos simpatijų tokiems kandidatams pro akis nepraleido Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC). L. Rimkienę kritikuoja dėl diskriminacinio pasisakymo lyties ir amžiaus pagrindu, o už tokius pareiškimus ragina atsiprašyti ne tik politikę, bet ir jos atstovaujam...

Valstybės diena paminėta ne tik oficialiais renginiais, bet ir šalies elito vakarėliu Prezidentūros kiemelyje. Beveik tūkstantis politikų, muzikų, medikų ar kitų sričių elito atstovų gėrė, valgė ir linksminosi už mokesčių mokėtojų pinigus. Prezidentūra sako, kad šventė kainavo apie keturiasdešimt tūkstančių eurų.  O štai kai kurie šventės dalyviai pastebėjo: politikai ne tik linksminosi – pavyzdžiui, dalis valdančiųjų šiltino senokai atvėsusius santykius su Prezidentu.

Dovilei Šakalienei šios dienos – ypač intensyvios. Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvos valdžios struktūrose dirbančių žmonių tempas padvigubėjo, o ir jos pačios namuose jau gyvena pabėgėlių šeima. Su naujienų portalu tv3.lt moteris atvirai pasidalijo savo mintimis apie karą Ukrainoje ir išdavė, koks itin skaudus įvykis paskatino ją keisti gyvenimo kelią.  D. Šakalienė neslepia, jog prasidėjęs karas Ukrainoje jos visiškai nenustebino – Putino agresijos buvo galima tikėtis.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė idėjai mažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą (PVM) menstruacinėms higienos priemonėms. Projektą pristačiusi D. Šakalienė tvirtina, kad sumažintas 5 proc. tarifas padėtų kovoti su menstruacijų skurdu, o šios higienos priemonės moterims yra ne prabanga, o būtinybė, tad šios prekės turėtų būti lengviau prieinamos. Socialdemokratė Dovilė Šakalienė pasiūlė taikyti sumažintą 5 proc. PVM tarifą menstruacinėms higienos priemonėms.

Europoje kaistant geopolitinei situacijai, Lietuva ėmė garsiau aptarinėti visuotinės karo tarnybos prievolės klausimą. Ir nors ekspertai bei politikai vieningai sutaria, kad visuotinis šaukimas gali būti gyvybiškai svarbus Lietuvai, daugelis taip pat išskiria kelias su tuo susijusias problemas. Pavyzdžiui, tai, kad Lietuvoje sparčiai mažėja tarnybai tinkamų jaunuolių – jų sveikata paprasčiausiai per prasta.

Krašto apsaugos ministerija pradėjo diskusijas apie visuotinę karo tarnybos prievolę. Šių diskusijų kontekste aptariamas ir merginų šaukimo tarnauti klausimas. Ir nors ši galimybė kol kas tėra teorinė, dalis jaunų žmonių pažymi, kad vykdant visuotinį šaukimą, turėtų būti privalu šaukti ir merginas. Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį visuomenei pristatė Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studiją.

Smurto artimoje aplinkoje statistika šokiruoja – vien pernai tai pareikalavo 28 gyvybių, sulaukta beveik 60 tūkst. pranešimų apie smurtautojus. Seimo narė Dovilė Šakalienė sako, kad situacija tiesiog dega ir pabrėžia, kad sprendžiant šią problemą yra svarbi ne tik pagalba jau nukentėjusioms moterims, bet ir smurto prevencija. Šiandien yra minima kovos su smurtu prieš moteris diena.

Oro temperatūrai naktimis kritus iki minusinės tūkstančiai šalia Lietuvos ir Lenkijos sienų Aliaksandro Lukašenkos atvarytų migrantų ims mirtinai šalti. Tikėtina, kad pasipylus šalčio aukoms Lietuva sulauks kaltinimų iš tarptautinių organizacijų, o politikai ims vieni kitiems berti priekaištus, kad lyg niekur nieko leidžiame mirti geresnio gyvenimo Europoje ieškančioms moterims, vaikams ir net kūdikiams.

Grasinimų susidoroti sulaukia vis daugiau politikų. Visai neseniai į teisėsaugą kreipėsi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, sakydamas, kad grėsmingo pobūdžio žinučių sulaukia ir jo vaikai. Tiesa, kai kurie grasinimų sulaukiantys Seimo nariai sako, kad stipriausias ginklas prieš tokius nusikaltimus yra viešumas.

Grupė Seimo narių siūlo leisti politinio pasitikėjimo pareigoms įdarbinti studentus. Tokią Valstybė tarnybos įstatymo pataisą inicijuoja konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir socialdemokratė Dovilė Šakalienė su kitais kolegomis. Šiuo metu norint eiti valstybės tarnautojo pareigas reikalaujama turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą.