dėstytojai

Kaip ir kasmet, po rugsėjo pirmosios aplink fakultetus, bibliotekas ir barus nedrąsiai šurmulioja grupelės jaunuolių. Tai pirmakursiai, kurių nemaža dalis atvažiavo studijuoti į visiškai naują ir nepažįstamą vietą. Kaip jie jaučiasi ir kaip jiems sekasi apsiprasti? Aistė Buzytė iš Raseinių rajono atvyko studijuoti finansų Šiaulių kolegijoje. Esu keletą kartų pabuvojusi Šiauliuose prieš tai, tačiau labai trumpai, su reikalais, tad neturėjau progos geriau pažinti miesto.

Kas trukdo Pietų Baltijos jūros regiono šalių akademinėms bendruomenėms aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje, kokią įtaką toks bendradarbiavimas turi darbo rinkos pokyčiams? Šiuos ir kitus klausimus ketinama aptarti Klaipėdoje vyksiančiame seminare „Aukštojo mokslo koordinavimas bei integravimas ir darbo rinka Pietų Baltijos jūros regione“. Projekte dalyvauja Danija, Lietuva, Vokietija, Lenkija ir Švedija.

Akademinis nesąžiningumas ir plagiato klausimas – aktuali tema ne tik dėstytojas bei studentams, bet ir vsiai visuomenei. Ne kartą į viešumą buvo iškilę skandalai, kurių herojai nupirktus akademinius darbus bandę apginti studentai. Neretai tokia „pagalba“ apkaltinami ir dėstytojai. Aukštosios mokyklos jau senokai ėmėsi įvairių priemonių, skatindamos akademinį sąžiningumą – nuo elektroninių darbų patikros sistemų tobulinimo iki viešų akademinį sąžiningumą skatinančių akcijų.

Naujų mokslo pradžią iškilmingai mini ne tik į klases po vasaros atostogų susirinkę šalies mokyklų moksleiviai, bet ir studentai, kurie šia proga organizuoja daugybę įvairių renginių. Vienas jų – tradicinė Vilniaus universiteto dėstytojų ir studentų eisena nuo Seimo rūmų į universiteto centrinius rūmus Gedimino prospektu. Studentų skanduotės, šūksniai, plojimai, dainos ir net į dangų kylantys dideli muilo burbulai atkreipia praeivių dėmesį į netradicinį reginį.

Netrukus į aukštųjų mokyklų auditorijas ims rinktis tik šiemet studijas pradedantys pirmakursiai. Neseniai dar sėdėję mokyklos suole jauni žmonės neretai sunkiai įsivaizduoja, kaip atrodo paskaitos universitete ir kaip skiriasi šios dvi mokymo įstaigos. Aukštųjų mokyklų dėstytojai taip pat nevengia padūsauti, kad iš vidurinių mokyklų į universitetus ateinantys studentai dažnai neturi studijų pradžiai reikiamų žinių.

Šiaurės Korėja 10 mėnesių uždarė visus savo universitetus, o studentus pasiuntė dirbti gamyklose, žemės ūkyje ir statybose. Taip šalis siekia sustiprinti savo ekonomiką ir įgyvendinti valdžios duotą pažadą iki 2012 metų valstybę paversti „didžia, turtinga ir galinga“, praneša „The Telegraph“. Pietų Korėjoje pasirodžiusiuose pranešimuose teigiama, kad valdžia Pchenjane nurodė pirmadienį iki kitų metų balandžio atšaukti visas paskaitas universitetuose.

Nesvarbu, tai pirmasis egzaminas gyvenime ar vienas iš daugelio – nerimą vis tiek jaučiame. Matyt, egzaminų baimės išvengti neįmanoma, tačiau ją sumažinti ar bent jau šiek tiek su ja susidraugauti, galima. Taigi, keletas patarimų tam, kad karčias mokslo šaknis, kurių kartumą labiausiai ir jaučiame per sesiją, graužti būtų lengviau. Kartoti, kartoti ir dar kartą kartoti. Nėra vienintelio teisingo kartojimo būdo, todėl kiekvienam svarbu surasti efektyviausią sau.

Premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė, kuriai pavedama iki rugsėjo 30 dienos pateikti siūlymus dėl galimybių apjungti valstybinius universitetus. Darbo grupei pavedama įvertinti Vilniuje ir Kaune esančią valstybinių universitetų, jų filialų koncentraciją ir specializaciją, studijų krypčių aprėptį ir turimą mokslinių tyrimų bei studijų infrastruktūros bazę bei objektyvias galimybes ją plėtoti.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė, kuriai pavedama ištirti Lietuvos universitetų tinklą ir pateikti siūlymus dėl jo optimizavimo būdų. Šios peržiūros tikslas – pasiūlyti tokį Lietuvos universitetų plėtros institucinį modelį, kuris padėtų Lietuvos mokslui ir studijoms konkuruoti tarptautinėje erdvėje.

Jau įsibėgėjus valstybinių brandos egzaminų sesijai šalies vidurinėse mokyklose, vis daugiau būsimųjų studentų aktyviai ieško informacijos apie tai, kokias studijas siūlo šalies aukštosios mokyklos. Šiemet savaitraštis „Veidas“ jau keturioliktąjį kartą pristatė Lietuvos universitetų reitingą.

Ketvirtus metus iš eilės Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kviečia studentus nominuoti akademinį sąžiningumą skatinančius dėstytojus, savo darbu aukštosiose mokyklose puoselėjančius svarbiausias akademines vertybes. „Lietuvos aukštosiose mokyklose gausu puikių dėstytojų, kurie nusipelno būti įvertinti už akademinio sąžiningumo puoselėjimą. Pernai daugiau nei 17 tūkst. studentų iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų išrinko 13 geriausių Lietuvos dėstytojų.

Dauguma studentų gauna užduočių, tačiau ne dažnai 5 proc. galutinio pažymio priklauso nuo sprendimo, kaip pasielgti su dėstytojo vidaus organais.Šv. Marijos koledžo Merilende dėstytojas Michaelas Taberis liepė savo „Altruizmo ir egoizmo“ kurso studentams nuspręsti, ar jis turėtų paaukoti savo inkstą, praneša npr.org. „Bandžiau sugalvoti užduotį, kuri leistų jiems tikroje situacijoje pritaikyti kai kurias koncepcijas ir diskusijas, kurios vyko seminaro metu“, – teigė jis.

„RateMyProfessors.com“ – tai erdvė studentams, kurioje šie vertina dėstytojus pagal nustatytus kriterijus: Helpfulness (ar dėstytojas paslaugus ir draugiškas?), Clarity (ar aiškiai išdėsto medžiagą, ar išmano tai, apie ką kalba?), Easiness (ar jo dėstomam dalykui reikia daug ruoštis?) ir... Hottness (komentarų nereikia). 1999 m. startavusi svetainė tapo didžiule duomenų baze, prie kurios pildymo prisidėjo daugiau nei 10 milijonų studentų, pateikusių nuomonę apie maždaug milijoną dėstytojų.

Alfredas Bumblauskas, bene žinomiausias istorikas Lietuvoje – labai užimtas žmogus. Tuo teko dar kartą įsitikinti pusvalandį laukiant Vilniaus universiteto profesoriaus lašnojant lietui, o studentams vis niekaip nepaleidžiant dėstytojo. Juk istorija – pilna klausimų, o studentams rašant darbus, kaip paaiškėjo, jų tik daugėja. Galiausiai išsiderame 15 minučių interviu ir kalbiname žymųjį istoriką apie jaunas dienas, dėstytojo patirtį, darbą televizijoje ir kitus jo gyvenimo tarpsnius.

Kasdieną atėję į paskaitas matome akademinę dėstytojų pusę – sužinome apie jų veiklą universitete, mokslinį laipsnį, tačiau ką jie veikia po paskaitų? Priklausymas roko grupei, alaus tyrinėjimas – apie tokius dviejų dėstytojų laisvalaikio pomėgius sužinojo „Studentų eros“ žurnalistė. Kuriantis filosofijos dėstytojas Jonas Čiurlionis, Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto lektorius – roko grupės „The Skys“ vokalistas ir gitaristas.

Studijų proceso organizavime daugiau kaip pusę studentų (57 proc.) savarankiškoms studijoms per dieną skiria 1–3 val., dėstytojai rengdamiesi paskaitoms susiduria su laiko trūkumu. Trečdaliui studentų paskaitų medžiaga yra padiktuojama, o kas trečias dėstytojas ir studentas pripažįsta, jog nepakanka literatūros lietuvių kalba.

„Priėmimas į universitetą buvo prastesnis nei pernai, bet ne tragiškas“, – vakar spaudos konferencijoje sakė ŠU studijų prorektoriaus Juozas Pabrėža. ŠU studijos šiemet bus suformuotos su 31 programa. Reikalingo stojančiųjų minimumo nesurinko septynios studijų programos. Skaudžiausias netikėtumas – Humanitariniame fakultete. Čia reikiamo skaičiaus nesurinko ne tik rusų, bet ir lietuvių filologija. „Lietuvių filologija – didžiausia netektis, – sako J. Pabrėža.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) pranešė šiandien pagerbusi metų dėstytojus, savo darbu aukštosiose mokyklose puoselėjančius ne tik akademinį sąžiningumą, bet ir svarbias akademines vertybes. Daugiau nei 17 tūkst. iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų išrinko 13 geriausių Lietuvos dėstytojų. Akademinį sąžiningumą skatinančius dėstytojus studentai rinko internetinėje apklausoje, kurioje respondentai siūlė po tris savo aukštosios mokyklos dėstytojus.

Balandžio 6 dieną Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) trečius metus iš eilės apdovanos akademinį sąžiningumą skatinančius dėstytojus. Kaip įprasta, šiemet bus pagerbta 13 Lietuvos dėstytojų, kuriuos rinko daugiau nei 17 tūkst. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų, sakoma LSAS pranešime. Akademinį sąžiningumą skatinančius dėstytojus studentai rinko internetinėje apklausoje, kurios metu respondentai siūlė po tris savo aukštosios mokyklos dėstytojus.

Visi turbūt yra girdėję posakį „Žodis – ne žvirblis“. Akademinės bendruomenės pagrindinių žodžių autoriai: dėstytojai, profesoriai, dekanai, prodekanai, asistentai ir kiti, prieš ištardami žodį, turėtų pagalvoti, ką sako, nes gudrus studentas nepraleis progos užsirašyti „genialią“ mintį. Šį dėstytojų lobį užrašė ir išsaugojo Vilniaus universiteto Psichologijos studijų studentai. Mėgsti kaupti dėstytojų išmintį ir Tu? Nedelsk ir siųsk mums el. paštu: njuspeipis@gmail.

Visi trubūt yra girdėję posakį „Žodis – ne žvirblis“. Akademinės bendruomenės pagrindinių žodžių autoriai: dėstytojai, profesoriai, dekanai, prodekanai, asistentai ir kiti, prieš ištardami žodį, turėtų pagalvoti, ką sako, nes gudrus studentas nepraleis progos užsirašyti „genialią“ mintį. Išminties perlų pažarsto jei ne kiekvienas, tai kas antras dėstytojas. Tuo geriau (arba juokingiau) studentams. Šį dėstytojų lobį surašė ir išsaugojo Vilniaus universiteto psichologijos studijų studentai.