derlius

Lietuva pasirengusi padėti išvežti iš Ukrainos dar neparduotą pernykštį grūdų derlių, sako susisiekimo ministras .Pasak Mariaus Skuodžo, grūdai būtų vežami per Lenkiją iki Klaipėdos uosto, įmonėms jau pateikti pasiūlymai, o bandomasis važiavimas turėtų įvykti artimiausiu metu.

Norint džiaugtis gausiu daržovių ir žalumynų derliumi vasarą ir rudenį, svarbu laiku tinkamai paruošti dirvą ir pasirūpinti trąšomis. TV3 laida „Svajonių sodai“ apsilankė Juliaus Žalakevičiau sodyboje, kur „Agrochema“ ekspertas Andrej Lenart papasakojo, kokiomis trąšomis ir kada reikia tręšti dirvožemį. Pradėkite laiku Jeigu norite sulaukti gausaus derliaus vasarą, patręšti dirvožemį reikėtų jau dabar.

Balandžio mėnuo yra didžiausių darbų metas. Laukia būtini darbai, tačiau ir juos galima sudėlioti taip, kad darbai taptų malonumu. Sėja ir daigai. Vienas sėklas dar sėjame į dėžutes, kitas jau galime sėti šiltnamyje ar grunte lauke. Visgi sėja vyksta skirtingu metu: nuo balandžio pradžios iki pabaigos. Patogu būtų pasiruošti kelias dėžutes sėklų laikymui – jose laikykite sėklas pagal sodinimo laiką (datą) ir vietą.

Lietuvos prekybininkai ir kainų analitikai kalba be jokių paslėptų užuolankų – artėja labai didelis maisto produktų kainų šuolis. Priežastis – Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Kasdienė duona smarkiai brangs. Jei kepaliukas dabar kainuodavo eurą, tai greitu metu teks mokėti 1,4 euro, o geresnės kokybės batonas gali perkopti ir poros eurų sumą. „Grūdai pabrango 30 procentų, dujos pabrango kokius keturis kartus.

TV3 laidoje „Svajonių sodai“ – parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ specialistės Liucijos Kunigiškytės patarimai, kaip auginti ridikėlius ir išgausti šių daržovių didesnį derlių. Pasak L. Kunigiškytės, ridikėlius galima sėti šiltnamiuose anksti pavasarį arba antroje vasaros pusėje atvirame grunte. Svarbiausia, kad pasirinkta vieta būtų saulėta. „Reikėtų nepamiršti, kad auginant ridikėlius reikėtų žiūrėti temperatūrų svyravimus.

Šalies sodininkai suskaičiavo – šiemet į saugyklas atkeliavo trečdaliu mažesnis nei pernai obuolių derlius.  Tad lietuviškus obuolius valgysime ne iki vėlyvo pavasario, kaip anksčiau, o džiaugsimės, jei užteks iki žiemos pabaigos ar ankstyvo pavasario. Pasak obuolių augintojų, šiemet dalis obuolių tiesiog iškrito nė neužaugę. Su obuoliais žuvo ir daug medžių. Taip esą dar nėra buvę, todėl sodininkai jau prašo valstybės paramos. Darbuotojai spėriai rūšiuoja obuolius.

Sodininkystės ekspertė sako, kad „nėra šansų“, jog spalio mėnesį pomidorai prinoks, kai orai pradeda atvėsti. Pomidorai – populiarus sodo augalas, kurį galima auginti ir šiltnamyje, ir lauke. Juos lengva prižiūrėti, tačiau reikia nuolatinio dėmesio nuo pavasario iki rudens. Keičiantis orams ir krintant temperatūrai, daugeliui žmonių kyla klausimas, ką daryt su neprinokusiais pomidorais ir likusiais augalais.

Soduose prasideda rudeninis obuoliavimo sezonas, o darbai įsibėgėja ir sulčių spaudyklose. Kol kas spaudėjai prognozuoja vidutinį sezoną, nes obuolių šiemet mažiau, jie smulkesni. Mitybos specialistai sako, kad kol yra, geriau kramsnoti obuolius. O jų sultimis mėgautis saikingai. 86-erių Romualdas Morkūnas jau 14 metų rudenį stoja prie pusiau rankinės sulčių spaudimo mašinos: „Rankų darbas, kai daugiau obuolių būdavo, turėjau darbininką.

Rusija šiemet prikuls 118,7 mln. tonų grūdų, iš jų 74,7 mln. tonų sudarys kviečiai, prognozuoja „Rusagrotrans“ ekspertai. Palyginti su 2020-aisiais, bendras grūdų derlius būtų 11 proc. kuklesnis, o vien tik kviečių – 13 proc. menkesnis. Prognozuojama, jog miežių derlius sumažės beveik 15 proc. iki 17,8 mln. tonų, tačiau kukurūzų – padidės beveik 1 proc. iki 14 mln. tonų. „Galbūt galutiniai „Rosstat“ derliaus rodikliai bus didesni 1–1,5 mln. tonų.

Su tuo derliumi, man, žinokite, gyvenime iki šiol dar nelabai pavykdavo. Sodų, rapsų laukų ar daržų niekada neturėjau, vaikai dar procese. Nebuvau tarp tų, gyvenimo drama paženklintų klasiokų, kurie savaitgaliais būdavo transportuojami iš Viršuliškių į užmiestį rinkti bulvių, agrastų ar obuolių. Matydamas išvežamųjų veidus jausdavausi laimėjęs tėvų loteriją. Tiesa, mokykloj kartą pakliuvau į spąstus, buvo nuvežė kažkokiam kolūkiui bulves padėti surinkti.

Šiemet auksinio obuolių derliaus nebus. Dalis šalies obuolių augintojų dėl ekstremalių orų jį užaugino menkesnį. Dėl karštos vasaros visai nebuvo vasarinių obuolių arba jie tiesiog išbyrėjo. Bet ne pas visus jau tokia prasta padėtis. Ankstyvus rudeninius obuolius pradėjęs skinti Panevėžio Dembavos medelynas bent savo raudonšonių derliumi nesiskundžia. Po Dembavos medelyno sodą, Panevėžio rajone jau pabiro pirmieji obuolių skynėjai. Prasideda ankstyvas lietuviškas rudeninių obuolių derlius.

Lietuvos ūkininkai skundžiasi dėl prasto derliaus ir kaltina gamtą, kad ši šiemet pateikė vieną siurprizą po kito. Iš pradžių daržoves – bulves, morkas, burokus laukuose šutino kaitra, o vėliau talžė ledų kruša. Pasak ūkininkų, gamta sumaišė mėnesius ir dėl orų kataklizmų nukentėjo ne tik daržovių, bet ir grūdų derlius. Jau dabar prognozuojama, kad dėl prasto derliaus brangs duona, bulvės, burokėliai, svogūnai, morkos.

Jei paklaustumėte gerų virėjų, kokią daržovę jie laiko nepakeičiama, daugelis paminės svogūną. Svogūnai yra esminis daugelio sriubų, troškinių ir pagrindinių patiekalų ingredientas. Be jų neįsivaizduojama pica ar čirškantys kepsniai. Kitas puikus dalykas, susijęs su svogūnais, yra ilgas jų galiojimo laikas. Laikomi vėsioje, tamsioje vietoje, jie visada būna po ranka, kai reikia. Tiesą sakant, tinkamai laikant,  kai kurios svogūnų veislės gali išsilaikyti ištisus metus, rašo gardeners.com.

Kviečių supirkimo kaina prasidėjus javapjūtei, liepos antroje pusėje, sumažėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse liepos 19–25 dienomis kviečių supirkimo kaina, palyginti su kaina, buvusia prieš savaite, sumažėjo 13,1 proc. iki 177,8 euro už toną. Palyginti su tuo pačiu metu pernai, kaina buvo 6,7 proc. mažesnė.  Pašarinių miežių vidutinė kaina per savaitę augo 4,4 proc. iki 166,5 euro, o kvietrugiai buvo superkami 3,6 proc.

Užderėjo vasaros sezono karaliai – pomidorai, dėl kurių derliaus daugelis lietuvių eina iš proto. Tačiau augintojai pastebi, kad daržininkai tampa vis išrankesni ir reiklesni šiai šiltnamio daržovei. Daugėja egzotinių rūšių, į madą grįžo naminiai pomidorai. Panevėžio rajone, Miežiškiuose ūkininkiaujanti Vilma Burneikienė didžiuliame šiltnamyje sukūrė tikrą pomidorų rojų.

Mėlynių supirkėjai pripažįsta, kad šiemet jų derlius gerokai mažesnis nei pernai, todėl jos kainuoja pusantro karto daugiau nei pernai. Verslą trikdo ir eilės pasienyje bei akyliau bankų tikrinami atsiskaitymai su Baltarusijos tiekėjais.  „Pernai buvo derlingi metai visoje Europoje, pasiūla buvo didesnė. Užtat šiemet kainos didesnės, nes yra uogų trūkumas. Maždaug vos ne pusantro karto pabrangusios mėlynes.

Ši karšta vasara – tikras iššūkis daržininkams ir sodininkams. Sausoje dirvoje kepa šiųmetės bulvės, nustojo augti svogūnai, burokėliai, tačiau vyraujanti kaitra dalį ūkininkų paskatino auginti gana egzotiškas, šiltų kraštų daržoves ir uogas. Štai Panevėžio rajono didžiausia daržovių augintoja pataria daržininkams nenusiminti  – vietoj agurkų galite auginti arbūzus ir melionus.

Jei paklaustumėte gerų virėjų, kokią daržovę jie laiko nepakeičiama, daugelis paminės svogūną. Svogūnai yra esminis daugelio sriubų, troškinių ir pagrindinių patiekalų ingredientas. Be jų neįsivaizduojama pica ar čirškantys kepsniai. Kitas puikus dalykas, susijęs su svogūnais, yra ilgas jų galiojimo laikas. Laikomi vėsioje, tamsioje vietoje, jie visada būna po ranka, kai reikia. Tiesą sakant, tinkamai laikant,  kai kurios svogūnų veislės gali išsilaikyti ištisus metus, rašo gardeners.com.

Pirmosios šių metų Lietuvos grūdų derliaus partijos jau kraunamos į laivus ir netrukus bus išplukdytos. Grūdai jau keletą savaičių vežami į Klaipėdos uostą, kur jie kaupiami terminalų sandėliuose.   Antroje rugpjūčio pusėje laukiama „Panamax“ tipo laivų, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  „Uosto terminalų sandėliai yra sparčiai užpildomi grūdais. Dabar daugiausiai per uostą vežami rapsai, dalis kitų kultūrų, kurios kraunamos į mažesnius laivus.

Svogūnai – viena geriausių daržovių, kurias galima auginti darže. Juos lengva užauginti, kadangi juos sėti galima ne tik su sėklomis, bet ir mažais svogūnėliais. Jei oras sausas, svogūnus reikia reguliariai laistyti, karts nuo karto ir patręšti. Jei svogūnai išsipūtę, nustokite juos laistyti. Taip dažniausiai būna vasaros viduryje.   Dažnai ravėkite, kadangi svogūnai gerai neauga, jei turi konkuruoti su kitais augalais.

Mūsų šalį kamuojantys ekstremalūs gamtos reiškiniai pridaro vis daugiau žalos ūkininkams. Pasėliai ypač nukenčia nuo krušos. Tad mokslininkai stebi, kaip į įvairias gamtos šėliones reaguoja augalai, ar įstengia net ir pažeistisubrandinti derlių. Specialistai pataria, ir kada geriau sėti grūdines ar aliejines kultūras, kad jos kuo mažiau nukentėtų ir būtų atsparesnės ligoms ir gamtos išbandymams. Žemdirbiai sako, kad klimato kaitos padarinius jie jaučia jau keletą metų.

Grybavimas – tai ne vienam lietuviui geriausias būdas atsipalaiduoti, pasimėgauti gamta, pamiršti kankinančius rūpesčius. Kai kurie, nors ir nemėgsta grybauti, traukia į miškus dėl didelės meilės patiekalams iš grybų. Kaip bebūtų, lietuvaičiai miško gėrybes renka ir dalinasi gausaus grybų derliaus nuotraukomis. Dalinasi patarimais Skaitytoja Jurga Paukštytė, kuri grybavo Švenčionių rajone, tikslios grybavimo vietos išduoti neskuba: „Tikslios vietos išduoti negaliu – tai grybautojo paslaptis.

Per Jonines praūžus audrai su kruša, ūkininkai skaičiuoja žalą. Laukuose vieniems išguldyti javai, rapsai, kitiems – burokėliai, česnakai ar kukurūzai. Žemdirbiai vien dangaus valia nebesikliauja, keičiantis klimatui gręžiamasi į draudikus. Apžiūrėti praūžusios audros padarinių į ūkininkų Matijošaičių burokėlių lauką Vilkaviškio rajone atvykę žalų skaičiavimo ekspertai vertina, kaip kruša pažeidė burokėlių lapus, pro akis draudikams nepraslysta ir kiekvienas nulaužtas kotas.

Šią savaitę prekybos tinkluose pasirodė pirmosios šviežios lietuviškos bulvės. Prekybos tinklų atstovai pastebėjo, kad bulvėmis prekiauti ėmė anksčiau nei pernai. O jų kaina siekia nuo 0,99 iki 1,29 už kilogramą. „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad lietuviška bulvių kilmė pirkėjams yra tarsi šviežumo ir aukščiausios kokybės garantas. „Šviežios, vietoje augintos bulvės kasmet yra itin laukiamos.

Po lietingo ir vėsaus pavasario Lietuvos ūkininkai nuogąstavo, jog negalės įvažiuoti į laukus ir laiku pasirūpinti pasėlių tręšimu ir purškimu nuo grybinių infekcijų, o nesibaigiantys lietūs sutrukdys šienapjūtei, rašoma pranešime žiniasklaidai. Su didžiausiais iššūkiais susiduria ūkininkai, kurių laukuose neįrengtos ar nesutvarkytos drenažo sistemos ir tie, kurie neturi pajėgios technikos, su kuria būtų galima greitai atlikti būtiniausius darbus, vos pasitaikius palankioms oro sąlygoms.

Turguose jau galima nusipirkti pirmojo šį pavasarį sunešto šviežio medaus. Tiesa, bitininkai dar neskuba sukti medaus, laukia kol baigs žydėti rapsai. Kuo skiriasi pavasarį ir vasarą suneštas medus, taip pat apie tai kodėl medus brangs – reportaže.  „Žiedadulkių va turiu, išžiedų suneša. Įvairių žiedų čia yra“, – pasakoja kuršėniškė Irena.  Irena Kuršėnų turgelyje prekiauja šį pavasarį suneštu medumi.

Šiemet pavasaris oru nelepino. Ūkininkai pastebi, kad pasėliai auga lėčiau, todėl rekordinio javų derliaus nebeprognozuoja. Tačiau sutinka, kad derlius vis tik turėtų būti geras, nes pavyko išvengti ankstyvosios sausros. Tuo metu daržovių augintojai tikina, kad derlius bus toks pat, tačiau viskas vėluos. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad nepaisant vėsesnio pavasario šiemet badas negresia. „Kol kas gamtos reiškiniai nėra pavojingi žemės ūkiui.

Nors Prancūzijos laukuose dega šimtai žvakių, tai – tikrai ne Vėlinės. Taip vyndariai bando išgelbėti garsųjį Prancūzijos Chablio miestelio vynuogyną. Iš čia auginamų vynuogių gaminamas visame pasaulyje žinomas vaisinis, rūgštoko poskonio baltasis vynas. Tačiau temperatūrai nukritus iki 5 laipsnių šalčio iškilo rimtas pavojus vynuogynams. Tad norėdami apsaugoti vynuoges nuo šalčių prancūzai sugalvojo uždegti žvakių. „Derlius pavojuje jau dvi ar tris naktis.

Dažnas sodininkas nori sulaukti gausaus ir sveiko vaismedžių ir vaiskrūmių derliaus, tačiau dėl kenkėjų ar ligų žalos to padaryti nepavyksta. Vienas iš būdų užauginti gausesnį derlių – purškimas augalų apsaugos priemonėmis. „Žalia stotelė“ specialistai supažindina, ką reikėtų žinoti apie augalų purškimą ir priemonių įvairovę.

Kovo mėnuo – tas metas, kuomet vis daugėja svarbių sodo bei daržo darbų. Bene svarbiausias darbas yra pagrindinė daržovių ir gėlių sėja daigams, tad „Žalia stotelė“ specialistai plačiau pasakoja, ką svarbu prisiminti atliekant kovo mėnesio darbus.  Pagrindinė daržovių ir gėlių sėja  Kovas – itin tinkamas mėnuo daigams sėti šias daržoves: pomidorus, porus, baklažanus, paprikas, salierus, svogūnus, žiedinius kopūstus.

Svarstote, kur gi toji gausaus derliaus paslaptis? „Žalia stotelė“ specialistai dalinasi įžvalgomis, jog šiuo metu itin svarbu tinkamai paruošti sėklas, pasirūpinti teisingu jų daiginimu.  Tam, kad sėklos anksčiau, vienodžiau ir greičiau išdygtų, taip užtikrindamos ir gausesnį derlių, taikomi įvairūs sėklų paruošimo būdai, kuriuos kiekvienam sodininkui ir daržininkui vertėtų žinoti bei išmanyti. 1. Kalibravimas.

Nuo praėjusių metų pavasario šalnų nukentėjusiems sodininkams numatoma skirti 1,5 mln. eurų paramos.  Valstybės pagalbos schemai pritarė ir Europos Komisija, pranešė Žemės ūkio ministerija. Anot jos, Lietuvos sodai pernai labai nukentėjo nuo šalnų, dėl to ne tik prarasta dalis derliaus, bet ir užderėję vaisiai buvo prastesnės kokybės. Į savivaldybes pernai iš viso kreipėsi 260 sodininkų.

Rudens sezonas lietuvaičiams dovanoja daug įvairių gėrybių. Štai Kauno rajone gyvenanti Adelė Astromskienė šiais metais džiaugiasi įspūdingu moliūgų derliumi. Jų darže užderėjo tiek, kad moteriai net šovė mintis įkurti moliūgų kiemą ir leisti juo grožėtis visiems norintiems. Dėl šeimos poreikių ūkininkė moliūgų sėklas sodindavo kiekvienais metais. Ryškios oranžinės spalvos daržoves Astromskiai valgydavo šviežias, iš jų spausdavo sultis ar padovanodavo kaimynams.

Kretingos rajone išaugintas naujas moliūgas galiūnas, pretenduojantis tapti nauju Lietuvos rekordininku.  Net 233 kilogramus sveriantis moliūgas pristatytas šeštadienį Kretingoje vykusioje „Rudens derliaus ir moliūgo šventėje“ surengto tradicinio laikraščio „Pajūrio naujienos“ didžiausio moliūgo konkurso metu, rašoma pranešime.  Kviečiame žiūrėti nuotraukų galeriją: Moliūgą galiūną išaugino kretingsodiškis Petras Jonauskas.

Prieš kelias savaites Pasvalio turguje stovėjo jaunas vyras, pilną bagažinę prisikrovęs krepšinio kamuolio dydžio arbūzų. Paklaustas, kiek kainuoja kilogramas, vyras šyptelėjo: „Parduodu ne arbūzus, o jų sėklas. Čia tik pavyzdžiai to, kas išauga“. Pasirodo, Panevėžio rajone gyvenantis vyras jau ne pirmus metus augina šias uogas (nustebsite, bet mokslininkai būtent taip klasifikuoja arbūzus) ir džiaugiasi įspūdingais derliais.

Sulaukus rugsėjo vidurio šalyje – didysis bulviakasis. Aukštaitijos krašte kasamas derlius džiugina ir ūkininkus, ir daržininkus. Bulvės užderėjo gražios. Na, o augintojai atskleidžia kokių gi veislių bulvės pačios tinkamiausios cepelinams ir blynams gaminti. Panevėžio rajone daržovių ūkį turintys ūkininkai Valiukai sulaukę rugsėjo šiltesnių dienų skuba pradėti bulviakasį. Ant lauko bulvės kasamos su kasamąja. Derlius šiemet neblogas, nors pačios daržovės kiek  smulkesnės.

Netoli Biržų tarpsta vynmedžiai, tarp kurių laigo vėjai, saulės šilumą kaupia sirpstančių uogų kekės. Per šį grožį tarsi nebematyti Likėnuose užaugusio 35 metų Aringo Pačešiūno ir jo šeimos įdėtų pastangų, kad senelio žemė nokintų ją mylinčių žmonių triūso vaisius. Ant Aringo Pačešiūno rankos, šalia dukros Liepos ir sūnaus Jono vardus žyminčių tatuiruočių, yra apynio spurgo piešinys. Jis skirtas senelio Juozo Pačešiūno garbei.

Riešutų mylėtojai gali džiūgauti – šiemet lazdynai itin dosnūs, bent jau miškuose aplipę kekėmis. Kad jau miškai pilni, mitybos specialistai ragina pasinaudoti gamtos dovanomis ir valgyti juos kiekvieną dieną, tačiau saikingai. Tiesa, jeigu nesame jiems alergiški. Ir nesvarbu, ar tai bus lietuviški lazdynų, ar vis labiau populiarėjantys graikiniai riešutai.

Obuolių sulčių spaudyklos jau sulaukė pirmųjų klientų. Anot jų, obuolių derlius šiemet geresnis negu pernykštis, tačiau vėlyvas. Įsibėgės jis tik per porą savaičių. O kainos irgi keitėsi, kai kurie spaudėjai, jas pakėlė. „Gailių ūkio“ savininkas Remigijus Gailius tikina, kad obuolių derlius nėra jau toks geras, kaip visi skelbia, jis yra vidutiniškas. „Pernai obuolių iš viso nebuvo, o šiemet jų yra, tačiau kiekiai tikrai ne tokie didžiuliai, kaip kad dauguma sako.

Šiemet permainingi orai gąsdino ūkininkus. Tačiau javapjūtė jau eina į pabaigą ir ūkininkai džiaugiasi, kad derlius šiemet bus geresnis negu tikėjosi. Visgi jis toks pat geras ir kitose šalyse, tad tenka konkuruoti eksporto rinkoje. Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Jonas Talmantas teigia, kad javapjūtė nesibaigė, todėl skaičiuoti derlių dar per anksti.

Kiekvienam sodininkyste ar daržininkyste užsiimančiam žmogui bene daugiausia malonumo teikia derliaus nuėmimas ir galimybė džiaugtis užaugintais vaisiais ar daržovėmis. Tačiau kartais rezultatai pranoksta bet kokius lūkesčius ir sukelia didžiulę nuostabą. Būtent taip nutiko ir Mažeikiuose gyvenančiai Laimai, kuri ir su portalo tv3.lt skaitytojais dalijasi įspūdingu bulvių derliumi. Moteris nuotraukose užfiksavo bulves, kurių dydis prilygsta jos plaštakai.

Javapjūtei įpusėjus šalies grūdų augintojai sako, kad derlius šiemet bus gerokai gausesnis negu pernai ar užpernai, bet prastesnės kokybės. Labiausiai laukuose žalos padarė liūtys.   Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus prognozuoja, kad šiemet grūdų derlius bus trečdaliu didesnis nei pernai. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas prognozuoja, kad bus prikulta mažiausiai apie milijoną tonų daugiau nei pernai.

Šiltomis dienomis ne vienam atsigaivinti padeda arbūzai. Nors daugeliui įprasta juos pirkti prekybos centruose, Panevėžio apskrityje gyvenanti Vilma Rakauskaitė-Žukienė su šeima to nedaro jau maždaug dešimtmetį, mat šiuos vaisius užsiaugina patys. Moteris naujienų portalui tv3.lt pasakoja, su kokiais sunkumais susidūrė vos pradėjusi auginti arbūzus, ko per gana ilgą laiką išmoko ir kur deda įspūdingą derliaus kiekį.

Šiemet rekordiniu derliumi džiaugiasi egzotinių aktinidijų augintojai. Smaragdo spalvos uogos – tikra vitamino C bomba. Aktinidijas tyrinėjantys mokslininkai atranda vis naujų vertingų jų savybių ir sako, kad jos net stabdo piktybinių ląstelių dauginimąsi. Tačiau specialistai įspėja, aktinidijas vartoti itin atsargiai ir ne vien dėl alergijos grėsmės.

Baigiantis lietuviškų braškių derliui uogininkus jau džiugina pirmosios prinokusios šilauogės. Ši aksominė vidurvasario uoga antra pagal populiarumą po braškių ir mėgstamiausia lietuvių. Tvirtos ir gana ilgai galinčios stovėti skintos šilauogės ne veltui pelnė ir valgytojų simpatijas. Tiesa, dėl augintojų rinkoje gausos jų kainos po truputį krenta. Vos palijus ir kiek atvėsus orams kaip ant mielių puolė pūstis ir sparčiai nokti aksominės uogos. Pasirodė pirmas sodinių šilauogių derlius.

Dar vasaros pradžioje ūkininkai baiminosi sausros, tačiau vietoje jos sulaukė liūčių. Šios išguldė javus. Dabar grūdų augintojai tikina, kad dėl to javapjūtė užsitęs, nes kūlimo darbai vyks lėčiau. Taip pat ūkininkai neapsieis be nuostolių, šiemet prognozuojamas 20 proc. mažesnis pelningumas. Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Jonas Talmantas tikina, kad suguldyti javai ūkininkams atneš nuostolių, tačiau kiekviename grūdų ūkyje jie bus skirtingi.

Apie 40 tūkstančių nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių smulkių ūkininkų gaus 200 eurų išmokas. Laisvosios rinkos instituto ekspertai tokias paramos dalybas vadina priešrinkiminiu pasitaškymu pinigais – esą paramą gaus ir tie ūkininkai, kuriems jos išvis nereikia. Ekologiškas braškes Vilkaviškio rajone Gižų kaime auginantis Evaldas Samuolis džiaugiasi, kad smulkūs ūkininkai galės pretenduoti į 200 eurų išmoką.

Turguose ar parduotuvėse jau pasirodė pirmosios lietuviško derliaus daržovės ir prieskoniai auginti ne tik šiltnamyje, o ir po atviru dangumi. Tiesa, smulkieji šviežių daržovių augintojai džiaugiasi – lietuviška žiema lyg ir leido užauginti skanumynus anksčiau, bet pripažįsta, kad karantinas sustabdė prekybą.  Savo užaugintus krapus turguje pirkėjai įsiūlo Maišiagaloje ūkininkaujanti Janina.

Braškės tikriausiai yra pačios laukiamiausios uogos vasarą, o be jų šiltasis sezonas net neįsivaizduojamas. Ūkininkas Audrius Giraitis apie braškių auginimą žino itin daug – jis patarė, kokias braškes rinktis, jeigu norite sulaukti ankstyvo ir gausaus derliaus. Vienos ankstyviausių ir labai derlingų braškių veislių yra „Flair“. Tačiau svarbu žinoti, kad geram derliui užtikrinti joms reikia pakankamai vandens.