dėstytojai

Vyriausybė trečiadienį pritarė pataisoms, kad dėstytojai daugiau darbo laiko galėtų skirti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veikloms.  Ministrų kabinetas pritarė tokiam Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovo Artūro Žukausko inicijuotam Mokslo ir studijų įstatymo projektui, kuriuo siekiama nustatyti naują mokslininkų visos darbo dienos reglamentavimą. Įstatymo projektui dar turės pritarti Seimas.

Mirė profesorė, lietuvių literatūrologė Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė. Apie tai paskelbė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams Žydronė Kolevinskienė.  „Dalinamės liūdna žinia. Mirė profesorė, habilituota mokslų daktarė. VDU Švietimo akademija dėstytoja Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė. Amžiną atilsį. Ilsėkitės ramybėje…“, – „Facebook“ pranešė Ž. Kolevinskienė.

Švietimo, mokslo ir sporto sritims kitąmet numatyta skirti 430 mln. eurų daugiau negu šiemet, daugiau kaip pusė šių lėšų teks švietimo ir mokslo darbuotojų atlyginimams didinti, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jos teigimu, kartu su savivaldybių planuojamomis papildomomis išlaidomis kitąmet švietimo biudžetas augs 526 mln. eurų ir sudarys 3,5 mlrd. eurų. Švietimo išlaidų dalis kitais metais turėtų sudaryti 5 proc.

„Mokslininkai ir dėstytojai mūsų valstybei nereikalingi?“ – su tokiais šūkiais prie Švietimo mokslo ir sporto ministerijos piketavo aukštųjų mokyklų darbuotojai. Akademikai piktinasi – viskas taip brangsta, kad už menkus atlyginimus išgyventi tampa nebeįmanoma. Tenka griebtis papildomo darbo. Dėstytojai ir mokslininkai reikalauja nedelsiant jų atlyginimus kelti mažiausiai trečdaliu. Ministrė sutinka: algas reikia didinti, tačiau naujų sprendimų teks palaukti.

Prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos susirinkusi nedidelė grupė aukštųjų mokyklų dėstytojų pirmadienį reikalavo atlyginimus pakelti bent 30 procentų. Ministerija teigia girdinti protestuotojus ir teigia, jog sprendimai dėl jų reikalavimų bus priimti vėliau.

Nuo COVID-19 pradėjus skiepyti aukštųjų mokyklų dėstytojus, studentų prioriteto tvarka vakcinuoti neplanuojama, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija. „Studentai, net ir susirgus koronaviruso infekcija, tikėtina, kad nepatirtų sunkių ligos komplikacijų. Tikslas – apsaugoti ugdymo proceso dalyvius, esančius didesnėje rizikos grupėje dėl amžiaus ir/ar lėtinių ligų“, – teigia ministerija. Be to, SAM nurodo iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nesulaukusi siūlymo vakcinuoti studentus.

Vilniaus universitetui atleidus iš darbo 65 metų mokslo darbuotoją, šis kreipėsi į teismą manydamas, kad iš pareigų buvo atleistas diskriminuojant jį dėl amžiaus. Byla atsidūrė ir ant Konstitucinio Teismo stalo, kuris nusprendė, kad amžiaus riba, nuo kurios darbuotojas gali būti atleistas, Konstitucijai neprieštarauja, tačiau Vilniaus universitetas turės peržiūrėti kriterijus, kuriais remiantis darbuotojas paliekamas dirbti arba ne, sulaukęs daugiau nei 65-erių.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį pradeda nagrinėti skundą dėl Vilniaus universiteto (VU) taikomo ribojimo dirbti dėstytojams, vyresniems nei 65 metai. Šis procesas vyks rašytinio proceso tvarka, pranešė KT. Į KT kreipėsi Vilniaus apygardos teismas.

Koronavirusas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje kardinaliai pakeitė žmonių gyvenimus. Griežtos karantino taisyklės sujaukė visus įmanomus planus, privertė užsidaryti kai kuriuos verslus, sustabdė ir akademinę bendruomenę. Lietuvoje universitetai persikėlė į kiekvieno studento, dėstytojo namus, o ugdymo procesas vykdomas tik nuotoliniu būdu. Sausio mėnuo – pats darbų įkarštis universitetuose. Dėstytojai paskaitose dėlioja paskutinius akcentus, o studentai ruošiasi egzaminams.

Studijų ir mokslo įstaigose dirbančių dėstytojų ir tyrėjų algos didinti papildomai skirta 4,6 mln. eurų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad dėstytojų ir tyrėjų algų augimas – ankstesnių investicijų į mokslą tąsa. „Tai daroma siekiant didinti mokslinės karjeros patrauklumą, pritraukti jaunimo ir sudaryti geresnes, stabilesnes sąlygas dirbti jau pasirinkusiesiems šį kelią“, – pranešime teigė ministras.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojai kartu su studentais pirmadienį sostinės miesto centre surengė nevilties kupiną performansą. Riksmu į niekur menininkai reiškė savo nepasitenkinimą esamomis algomis ir požiūriu į menininkus. Esą iš gaunamų pinigų oriai išgyventi neįmanoma, o valdžios požiūris į kultūrą ir jos darbuotojus – niekinis.

Lietuvos švietimo sistemoje įsišaknijusi ne viena problema. Kol pedagogai trimituoja apie matai iš metų neaugančias algas, aukštojo mokslo bendruomenė Vyriausybei negaili kritikos, kad ši užmiršo apie savo pažadus ir aukštojo mokslo kokybės skatinimą.

Penktadienį tebesitęsiant Vilniaus universiteto (VU) tyliam dviejų dienų protestui, Vytauto didžiojo universiteto (VDU) atstovai kviečia ir kitas aukštąsias mokyklas vienytis bendrai akcijai reikalaujant šios srities permainų iš Vyriausybės.

Vilniaus universitetas (VU) pradėjo streiką ir dviem dienoms užsirakino visas duris. Paskaitose nėra nei dėstytojų, nei studentų. Nors algos čia per 2 metus padidėjo 50 proc., dėstytojams to maža. Jie reikalauja kitąmet dar 20 proc. didesnių atlyginimų. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius tvirtina neturįs tiek pinigų, tačiau sutinka derėtis dėl algų kėlimo ateityje. Šalia Vilniaus universiteto ketvirtadienį sąmyšis.

Dalis Lietuvos ugdymo įstaigų nuo darželių iki universitetų ketvirtadienį užvėrė savo duris dviem valandoms, taip sustabdydamos ugdymo procesą ir reikalaudamos Vyriausybės skirti daugiau lėšų švietimui. Įspėjamasis dalies švietimo bendruomenės streikas trunka nuo 8 iki 10 val., nors kai kur, pavyzdžiui darželiuose, streikas prasidėjo dar 7 val. ryto.

Prie ketvirtadienį dvi valandas streikuosiančių pedagogų jungiasi ir ikimokyklinio ugdymo specialistai bei aukštųjų mokyklų pedagogai. Jei Vyriausybė nesiims didinti išlaidų švietimui, pedagogai žada stabdyti ugdymo procesą, todėl darželinukai, moksleiviai ir studentai būtų priversti likti namuose. Tėvai ir vaikai dėl to jaučiasi nuskriausti. Dalis Lietuvos švietimo profsąjungų ketvirtadienį, lapkričio 28-ąją, nuo 8 val. iki 10 val.

Lietuvos universitetuose dėstantys pensinio amžiaus mokslininkai sako esantys spaudžiami išeiti, tačiau universitetai teigia, jog kiekviena situacija vertinama individualiai, rašo portalas LRT.lt. Portalo kalbinti pensinio amžiaus dėstytojai, nesutikę viešai atskleisti savo pavardžių, sako, jog kova su vyresnio amžiaus dėstytojais suaktyvėjo per pastaruosius penkerius metus. Jų teigimu, mažinamas krūvis, dėl ko drastiškai sumažėja ir atlyginimas.

Ir medikai, ir mokytojai, ir dėstytojai šiomis savaitėmis daug skaičiuoja ir kraupsta: iš biudžeto pinigų gyvenantys specialistai moto, kiek jiems kitais metais planuojama skirti lėšų. Ir jie sutartinai tvirtina, kad gausiai dalytų pažadų valdantieji neįgyvendins. Esą tam, kad algos didėtų žadėtais 10-15 proc., trūksta dešimčių ar net šimtų milijonų. Tam, kad atkreiptų į save valdžios dėmesį, biudžetininkai planuoja ir streikus, ir kitokias protesto akcijas.

Medikai, pedagogai ir dėstytojai – trys darbuotojų grupės, kurioms Vyriausybė žadėjo, jei ne aukso kalnus, tai bent gerokai oresnius uždarbius. Nesulaukę įgyvendintų pažadų, į streikus per metus leidosi ir pedagogai, ir sveikatos sistemos darbuotojai.

Visi norime gyventi gerovės valstybėje, bet turbūt ne visi vienodai ją įsivaizduojame, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Iš dviejų svarbiausių valdžios vyrų lūpų šią savaitę pasipylė kaip reta riebios arogancijos apraiškos. Sauliaus Skvernelio ir Viktoro Pranckiečio remarkos dėl ugniagesių ir dėstytojų atlyginimų pribloškė šių sričių darbuotojus.

Kitąmet numatyti daugiau nei 22 mln. eurų aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimų kėlimui leis tai padaryti tik simboliškai, teigia prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė. „Labai didelio kokybinio padidėjimo iš to, matyt, nebus galima padaryti, tai – daugiau simboliniai dalykai amortizuoti, galbūt, infliacijai ar palaikyti esamą situaciją, kad sąlygos neprastėtų. Bet, iš tiesų, jos nėra labai gerėjančios.

Studentų, jų tėvų ir valdžios lūkesčiai aukštajam mokslui išties dideli, juk čia gimsta šalies specialistai. Tačiau palyginus akademikams ir parduotuvių darbuotojams siūlomus atlyginimus ištinka šokas – parduotuvėje dėstytojai uždirbtų daugiau. „Sodros“ duomenimis, spalio mėnesį dalies valstybinių universitetų vidutiniai atlyginimai nusileido vidutiniams prekybų centrų darbuotojų uždarbiams. Pavyzdžiui, prekybos centro „Lidl Lietuva“ vidutinis spalio mėnesio bruto atlyginimas – 853,39 eurai.

Iš savo atlyginimų neišgyvenantys Lietuvos profesoriai darbo ieškosi ne tik prekybos centruose. Vieni imasi staliaus amato, kiti taksi vairuotojo darbo, pasitaiko ir tokių, kurie įgiję mokslų daktaro laipsnį suka profesinės mokyklos. Čia šie mokosi siuvėjo ar kitos profesijos amato. Tai absurdiška ir gėdinga situacija, kuomet profesorius už darbą universitete gauna 155 eurų atlyginimą, sako dėstytojai. Beje, papildomą darbą susirasti turint tokį aukštą išsilavinimą – nėra lengva.

Dėl garbingų atlyginimų priversti kovoti ne tik medikai ar pedagogai. Lietuvos aukštojo mokslo darbuotojai sako, jog jiems didinamas tik darbo krūvio, o ne algos. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad net 90 procentų apklaustųjų dėstytojų yra nepatenkinti savo atlyginimu ir 70 procentų jų sutiktų dalyvauti streike. Dirbdami universitetuose, dėstytojai pragyvenimui prisiduria vairuodami taksi ar dirbdami kitus darbus.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija penktadienį aptarė pasiūlymus, kokia galėtų būti naujosios Vyriausybės programa, susijusi su švietimu ir mokslu, tarp jų – siūlymas didinti finansavimą mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams. „Mes manome, kad dėstytojų, mokslo darbuotojų atlyginimai yra nepakankami – čia aš nieko naujo nepasakysiu.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba prieš didžiąsias žiemos šventes padidino vienkartines pašalpas bei pakeitė skurdo ribos sąvoką – nuo šiol į finansinę paramą galės pretenduoti asmenys, kurių mėnesio pajamos nesiekia 153 Eur. Sostinės vicemeras Gintautas Paluckas atkreipia dėmesį, jog tokie pokyčiai aktualūs toli gražu ne asmenims, besirausiantiems prie šiukšlių konteinerių.

Kaip atrodo vidutinė dėstytojo darbo diena Lietuvoje? Beveik pusę jos dėstytojai praleidžia skaitydami paskaitas ir dirbdami su studentais. Penktadalis dienos – pasiruošti būsimoms paskaitoms ar vertinti studentų darbams. Kas lieka - tenka dalinti įvairiems organizaciniams darbams, rengti mokymo medžiagą ar atlikti mokslinius tyrimus.

Po brandos egzaminų didžiausias abiturientų galvos skausmas – kur studijuoti: Lietuvoje ar užsienyje? Apie studijas užsienio universitetuose susiformavo jau ne vienas stereotipas, pavyzdžiui, kad studijos užsienyje geresnės, kokybiškesnės, modernesnės, geriau vertinamos darbdavių ir t. t. Tačiau ar iš tiesų taip yra? Apie studijas Lietuvoje ir užsienyje kalbinu Martyną Liukumaitę.

Šiais metais 21 Lietuvos aukštojoje mokykloje paskaitas skaito 95 aukštos kvalifikacijos dėstytojai iš užsienio. Valstybė remia tarptautinio lygio dėstytojų iš užsienio vizitus Lietuvos universitetuose ir kolegijose. Tokią finansavimo iniciatyvą Švietimo ir mokslo ministerija vykdo skatindama šalies aukštąsias mokyklas plėsti atvirumą pasauliui ir kuo aktyviau dalyvauti tarptautiniuose idėjų mainuose.

Šiandien paskelbtame pasaulio universitetų reitinge QS World University Rankings 2013/2014 Kauno technologijos universitetas pakliuvo tarp 4 proc. geriausiųjų pasaulio universitetų.   Dėl teisės pateikti tarp daugiau nei 800 geriausiųjų pasaulio universitetų varžėsi per 3 000 aukštojo mokslo įstaigų. Šiame išsamiausiame ir didžiausiame tokios rūšies tyrime KTU užima 701+ vietą.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ Ar valstybinių kolegijų reitinge paskutinę – tryliktą vietą užėmusiai vienintelei savarankiškai Panevėžio aukštajai mokyklai gresia nusmukti iki profesinės lygio? Kolegijos pedagogai nuogąstauja, kad vos prieš porą metų prie įstaigos vairo stojusio buvusio bankininko Egidijaus Žukausko vadovavimo metodai mokyklą veda tiesiai į nuosmukį.

Nuo 12 iki 6 tūkstančių sumažėjus studentų skaičiui Šiaulių universitetas ieško būdų išlikti ir būti naudingu regionui, kuriame dominuoja probleminės savivaldybės. Vietos valdžios atstovai siūlo skleisti „gerąją žinią“ ir galbūt keisti pavadinimą – tapti Šiaurės Lietuvos universitetu.

Tik baigus mokyklą ir atėjus į universiteto aplinką, reikia priprasti prie kitokios tvarkos. Vienas iš svarbiausių dalykų – paskaitų lankomumas. Seminarus ir pratybas lankyti yra privaloma, nes jie žymimi, o štai į paskaitų lankymą žiūrima atlaidžiau: studentas pats nusprendžia – šiandien eis ar ne, rašo jaunimogidas.lt. Kad nereikėtų spėlioti, apie paskaitų ir seminarų lankomumą savo nuomonėmis dalinasi Vilniaus universiteto dėstytoja Anna Maciūnienė, Doc. dr. Gintarė Judžentytė, Doc. dr.

Nuo pat atsikūrimo 1989-aisiais aktyviai plėtodamas glaudžius bendradarbiavimo ryšius su JAV lietuvių bendruomenėmis, VDU bus pirmasis Lietuvos universitetas, atidarysiantis savo atstovybę Šiaurės Amerikoje (Vašingtone, JAV). Kaip teigė VDU rektorius prof. Zigmas Lydeka, atstovybės Š. Amerikoje atidarymas – istorinis įvykis VDU ir visai Lietuvai.

Profesijos mokytojai, dėstytojai, savo amato subtilybes perteikiantys profesinio mokymo įstaigų mokiniams ir kolegijų studentams, nuo spalio galės tobulintis kvalifikaciją žinomose  Lietuvos įmonėse. Technologines kompetencijas inžinerijos, maisto ruošimo, medienos, statybos, transporto ir daugelyje kitų ūkio sričių iš viso patobulins 580 profesijos mokytojų ir 70 kolegijų dėstytojų. Šios stažuotės padės profesinio mokymo turinį dar labiau priartinti prie darbo rinkos realijų.

Vykdant „Designing a Model Geared towards Participation of People at Social Risk Groups in the Labour Market“ – MODPART projektą Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas įsigijo modernią diagnostinę įrangą ERGOS II. Tai pirmoji tokio pobūdžio įranga Lietuvoje, įsigyta iš oficialaus šios įrangos gamintojo. Pasak šios įmonės projektų vadovo Algirdo Jasiulionio tai viena iš moderniausių įrangų, naudojama tiksliai įvertinti asmens darbinius gebėjimus.

Tarp net 60-ies programų, kurių šiemet nepasirinko nei vienas stojantysis arba tokių buvo per mažai, kad programa būtų vykdoma Lietuvos universitetuose ir kolegijose, nėra nei vienos iš Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) siūlomų programų. Nagrinėjant jau prasidėjusio pagrindinio priėmimo antrojo etapo rezultatus matyti, kad pagal pirmąjį pasirinkimo prioritetą VDU ir toliau – vienas pagrindinių lyderių.

Vilniaus kooperacijos kolegijoje (VKK) prasidėjo papildomas dokumentų priėmimas studijoms. Bendrojo priėmimo antrojo etapo prašymai teikiami LAMA BPO informacinėje sistemoje, prisijungus prie savo registracijos. Antrajame etape įtraukti naujų studijų programų bei keisti studijų programų finansavimo pobūdžio negalima. Galima koreguoti tik pirmajame etape įtrauktų studijų programų eiliškumą.

Stojantieji, savo prašymuose įrašę menų studijų srities bei švietimo ir ugdymo krypčių studijų programas, birželio 19 – liepos 4 d. dalyvaus pagrindinėje stojamųjų egzaminų sesijoje. Užsiregistravusieji į menų studijų srities ir meno pedagogikos studijų programas laikys stojamąjį egzaminą, o pasirinkę pedagogo kvalifikaciją teikiančias studijų programas tuo pačiu laikotarpiu – motyvacijos vertinimo testą.

Universitetų rektoriai teigia, kad dėstytojams iš užsienio mokama kelis kartus daugiau nei lietuviams, tačiau juos į Lietuvą esą vilioja ne tik užmokestis. Be to, aukštųjų mokyklų vadovai pripažįsta, kad kolegų iš kitų šalių patirtis – neįkainojama, praneša LTV naujienų tarnyba. Dėstytojas iš Prancūzijos Vytauto didžiojo universiteto studentus savo gimtosios kalbos moko jau pusketvirtų metų. „Mano specialybė yra kompiuterinė lingvistika ir teko stažuotis VDU Kompiuterinės lingvistikos centre.

Lietuvos aukštosios mokyklos skatinamos aktyviai įsijungti į tarptautinę protų apykaitą ir kviestis aukštos kvalifikacijos dėstytojus iš užsienio. Švietimo ir mokslo ministerija finansiškai rems užsieniečių dėstytojų vizitus. Universitetai ir kolegijos gali teikti paraiškas iki birželio 7 d. „Finansinė parama aukštosioms mokykloms kviestis aukštos kvalifikacijos užsienio kolegas – tai investicija į mūsų šalies studijų kokybę ir tarptautiškumą.

Lietuvos valstybinės aukštosios mokyklos skatinamos aktyviai dalyvauti tarptautinėje protų apykaitoje ir kviestis aukštos kvalifikacijos dėstytojus iš užsienio. Švietimo ir mokslo ministerija skirs lėšų užsieniečių dėstytojų vizitams. Ministras Gintaras Steponavičius patvirtino finansinės paramos teikimo tvarką.

Šių metų sausio 19 dieną baigsis penktojo KU Senato įgaliojimai. Klaipėdos universitete jau 2011 metų lapkritį buvo paskelbti naujo Senato rinkimai ir patvirtintas rinkimų reglamentas bei sudaryta rinkimų komisija, kurios pirmininke išrinkta Baltistikos centro direktorė doc. dr. Lina Petrošienė. KU Senatą sudaro 40 narių, iš kurių 8 yra studentai. Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, studentų atstovai aukštosios mokyklos Senate turi sudaryti 20 proc. visų Senato narių.

Švietimo ir mokslo ministras patvirtino visoms šalies aukštosioms mokykloms bendras rekomendacijas dėl dėstytojų darbo laiko trukmės ir krūvio sandaros. Rekomendacijose apibrėžtos į etatinio darbo krūvį įeinančios veiklos, nustatytas kontaktinių ir nekontaktinių valandų santykis.

Naujas tarybas suformavo dar penkios kolegijos – Alytaus, Kauno technikos, Vilniaus, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos bei Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Taip pat sudaryta nauja Vilniaus dailės akademijos taryba. Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui patvirtinus visuomenės pasiūlytus narius, skelbiamos šių aukštųjų mokyklų tarybų sudėtys. Naujas tarybas jau turi 12 iš 13 valstybinių kolegijų bei 11 iš 13 valstybinių universitetų.

Estija, Ispanija ir Kosta Rika – tai šalys, kurias šie dėstytojai iškeitė į gyvenimą ir mokslinę veiklą Lietuvoje. Šiuo metu Alfonso Rasconas, Jordana Gonzalez Cruz ir Elvira Küün sėkmingai dirba Vilniaus universitete. Kaip jie čia atsidūrė ir kaip jiems sekasi skleisti akademinę dvasią?Alfonso Rasconas iš Ispanijos. Dėsto ispanų kalbą Vilniaus universitete, Užsienio kalbų institute. Baigė Madrido Complutense universitetą. Į Lietuvą atvyko 1996 m. Laisvai kalba lietuviškai.

Šalies universitetams gresia jungimas. Vilnius ir Kaunas turėtų tik po vieną universitetą. Kaip bus su Šiauliais ir Klaipėda? „Mes ramūs“, — tvirtina Šiaulių universiteto rektorius profesorius Vidas Lauruška. Bet projektas laikomas signalu visiems universitetams galvoti apie savo perspektyvą.

Šie mokslo metai buvo tas slenkstis, kai pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą numatyta pradėti taikyti naująją kredito sampratą. Apie Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS), prie kurios bando pereiti visa Europa nuo Bolonijos deklaracijos pasirašymo 1999 m., Lietuvoje vis daugiau diskutuojama iš esmės, o tam suburti Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai – nacionalinio projekto ekspertai – baigia ruošti rekomendacijas kokybinei kaitai.