donbasas

Kijeve gyvenanti Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova šį rytą atsibudo labai anksti, nes išgirdo tolumoje dundėjimą. Tai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą ir atakavo taikinius įvairiose Ukrainos vietose. „Girdėjosi dundėjimas toksai. Mūsų bendruomenės narys irgi skambino, sakė, kad buvo pasiųstos raketos į Borispolio pusę. Bet kol kas nežinau, kas ten tiksliai dedasi.

Rusija antradienį paskelbė užmezgusi diplomatinius santykius su prokremliškų separatistų kontroliuojamomis teritorijomis Rytų Ukrainoje, kurias prezidentas Vladimiras Putinas ankstesnę dieną pripažino nepriklausomomis valstybėmis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pripažino apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų nepriklausomybę, o toks žingsnis neabejotinai dar labiau priartino Rusiją prie karo su Ukraina. Ukrainos prezidentūra antradienį pranešė, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį Kijeve susitiks su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.

Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad pastarieji Rusijos veiksmai Ukrainoje, įskaitant Donbaso separatistų „liaudies respublikų“ nepriklausomybės pripažinimą ir sutarties dėl saugumo bendradarbiavimo su jomis sudarymą, prilygsta karinei invazijai. Ši traktuotė atveria galimybę įvesti Vašingtono jau anksčiau žadėtas sankcijas Maskvai, pastaraisiais mėnesiais prie sienų su Ukraina sutelkusiai apie 150 tūkst. karių.

Maskvos sprendimas pripažinti dviejų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybę Rusijai gali virsti klaida, panašia į 1940-ųjų Baltijos valstybių aneksiją, mano Rusijos radijo „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius ir politikos apžvalgininkas Aleksejus Venediktovas. Jis sakė, kad galima ilgai ginčytis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie istoriją, tačiau būtina suprasti pasekmes.

Rusijos sprendimas pripažinti separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę įrodo, kad visiškai nepaisoma tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Chartijos, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Oficialus Donecko ir Luhansko „respublikų“ pripažinimas įrodo, kad visiškai nepaisoma tarptautinės teisės ir JT Chartijos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė, kad Maskva pirmadienį nuspręs, ar patenkins Rytų Ukrainoje įsitvirtinusių prokremliškų separatistų prašymą pripažinti jų įkurtų „liaudies respublikų“ suverenitetą. „Aš jūsų nuomonę išgirdau, sprendimas bus priimtas šiandien“, – V. Putinas sakė per pirmadienį sušauktą neeilinį Valstybės tarybos posėdį, kurio dalyviai ragino pripažinti Donbaso separatistinių darinių nepriklausomybę.

Kremliaus kontroliuojami smogikai skelbia apie dviejų priemiesčio mokyklų apšaudymą. Nepripažintos „Donecko Liaudies Respublikos“ (DLR) atstovai tvirtina, kad į mokyklas pataikė Ukrainos kariuomenės sviediniai. Aukų ar nukentėjusiųjų nėra, o Ukraina tvirtina, kad laikosi ugnies nutraukimo režimo.

Vaikų darželio apšaudymas separatistinio konflikto krečiamoje Rytų Ukrainoje yra inscenizuota ataka, kuria siekiama sukurti pretekstą Rusijos kariuomenei įsiveržti į šalį, ketvirtadienį pareiškė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas. „Vaikų darželis buvo apšaudytas per, kaip mums... žinoma, operaciją su svetima vėliava, skirta diskredituoti ukrainiečius, sukurti pretekstą, suklastotą provokaciją Rusijos veiksmams“, – Britanijos žiniasklaidai sakė premjeras.

Ukrainos valdžios pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad Donecko srityje netoli kontaktinės linijos per apšaudymą iš priešininkų pozicijų nukentėjo du miestai ir trys gyvenvietės. „Nerami diena įvairiose fronto linijos atkarpose... Artilerijos apšaudymai, per kuriuos buvo sužeista kariškių ir civilių gyventojų, o taip pat padaryta žalos infrastruktūrai.

Rusijos remiami separatistai artilerijos pabūklais apšaudė Luhansko Stanicos gyvenvietę, skelbiama Ukrainos žiniasklaidoje. Vietos humanitarinė misija „Prosilka“ praneša, kad nukentėjo vaikų darželio pastatas, dvi jo darbuotojos galimai buvo kontūzytos. Vaikų pastate dar nebuvo. „Šiandien, vasario 17-ąją, 09 val. 04 min apšaudžius iš artilerijos pabūklo tiesioginio pataikymo būdu buvo pažeistas vaikų darželio pastatas. Pirminė informacija rodo, kad dvi darželio darbuotojos buvo kontūzytos.

Okupuotų Donecko ir Luhansko teritorijų Kremliaus statytiniai ketvirtadienį paskelbės apie apšaudytas gyvenvietes šalia Luhansko. Tuo pat metu Rusijos propagandiniuose portaluose vis dažniau skelbiama apie Ukrainos pradedamą DLR ir LLR puolimą, siekiant „atsiimti žemes“, o V. Putinas piktinasi „vykstančiu genocidu“. Maža to, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo aplinka pastarosiomis dienomis akcentuoja „vykdomą genocidą“. Šią informaciją Vakarų šalių atstovai jau pavadino galimu preteks...

Raštu išdėstyto JAV ir NATO šalių atsako į Rusijos ultimatumą turinys iš esmės jau aiškus, ir Kremliaus pageidavimų jis akivaizdžiai netenkina. Pagrindinis Maskvos noras – atsisakyti NATO plėtros į rytus – yra kategoriškai atmetamas, kaip ir buvo tikėtasi. Ekspertai pažymi, kad Rusijai pačiai joks didelio masto karas nėra nei naudingas, nei reikalingas.

Rusijos ir Baltarusijos politikai, valstybės reguliuojama žiniasklaida ir valstybinės institucijos ėmėsi aktyviai plėtoti „Vakarai puola“ taktiką, kuri gali būti karinių veiksmų preliudija, kaip jau vyko ir 2013-2014 m. aneksuojant Krymą, bei pradedant karo veiksmus Donbase. Kremlius laikosi ėjimo tradiciniais takais informacinėje kovoje dėl savo tikslų pateisinimo, kuriuos pramynė dar Sovietų Sąjungos propagandos ideologai.

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad Rusija iš tiesų turi „žaibiško karo Ukrainoje“ planą, o šios šalies žvalgyba turi duomenų, kad dalis rusų kariuomenės jau yra dislokuota Ukrainos teritorijoje. Ukrainos gynybos ministras tvirtina, kad kol kas pasirengimo staigiam puolimui neįžvelgiama.

Kelionė į Donbasą aparodė, kad Rusija jau yra įprasta tema ukrainiečių, įpratusių gyventi kare, gyvenimuose. „Axel Springer“, „Politico“ valdančios įmonės Berlyne atliktas „Ukrainos rizikos vertinimas“ buvo skelbia: „Doneckas įvertintas kaip ekstremalus. Reikėtų vengti keliauti į Donecką. Artilerinis ir aviacinis bombardavimas vyksta reguliariai, o civilių aukos yra dažnos“. Kitas iššūkis, dar nepaminėtas, būtų purvas.

Pisky, Ukraina. 23 metų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jaunesnysis leitenantas Elgardas ėjo purvinu keliu, išklotu subombarduotų namų, tolumoje aidint kulkosvaidžio šūviams šiame sugriautame, apleistame kaime Donecko pakraštyje, prorusiškų separatistų valdomoje regiono sostinėje. Elgardas, kitų vadinamas „Svan“, glausdamas prie savęs kalašnikovą instinktyviai pasisuko sankryžoje ir ieškojo pavojaus priešo teritorijos kryptimi vos už kilometro.

Rusija neketina atsisakyti pozicijos, kad būtina vykdyti Minsko susitarimus, ir reikalaus juos vykdyti, trečiadienį sakė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Niekada nesislėpsime ir niekada nepasakysime: „Na, viskas, reiškia, jei jau [susitarimas] numirė, tai numirė“, – pareiškė S. Lavrovas parlamento aukštuosiuose rūmuose – Federacijos Taryboje. „Tegu jie [Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose] tai pasako.

Ukraina ir Europos Sąjunga paragino Rusiją pripažinti savo atsakomybę už konfliktą Donbase, skatinti paliaubas ir Minsko susitarimų įgyvendinimą, teigiama po 23-ojo Ukrainos ir ES viršūnių susitikimo paskelbtame bendrame pareiškime.

Rytų Ukrainoje per apšaudymus žuvo vienas ukrainiečių karys, antradienį pranešė Jungtinių pajėgų štabas. „Per pastarąją parą, rugpjūčio 23 dieną, Jungtinių pajėgų operacijos rajone užfiksuoti keturi ugnies nutraukimo režimo pažeidimai... Dėl priešo surengto apšaudymo vienas karys patyrė mirtiną šautinę žaizdą“, – „Facebook“ paskelbė štabas. Tai buvo jau antras Kijevo vyriausybės pajėgų nario gyvybę nusinešęs incidentas per pastarąsias dvi dienas. „Rugpjūčio 24 dieną iki 7 val.

Rytų Ukrainoje per pastarąją parą buvo penkis kartus apšaudytos vyriausybės pajėgų pozicijos ir žuvo vienas karys, pirmadienį pranešė Jungtinių pajėgų štabas. Pranešime nurodoma, kad kariškis mirė patyręs šautinę žaizdą. Nuo pirmadienio regione nebešaudoma, paryčiais neužfiksuota jokių ramybės režimo pažeidimų, pažymėjo štabas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, jog nori susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, pabrėžęs, jog susitikimo vieta neturi reikšmės.    Prezidentą cituoja verslo dienraštis „Financial Times“.  „Ukrainos vadovas pasakė, kad nori surengti dvišalį susitikimą su V. Putinu“, – rašo laikraštis.  Duodamas interviu „Financial Times“ V. Zelenskis sakė, kad susitikimo vieta „jam nesvarbi“.  „Esmė – turinys“, – sakė Ukrainos vadovas.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pakvietė Rusijos lyderį Vladimirą Putiną susitikti karo draskomoje Rytų Ukrainoje ir pabrėžė, kad dėl naujų separatistinio konflikto kovų ant kortos pastatyta milijonai gyvybių. Tiesus derybų pasiūlymas buvo pateiktas suintensyvėjus susirėmimams tarp Ukrainos armijos ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du regionus Ukrainos rytuose, ir kilus susirūpinimui dėl didelės šio rusenančio karo eskalacijos.

Viename okupuotos Donecko teritorijos kaime po sprogimo žuvo 5-metis vaikas, o jo močiutė buvo sužeista. Incidentas sukėlė milžinišką rezonansą rusakalbėje žiniasklaidoje ir vos ne tapo Rusijos bei jos palaikomų smogikų pateisinimu „dideliam karui su Ukraina“. Tačiau šios tragedijos priežastys kelia klausimų abiem konflikto pusėms. Informaciją apie žuvusį vaiką pirmoji balandžio 3-ąją paskelbė „DLR liaudies milicija“ – faktiškai sukarinta vietos teisėsaugos struktūra.

Per įnirtingus mūšius Rytų Ukrainoje antradienį žuvo vienas ukrainiečių karys, o dar keturi buvo sužeisti, paskelbė Kijevas. Tai didžiausi per kelis pastaruosius mėnesius susirėmimai su prorusiškais separatistais. Pastarieji informavo praradę keturis savo kovotojus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad šis kraujo praliejimas yra „ciniška provokacija“, pakirtusi naujas pastangas išspręsti konfliktą šalies rytuose.

Karas Ukrainos rytuose trunka jau daugiau nei penkerius metus, jo metu žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. 2019-ųjų pabaigoje įvykus Normandijos ketverto susitikimui, kurio metu nebuvo pasiekta didelių taikos Donbase proveržių, tapo aišku, kad bandymas užbaigti karinius veiksmus teks jau šiais metais.  „Strana.ua“ portalo žurnalistai sudarė penkių labiausiai tikėtinų karo Donbase scenarijų.

Kijevas ir Donbasas (Rytų Ukraina) pradeda keistis kaliniais. Autobusai su kaliniais, kuriais bus keičiamasi ir kuriuos lydi niekieno nepripažintos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) bei taip pat nepripažintos „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR) ombudsmenai, įvažiuoja į Majorsko kontrolės punkto teritoriją, kur vyks mainai, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi DLR vyriausybe. DLR ombudsmenė Darja Morozova žurnalistams pareiškė, jog pirmoji kalinius Kijevui perduos LLR.

Okupuotoje Donbaso teritorijoje vykstantis abiejų pusių kariuomenių dalinis atitraukimas, nors ir neišvengiantis nesklandumų, yra svarbus taškas derybose dėl taikos proceso vykdymo. Užbaigus karių atitraukimą iš trijų sutartų taškų, Maskva nebeturės formalių priežasčių ir toliau vengti „Normandijos ketverto“ susitikimo, po kurio turėtų paaiškėti tolimesnis Donecko regiono likimas ir taikos Ukrainoje klausimas.

Dažnas svečias „Scanoramoje“ – ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica – antradienio vakarą festivalyje pristatė naujausią savo dokumentinę juostą „Valstybinės laidotuvės“. Čia režisierius-kosmpopolitas vėl prikelia archyvinę medžiagą naujam gyvenimui, kuri leidžia akistata pažvelgti į 1953 m. vykusias Josifo Stalino laidotuves, rašoma pranešime spaudai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pažymėjo, kad tam tikruose karo krečiamo Donbaso rajonuose jau dvi dienas laikomasi paliaubų, bet pabrėžė, kad pajėgas iš ten bus galima išvesti tik po nustatyto septynių dienų laikotarpio. „Septynių dienų tylos laikotarpis – Ukrainai ir visiems Trišalės grupės Minske dalyviams nėra naujiena. Todėl lauksime septynių dienų tylos“, – Rygoje pareiškė V. Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją su Latvijos prezidentu Egilu Levitu.

Apsišaukėlė Luhansko respublika mini penktąsias metines ir nuotaikos ten visai geros. Mat Ukrainos prezidentas žada Luhanskui ir Doneckui didesnę autonomiją. Visgi šis V. Zelesnkio žingsnis sulaukė didelio pasipriešinimo Kijeve. Nors pagrindinis Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio pažadas prieš rinkimus buvo užbaigti karą Rytuose – iš mirties taško pajudėję reikalai sulaukė milžiniško visuomenės pasipriešinimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis neteko daugiau kaip 15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2014-aisiais Rusijai aneksavus Krymą ir dėl iki šiol nesiliaujančio karinio konflikto Donbase. Tai Ukrainos prezidentas pabrėžė sakydamas kalbą JT Generalinės asamblėjos 74-ojoje sesijoje Niujorke. Pasak V. Zelenskio, dėl Krymo aneksijos, taip pat dėl separatistų kontrolės daugelyje Donbaso rajonų Ukraina neteko apie 80 proc. anglies kasyklų ir 5 mlrd.

Ukrainoje minint separatistų iš Rusijos atsivežtomis raketomis numušto MH17 lėktuvo tragedijos metines – nauji faktai apie Kremliaus palaimintą lėktuvą numušusios sistemos kelionę į Donbasą. Ukrainos saugumas skelbia sulaikęs vieną iš raketų kompleksą Ukrainos teritorijoje vežusių separatistų.

Čekijos teismas skyrė vienam kariui lygtinę įkalinimo bausmę ir atėmė iš jo laipsnį už prisidėjimą 2015 metais prie Rytų Ukrainą prorusiškų separatistų, pranešė teismo atstovas. Šalies centrinėje dalyje esančio Hradec Kralove miesto teismas skyrė kariui, vietos žiniasklaidos įvardytam kaip Erikas Eštu, trejus metus lygtinio laisvės atėmimo už „dalyvavimą organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje“, naujienų agentūrai AFP sakė teismo atstovas Janas Kulhanekas.

Ukrainoje viešinti Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland trečiadienį patvirtino savo šalies „neliečiamą paramą“ Kijevui po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo komikas Volodymyras Zelenskis. Ch. Freeland buvo pirmoji Didžiojo septyneto (G-7) valstybių ministrė, apsilankiusi Ukrainoje po praėjusio mėnesio balsavimo, per kurį jau penkerius metus kariaujančios šalies vairas buvo patikėtas politikos naujokui.

Rusijos remiami separatistai Rytų Ukrainoje sekmadienį rengia rinkimus dviejose savavališkai įkurtose ir tarptautinės bendruomenės nepripažįstamose respublikose, siekdami įtvirtinti jų atsiskyrimą nuo likusios šalies teritorijos. Rinkimus Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“, kurių Kijevas nekontroliuoja nuo 2014-ųjų, griežtai smerkia tiek šalies vyriausybė, tiek Vakarai.

JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas) išvakarėse kalbėdamas telefonu su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu paragino sugrąžinti Rusijos karius į Bendrąjį kontrolės ir koordinacijos centrą (BKKC) Donbase, sakoma trečiadienį paskelbtame JAV valstybės sekretoriaus atstovės spaudai Hether Nauert (Heter Noert) pareiškime.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Vasylis Hrycakas pranešė, kad šiai dienai iš viso išvaduota arba rasta 3215 asmenų, 103 lieka nelaisvėje Donecko ir Luhansko srityse, dar 402 laikomi dingusiais be žinios, nurodo SBU spaudos centras. SBU sveikina išlaisvintus 74 įkaitus ukrainiečius, neteisėtai laikytus Donecke ir Luhanske, sakoma SBU paskyroje feisbuke.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį pareiškė, kad visi 74 paleistieji iš nelaisvės Donbase ukrainiečiai po mainų jau yra Kijevo kontroliuojamoje teritorijoje. „Visi 74 ukrainiečiai įkaitai jau namie, mūsų armijos kontroliuojamoje teritorijoje“, – parašė P. Porošenka savo paskyroje feisbuke.

Tarptautinis teisingumo teismas Hagoje kovo 6-ąją pradeda pirmąjį Ukrainos bylos prieš Rusiją keturių dienų svarstymą. Šis procesas gali būti panaudotas ne tik kaip kaltųjų dėl situacijos Ukrainos rytuose nubaudimas, tačiau ir kaip derybų įrankis sprendžiant dabartinę situaciją Donbase. Teisėjai išklausys abi puses, o pats teismo procesas gali užtrukti ne vienerius metus.

Tarptautinė teisėsaugininkų grupė rugsėjo 28-ąją paskelbs kaltinamuosius dėl numušto Malaizijos oro linijų lėktuvo (skrydis MH17) Ukrainoje 2014-aisiais. Danų vadovaujama prokurorų ir ekspertų komanda beveik du metus rinko įrodymus šio nusikaltimo tyrimui. Anksčiau Olandijos saugumo taryba pateikė įrodymus, kad lėktuvas buvo numuštas Rusijoje pagaminta „Buk“ raketa, tačiau nepateikė duomenų, kas konkrečiai ją paleido.

Vakarams svarstant, kaip reaguoti į diktatūros apraiškas Turkijoje, laužant galvą, kaip išsaugoti Europos vienybę po „Brexit‘o“ ir intensyviai stebint olimpines žaidynes, Rusija smogia Ukrainai, apkaltindama ją terorizmu. Portalo tv3.lt kalbinti tarptautinių santykių ekspertai tikina, kad už šios, iš pirmo žvilgsnio eilinės Vladimiro Putino provokacijos gali slypėti didžiulis pavojus ukrainiečiams, galbūt galintis virsti net dar viena karine invazija.

Ukrainos parlamentarė Nadija Savčenko išsakė nuomonę dėl būtinybės užmegzti tiesioginį Kijevo dialogą su separatistinių Donbaso „respublikų“ atstovais, kad būtų išspręstas regiono sugrąžinimo į Ukrainos valstybės sudėtį klausimas. „Pirma – pratęsti sankcijas Rusijai, nes ji dar nesuprato, kad jai reikia išeiti.

Kaip ir lig šiol Rusija nesutinka leisti dislokuoti ESBO stebėtojus Rusijos ir Ukrainos sienos zonoje, kol Ukrainos konstitucijoje nėra įtvirtintas ypatingasis Donbaso statusas, pareiškė šeštadienį Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas. „Apie tai mes niekada nesame taręsi“, – sakė jis televizijos kanalo „Rossija-1“ laidoje „Žinios šeštadienį su Sergejumi Briliovu“, komentuodamas galimybę dislokuoti tarptautinius stebėtojus prie valstybės sienos.

Buvusi Latvijos premjerė Laimdota Straujuma yra įsitikinusi, kad rusakalbių mažuma Latvijoje nesiekia prisijungti prie Rusijos, rašoma „Tagesanzeiger“. „Latvijos regionuose, kur dauguma yra rusų tautybės gyventojai, vargu ar kas nors pasisako už prisijungimą prie Rusijos, juk pragyvenimo lygis ten daug žemesnis“, – pareiškė buvusi premjerė.

Latvijos žiniasklaidai pavyko sužinoti informaciją apie šios šalies gyventoją, kurį saugumas suėmė dėl dalyvavimo Donbaso konflikte. Latvis sulaikytas buvo dar sausio mėnesį, tačiau tik dabar sužinota, kad tai 1990-ais gimęs Artiomas Skripnikas, rašome ves.lv. „Jo vardas Artemas Skripnikas, tai 1990-ųjų gimimo Daugpilio gyventojas, kurį Saugumo policija sulaikė dėl dalyvavimo Donbaso savanorių judėjime.

Ukraina geriausiai užsitikrintų sau saugumą, įstojusi į NATO, taip mano 43 proc. apklaustų ukrainiečių, o už nedalyvavimą jokiuose blokuose pasisakė 29 proc. fondo „Ilko Kučerivo demokratinės iniciatyvos“ ir Kijevo tarptautinio sociologijos instituto surengtos apklausos dalyvių. „Dauguma gyventojų mano, kad geriausias variantas Ukrainai užsitikrinti saugumą būtų stojimas į NATO – taip mano 43 proc. gyventojų. Neblokinį statusą palaiko 29proc.

Rusija siunčia savo karinę techniką ir karius į Siriją. Perkėlimas vyksta iš Novorosijsko karinio uosto, tačiau, anot „gazeta.ru“ paviešintos publikacijos, ne visi karininkai ir samdomi kariai nori kariauti ir kai kurie iš jų atsisako keliauti į naują karštąjį tašką. Pranešimai apie tai, kad Rusija skubiai perkelia ginkluotę ir kariuomenę į Siriją, pasirodė praėjusią savaitę.

Rusija norėtų karinio puolimo Ukrainoje metu pasiekti Dnieprą, tačiau tam paprasčiausiai pritrūktų pajėgumų, kiek netikėtą analizę pateikė JAV ekspertai iš „Stratfor“. „Jeigu Ukraina patektų į Vakarų įtakos zoną, Rusijos pietryčių flangas liktų neapsaugotas. Rusijos Federacijos interesai yra įsitvirtinti palei Dniepro upę. Tačiau Rusija neturi tiek resursų, kad atliktų panašaus masto operaciją ir sugebėtų padengti būsimus karinius ir ekonominius nuostolius.