diskusija

Į pabaigą artėjant 2010-iesiems viešojoje erdvėje vis dažniau buvo girdima įvairių pasvarstymų apie praėjusių metų šalies pasiekimus ekonomikoje, socialinėje politikoje, tarptautinėje scenoje.

Ketvirtadienį Prezidentūros Kolonų salėje rengiama diskusija „Viešojo intereso objektas – architektūra ir darni aplinka“, kurioje architektai, teritorijų planavimo, paveldo, aplinkos apsaugos specialistai aptars urbanistinės plėtros iššūkius ir grėsmes viešajam interesui, būtinybę suderinti architektūrinius urbanistinės plėtros sprendimus su paveldosaugos ir aplinkos apsaugos reikalavimais, šias sritis reglamentuojančių įstatymų dermę, architektūros įstatymo tobulinimo būtinybę.

Interneto portalo „WikiLeaks“ paskelbti slapti dokumentai, tiksliau pasakius, pats jų paskelbimo faktas užsienio spaudoje sulaukė dvejopo vertinimo, naujienų portale Technologijos.lt teigia apžvalgininkas Mykolas Drunga. Vieni tarė, kad padaryta blogai, antri paslapčių atskleidimą gynė, tardami, kad arba tai ne jokios paslaptys, arba kad demokratijoje žmonės turi žinoti, ką daro ir sako jų atstovai.

Dvejų metų Andriaus Kubiliaus ministrų kabineto veikla pirmadienio vakarą buvo vertinama Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) surengtoje diskusijoje. Visuomenės nuomonės tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad palankiausiai įvertinta Vyriausybės vykdoma užsienio politika. Toliau seka kultūra ir kitos sritys.

Kultūros situacija Lietuvoje – apmaudu, tačiau tenka pripažinti – beviltiškoje situacijoje. Susikaupusios ir įsisenėjusios problemos paskatino susėsti atviram dialogui ir pasikalbėti prie apskrito stalo su Lietuvos šviesuoliais, atstovaujančiais rašytojus, dailininkus, kompozitorius, etnologus.

Tėvai, savo atžalas norintys leisti į kitai savivaldybei priklausančius darželius, – visos šalies problema, kurią bus bandoma spręsti įvedant darželinuko krepšelį. Panevėžio rajono gyventojams belieka tikėtis, kad jis galutinai nesukiršins miesto ir rajono valdžių. Miesto valdžia dar praėjusiais metais nusprendė į savo lopšelius-darželius naujai nebepriimti vaikų iš rajono, jei už juos nemoka rajono Savivaldybė.

Iš šalies nesitraukia ekonominė krizė, bet vis daugiau parlamentarų nori šokti bei dainuoti. Kas tai – puota maro metu ar politikų laisvalaikio būdas? Garsus rašytojas Milanas Kundera apie tokius politikus taip rašė: „Šokėjas skiriasi nuo paprasto politiko tuo, kad trokšta ne valdžios, bet garbės; jis nesiekia primesti pasauliui vienos ar kitos socialinės sistemos (jam tai visiškai nerūpi), tik trokšta užkariauti sceną ir atskleisti savojo „aš“ spindesį“. Ar ne tokie „šokėjai“ tampa mūsų pol...

Atrodo, kainų didėjimui mūsų šalyje nėra galo. Pagrindinių maisto produktų kainos, palyginti su praeitais metais, pakilo apie 20 procentų, o kai kurių – net 50 procentų ir daugiau. Brangsta pieno produktai, daržovės, duona, praktiškai viskas. Kodėl taip yra? Kokios šio nuolatinio maisto produktų brangimo priežastys? Į šiuos ir kitus susijusius klausimus pabandėme atsakyti šioje Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskusijoje.

Socialdemokratų Etikos ir procedūrų komisija nutarė siūlyti prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlei Kristinai Brazauskienei siūlyti arba išstoti iš partijos, arba baigti diskusijas viešumoje apie galimą savo dalyvavimą Seimo rinkimuose. Pati K. Brazauskienė yra pranešusi atsakingajam sekretoriui norinti susistabdyti savo narystę partijoje, bet oficialaus kreipimosi parašiusi nėra, rašo delfi.lt Balsas.

Valstybė neturtinga, kai reikia pasiūdinti uniformų policininkams. Ji neturi išteklių, kad paremtų ūkininkų kooperatyvus, bet milijonus švaisto kitur. Neseniai bado streiko akcijos gatvėse ėmėsi valstybės statutiniai pareigūnai, vartotojai parduotuvėse kraipo galvas dėl brangstančių maisto produktų, kai kas verčiasi iš 220 litų pašalpos. Tačiau nesustoja statybos už valdiškus pinigus ir kitoks jų dalijimas beprasmiams projektams.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel dalyvavo Vokietijos-Latvijos ekonomikos forume Latvijoje. Ji išskyrė oro bendrovę „airBaltic“, sugebėjusią išlaikyti stabilų augimą net ir tuomet, kai aviacijos rinka pasaulyje patyrė didelį nuosmukį. Kanclerė Merkel sakė, kad „airBaltic“ yra Latvijos sėkmės istorija, iš kurios galėtų pasimokyti ir Vokietija. „airBaltic“ buvo vienintelė bendrovė, kurią savo apsilankymo forume metu minėjo ponia Merkel.

Užsienyje bėdon pakliuvęs Lietuvos pilietis dažnai pasijunta atstumtas Tėvynės. Gerai, jei tik pinigų neteko – galima tikėtis bent užsieniečių labdaros. O jei per klaidą uždarytas į areštinę? O jei ir ne per klaidą? Galima tik pavydėti JAV, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos piliečiams, dėl kurių jų valstybių vadovai stoja net į diplomatinius karus.

Žymiausi ekspertai Lietuvoje diskutuoja apie energetiką globalios krizės sąlygomis. Vilniuje vykstančioje tarptautinės energetikos ekonomikos asociacijos konferencijoje dalyvauja garsiausių pasaulio universitetų mokslininkai. Konferencijos pirmininko Jurgio Vilemo teigimu, šis renginys yra be galo svarbus Lietuvai, kuri šiuo metu susiduria su opiomis energetikos problemomis. Pagrindinė suvažiavimo tema bus Baltijos regionui tenkantys iššūkiai, integruojantis į būsimą Europos energijos rinką.

Ryšium su LR svarstomu Švietimo įstatymo projektu keli mokyklų su lenkų dėstomąja kalba tėvų komitetų pirmininkai nusiuntė Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijai bei kitoms institucijoms laiškus, kuriuose ypač pabrėžiama, kad jokiu būdu neturi būti tobulinamas ir didinamas lietuvių kalbos ir literatūros mokymo lygis, kad viskas turi likti kaip buvę ir nieko nereikia keisti.

Britų dienraštis Guardian.co.uk surengė diskusiją, apie šiuolaikinę populiariąją muziką ir jos įtaką vaikams bei jaunimui. Diskusiją paskatino žinomo muzikos prodiuserio Maiko Stoko viešai išsakyta nuomonė, kad daugelis „R&B“ muzikos vaizdo klipų primena lengvą pornografiją. Savo nuomones pristatė muzikos žurnalistė Viktorija Segal ir feministė tinklaraštininkė Laurie Penny.

Lietuvių tautos identitetą siūloma išsaugoti per švietimą ir patriotizmą bei ujant visuomenėje vyraujantį stereotipą, kad svetur gyvenimas geresnis. Aklai nereikėtų pasikliauti įvairiais abejotinais projektais, kuriais siekiama sudaryti sąlygas ir sukurti prielaidas stiprinti lietuvišką tapatybę. Praėjusią savaitę Užsienio reikalų ministerija (URM) paragino visuomenę, užsienio lietuvių bendruomenes bei organizacijas dalyvauti projekto „Globali Lietuva“ kūrimo strategijoje.

2005–2008 m. valdininkų skaičius šalyje laipsniškai išaugo 17 proc. Vyriausybė giriasi, kad jai pavyko šią tendenciją pakeisti, ir dabar valstybės tarnautojų skaičius mažėja. Mažėja ir jų atlyginimų fondas. Visiems vienodai – 10 procentų. Ar tai teisinga? Juk dalis visuomenės tarnų nespėja suktis, o kita tik vaidina, kad yra patys reikalingiausi, o be jų Lietuva net sugriūtų.

„Mes esame marionetės“, – konstatavo dalis Lietuvos atlikėjų, susirinkusių į Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA organizuotą diskusiją „Ar gera būti atlikėju Lietuvoje?“. Diskusijoje iš žymių dainininkų lūpų pasigirdo skundai, jog jie jaučiasi išnaudojami visuomeninių transliuotojų, kurie ne tik vengia pasirašyti sutartis prieš kiekvieną įvykį su dalyvaujančiais atlikėjais, bet ir nuolat pažeidžia jų teises.

Internetinėje enciklopedijoje „Wikipedia“ pasirodė pasiūlymas uždaryti žemaitišką jos versiją. Pagrindiniai tokio siūlymo argumentai yra tai, kad žemaičių kalba yra greičiau dialektas, nei kalba, joje nėra standartizuoto žodyno ir rašybos taisyklių, o skirtingos jos atmainos skiriasi viena nuo kitos.

Lietuvos Respublikos vyriausybė, siekdama įtraukti visuomenę į visiems svarbių sprendimų priėmimo procesą, skelbia viešąsias konsultacijas aktualiais klausimais. „Žengiame dar vieną žingsnį visuomenės ir valdžios dialoge, imdamiesi konkrečių veiksmų – viešųjų konsultacijų organizavimo.

Lietuvą krečia krizė, ir labiau nei daugelį kitų valstybių. Premjeras Andrius Kubilius skelbia visas opiausias šalies problemas jau išsprendęs, tačiau... pensijos bei atlyginimai mažėja, nedarbas, atvirkščiai, didėja. Pastaraisiais metais iš šalies išvažiavo nepalyginti daugiau žmonių, nei per visą represijų laikotarpį buvo išvežta į Sibirą.

Kas kaltas dėl klimato kaitos – technologinė pažanga ar žmogaus besaikis vartojimas? Ką galime padaryti – keisti technologijas, rinkti politikus, kuriems labiau rūpėtų aplinka, ar tiesiog – keistis patys? Galiausiai – ar nedramatizuojame dabartinės situacijos ir iš tiesų turime kažką keisti jau dabar? Į šiuos ir kitus klausimus ekspertai ieškojo atsakymų diskusijoje „Ekologiška gyvensena: kvailumo amžiaus pareiga?“ Diskusijoje dalyvavę dr.

Antradienį Prezidentūroje Lietuvos ir užsienio ekspertai, socialinės politikos atstovai kalbės apie galimus būdus teikti socialinę paramą, kuri skatintų užimtumą ir iniciatyvas. Diskusija rengiama kartu su Jungtinių Tautų Vystymo programa Lietuvoje, bendradarbiaujant su Švedijos ir Suomijos ambasadomis.

Šiandien įvyks Seimo narių Eriko Tamašausko ir Vytauto Kurpuveso spaudos konferencija „Tiesioginiai mero rinkimai Lietuvoje – jau 2011 metais“. Spaudos konferencijos metu bus pristatyta Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisa, kuri leistų gyventojams jau kitąmet tiesiogiai rinkti merus.

Apklausos rodo, kad lietuviai vis dar atsargiai žiūri į Rusiją, o bambagyslė su didžiąja mama iš Rytų kol kas nėra nutrūkusi. Apie tai Balsas.lt studijoje dikutavo politologas dr. Nerijus MALIUKEVIČIUS (Vilniaus universitetas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas), istorikas dr. Ramūnas TRIMAKAS (Mykolo Romerio universitetas) ir Balsas.lt vyriausiasis redaktorius Arūnas BRAZAUSKAS. Diskusijos Balsas.lt studijoje vaizdo įrašą žiūrėkite straipsnio pabaigoje.

Šiandien, 10 val.  judėjimas „Aš Lietuvai“ Seime organizuoja konferenciją „e.Demokratija: įvesti“. Renginyje dalyvaus Seimo narys Gintaras Songaila, judėjimo „Aš Lietuvai“ įkūrėjas Tomas Girdzijauskas, projekto „e.Demokratija: įvesti“ koordinatorius Artūras Orševskis, VšĮ „Aš Lietuvai“ direktorius Styvas Stepanovas. Konferencija „e.Demokratija: įvesti“ – tai tęstinio projekto, skatinančio efektyviai įgyvendinti elektroninės demokratijos priemones bei paslaugas, pradžia.

Lietuvoje per dvejus metus kadrų politikoje vyksta intensyvi kaita. Nekalbant apie politinio pasitikėjimo asmenis, pasikeitė generalinis prokuroras, kariuomenės, Valstybės saugumo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadai, Susisiekimo ministerijai pavaldžių institucijų vadovai. Be to, net ir kaimiškose rajonuose, seniūnijose keičiasi seniūnai ar seniūnaičiai.

Valdantiesiems ketvirtadienį nepavyko iš karto patvirtinti praėjusių metų Vyriausybės programos. Svarstant ataskaitą valdantieji aiškino praėjusiais metais padarę viską, ką gali, kad ištrauktų šalį, tačiau pripažino prisidėję prie krizės brandinimo dar jiems būnant opozicijoje.

Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko Gedimino Beresnevičiaus disertacijos “Kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo edukacinės dimensijos“ pristatymas. Po pristatymo renginio dalyviai diskutavo apie kūrybiškumo sąvoką, kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo sąsajas, aptarė mokinių kūrybiškumo ugdymo klausimus. Diskusijoje dalyvavo Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė, švietimo ir mokslo ministro patarėjas Albertas Lakštauskas, Ugdymo plėtotės centro, ministerijos specialistai.

Turgūs - neatsiejama smulkiojo verslo, nacionalinio paveldo dalis, bet dėl juose vyraujančio šešėlio turgūs prilyginami šalies ekonomikai žalingam reiškiniui bei pasigendama valstybės remiamos politikos turgaus prekeivių atžvilgiu. Pasak etnologo Liberto Klimkos, turgaus fenomenas krašto ekonomikos raidai yra labai reikšmingas. Nuo pačių seniausių laikų turgūs pagimdė miestų plėtrą, augimą ir susiformavimą.

Vakar Žmogaus teisių komitetas kartu su Europos informacijos biuru surengė diskusiją „Pagrindinių teisių apsauga Europos Sąjungos teisėje“. Renginyje buvo diskutuota, ar pagerės ES piliečių garantijos, kai ES prisijungs prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos. Nuomonę šiuo klausimu pristatė ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja Danutė Jočienė.

Pirmą kartą Lietuvoje šeštadienį vyksiančios homoseksualų eitynės toliau kursto aistras tarp politikų, dvasininkų ir visuomenės. Ar šios eitynės liudija, jog mūsų šalis pagaliau subrendo tolerancijai ar veda tautiškumo, lietuvybės naikinimo link, klausia jie.

Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras pradėjo kasmetinę akciją, kurios metu yra sveriamos žemesnių klasių moksleivių kuprinės. Mokyklose dirbančios visuomenės sveikatos priežiūros specialistės sveria kiekvieno 1 – 5 klasių moksleivio kuprinę. Per mėnesį truksiančią akciją ketinama patikrinti daugiau nei 7000 pradinukų kuprines. „Pernai vykusi akcija parodė, kad labai daug mokinukų priversti tampytis pernelyg sunkias kuprines. Kuprinės svoris turi sudaryti 10 procentų vaiko svorio.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 2010-uosius metus paskelbė Maisto kokybės metais. Tarptautinės specializuotos žemės ūkio, maisto ir pakavimo pramonės parodos „AgroBalt 2010“ metu VMVT surengs seminarą „Maisto sauga: atvira diskusija su visuomene", kuriame bus siekiama nušviesti maisto saugos ir kokybės situaciją mūsų šalyje.

Koks likimas laukia Andriaus Kubiliaus ir jo Vyriausybės, gali paaiškėti balandžio viduryje: dieną, kai prezidentė skaitys metinį pranešimą, spėja opozicijos atstovai. Kokią alternatyvą siūlo opozicija? Kas yra „kubilizmas“ ir kuo jis panašus į „tečerizmą“? Ar reikia naujų Seimo rinkimų? Apie tai „Balsas.

„Oro įpūtimai nabašninkui neduoda rezultatų“, - praėjusią savaitę Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis konstatavo valdančiosios koalicijos mirtį. Ar iš tiesų į Seimą jau atslinko bevaldystė? Andriaus Kubiliaus bendražygiai skelbia padėtį vis dar kontroliuojantys. Opozicija „augina raumenis“, tačiau valdžios „neiima“: negali, nenori, o gal bijo? Tiesa, egzistuoja ir valdžios „atsinaujinimo“ galimybė – premjero pakeitimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos koncepcijos projektą ir pakvietė visuomenę reikšti savo nuomonę apie jos ketinimus. Trumpai kalbant, pateiktoje medžiagoje esama padėtis įvertinta gan tiksliai ir visapusiškai, o siūlomos priemonės socialinio draudimo sistemai reanimuoti yra gerai pagrįstos, realios ir realistinės.

Trečiadienį Prezidentūroje buvo surengta apvalaus stalo diskusija „Kaip skatinti verslumą ir darbo vietų kūrimą Lietuvoje“, kurioje verslas, analitikai ir prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su patarėjais dalijosi idėjomis, kaip gerinti situaciją. Vieni iš sprendimų - tai liberalesni darbo santykiai, darbo vietų subsidijavimas, sutarimas pirkti tik lietuviškus produktus, visuotinė „kiauriausių“ daugiabučių renovacija.

Nepaisydamas žmonių lūkesčių, Seimas iki Kalėdų nepradėjo svarstyti antikorupcinių priemonių paketo, o siūlymai dėl senaties termino sustabdymo ir išplėstinės turto konfiskacijos neteisėtai praturtėjus Seimo dar nepasiekė. Dabar premjeras Andrius Kubilius kreipėsi į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ragindamas svarstyti įstatymus, susijusius su požiūriu į valstybės tarnybą, ir valdininkų padarytą žalą.