divizija

 Esant dabartinėms gynybos pramonės sąlygoms ir resursams Lietuva iki 2030 metų nesukurs divizijos, apie tai Valstybės gynimo tarybą (VGT) antradienį informavo kariuomenės vadas. „Konstatuota, kad 2030 metais sąlygoms nekintant mūsų nacionalinė divizija nebus pajėgi pasiekti pilno operacinio pajėgumo“, – po VGT posėdžio antradienį žurnalistams sakė vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Karas Ukrainoje – pavyzdys, kad vystyti Lietuvos rezervo sistemą yra būtina, nes karo sąlygomis reikalinga atkurti didelius kiekius gyvosios jėgos, o kritinėmis sąlygomis laiko ilgiems karių apmokymams nėra. Dėl šios priežasties mūsų šalyje atkurta privalomoji karo tarnyba, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) ir komendatūros.

Seimas ketvirtadienį spręs, ar pritarti įstatymo pakeitimams, kuriais atnaujinama kariuomenės struktūra, siekiant joje sukurti naujus vienetus – pėstininkų diviziją, tankų batalioną. „Integruojama į mūsų principinę kariuomenės struktūrą divizija.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Principinės kariuomenės struktūros įstatymo pakeitimams, kuriuose kariuomenės struktūra papildoma siekiant joje sukurti naujus vienetus – pėstininkų diviziją, tankų batalioną. Ministrų kabinetas pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomoms įstatymo pataisoms, kurios numato, kad pėstininkų divizija bus plėtojama steigiant naujus arba stiprinant esamus Lietuvos kariuomenės karinius vienetus.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad įstatymų projektai dėl divizijos Lietuvoje kūrimo Seimui turėtų būti pateikti birželį. „Planavome rugsėjį, bet pamėginsime pateikti birželio mėnesį Seimui, kad būtų galima patvirtinti ir judėti toliau“, – šią savaitę per Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdį sakė jis. Ministras pabrėžė, kad nacionalinės divizijos steigimas bus ilgas procesas, ir pakartojo, jog ją sukurti tikimasi iki 2030 metų.

Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui Lietuvos kariuomenėje kurti diviziją. Jai sukomplektuoti gali prireikti iki 6 milijardų eurų. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad iki 2030-ųjų tą padaryti yra įmanoma. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad divizijos įgyvendinimui privaloma kuo greičiau nuspręsti ir dėl visuotinio šaukimo.

Premjerė Ingrida Šimonytė ragina nacionalinį partijų susitarimą dėl gynybos papildyti įsipareigojimu kurti diviziją. „Būtų gerai susitarimą dėl divizijos fiksuoti kaip esamo susitarimo priedą, kadangi pasiekti operacinį pajėgumą dar po dviejų Vyriausybių kadencijų pavyktų“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako matanti prasmę parlamentinėms partijoms pasirašyti susitarimą dėl divizijos kūrimo – tai galėtų būti priedas prie dabartinio gynybos susitarimo. „Principinis sprendimas VGT priimtas, bet tam reikia sutarimo ir principinio įsipareigojimo visų parlamentinių partijų.

Rusijos agresijos akivaizdoje valstybės vadovai sutarė kariuomenėje kurti diviziją. Tai reiškia, kad turės būti daugiau karių, daugiau kareivinių ir treniruočių objektų, taip pat perkama ir daugiau ginkluotės. Ambicijos nemažos, šiam reikalui Lietuva turėtų pirkti ir tankus. O konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis vėl prakalbo apie visuotinio šaukimo idėją.

Formaliai nacionalinė divizija turėtų būti įsteigta dar šiemet, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Anot jo, divizija bus kuriama esamų sausumos pajėgų pagrindu, jos kūrimas bus ne tik papildomų išlaidų gynybai, bet ir partijų sutarimo reikalaujantis procesas. Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui šalyje kurti nacionalinę diviziją. Tai esmingai padidintų Lietuvos gynybinę galią.

Prezidentas Gitanas Nausėda bei Vyriausybė remia lietuviškos divizijos idėją, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Partijos yra sutarusios ir Vyriausybė yra numačiusi gynybos finansavimą – skirti atitinkamą procentą nuo bendrojo vidaus produkto. Tuo pagrindu esame parengę pajėgų vystymo planą dešimt metų į ateitį“, – pirmadienį paskelbtame naujienų portalo „15min“ interviu kalbėjo jis. „Dabar mes skaičiuojame ir žiūrime, kiek papildomai reikėtų.

Prasideda diskusijos apie Lietuvos kariuomenės plėtrą ir nacionalinės divizijos kūrimą. Lietuvos kariuomenės vadas tvirtina, kad idėja apie lietuvišką diviziją puoselėjama jau ne pirmus metus, kariuomenė jau turi nemažą dalį pajėgumų. Visgi iki divizijos įgyvendinimo trūksta ne vienos esminės detalės, pavyzdžiui, tankų, o tai, kada Lietuvai pavyktų turėti savo diviziją, priklauso ne tik nuo mūsų pačių.

Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad nors karą Ukrainoje pralaimėjusi Rusija bus nukraujavusi, jos karinis gamybos potencialas jau dabar dirba pilnu pajėgumu. Kremlius revanšo gali siekti nukreipdamas taikiklį į Baltijos šalis, tad, anot V. Rupšio, neturime laiko laukti, pasitempti stiprindama regiono saugumą turi ir Lietuva, ir NATO sąjungininkai.

Kariuomenės divizija Lietuvoje galėtų atsirasti apie 2030-uosius, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Mes, kaip Lietuva, kaip trijų milijonų valstybė, tikrai turime turėti ne mažesnį vienetą, kaip divizija. Aišku, tokią diviziją, kurią mes vadiname tankų arba mechanizuota, būtų sudėtinga. Bet lengvąją diviziją mes galime pasidaryti.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuvoje svarstoma kurti kariuomenės diviziją. Pasak jo, turėti tokių ambicijų leidžia perkama divizijos lygmens ginkluotė, tokia kaip raketinės artilerijos sistemos HIMARS. „Mes irgi turime ambiciją, na, pavyzdžiui, gaudami divizijos lygmens pajėgumus kaip HIMARS sukurti lietuvišką diviziją ateityje“, – antradienį transliuotame interviu „Delfi“ sakė A. Anušauskas. Kariuomenės divizijoje paprastai tarnauja nuo 10 iki 15 tūkst.

Naujajame partijų susitarime dėl krašto apsaugos ketinama įtvirtinti siekį sukurti naują kariuomenės rūšį – kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją, fortifikuoti Suvalkų koridorių. Susitarimo projektas dar nebaigtas derinti, dėl keleto svarbių dalykų nesutariama, tačiau didelė dalis esminių punktų jau patvirtinti.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis dalyvaus NATO daugiašalės Šiaurės Rytų divizijos vadavietės įsteigimo renginyje. Lietuva nuo liepos į šią vadavietę skirs du karininkus. Prie šios vadavietės taip pat turėtų prisijungti Čekija, Estija, Ispanija, JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Latvija, Vengrija, Vokietija, Turkija. Jai vadovaus Lenkijos kariuomenės brigados generolas Krzysztofas Motackis. Atidarymo renginys vyks pirmadienį Lenkijoje, Elblonge.

Komentuodama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pirmadienį paskelbtus perspėjimus dėl grėsmių, prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad naujovių nėra, ir pažymi, kad Lietuva pasirengusi apsiginti Rusijos agresijos atveju.