diskusija

Užsienio reikalų ministerijoje trečiadienio popietę rengiama diskusija „Hitlerio ir Stalino Europos naikinimo politika: Lietuva „kruvinųjų žemių“  žemėlapyje“. 1939 m. rugsėjo 28 dieną Vokietija ir Sovietų Sąjunga, tęsdamos prieš mėnesį pradėtas Vidurio ir Rytų Europos dalybas, pasirašė slaptą sienos ir draugystės sutartį, pagal kurią Lietuva atiduota Sovietų Sąjungos įtakos sferai. Diskusija rengiama prisimenant tragiškas šios sutarties pasekmes Vidurio ir Rytų Europos tautoms.

„Mantas Adomėnas yra „pridurkas“, o „pridurkų“ aš nekomentuoju. Būtinai taip ir parašykite“, - portalui „Balsas.lt“ penktadienį sakė Darbo partijos pirmininkas, Europos parlamentaras Viktoras Uspaskich, reaguodamas į oponento išpuolį.

Pirmadienį Prezidentūroje Baltijos šalių žmogaus socialinės raidos 2010-2011 metų pranešimo pagrindu rengiama diskusija „Baltijos šalių 20-ties metų kelias“. Studija pasiekė visuomenę tuo metu, kai Lietuva, Latvija ir Estija pažymi trijų Baltijos šalių tarptautinio pripažinimo dvidešimtmetį. Pristatomas žmogaus socialinės raidos pranešimas unikalus daugeliu aspektų.

Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė perspėja, kad priėmus Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlomas Šilumos ūkio įstatymo pataisas kainos staigiai nesumažės. Anot jos, priėmus Šilumos ūkio įstatymo pataisas kainos galėtų kristi nebent po metų. „Kai kurios Prezidentės siūlomos pataisos kainą sumažinti gali. Tačiau tik po metų. Nereikėtų žmonių apgaudinėti, kad priėmus pataisas kainos jau kitą dieną bus kitos.

Rugsėjo 12 dieną Druskininkuose darbą pradės tarpvalstybinė darbo grupė tautinių mažumų švietimo klausimams aptarti. Lietuvos delegacijai vadovaus švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys, o Lenkijos – švietimo viceministras Miroslav Sielatycki. Lietuvos ekspertai pasiūlė aptarti abiejų šalių tautinių mažumų mokyklų tinklo, ugdymo programų ir brandos egzaminų klausimus.

Vilniuje buvo surengti metodiniai mokymai mokyklų tautinės mažumos kalba mokytojams, kurie nuo šių mokslo metų lietuviškai mokys Lietuvos istorijos ir geografijos, pilietiškumo pagrindų, taip pat mokymai  pradinių klasių mokytojams ir lituanistams. Seminaruose įgytos žinios padės plėsti lietuvių kalbos mokytojų kompetencijas, reikalingas mokyti lietuvių kalbos ir literatūros pagal vienodą  programą 11–12 klasėms.

Regiono plėtros galimybes, bendrus tikslus ir tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas aptars į Baltijos ir Šiaurės valstybių (Nordic Baltic Eight, NB8) susitikimą Helsinkyje, Suomijoje, susirinkę užsienio reikalų ministrai. Šiame rugpjūčio 29–30 dienomis vyksiančiame aštuoneto susitikime dalyvaus ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, baigusi darbo vizitą Vokietijos mieste Magdeburge, kur susitiko su Vokietijos federaline kanclere Angela Merkel ir dalyvavo ceremonijoje, kurios metu kanclerei už indėlį stiprinant Europos integraciją ir europines vertybes buvo įteikta Imperatoriaus Otono premija, išvyko valstybinio vizito į Islandiją.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Taline rugpjūčio 20 dieną vykusioje Estijos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui skirtoje diskusijoje kvietė sąžiningai vertinti totalitarinių režimų nusikaltimus, pabrėžė energetinio saugumo svarbą regione bei skatino Šiaurės ir Baltijos šalis dar aktyviau bendradarbiauti.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis šeštadienį Taline kartu su Baltijos ir Šiaurės šalių atstovais dalyvaus Estijos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui skirtoje apskritojo stalo diskusijoje. Joje bus aptarta Baltijos valstybių raida po laisvės atgavimo, įvertinta nepriklausomybės laikotarpio patirtis ir apžvelgti ateities iššūkiai.

LRT taryba kviečia visuomenę diskutuoti dėl visuomeninio transliuotojo kuriamų programų ir naujos tokių programų valstybinės strategijos. Atviras diskusijų forumas pradėjo veikti internete www.ateitieslrt.lt. Šiame forume laukiamos nuomonės, komentarai, pasisakymai, pasiūlymai, diskusijos. Vertingiausi pasiūlymai bus plačiai aptariami, o vėliau gali būti įtraukti į programų strategiją. Forumas veiks iki šių metų spalio pabaigos.

Ketvirtadienį Seime prasidės ir dvi dienas truks Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimas. Šių tautiečių organizacijų vadovai aptars aktualiausius užsienyje gyvenančių lietuvių rūpesčius bei pradės rengtis XIV Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimui, kuris 2012 m. vasarą vyks Vilniuje. Pirmoji suvažiavimo diena bus skirta diskusijoms apie „Globalios Lietuvos“ programos reikšmę užsienio lietuviams ir šios programos vykdymą.

M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijos terasoje trečiadienio vakarą vyks atvira diskusija apie Kauno viešąją tvarką bei naktinį gyvenimą. Pirmoje diskusijoje dalyvaus policijos atstovas Danas Česnauskas, Kauno vicemeras Povilas Mačiulis, miesto barų ir naktinių klubų atstovai, gyventojai, nuolat susiduriantys su triukšmo problemomis centrinėje miesto dalyje. Ši diskusija yra pirmoji festivalio „Kas vyksta Kaune. Gyvai“ dalis.

Policijos pareigūnai, praktiškai žinodami realią padėtį ir susipažinę su šių metų gegužę Seimo priimto Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis, nuogąstauja, jog taikant įstatymą miestų ir rajonų areštinėse gali apie 20 proc. padaugėti areštuotų asmenų. Dabar smurtautoją jau galima izoliuoti 14 parų, po to sprendimą priims teismai.

Po dviejų savaičių atostogų į darbą grįžęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius vakar Kaune susitiko su socialiniais partneriais apskritojo stalo diskusijoje. Joje pristatyti birželio pabaigoje pakeisti naujieji geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai, išklausytos ūkininkų nuomonės dėl įvairių patikrų jų ūkiuose, siūlymai dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo, diskutuota kitais aktualiais žemės ūkio klausimais.

„Aš esu už tokią prezidento rinkimų sistemą, kokia yra ir Lietuvoje. Mano nuomone, valstybės vadovą turi rinkti visi valstybės piliečiai. Ir ne vien todėl, kad toks būdas leidžia iš anksto ir plačiau susipažinti su kandidatais į prezidentus – tai yra ir kur kas skaidresnis pirmojo šalies asmens rinkimo modelis. Tuomet yra aišku, kad tauta išrinko prezidentu tą, kokio ji pati norėjo. O ne laukia, kol kokią nors staigmeną sugalvos parlamentarai“, sakė V. Zatleras.

Prieš porą savaičių Norvegijoje įvykdytų terorų aktų priežastis galėjo būti ir Europoje pernelyg įsivyravusios liberalizmo idėjos, teigė diskusijos „Kas atsitiko Norvegijai? Atsitiktinumas, dėsningumas, tendencijos..?“ dalyviai.

Pusė Didžiosios Britanijos parlamento narių darbo dienas „stumia“ socialiniame tinkalalpyje „Twitter“ ir aptarinėja vaikiškus animacinius filmukus, gerą alų ir šviežią bekoną. 275 iš 650 Anglijos Parlamento narių per vieną vasaros savaitę paviešino 2500 greitųjų pranešimų. Ypač daug diskusijų sukėlė humoristiniai Dalai-Lamos, susitikimų su rinkėjais ir „Pizza Hut“ aptarinėjimai.

Vakar BTV laidoje „Karštas vakaras“ buvo diskutuojama apie tai, kas išprovokavo žudynes Norvegijoje. Laidoje buvo iškeltas klausimas, gal tokia taiki šalis kaip Norvegija suka ne tuo keliu? MRU docentas Gintaras Aleknonis tikino, kad žmonių yra įvairių, ir tokių, kaip šis norvegas A. Breivikas irgi yra.

Energetinė nepriklausomybė, konkurencingumo didinimas ir pasirengimas pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai - tokius iššūkius mūsų šaliai įvardino užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis viešoje diskusijoje „Lietuva Europos Sąjungoje: po 7 narystės metų - Europos vairo link“. Vilniuje Valdovų rūmuose antradienį vykusioje diskusijoje dalyvavo apie 150 žmonių. Diskusija kasmečio Lietuvos ambasadorių suvažiavimo išvakarėse surengta užsienio reikalų ministro A. Ažubalio iniciatyva.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis viešoje diskusijoje „Lietuva Europos Sąjungoje: po 7 narystės metų – Europos vairo link“ Vilniuje liepos 19 dieną įvardino pagrindinius Lietuvos narystės ES iššūkius: energetinė nepriklausomybė, konkurencingumo didinimas ir pasirengimas pirmininkavimui ES Tarybai. Valdovų rūmuose vykusioje diskusijoje susirinko apie 150 žmonių.

Teisinę neliečiamybę išsaugojęs Žmogaus teisių komiteto narys parlamentaras Evaldas Lementauskas siūlo 2013-uosius paskelbti žmogaus teisių gynimo metais Lietuvoje. Pasak Seimo nario, 2013 metai galėtų būti ta riba, iki kurios Lietuvoje savo veiklą pradėtų nacionalinė žmogaus teisių institucija.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino tarptautinės diskusijos dalyvius, susirinkusius aptarti, kaip efektyviau ginti žmogaus teises. Lietuvos vadovė padėkojo užsienio valstybių ir Lietuvos ekspertams, besirūpinantiems žmogaus teisių apsauga. Prezidentės teigimu, Lietuvai svarbi visų pasaulio šalių patirtis, diskutuojant žmogaus teisių įgyvendinimo klausimais ir kuriant tai užtikrinančius įstatymus. „Žmogaus teisės Lietuvoje turi būti ginamos nuosekliai.

Teismo sprendimas nuimti lenteles su lenkiškais gatvių pavadinimais sukėlė pasipiktinimą Vilniaus rajono gyventojų gretose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkino Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą ir įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybę, kur gyvena daugiau nei pusė lenkų tautybės gyventojų, per mėnesį pakeisti lenteles su dvikalbiais gatvių pavadinimais. Teismas nurodė, jog gatvių pavadinimai turi būti nurodyti tik valstybine – lietuvių – kalba.

Antradienį BTV tiesioginiame eteryje vyko diskusija su garsiausiais mūsų verslininkais. Diskusijoje dalyvavo „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas, buvusi JAV investicinio banko „Goldman Sachs" viceprezidente Milda Dargužaitė. Taip pat diskutavo Kęstutis Pikūnas iš D. Britanijos ir kt. „Valstybės vaidmuo nėra remti verslą, o verslo vaidmuo yra remti valstybę“, – sakė „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laurs.

Paskutiniąją Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo dieną, antradienį, bus diskutuojama apie naujus iššūkius Lietuvai – tarpkultūrinį atvirumą ir tapatybių kaitą, kaip po pasaulį pasklidusiam jaunimui išlaikyti gyvą ryšį su Tėvyne, koks mokslo vaidmuo kuriant modernią kultūrinę lietuvių tapatybę.

Vilniuje birželio 28-liepos 1 dienomis vyks tarptautiniai demokratijos plėtrai skirti renginiai. Iš viso šeštoje Demokratijų bendrijos ministrų konferencijoje, aukšto lygio pasaulio moterų lyderių konferencijoje, jaunimo, parlamentiniame, verslo ir pilietinės visuomenės forumuose dalyvaus apie 1000 svečių iš užsienio valstybių. Svečiai sudarys 40 delegacijų, kurioms vadovaus prezidentai, parlamentų pirmininkai, ministrai pirmininkai, užsienio reikalų ministrai.

„Blatas“ – žymiai paprastesnis kelias siekti tikslo, negu siekti jo per lobistą, – tokius savo pastebėjimus išsakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Alvidas Lukošaitis, kalbėdamas penktadienį Seime vykusioje diskusijoje seminare „Lobizmas ir korupcija: interesų grupių poveikis politikos proceso skaidrumui“. Kultūrinis reliktas  „visagalis blatas“, anot diskusijos dalyvių, klesti todėl, kad patys įstatymo leidėjai stokoja politinė...

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, regis, ėmė viena kitai pavydėti ne tik šalies rinkėjų, bet ir JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton, šeštadienį rašo „Lietuvos rytas“. Buvusi kandidatė į JAV prezidentus ir dabartinė šios supervalstybės užsienio reikalų dirigentė H.Clinton Vilniuje lankysis birželio 30-liepos 1 dienomis. Garsioji politikė dalyvaus Demokratijų bendrijos, kuriai šiuo metu pirmininkauja Lietuva, renginiuose.

„Visi įsivaizduoja, kad jei esi simpatiškas, ir dar šokėjas, merginos tiesiog būriais seka. Taip nėra. Atvirkščiai – jos manęs bijo!“, – jau šį ketvirtadienį LNK diskusijų laidoje „Valanda su Rūta“ netikėtai prisipažins šokėjas Deividas Meškauskas. Anot šokėjo, ne vienerius metus pergales skinančio šokių projektuose, kaskart atėjęs į klubą jis pastebi, kaip merginos demonstratyviai nusisuka ir slepia savo žvilgsnius.

Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių energetikos ministrai susitiks Paryžiuje aptarti branduolinį saugumą po Japonijos Fukušimos atominės elektrinės katastrofos, praneša BBC. Japonijos Fukušimos atominės elektrinės katastrofa, kurią sukėlė kovo mėnesį šalyje įvykęs galingas žemės drebėjimas ir cunamis, paskatino šalis imtis didesnių atsargumo priemonių. Po Fukušimos katastrofos kai kurių šalių vyriausybės keičia atominės energetikos strategijas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį, minint Vaikų gynimo dieną, lankysis Utenos rajone. Šalies vadovė pirmiausiai aplankys Užpaliuose gyvenančią 13 vaikų auginančią Šv. Teresės šeimyną, vėliau pasveikins Vaikų gynimo dienai skirtos Utenos miesto šventės dalyvius. Vidudienį Utenos rajono savivaldybėje prezidentė dalyvaus diskusijoje apie vaikų teises.

„Minimali alga yra visiškai neaktuali tiems žmonėms, kurie uždirba daug, nes jie uždirba žymiai daugiau, negu minimumą. Tuo tarpu žmonių, kurie  uždirba mažai (arba sukuria mažai), atžvilgiu tai yra bloga priemonė, nes užkerta jiems kelią į darbo rinką. Kitaip tariant, jei tu nesukuri tiek, kokia yra tavo darbo vietos kaina, tavęs darbdavys tiesiog nesamdys“, – BTV laidoje „Karštas vakaras“ teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas.

Latvijos vadovas kreipėsi į tautą. V. Zatleras paskelbė apie parlamento paleidimą. (Papildyta 21.23) Latvijos prezidentas kreipimęsi į tautą prakalbo apie parlamento paleidimą, rašo delfi.lv Latvijos žiniasklaida kiek anksčiau skelbė, kad Latvijos nacionalinė televizija ir radijas šeštadienį tiesiogiai transliuos prezidento kalbą. Politologai sakė, kad prezidentas gali paskelbti apie parlamento paleidimą. V. Zatlero kadencija baigsis šių metų liepos 7 dieną.

Radviliškio rajono taryba leido Savivaldybės administracijai pirkti lengvąjį automobilį, kurio vertė – iki 100 tūkst. litų. Iš pradžių teigta, jog naujasis automobilis bus paskirtas rajono merui. Vėliau formuluotė švelninta – bus skiriamas administracijos reikmėms. Angelė AMBRAZIENĖ, Radviliškio rajono Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė: – Švietimo darbuotojai, važinėjantys dirbti į kaimą, už kelionę per mėnesį išleidžia apie 400 litų, ir niekas jų negrąžina.

Gegužės 4-8 dienomis Olandijoje, Mastrichto miesto Kongresų ir Parodų centre, vyko viena didžiausių EuroMUN (Europian Model United Nations) konferencijų Europoje, kurią organizavo Mastrichto universitetas. Šios konferencijos metu studentai iš viso pasaulio gilinosi į Jungtinių Tautų, ES, NATO bei kitų tarptautinių ir Europos regiono institucijų veiklą ją inscenizuodami.

NATO sraigtasparniai, skrendantys Rytų Afganistano link, antradienį apšaudė Pakistano pasienyje karius, praneša CNN. NATO tarptautinių pajėgų paramos pajėgos (ISAF) gavo pranešimus, jog du Pakistano kariškiai buvo sužeisti.

Antradienį JAV sekretorės pavaduotojas Jamesas Steinbergas reikalavo Bahreino lyderių pradėti derybas su opozicija ir akcentavo "pagarbos visuotinėms žmogaus teisėms svarbą". JAV sekretorės pavaduotojas ir JAV nacionalinio saugumo tarybos vyresnysis pareigūnas Bahreine susitiko su Jeffrey Feltman – Artimųjų Rytų departamento vadovu. "Dž.

Rusija ir Pakistanas susitarė dėl glaudesnio bendradarbiavimo kovojant su terorizmu ir narkotikų prekyba Centrinėje ir Pietų Azijoje, praneša agentūra AP. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Pakistano vadovas Asifas Ali Zardaris (Asif Ali Zardari) ketvirtadienį Maskvoje pasirašė atitinkamą dokumentą. Jame taip pat kalbama apie planus plėsti ekonominius ir politinius abiejų šalių santykius.

Premjero Andriaus Kubiliaus pasisakymas, kad jis tiki, jog Seimas sugrįš prie konservatyvaus, nevaisingumo problemų turintiems žmonėms itin nepalankaus Dirbtinio apvaisinimo įstatymo varianto, parodo, kad nevaisingos šeimos tampa vis atkaklesnių politinių kovų įkaitais.

Šią savaitę Europos Parlamente Strasbūre, dalyvaujant Komisijos pirmininkui J.M. Barroso ir vidaus reikalų komisarei C. Malmström, vyko diskusijos dėl migracijos srautų, prieglobsčio prašymo ir jų poveikio Šengeno erdvei. Siūlymus griežtinti Šengeno susitarimą reikia vertinti labai atsargiai, nes tokia reakcija yra neadekvati naujai susiklosčiusioms aplinkybėms vidaus reikalų ir saugumo srityje dėl didelio migrantų antplūdžio iš Šiaurės Afrikos šalių.

Negana to, kad V.Uspaskichas (o ne tai, kas vadinama Darbo partija) sudėliojo valdžios pasjansą Vilniaus ir Kauno savivaldybėse po savivaldos rinkimų taip, kad TS-LKD, kuri turėjo dideles galimybes būti valdancioje koalicijoje, kad ir be mero posto, liko be nieko. Tai dabar sulaukėme momento, kai LLRA partijos viršūnėlės su V. Tomaševskiu priešakyje (o ne eiliniai partijos nariai, lenkų kilmės Lietuvos piliečiai) nurodinėja TS-LKD partijai, ką priimti ir ką pašalinti iš jos gretų.

Kada  valdžia  naudojosi daugiau lengvatų – beveik pamirštais tarybiniais laikais, ar šiandien?  Pasirodo, šiandien. Tačiau žurnalistams ir Seimo nariams gauti informaciją, pavyzdžiui, kiek kainuoja buvusio prezidento Valdo Adamkaus gyvenimas Turniškėse,  komunaliniai  mokesčiai , apsauga, automobilis, vairuotojas, sekretorė ir kitos privilegijos, už kurias mokame mes, mokesčių mokėtojai, sužinoti praktiškai neįmanoma.

Kartais ima atrodyti, kad valdžia iš karto eksperimentuoja su visuomene užuot savo sumąstytus valdymo modelius patikrintų remdamiesi mokslu. Dėl to įvairios strategijos – tiek švietimo, tiek ekonomikos – tampa vienadienėmis. Kiekviena naujai atėjusi valdžia atlieka naujus bandymus.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius penktadienį dalyvavo Kovos su kontrabanda komisijos darbo posėdyje. Jame savo pasiūlymus pateikė ir Lietuvoje su darbo vizitu besilankantis ES komisaras Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčių politiką ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu. Komisija daugiausia dėmesio skyrė tabako ir degalų kontrabandos klausimui. Deivido Matulionio teigimu, situacija kovos su kontrabanda srityje, palyginus su praėjusiais metais, gerėja.

Kovo 17 d., ketvirtadienį,  VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44–202) 18 val. organizuojama atvira konferencija-diskusija „Tautinė valstybė globalizmo epochoje ir jos ateitis“. Renginys skirtas aptarti tautinės valstybės sampratą žmonių kolektyvinėje sąmonėje ir galimus ateities scenarijus. „Neseniai atšvęstos nepaprastai reikšmingos mūsų valstybei Kovo 11-osios šventės kontekstas skatina atkreipti dėmesį ne tik į praeitį, bet ir ateitį.

Drąsiai tautiškumą viešai deklaruojantys asmenys teigia dėl savo politinių pažiūrų esą neteisėtai atleidžiami iš darbo, persekiojami aukštojo mokslo įstaigose, su jais politiškai susidorojama. Pirmasis apie politinį persekiojimą dėl dalyvavimo tautinės partijos veikloje naujienų agentūroje ELTA trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje prakalbo žurnalistas Ričardas Čekutis.

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Kaune surengtos jaunimo eitynės. Akciją organizavo Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga. Dalyvių tarpe matėsi ir išties patriotiškai nusiteikusio jaunimo, ir fašistuojančių skustagalvių, dažnai diskredituojančių tautiškumo ir patriotizmo idėjas.

Europos Komisija iki kovo 15 dienos skelbia viešas konsultacijas aukštojo mokslo modernizavimo tema ir kviečia įsitraukti Lietuvos aukštąsias mokyklas, visus, kurie domisi aukštojo mokslo dabartimi bei rūpinasi jo ateitimi. Viešųjų konsultacijų pagrindu bus rengiamas Europos Komisijos komunikatas apie aukštojo mokslo modernizavimą, kurį ketinama paskelbti rudenį. Šiame dokumente bus aptariamos švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijos sritys.